IEŠKOMI TEISIŲ TURĖTOJAI
AVAKA ieško audiovizualinių kūrinių teisių turėtojų dėl atlyginimo už 2011-2013 m. kabelinę retransliaciją
Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA administruodama audiovizualinių kūrinių kabelinę retransliaciją, surenka ir paskirsto atlyginimą teisių turėtojams. Šią veiklą AVAKA vykdo nuo 2011 m. ir šiai dienai yra atlikusi tris paskirstymus: už 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. bei išmokėjusi prodiuseriams ir kitiems teisių subjektams jiems priklausantį atlyginimą. Tačiau yra tokių kūrinių, už kuriuos atlyginimas nėra išmokėtas dėl to, kad nėra identifikuoti teisių turėtojai ar pateiktos kūrinių registracijos. Todėl prašome peržiūrėti pateikiamus Kūrinių, už kuriuos dar nėra išmokėtas atlyginimas už kabelinę retransliaciją sąrašus : 2011 m. 2012 m. 2013 m. ir kreiptis į AVAKA dėl atlyginimo išmokėjimo el. paštu: inga@avaka.lt, telefonu : (+370) 620 52 877.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad vadovaujantis AVAKA taisyklėmis neidentifikavus ir neišmokėjus atlyginimo teisių turėtojams, atlyginimas yra saugomas 3 metus. Jeigu per šį laikotarpį teisių turėtojai nesikreipė į AVAKA dėl jiems priklausančio atlyginimo, pasibaigus šiam laikotarpiui, neišmokėtas atlyginimas yra iš naujo perskirstomas visiems teisių turėtojams, kurių AV kūriniai buvo panaudoti per paskirstymo laikotarpį, einantį po praėjusių trejų metų laikotarpio. Taigi neatsiradus kūrinių, retransliuotų per 2011 m., teisių turėtojams iki 2015 m. lapkričio 1 d., likęs neišmokėtas atlyginimas bus pridėtas prie atlyginimo, kuris bus skirstomas 2015 m. už kabelinę retransliaciją.
AVAKA paskirstymą už kabelinę retransliaciją atlieka kartą per metus iki gruodžio 31 d. (iki 2015 m. gruodžio 31 d. bus atliktas paskirstymas už 2014 m.)
KAIP TV IR KINO PRODUKCIJOS AUTORIAMS NEPASIKLYSTI MOKESTINIUOSE ĮSIPAREIGOJIMUOSE?
E. PUKŠTA: NELOGIŠKA STABDYTI FILMĄ, KAI JIS GULI ANT LENTYNOS
Neseniai startavusi mobilioji programa „Lietuvos kino fondas“, suteikianti galimybę planšetėse ar išmaniuose telefonuose pasižiūrėti daugiau nei 100 lietuviškų filmų, jau pritraukė ir žiūrovų, ir kūrėjų dėmesį. Kino kritikas Edvinas Pukšta fondą pavadino unikalia platforma, kuri padės užpildyti istorines spragas. Jis įsitikinęs, kad ten turėtų patekti ir šiuolaikiniai kino darbai, kai baigia aktyvųjį gyvenimą kino salėse ir yra išleidžiami DVD. „Lietuvos kino fondas“ veikia mobiliosios aplikacijos principu. Tautinio kino mėgėjai, atsisiuntę programą, gali pamatyti daugiau nei 100 vaidybinių ir dokumentinių filmų, 1957–1981 metais sukurtų Lietuvos kino studijoje. Prisijungdami internetu, nemokamai, žmonės gali pasižiūrėti režisieriaus Marijono Giedrio „Herkų Mantą“, Algirdo Aramino „Andrių“, Arūno Žebriūno „Seklio Kalio nuotykius“, Algimanto Puipos „Arkliavagio dukterį“ ir daugelį kitų filmų, tarp jų – ir rečiau rodytų, nematytų. „Labai džiaugsmingai sveikinu šią unikalią iniciatyvą, kuri išnaudoja šiuolaikines ryšio priemones ir suteikia galimybę legaliai pasižiūrėti lietuviškus kino filmus. Dauguma galvoja, kad jau viską matė, bet kai išvysti tiek daug filmų pavadinimų – atsiranda ir naujienų. Labai gera idėja – toks alternatyvus filmų platinimo modelis“, – sakė E.Pukšta. Jo įsitikinimu, jei atsirastų kino peržiūros mokestis, projektas nebetektų prasmės ir pakenktų visam principui. „Nereikėtų į platformą dėti filmų, kurie dar pajėgūs surinkti pinigų. Turi būti protingas metų kriterijus – 5 ar 7 metai. Juk filmas pradedamas rodyti per televiziją tik tada, kai baigiasi jo gyvavimas kino salėse ir pasirodo DVD, – kalbėjo E.Pukšta. – Dabartinis jaunimas neturėjo progos pamatyti daugelio puikių filmų, nes dar net nebuvo gimęs. Tačiau naujesni filmai – tokie kaip Emilio Vėlyvio „Redirected“ ar Donato Ulvydo „Tadas Blinda. Pradžia“, taip pat ir režisieriaus Algimanto Puipos pastarieji filmai, buvo labai gerai lankomi kino teatruose. Matyčiau prasmę įkelti juos į šią platformą.“ Kritikas įsitikinęs, kad turi būti vykdoma aktyvi platformos sklaida ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Daug kalbama apie tai, kad vieni restauruoja dokumentinius filmus, kiti bando susirinkti archyvą iš Maskvos, bet vienos vietos, kur galėtum rasti visą Lietuvos kino istoriją, iki šiol nebuvo. Todėl kviečiu visus prisijungti ir reprezentuoti Lietuvos filmus, užpildyti istorinę spragą, – teigė aktyvus lietuviško kino propaguotojas E.Pukšta. – Naudą matau ir kitą – reikėtų reklamuoti „Lietuvos kino fondą“ Kanų, Berlyno mugėse. Užsienio festivalių specialių programų sudarytojai tokios mobiliosios programos pagalba galėtų peržiūrėti lietuviškus filmus, negaišdami laiko kontaktų paieškoms. Tai padidintų lietuviško kino retrospektyvų užsienyje galimybę, pritrauktų dėmesio, galbūt atsirastų naujų idėjų.“ Skaitmeninių duomenų bazės „Lietuvos kino fondas“ projektą vykdo Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA bendradarbiaudama su Lietuvos kino centru, dalinai finansuojant LR Kultūros ministerijai. Monikos Daužickaitės nuotrauka