Autorius: editor-admin

Paskelbta

KINO OPERATORIUS R. GREIČIUS: AUTORIAI LIETUVOJE NESIJAUČIA SAUGŪS

Kokie yra mokestiniai autorių įsipareigojimai Lietuvoje? Kokios jų socialinės garantijos? Kaip sudaryti sutartis? Kuo turi būti paremtas kūrėjų ir gamintojų bei platintojų bendradarbiavimas? Kino ir televizijos srityje dirbantiems autoriams tai yra kasdienės svarbos klausimai, į kuriuos jie patys neretai pristinga laiko ar išmanumo atsakyti.

Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA rengia seminarų ciklą „Kita kūrybos pusė“, skirtą televizijos ir kino produkcijos kūrėjams. Seminaruose bus pateikiami aiškūs atsakymai į klausimus apie filmų ir televizijos laidų autorines teises, kūrėjų socialines garantijas, kūrinių generuojamą ekonominę naudą ir finansinius aspektus, ES politiką autorių teisių srityje ir kt.

Pirmają paskaitą skaitė Intelektinės teisės mokslininkas, advokatas dr. Ąžuolas Čekanavičius. Šiame seminare apsilankęs Europos kino akademijos narys, vienas garsiausių lietuvių operatorių, Čekų liūto ir Sidabrinės gervės laureatas Ramūnas Greičius teigė gavęs svarbios informacijos.

„Sužinojau, kad bet kokia sutartis tarp manęs ir filmo gamintojo gali būti traktuojama kaip autoriaus teises nusakanti sutartis. O neaprašius autorinių teisių pasidalinimo sutartyje, tos teisės automatiškai atitenka filmo gamintojui, – pasakojo R.Greičius. – Sutarėme su AVAKA, kad seminarų metu padės sukurti autorinių teisių sutarties šabloną. Išsiaiškinau, kad perduodant duomenis apie atskirų autorių nufilmuotus filmus negali tikėtis automatiškai informacijos perdavimo į sąrašus, pagal kuriuos skirstomas tuščios laikmenos mokestis.“

Kino kūrėjas tokius seminarus rekomenduotų ir savo kolegoms. „Lietuvoje nėra funkcionalių audiovizualinio sektoriaus kūrybos žmonių profesinių sąjungų. Autoriai Lietuvoje nesijaučia saugūs. Visos problemos, atsirandančios norint apginti savo tiek turtines, tiek neturtines teises, remiasi į pačių autorių išprusimą. Tokie seminarai mums tą išprusimą dalinai suteikia”, – įsitikinęs R.Greičius.

Seminarų ciklas „Kita kūrybos pusė“ ir toliau vyks Vilniaus mokytojų namuose, nemokamai. Artimiausias seminaras – vasario 26-ąją, jo tema – Autorių ir prodiuserių bendradarbiavimas. Kovo 26 d. seminare bus diskutuojama apie mokestinius autorių įsipareigojimus.

Šiuo projektu AVAKA siekia skatinti autorius domėtis savo teisėmis ir mokėti jomis tinkamai pasinaudoti ir apsisaugoti. Projektas dalinai finansuojamas pagal Kultūros ministerijos kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programą.

Nuotrauka iš LIKA archyvo

Paskelbta

NAUJIENA LIETUVOS KINE: ŠALIES KŪRĖJŲ FILMUS JAU GALIMA NEMOKAMAI PASIŽIŪRĖTI INTERNETE

Ką tik startavo nauja mobilioji programa, kuri suteiks galimybę bet kurioje vietoje, bet kuriuo laiku pasižiūrėti didžiojo lietuvių kino lobyno filmus savo planšetiniuose kompiuteriuose ar išmaniuose telefonuose. Tai – naujos kartos žingsnis, kurį palankiai sutinka ir lietuvių kino bendruomenė.
Daugiau nei 100 vaidybinių ir dokumentinių filmų, 1957–1981 metais sukurtų Lietuvos kino studijoje, jau atsidūrė naujoje platformoje – „Lietuvos kino fonde“. Jis veiks mobiliosios aplikacijos principu. Tautinio kino mėgėjai norimus filmus galės pasižiūrėti nemokamai, prisijungdami internetu. Parsisiųsti filmų ir išsisaugoti nebus įmanoma. Tačiau, anot projekto sumanytojų, tokiems ketinimams tiesiog nebus priežasčių.
Skaitmeninių duomenų bazės „Lietuvos kino fondas“ projektą vykdo Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, dalinai finansuojant LR Kultūros ministerijai. „Šiame projekto etape startuojame su 108 filmais. Tai duoklė Lietuvos kino klasikai, senosios kino studijos meistrų darbams. Tačiau tikimės, kad neilgai trukus planšetėse ir mobiliuose telefonuose galėsime legaliai pasižiūrėti ir naujosios kartos lietuvių kino kūrėjų darbus“, – sakė AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.
Lietuvos kino klasika tapusių senųjų filmų kūrėjai prieš kelis dešimtmečius vargiai galėjo fantazuoti, kad ateis tokie laikai, kai jų darbus bus galima pasižiūrėti nešiojamose vaizdo priemonėse, gamtoje, mašinoje.

Režisierius Gytis Lukšas, pastatęs filmus „Virto ąžuolai“, „Mano vaikystės ruduo“ ir kitus, visada manė, kad meno kūrinius reikia žiūrėti, klausyti specialioje, geriausiai jiems atkurti parengtoje vietoje, specialiai nusiteikus. „Tai juk irgi dvasinės kūrybos aktas“, – sakė G.Lukšas.

Tačiau režisierius priima Lietuvos kino studijoje sukurtų darbų prikėlimą naujam, moderniam gyvenimui virtualioje erdvėje kaip šių dienų pulsą. „Manau, kad tai neišvengiama dabartinėje „voverės rate“ besisukančioje visuomenėje. Bent jau žinos, kad šis tas buvo padaryta ir anuo metu, – kalbėjo G.Lukšas. – Kuo toliau, tuo labiau tapsime „virtualūs“. Taigi, perspektyvos geros. Šiuolaikinio kino kūrėjams, komercinių filmų autoriams tikrai turėtų patikti.“

„Įgyvendindama šį projektą AVAKA bendradarbiauja su Lietuvos kino centru (LKC), ateityje kartu ketiname jį tobulinti. Labai lauksime grįžtamojo ryšio ir iš žiūrovų, ir iš autorių. Mums svarbios visos pastabos, o taip pat labai vertingos dabartinėje rinkoje dirbančių prodiuserių iniciatyvos. Būtų džiugu, jei jie aktyviau įsijungtų į projektą ir prisidėtų kuriant nacionalinę kino platformą“, – kalbėjo D.Vaitiekūnas.

Šiuo metu „Lietuvos kino fonde“ yra populiariausi senieji lietuviški ilgametražiai filmai: režisieriaus Marijono Giedrio „Herkus Mantas“, „Nesėtų rugių žydėjimas“, Algirdo Aramino „Andrius“, Arūno Žebriūno „Seklio Kalio nuotykiai“, „Riešutų duona“, „Gražuolė“, Algimanto Puipos „Arkliavagio duktė“, „Nebūsiu gangsteris, brangioji“ ir kiti. Planšetėse ar išmaniuose telefonuose prisijungus prie kinofondas.lt platformos galima pasižiūrėti ir rečiau rodytus, tačiau nemažiau intriguojančius režisieriaus Gedimino Skvarnavičiaus darbus „Būkite sveiki, ufonautai“, „Po kiek svaras mandagumo“, „Džokonda IV aukšte“, Henriko Šablevičiaus „Mažos mūsų nuodėmės“, „Didžioji iliuzija”, Viktoro Starošo „Aš myliu direktorę“ ir daugelį kitų

Paskelbta

LIETUVOS KINO STUDIJOJE SUKURTŲ KŪRINIŲ AUTORIAMS BUS IŠMOKĖTAS ATLYGINIMAS UŽ KABELINĘ RETRANSLIACIJĄ

Lietuvos kino centras ir Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA pasirašė susitarimą dėl atlyginimo už kabelinę retransliaciją išmokėjimo „Lietuvos kino studijoje“ sukurtų audiovizualinių kūrinių autoriams.
 
2014 m. Lietuvos kino centras tapo filmų, sukurtų  „Lietuvos kino studijoje“ nuo 1940-ųjų iki 2004-ųjų, turtinių autorių teisių ir gretutinių teisių turėtoju. Pagal Lietuvos kino centro ir AVAKA susitarimą „Lietuvos kino studijoje“ sukurtų audiovizualinių kūrinių autoriams bus išmokėtas atlyginimas, surinktas už kabelinę retransliaciją iki 2013 m. gruodžio 31 d.
 
Už kabelinę retransliaciją surinktas lėšas audiovizualinių kūrinių autoriams paskirstys AVAKA. Visų kūrinių, kurių teises turi Lietuvos kino centras, sąrašą galima rasti LKC interneto svetainėje.
 
Informaciją, susijusią su atlyginimo už kūrinių retransliaciją kabelinių operatorių tinklais paskaičiavimu bei išmokėjimu rasite www.avaka.lt ar el. paštu info@avaka.lt
 
Lietuvos kino centro informacija
Paskelbta

SPECIALUS AVAKA PRIZAS NAUJOJO BALTIJOS KINO LAIMĖTOJAI MARIJAI STONYTEI

Europos šalių kino forumo „Scanorama“ rėmuose vykusiame „Naujojo Baltijos kino“ konkurse triumfavo jauna menininkė Marija Stonytė, kurios filmas buvo pripažintas geriausiu lietuvių režisieriaus darbu. Mergina pelnė įspūdingą 10 tūkstančių litų prizą, kurį įsteigė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA. M.Stonytė džiaugiasi, kad dabar galės įgyvendinti kitus kūrybinius planus.

Šiais metais konkursinėje „Naujojo Baltijos kino“ programoje varžėsi 15 filmų – 5 lietuvių, 8 estų ir 2 latvių režisierių darbai. Juos vertino tarptautinė komisija, patyrę kino industrijos profesionalai: „Berlynalės“ programos „Jaunojo kino forumas“ vieni įkūrėjų Erika ir Ulrichas Gregorai, kompanijos „Must Käsi“ atstovė Tiina Savi, Reikjaviko tarptautinio kino festivalio direktorė Hronn Marinosdottir.

„Jei po trumpametražio filmo lieki nustebintas, reiškia filmas – geras“, – teigė komisijos pirmininkas, kino istorikas ir kritikas U.Gregoras, vertinantis netikėtumo faktorių kine.

Kaip tik tokią istoriją – apie netikėtą pažintį traukinyje papasakojo režisierės Marijos Stonytės filmas „Kelių eismo taisyklės“ ir pelnė „Naujojo Baltijos kino“ geriausio lietuvių režisieriaus titulą bei specialų asociacijos AVAKA prizą – 10 tūkst. litų.

„Laimėjimas priklauso ne tik filmui, ar jo režisieriui, bet visai kūrybinei komandai. Džiaugiuosi, kad visų žmonių, kurie dirbo prie filmo, darbas yra pastebėtas ir įvertintas. Kitas dalykas – laimėjimas leidžia filmui būti matomu, atveria kelius į didesnes sales ir kino festivalius. Filmai kuriami tam, kad būtų žiūrimi. Džiaugiuosi, kad „Kelių eismo taisykles” pamatys didelė auditorija, – sakė M.Stonytė. – Finansiškai laimėjimas taip pat labai vertingas. Prizas padės įgyvendinti tolimesnius kūrybinius planus.“

Talentingoji jaunosios kartos kūrėja jau ne pirmą kartą pelno garbingą laimėjimą. 2011 metais ji su kolege Marija Kavtaradze už filmą „Paskutinis žmogus, su kuriuo aš kalbėjau“ gavo ypatingą Lietuvių kino akademijos prizą – „Sidabrinės gervės kiaušinį“.

Šįkart „Naujojo Baltijos kino“ programoje dalyvavo ir M.Kavtaradzės filmas „Man dvim keli“ – abiejų Marijų darbai konkuravo tarpusavyje. Tačiau merginos labai sirgo viena už kitą.

„Esame geriausios draugės, bendramintės, o pastaruosius 5 metus dar ir bendrakursės vaizdo režisūros studijose. Kurdamos filmus ir toliau dalinamės idėjomis, esame tame pačiame kelyje. Todėl ir vienodai viena kitą palaikome, džiaugiamės laimėjimais. Labai vertinu Marijos nuomonę ir pati esu didžiausia jos filmų gerbėja”, – pasakojo M.Stonytė.

„Kelių eismo taisyklės” narplioja painius poros santykius, kuriuos padeda atskleisti atsitiktiniai pakeleiviai. “Pagrindinius filmo aktorius – Agnę Kaktaitę ir Martyną Nedzinską išsirinkau žiūrėdama spektaklius, kuriuose jie vaidino. Anksčiau su jais dirbti neteko, tačiau visada žavėjausi jų darbu, žinojau, kad jie – labai geri aktoriai. Ruošdamasi “Kelių eismo taisyklių” filmavimui, susiekiau su jais, pasiūliau vaidinti mano filme. Tik tada paaiškėjo, kad gyvenime jie – vyras ir žmona”, – pasakojo režisierė.

Šiuo metu jos trumpametražio filmo kelionė tik prasideda, M.Stonytė ketina atverti jam dar daug durų. „Noriu dalintis filmu, kalbėtis juo su žiūrovais. Labai didžiuojuosi, kad filmo premjera vyko festivalyje „Scanorama” ir kad jis buvo įvertintas. Dabar siųsiu filmą į užsienio kino festivalius. Užregistravau „Kelių eismo taisykles” į Berlyno kino festivalio trumpametražių filmų atranką”, – atskleidė M.Stonytė.

“Labai sveikiname šios jaunos kūrėjos ryžtą ir sergame už jos tolimesnį karjeros kelią. Esame įsitikinę, kad jauną lietuvišką kiną ypač svarbu skatinti, padėti jam augti, tobulėti. Tikime ir tuo, kad lietuvių kino darbai išeis į pasaulį ir mes būtinai palaikysime visas gerąsias iniciatyvas. Taip pat konsultuosime kūrėjus ir suteiksime jiems reikiamą teisinę pagalbą, pavyzdžiui, sudarant sutartis”, – sakė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.

AVAKA informacija