Autorius: editor-admin

Paskelbta

AVAKA PASIEKĖ, KAD BŪTŲ UŽDARYTA PIRATINĖ FILMŲ SVETAINĖ

Režisierius Audrius Juzėnas, sukūręs filmą „Ekskursantė“, tapo nemalonaus fakto liudininku – jo filmas neteisėtai atsirado interneto svetainėse su pasiūlymu žiūrėti nemokamai. Filmo kūrėjai kreipėsi į Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociaciją AVAKA su prašymu sustabdyti neteisėtą lietuviško filmo demonstravimą. 
 
Filmą „Ekskursantė“ net 12 metų kūrusios kompanijos „Cinemark“ prezidentas Algirdas Šemeškevičius oficialiai kreipėsi į asociacijos AVAKA direktorių Darių Vaitiekūną, prašydamas pagalbos dėl autorinių teisių pažeidimo.
 
„UAB „Cinemark“ sukurtas meninis filmas „Ekskursantė“, kuris dar aktyviai kviečiamas dalyvauti įvairiuose pasaulio festivaliuose ir Lietuvos Respublikos ambasadų renginiuose, yra neleistinai patalpintas į „Youtube“ ir „Google“ svetaines ir netgi su informacija „žiūrėti filmą nemokamai“, – teigė A.Šemeškevičius. 
 
Filmo „Ekskursantė“ premjera Lietuvos kino teatruose įvyko 2013 metų rugsėjį. Pernai gegužę ši juosta pelnė tris „Sidabrinės gervės“ statulėles: Pranas Morkus buvo apdovanotas už geriausią metų scenarijų, Ramūnas Greičius – už geriausią operatoriaus darbą, o Anastasija Marčenkaitė – už geriausią aktorės vaidmenį.
 
Filmas buvo neleistinai patalpintas internete 2015 m. sausio 27 d. „Šaltinio negalime nustatyti, tačiau manau, kad filmas kažkieno buvo pavogtas, rodant jį Maskvos filmų archyvariume „Belije stolbi“, – kalbėjo „Ekskursantės“ prodiuseris A.Šemeškevičius.
 
AVAKA nedelsiant informavo Youtube svetainę, kad joje patalpintas turinys neturi filmo autorių leidimo ir pažeidžia jų teises, o kartu pasidomėjo onlinefilmai.tk svetainės turiniu. Paaiškėjo, kad ten yra neteisėtai patalpinta ir daugiau lietuviškos kino bei televizijos produkcijos, kurios autoriai neturi su svetaine jokių sutarčių. 
 
„Kreipiausi į pasaulyje lyderiaujantį nemokamų internetinių puslapių registratorių, kuris registruoja internetinius vardus su Naujosios Zelandijos Tokelau salų (TK), Malio (ML), Centrinės Afrikos respublikos (CF), Ekvatoriaus Gvinėjos (GQ) ir kitais šalių kodais. Informavau, kad minėtame puslapyje yra neteisėtai viešai skelbiami mūsų asociacijos narių kūriniai. Prašiau imtis priemonių, kad būtų sustabdytas piratavimas“, – pasakojo AVAKA vadovas D.Vaitiekūnas.
 
Šiąnakt jis sulaukė gerų žinių – „Youtube“ svetainė pašalino neleistiną turinį, o piratinis puslapis onlinefilmai.lt buvo uždarytas.
 
„Viena iš mūsų pareigų – užkirsti kelią neteisėtam kūrinių naudojimui. Todėl džiaugiamės, kad kūrėjai į mus kreipėsi ir kad galėjome padėti. Internetas kinui ypač svarbus, ne tik dėl pozityvių kūrinio sklaidos galimybių, bet ir dėl atvirkštinės įtakos – per jį kūrėjai praranda daug pinigų. Todėl ir ateityje AVAKA teiks prioritetą sisteminiam monitoringui ir imsis efektyvių problemos sprendimo būdų“, – teigė D.Vaitiekūnas.   
 
„Aš tiesiog žmogiškai džiaugiuosi, kad reikalas pajudėjo ir susitvarkė, kad AVAKA ėmėsi spręsti klausimą. Džiaugiamės už asociacijos iniciatyvą“, – sakė „Ekskursantės“ prodiuseris A.Šemeškevičius.
Paskelbta

IEŠKOMI TEISIŲ TURĖTOJAI

AVAKA ieško audiovizualinių kūrinių teisių turėtojų dėl atlyginimo už 2011-2013 m. kabelinę retransliaciją

Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA administruodama audiovizualinių kūrinių kabelinę retransliaciją, surenka ir paskirsto atlyginimą teisių turėtojams. Šią veiklą AVAKA vykdo nuo 2011 m. ir šiai dienai yra atlikusi tris paskirstymus: už 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. bei išmokėjusi prodiuseriams ir kitiems teisių subjektams jiems priklausantį atlyginimą. Tačiau yra tokių kūrinių, už kuriuos atlyginimas  nėra išmokėtas dėl to, kad nėra identifikuoti teisių turėtojai ar pateiktos kūrinių registracijos. Todėl prašome peržiūrėti pateikiamus  Kūrinių, už kuriuos dar nėra išmokėtas atlyginimas už kabelinę retransliaciją sąrašus : 2011 m. 2012 m. 2013 m.  ir kreiptis į AVAKA dėl atlyginimo išmokėjimo el. paštu: inga@avaka.lt, telefonu : (+370) 620 52 877.

 

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad vadovaujantis AVAKA taisyklėmis neidentifikavus ir neišmokėjus atlyginimo teisių turėtojams, atlyginimas yra saugomas 3  metus. Jeigu per šį laikotarpį teisių turėtojai nesikreipė į AVAKA dėl jiems priklausančio atlyginimo,  pasibaigus šiam laikotarpiui, neišmokėtas atlyginimas yra iš naujo perskirstomas visiems teisių turėtojams, kurių AV kūriniai buvo panaudoti per paskirstymo laikotarpį, einantį po praėjusių trejų metų laikotarpio. Taigi neatsiradus kūrinių, retransliuotų per 2011 m., teisių turėtojams iki 2015 m. lapkričio 1 d., likęs neišmokėtas atlyginimas bus pridėtas prie atlyginimo, kuris bus skirstomas 2015 m. už kabelinę retransliaciją.

 

AVAKA paskirstymą už kabelinę retransliaciją atlieka kartą per metus iki gruodžio 31 d. (iki 2015 m. gruodžio 31 d. bus atliktas paskirstymas už 2014 m.)

 

Paskelbta

KAIP TV IR KINO PRODUKCIJOS AUTORIAMS NEPASIKLYSTI MOKESTINIUOSE ĮSIPAREIGOJIMUOSE?

Kaip TV ir kino produkcijos autoriams nepasiklysti mokestiniuose įsipareigojimuose?
 
Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA tęsia seminarų ciklą „Kita kūrybos pusė“, padedantį rasti atsakymus į aktualius klausimus. Savo prigimtimi finansinių temų vengiantys kūrėjai vis dėlto gali gana lengvai susitvarkyti asmeninę buhalteriją.
 
Kovo 26 dieną, 14 val. Vilnaus Mokytojų namuose įvyks seminaras, kurio tema – „Mokestiniai autoriaus įsipareigojimai“. Seminarą ves auditorė, lektorė Jurgita Navikienė. Ji yra įsitikinusi, kad
televizijos ir kino produkcijos kūrėjai gali išvengti nesuprantamų finansinių niuansų, priimdami nesudėtingus sprendimus.
 
Paprastąja formuluote autorius neretai yra tas menininkas, kuris stiprus savo veikloje, tačiau jam principingai svetimos finansų valdymo ir mokesčių temos. Tuo tikslu AVAKA ir organizuoja
seminarus, idant kūrėjai galėtų betarpiškai pabendrauti su specialistais ir išsiaiškinti jiems rūpimus klausimus.
 
J.Navikienės požiūriu, kiekvienas turi dirbti savo darbą ir neprivalo išmanyti visų sričių tobulai: „Joks buhalteris ar mokesčių konsultantas nesukurtų puikių kino, dailės, muzikos, šokio ar kitų
meno rūšių kūrinių. O kam menininkui gaišti savo brangų laiką, gilinantis į mokesčių sistemos subtilybes? Juolab, kad mokesčių sistema nuolat keičiasi, kaip ir metinių gyventojų pajamų deklaracijų formos, jų pildymo tvarka ir mokesčių tarifai. Maža to – menininkas turi žinoti, ar jis laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, ar ne. O čia jau prisideda visos apmokestinimo ir deklaravimo
vingrybės…
 
Tinkamiausias ir praktikoje puikiai veikiantis sprendimas – turėti asmeninį mokesčių konsultantą. Tai galėtų būti individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo – mokesčių konsultantas, audito
įmonės atstovas ar apskaitos paslaugas teikiančios įmonės paskirtas atsakingas darbuotojas.
„Minėtą asmenį renkantis yra svarbu ne tik pačiam asmeniškai juo pasitikėti, bet ir gauti rekomendacijų. Galima palyginti mokesčių konsultanto pasirinkimo procedūrą su dantų gydytojo ar kito
sveikatos specialisto tinkamo pasirinkimo sėkme“, – pataria J.Navikienė.
 
Seminaro lektorė pasirengusi atsakyti į autoriams rūpimus klausimus, susijusius su mokestiniais įsipareigojimais ir galimomis lengvatomis, apie kurias menininkai neretai būna nieko negirdėję.
 „Autoriaus gaunamų pajamų apmokestinimas labai priklauso nuo to, ar jis turi darbo santykius, ar turi vaikų iki 18 metų ir panašiai. Tiesiog reikia nustatyti visą eilę aplinkybių ir
jų pagrindu galima įvertinti tinkamiausią veiklos pasirinkimo ir pajamų apmokestinimo alternatyvą“, – sako J.Navikienė.
 
AVAKA rengiami seminarai yra nemokami, tačiau reikalinga registracija internetiniame puslapyje avaka.lt/seminarai. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.
Paskelbta

E. PUKŠTA: NELOGIŠKA STABDYTI FILMĄ, KAI JIS GULI ANT LENTYNOS

Neseniai startavusi mobilioji programa „Lietuvos kino fondas“, suteikianti galimybę planšetėse ar išmaniuose telefonuose pasižiūrėti daugiau nei 100 lietuviškų filmų, jau pritraukė ir žiūrovų, ir kūrėjų dėmesį. Kino kritikas Edvinas Pukšta fondą pavadino unikalia platforma, kuri padės užpildyti istorines spragas. Jis įsitikinęs, kad ten turėtų patekti ir šiuolaikiniai kino darbai, kai baigia aktyvųjį gyvenimą kino salėse ir yra išleidžiami DVD. „Lietuvos kino fondas“ veikia mobiliosios aplikacijos principu. Tautinio kino mėgėjai, atsisiuntę programą, gali pamatyti daugiau nei 100 vaidybinių ir dokumentinių filmų, 1957–1981 metais sukurtų Lietuvos kino studijoje. Prisijungdami internetu, nemokamai, žmonės gali pasižiūrėti režisieriaus Marijono Giedrio „Herkų Mantą“, Algirdo Aramino „Andrių“, Arūno Žebriūno „Seklio Kalio nuotykius“, Algimanto Puipos „Arkliavagio dukterį“ ir daugelį kitų filmų, tarp jų – ir rečiau rodytų, nematytų. „Labai džiaugsmingai sveikinu šią unikalią iniciatyvą, kuri išnaudoja šiuolaikines ryšio priemones ir suteikia galimybę legaliai pasižiūrėti lietuviškus kino filmus. Dauguma galvoja, kad jau viską matė, bet kai išvysti tiek daug filmų pavadinimų – atsiranda ir naujienų. Labai gera idėja – toks alternatyvus filmų platinimo modelis“, – sakė E.Pukšta. Jo įsitikinimu, jei atsirastų kino peržiūros mokestis, projektas nebetektų prasmės ir pakenktų visam principui. „Nereikėtų į platformą dėti filmų, kurie dar pajėgūs surinkti pinigų. Turi būti protingas metų kriterijus – 5 ar 7 metai. Juk filmas pradedamas rodyti per televiziją tik tada, kai baigiasi jo gyvavimas kino salėse ir pasirodo DVD, – kalbėjo E.Pukšta. – Dabartinis jaunimas neturėjo progos pamatyti daugelio puikių filmų, nes dar net nebuvo gimęs. Tačiau naujesni filmai – tokie kaip Emilio Vėlyvio „Redirected“ ar Donato Ulvydo „Tadas Blinda. Pradžia“, taip pat ir režisieriaus Algimanto Puipos pastarieji filmai, buvo labai gerai lankomi kino teatruose. Matyčiau prasmę įkelti juos į šią platformą.“ Kritikas įsitikinęs, kad turi būti vykdoma aktyvi platformos sklaida ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Daug kalbama apie tai, kad vieni restauruoja dokumentinius filmus, kiti bando susirinkti archyvą iš Maskvos, bet vienos vietos, kur galėtum rasti visą Lietuvos kino istoriją, iki šiol nebuvo. Todėl kviečiu visus prisijungti ir reprezentuoti Lietuvos filmus, užpildyti istorinę spragą, – teigė aktyvus lietuviško kino propaguotojas E.Pukšta. – Naudą matau ir kitą – reikėtų reklamuoti „Lietuvos kino fondą“ Kanų, Berlyno mugėse. Užsienio festivalių specialių programų sudarytojai tokios mobiliosios programos pagalba galėtų peržiūrėti lietuviškus filmus, negaišdami laiko kontaktų paieškoms. Tai padidintų lietuviško kino retrospektyvų užsienyje galimybę, pritrauktų dėmesio, galbūt atsirastų naujų idėjų.“ Skaitmeninių duomenų bazės „Lietuvos kino fondas“ projektą vykdo Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA bendradarbiaudama su Lietuvos kino centru, dalinai finansuojant LR Kultūros ministerijai. Monikos Daužickaitės nuotrauka