KINOFONDAS.LT PLATFORMA PRISTATYTA VENECIJOS KINO FESTIVALIO METU

Rugsėjo mėnesį asociacijos AVAKA direktorius Darius Vaitiekūnas dalyvavo Venecijoje vykusioje Europos VOD (Angl. Video on Demand) organizacijos pirmojoje konferencijoje, kurioje buvo pristatyta ne tik lietuviška kino platforma www.kinofondas.lt, bet ir diskutuota apie VOD platformų situaciją ir paplitimą Europoje, jų populiarumą, prieinamumą ir galimybes tarptautiniu mastu.

 

EUROVOD konferencija

EuroVOD konferencijoje, vykusioje paraleliai su Venecijos kino festivaliu, dalyvavo 48 dalyviai iš 35 skirtingų organizacijų (Netflix, MyMovies, CNC, Europian Commission, Deutsche Kinamathek, European Audiovisual Observatory ir kt.). 4 dienas vykusiame renginyje pristatytos 24 VOD platformos, veikiančios 18-oje Europos šalių. Kalbėta apie piratavimo problematiką, skaitmeninę rinkodarą ir technologines naujoves, legalių platformų technines galimybes, pristatytos legalios kino platformos.

 

 

Darius Vaitiekūnas

„Bet kuriai legaliai veikiančiai VOD platformai yra labai svarbu pristatyti savo žiūrovams kuo platesnį ir įdomesnį turinį, dėl to buvo labai naudinga užmegsti ryšius su kitomis Europos VOD platformomis. Pirmoji tokio pobūdžio VOD konferencija buvo puiki proga pasidalinti patirtimi ir gauti daug naudingos informacijos, vystant ir tobulinant KinoFondas.lt. Neabejoju, kad toks bendradarbiavimas duos gerų rezultatų ir netrukus galėsime pristatyti savo žiūrovams išplėstą Europos kino repertuarą“ – apie susitikimą sakė AVAKA direktorius Darius Vaitiekūnas.

 

Susitikimai ypač svarbūs didinant konkurencingumą Europoje, dalinantis praktika ir mezgant tarptautinius ryšius audiovizualiniame sektoriuje. Sekantis EuroVOD narių susitikimas planuojamas 2019 m. vasario 6-9 dienomis Berlyne, Berlyno kino festivalio metu.

 

Kino Fondas EuroVOD nariu tapo 2017 m.

 

Daugiau informacijos: http://bit.ly/2PdFt9P

ŽENGTAS DAR VIENAS ŽINGSNIS DĖL GERESNĖS KŪRĖJŲ ATEITIES

Informuojame,  kad Europos Parlamento Teisės komiteto (JURI) nariai, svarstydami Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje,  išreiškė palaikymą ir suformavo stiprią poziciją dėl Audiovizualinių kūrinių teisių turėtojų gerovės.

 

Tarptautinės organizacijos – Europos kino režisierių federacija (FERA), Europos scenarijaus autorių federacija (FSE), Audiovizualinių kūrinių autorių asociacija (SAA) džiaugiasi Europos Sąjungos palaikymu ir tiki, kad šis Europos parlamento žingsnis pagreitins procesus ir iniciatyvų įgyvendinimą dėl Audiovizualinių kūrinių autorių ir atlikėjų padėties stiprinimo.

 

Europos parlamente svarstyti Autorių teisių direktyvos pakeitimai, autoriams priklausančio atlyginimo už audiovizualinių kūrinių panaudojimą (ypatingai internete), sąžiningo ir proporcingo atlyginimo užtikrinimo klausimai. Anot susirinkusiųjų, sąžiningas autoriams priklausantis atlyginimas turi būti užtikrinamas ne tik sudarant sutartis su prodiuseriu, bet ir kitomis sąlygomis: kolektyvinių derybų būdu, įtvirtinant Įstatymų nuostatas dėl neatšaukiamo atlyginimo, ar remiantis sutartimis, sudarytomis su kolektyvinio administravimo organizacijomis.

 

Daugiau informacijos >>> , >>>.

 

Nuotrauka: www.saa-authors.eu

PREKĖS ŽENKLO GALIA IR TEISINĖ ATSAKOMYBĖ FILMO GAMYBOJE

Balandžio 18-22 dienomis, asociacijos AVAKA Licencijavimo ir paskirstymo skyriaus vadovė Simona Mikėnaitė dalyvavo  Maljorkoje vykusioje 3-ijų dienų konferencijoje, skirtoje Filmų ir TV produkcijos prodiuseriams ir teisininkams.

 

Konferencijos dalyviai

Konferencija „Clearing rights for Film and TV“  buvo orientuota į autorių teises filmų ir TV produkcijos kontekste. Didelis dėmesys skirtas klausimams, kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisių kuriant audiovizualinį turinį.  Pranešimus skaitė ir savo patirtimi dalinosi teisininkai ir kiti specialistai iš tokių įmonių kaip „HBO“, „Sony Pictures Entertainment“, „Red Bull Media House“, NBCUniversal International ir kt.

 

„Tai buvo neįkainojama patirtis profesine prasme. AVAKA visuomet stengiasi suteikti savo nariams konsultacijas, kurios būtų paremtos ne tik teisinėmis žiniomis, tačiau ir praktika. Mokymai viršijo lūkesčius, kadangi autorių teisių temomis kalbėta ir bendrauta su  pasaulinio lygio ekspertais, užmegzti naudingi ryšiai ir praplėstas akiratis“, – teigė S. Mikėnaitė.

 

Ar galima kuriamame filme naudoti „Coca-cola“ skardinę be šios kompanijos leidimo? Ar galima filme atvaizduoti egzistuojančio populiaraus dienraščio viršelį? Ką daryti, jeigu filmo siužetas „reikalauja“ garsios muzikinės grupės kūrinio, tačiau teisių turėtojai šio leidimo suteikti nenori? Kaip apsisaugoti nuo skundų, kad pavogei mintį ar idėją? Kad būtų atsakyti šie ir kiti klausimai, nepakanka vien išmanyti autorių teisę, tačiau patariama kiekvienu individualiu atveju pasitelkti kūrybiškumą ir išradingumą.

 

Visiems prodiuseriams patariama autorių teisių klausimus spręsti ne tuomet, kai filmas už kelių dienų pristatomas festivalyje ar kino teatre, o pačiame pirmame filmo kūrimo etape.  Pasaulinė praktika rodo, kad dėl vieno negauto leidimo panaudoti kūrinius ar prekių ženklus, tenka „stabdyti“ filmų premjeras.

 

Simona Mikėnaitė

„Pagirtina, kad rinkoje pasirodė šios temos mokymų, kadangi autorių teisės yra itin aktuali tema filmų ir TV produkcijos kūrėjams bei su jais dirbantiems teisininkams. Būti tikram ir ramiam, kad kurdamas produkciją nepažeidei kitų autorių interesų, yra tiek teisinė, tiek ir moralinė atsakomybė.“ , – sakė Simona.

 

Konferencijoje dalyvavo 23 dalyviai (Vokietija, Ispanija, Šveicarija, Gruzija, Lietuva ir kt.)  ir 12 ekspertų (Vokietija, Austrija, Amerika, Didžioji Britanija, Danija).

 

Šį projektą įgyvendino ir konferenciją organizavo „Erich Pommer“ institutas. Projektas dalinai finansuojamas iš Kūrybiška Europa Media programos.

 

 

Primename, kad AVAKA savo nariams teikia nemokamas konsultacijas autorių teisių klausimais. Susisiekti galite: el. paštu info@ avaka.lt arba telefonu (+370) 620 52 877.

 

 

Nuotraukos: „Erich Pommer“ instituto.

„STEBUKLO“ SĖKMĖ NEBLĖSTA – FILMAS JAU PRANCŪZIJOS KINO TEATRUOSE

Nuo šiandien režisierės Eglės Vertelytės tragikomediją „Stebuklas“, sulaukusią pripažinimo ne tik Lietuvoje, bet ir daugybėje prestižinių pasaulio festivalių, galės įvertinti ir Prancūzijos publika. Šiandien filmas pradėtas rodyti net keliose dešimtyse Prancūzijos didžiųjų ekranų.

 

Vadina atradimu

 

„Stebuklo“ sėkmė neblėsta nuo pat pasaulinės jo premjeros prestižiniame Toronto kino festivalyje. Tai pirmasis pilnametražis filmas, Toronto kino festivalyje pristatytas atradimų programos metu. „Stebuklas“ atkreipė ir Prancūzijos kino platintojų „Urban Distribution“ dėmesį, kurių rinkodaros atstovė Manon Chautard teigia, jog jie nuolat ieško talentų ir perspektyvių debiutuojančių režisierių.

 

„Europietiškas kinas, neįskaitant vietinės Prancūzijos kino produkcijos, sudaro tik apie 10 proc. visų šalies kinuose rodomų filmų. Galimybė platinti lietuvišką filmą Prancūzijoje pasitaiko tikrai ne kasdien, tad ją labai vertiname. Vos išvydę „Stebuklą“ supratome, kad šio filmo kūrimo procesas buvo kruopščiai apgalvotas ir truko tikrai ne vienerius metus. Dėmesį atkreipė ir tragikomiškai pasakojama istorija apie laukinio kapitalizmo įsigyvavimo laikotarpį – šios temos potencialą kine dažnai pabrėžia ir kritikai. Tikime, jog Prancūzijos žiūrovus atves smalsumas“, – teigia M. Chautard.

 

Filmą režisavusi E. Vertelytė žavisi prancūziška kino kultūra ir publika: „Šiemet jau teko dalyvauti septyniose „Stebuklo“ peržiūrose Prancūzijoje, o praėjusį savaitgalį Paryžiuje vyko du prieš premjeriniai „Stebuklo“ seansai. Prancūzai – tikri kino mylėtojai, puikiai suprantantys meninį ir istorinį filmo kontekstą, žanrų ypatumus ir skirtumus. Tai didžiausia kino industrija Europoje, o kinas užima labai svarbią vietą bene kiekvieno prancūzo gyvenime. Pastebiu, jog prancūzams įdomus filmo politiškumas, socializmo ir kapitalizmo priešprieša ir stiprus moters personažas. Nekantraujame sulaukti daugiau reakcijų.“

 

Reakcijos skiriasi kiekvienoje šalyje

„Stebuklo“ prodiuseris Lukas Trimonis atskleidžia, jog jau kuriant filmą, buvo sąmoningai siekiama šia istorija sudominti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio publiką. „Prancūzai mėgsta tragikomedijos žanrą, o taip pat jiems turėtų būti artimas subtilus „Stebuklo“ humoras“, – sako L. Trimonis.

 

Režisierės E. Vertelytės teigimu, filmas užsienyje susilaukia nemažai susidomėjimo. „Reakcijos skiriasi kiekvienoje šalyje – vienur publika gilinasi į kapitalizmo ir socializmo priešpriešą, kitur bandoma geriau suprasti laikotarpį, dar kitus domina techniškoji filmo pusė. Tačiau beveik kiekvieną kartą sulaukiame klausimo, kaip pavyko rasti tokią puikią aktorę Irenos vaidmeniui. Eglės Mikulionytės vaidyba užburia publiką. Taip pat publika domisi, ar tai atsitiktinumas, kad Bernardo (akt. Vyto Ruginis) kuriamas personažas primena JAV prezidentą Donald’ą Trump’ą“, – įspūdžiais dalijasi režisierė.

 

Panašu, kad „Stebuklo“ rodymo festivaliuose maratonas dar tik įsibėgėja. Štai vien balandžio mėnesį filmas buvo pristatytas devyniuose kino festivaliuose skirtingose valstybėse. Nuo pasaulinės filmo premjeros, „Stebuklas“ jau parodytas beveik trisdešimtyje skirtingų pasaulio festivalių, iš kurių šeši – aukščiausios klasės. Filmas jau pristatytas Europos, Šiaurės Amerikos, Azijos, Artimųjų Rytų ir Afrikos publikoms.

 

Filmo sėkmė – pergalė visiems šalies kūrėjams

 

Prestižinio Toronto kino festivalio rengėjai kasmet atsirenka rodyti apie dešimt filmų iš centrinės ir Rytų Europos. „Lietuvos kino kūrėjų produkcija konkuruoja su Lenkijos, Čekijos, Rumunijos ir kitų žymiai daugiau filmų sukuriančių valstybių produkcija. Nors galimybė būti atrinktiems nedidelė, tačiau „Stebuklui“ pavyko. Tokia pergalė atkreipia pasaulio dėmesį į visą Lietuvos kino industriją, parodo, jog šis regionas yra konkurencingas“, – džiaugiasi L. Trimonis.

 

Artimiausiomis savaitėmis „Stebuklas“ toliau tęs kelionę po tarptautinius kino festivalius JAV, Singapūre, Bulgarijoje ir Kinijoje. Taip pat filmo operatorius Emil Christov yra nominuotas Lietuvos kino operatorių apdovanojimuose „Ąžuolas“ už metų geriausią kino operatoriaus darbą. Pasibaigus festivalių maratonui, prasidės dar aktyvesnis filmo platinimas užsienyje. „Teisę į filmo platinimą už Lietuvos ribų jau įsigijo kino platintojai iš dvidešimt keturių valstybių, tarp kurių ir JAV“, –  priduria L. Trimonis.

 

Filmą dalinai finansavo Lietuvos kino centras, Bulgarijos kino centras, Europos kino rėmimo fondo programa „Eurimages“ ir „Kūrybiška Europa“ MEDIA.

 

Nuotraukoje: režisierė Eglė Vertelytė, prodiuseris Lukas Trimonis