KVIETIMAS TEIKTI FILMUS KONKURSUI „ĄŽUOLAS 2017“

Lietuvos kino operatorių asociacija (LAC) organizuoja 7-uosius „Ąžuolas 2017“ apdovanojimus, kurių metu, gegužės 29 d., bus  apdovanojami geriausi lietuviško kino operatorių darbai.  Pretenduoti gali lietuviški trumpametražiai, ilgametražiai ir dokumentiniai filmai, kurių premjeros įvykusios 2016 m. 

„Gilė“ apdovanojimu bus įvertinti geriausi jaunieji kino operatoriai. Pretenduoti gali studijų metu sukurti studentų baigiamieji ir mokomieji darbai.

Teikti galima tik vieną operatoriaus darbą. 

Paraiškas galite teikti iki 2017 m. balandžio 15 d.: http://lac.lt/

MOKYMOSI PLATFORMA REŽISIERIAMS IR AKTORIAMS „DIRECTORS LAB” STARTUOJA SU HOLIVUDO AKTORIUMI BARRY PRIMUS

Tarptautinė platforma „Directors Lab“ pradeda savo veiklą  kartu su dėstytojo bei Holivudo aktoriaus Barry Primus paskaita ir tarptautinėmis dirbtuvėmis. „Directors Lab“ įkūrėja Irma Pužauskaitė teigia, kad projekto inicijavimą nulėmė siekis suburti režisierius į bendrą platformą, kurioje jie turėtų galimybę dalintis savo patirtimis ir mokytis iš jų, pasitelkiant į pagalbą geriausius savo srities profesionalus.
 
„Kino industrijoje daug diskutuojama apie prodiusavimą, scenarijaus rašymą ar finansavimą, bet režisieriaus darbas – vizuali kalba, darbas su aktoriais, bendradarbiavimas su operatoriumi ir kitais kūrybinės komandos nariais – dažnai būna savaime suprantamas. Vienas iš „Directors Lab“ ilgalaikių tikslų – priminti, kad tokių mokymų reikia, ir suteikti režisieriams daugiau galimybių tobulėti, todėl planuojama pakviesti ir daugiau patyrusių industrijos profesionalų. Stebina tai, kad tokių mokymų režisieriams pasaulyje yra vienetai. Šį faktą patvirtina ir balandžio 7-12 dienomis dirbtuvėse dalyvausiantys režisieriai iš septynių šalių“, – dalinasi kūrybinių dirbtuvių organizatorė. 
 
Viena iš priežasčių, dėl kurių į Lietuvą pakviestas būtent Barry Primus – jo ilgametė vaidybos ir dėstymo patirtis. B. Primus atrado ir pakvietė suvaidinti savo antrajame pilno metro filme „Boxcar Bertha“ vienas iškiliausių mūsų laikmečio režisierių Martin Scorsese. Vėliau jis dirbo su legendiniu Brodvėjaus ir kino režisieriais Elia Kazan ir Harold Clurman, atliko vaidmenis D. O. Russell filmuose. B. Primus yra filmo „Meilužė“, kuriame vaidino Robert De Niro, režisierius ir scenarijaus bendraautorius. Iš viso Barry Primus suvaidino 50 filmų ir dėstė geriausiuose JAV universitetuose – Amerikos kino institute, Kalifornijos universitete Los Andžele, Loyola Marymount universitete ir Lee Strasberg kino ir teatro institute. 
 
Balandžio 7-12 dienomis  profesionalaus meno namuose „House of Puglu“ vyks dvejos dirbtuvės – režisieriams ir aktoriams. Aktoriai kūrybinių dirbtuvių metu koncentruosis į metodiką, naujus vaidybos įrankius, o režisieriai – į tarpusavio santykio, susikalbėjimo su aktoriais sukūrimą. Amerikiečių aktorius naudos tokių meistrų kaip Lee Strasberg, Sandy Maisner, Stella Adler technikas. „Aktoriai ir režisieriai turi suprasti vieni kitus, kad vėliau galėtų dirbti kartu“, – teigia I. Pužauskaitė.
 
Anot dirbtuvių dėstytojo Barry Primus: „Dirbtuvių tikslas – koncentruotis į darbą su aktoriais, siekiant išmokti bendradarbiauti su jais ir pamatyti savo scenarijaus vizualizaciją. Šiam tikslui pasiekti labai svarbu suprasti aktoriaus darbo specifiką ir mąstyseną, bei pasitelkti tarp aktoriaus ir režisieriaus suprantamą ir naudojamą žodyną.“. Dirbtuvių metu, režisieriai vaidins patys, bus naudojamos scenos iš jau sukurtų, pripažinimo sulaukusių filmų ir dirbama su personažo kūrimu. 
 
Balandžio 3 d. „Directors Lab“ kartu su Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA organizuoja atvirą nemokamą paskaitą  „Vaidybos ir režisūros meistriškumas kine“. Ši paskaita yra atvira studentams ir visiems norintiems daugiau suprasti apie darbą su aktoriais ir vaidybą. Susitikime Barry Primus dalinsis savo ilgamete patirtimi kino industrijoje, pristatys Amerikos kino ir teatro vaidybos istoriją, kino ir teatro vaidybos technikas. Registracija į atvirą paskaitą >>>.
 
„Directors Lab“ iniciatyva sulaukė palaikymo ne tik iš kūrėjų, bet ir iš juos palaikančių organizacijų. Projektą dalinai finansuoja Baltijos-Amerikos laisvės fondas. Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, administruojanti audiovizualinių kūrinių autorių bei prodiuserių teises, prisijungė prie „Directors Lab“ idėjos ir jauniesiems režisieriams padovanojo 4 bilietus į Barry Primus kūrybines dirbtuves. JAV įkurta ne pelno siekianti Pasaulio lietuvių meno taryba padovanojo 3 bilietus jauniesiams aktoriams.
 
Daugiau informacijos apie „Directors Lab“ kūrybines dirbtuves ir atvirą paskaitą galite rasti: https://www.directorslab.org

ĮTEIKTI 89-IEJI „OSKARŲ“ APDOVANOJIMAI

Interneto platybės lūžta nuo komentarų dėl 89-uosiuose „Oskarų“ apdovanojimuose klaidingai įteikto geriausio filmo apdovanojimo.  Los Andžele vykusiuose kino apdovanojimuose už geriausio filmo kategoriją per klaidą įteiktas apdovanojimas 14 kategorijų nominuotam filmui „Kalifornijos svajos“ (rež. Damien Chazelle), o ne tikrajam laimėtojui – „Mėnesiena“ (rež. Barry Jenkins). Šiam filmui taip pat įteikti geriausio antraplanio aktoriaus (Mahershala Ali) bei geriausiai adaptuoto scenarijaus apdovanojimai.

Režisieriaus Damien Chazzelle miuziklui „Kalifornijos svajos“ įteikti 6 apdovanojimai: geriausia kinematografija, geriausias režisierius, geriausias muzikinis takelis (muzikos autorius Justin Hurwitz), geriausia originali daina („City of Stars“), geriausia scenografija, geriausia pagrindinio vaidmens aktorė (Emma Stone).
 
Drama „Mančesteris prie jūros“ (rež.  Kenneth Lonergan ) apdovanota už geriausią pagrindinio aktoriaus  (Casey Affleck) vaidmenį bei geriausią originalų scenarijų.

Režisieriaus Mel Gibson istorinė drama „Pjūklo ketera“ apdovanota už geriausius garso efektus bei geriausią montažą.
 
Kiti apdovaojimai: 
Geriausia antraplanė aktorė – Viola Davis, „Tvoros “, rež.  Denzel Washington
Geriausias animacinis filmas – „Zootropolis“, rež. Byron Howard, Rich Moore, Clark Spencer
Geriausias ilgametražis dokumentinis filmas – „O.J. Pagaminta Amerikoje“, rež. Ezra Edelman,  Caroline Waterlow 
Geriausias trumpametražis dokumentinis filmas – „Baltieji šalmai“, rež. Orlando von Einsiedel,  Joanna Natasegara 
Geriausias filmas užsienio kalba – „Komivojažierius“, rež. Asghar Farhadi, Iranas
Geriausias makiažas ir šukuosena – „Savižudžių būrys“, rež.  David Ayer
Geriausi specialieji efektai – „Atvykimas“, rež. Denis Villeneuve
Geriausi vaizdo efektai – „Džiunglių knyga“, rež.  Jon Favreau
Geriausias kostiumų dizainas  –  „Fantastiniai gyvūnai ir kaip juos rasti“, rež. David Yates
Geriausias trumpametražis animacinis filmas – „Piper“, rež. Allan Barillaro
Geriausias veiksmo trumpametražis filmas – „Dainuok“, rež. Christophe Lourdelet, Garth Jennings
 
Plačiau apie apdovanojimus skaitykite: http://oscar.go.com/winners/ 
Nuotraukoje: Mahershala Ali, „Mėnesiena“ 
Fotografas – Getty 

„KINO FONDAS“ IŠSIAIŠKINO, KAM RŪPI LIETUVIŠKAS KINAS

Lietuvoje nuo 2015-ųjų veikianti tiek archyvinių, tiek naujų lietuviškų filmų platforma „Kino fondas“ vis labiau populiarėja tarp žmonių, kurie filmus žiūri tik legaliai. Tačiau inicijuota apklausa rodo, kad vis dar nemažai tokių, kurie ne tik nenori mokėti už kino teatro bilietą, bet ir nesinaudoja legaliai veikiančia nemokama kino filmų platforma, o piratauja nelegaliose interneto svetainėse.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko susidomėjimo lietuvišku kinu tyrimą skirtinguose šalies regionuose, iš viso 65-iuose taškuose. Buvo apklausta 1015 skirtingo išsilavinimo ir socialinio statuso žmonių nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

 

Apklausa parodė, kad šiais laikais kino filmus žmonės dažniausiai žiūri namuose, per televizorių, – taip atsakė net 68 procentai respondentų ir tik 9 procentai teigė filmus žiūrintys kino teatruose. Be to, didelė dalis jų nežiūrės filmo, jei jo patrauklumo ir bilieto kainos santykis nebus lygiavertis. Kaina lemia apsisprendimą, ir jei ji per aukšta – 36 procentai žmonių seanso kino teatre tiesiog atsisako.

 

Lietuviškus filmus kino teatruose apklaustieji žiūri rečiau nei kartą per metus, tokių buvo net 39 procentai. Didmiesčiuose rezultatai džiugina labiau: žmonės apsilanko kino teatre dažniau nei kartą per tris mėnesius.

 

Televizija – išeitis lietuviškų filmų mėgėjams: 85 procentai jų renkasi tautinę produkciją rodančią LRT ir jos mediateką (14 proc.), penktadalis lietuvišką filmą mėgsta pasižiūrėti kino salėse, 4 procentai renkasi kinofondas.lt interneto svetainę, leidžiančią peržiūrėti bene 300 lietuviškų filmų nešiojamame kompiuteryje arba atsisiuntus mobiliąją aplikaciją į išmanųjį telefoną ar planšetę.

 

„Kokį tik prisimintum lietuviško vaidybinio filmo pavadinimą iš savo vaikystės – jis bus šioje platformoje. Yra ir istorinių dokumentinių filmų, pavyzdžiui „Achilo kulnas“, pasakojantis apie Arvydo Sabonio ir „Žalgirio“ debiutą 1986 metų Europos čempionų taurės turnyruose. Visus šiuos filmus galima pasižiūrėti nemokamai bet kur, kur esi tuo metu. Taip pat „Kino fondas“ kaupia  filmus, pasirodžiusius pastaraisiais metais. Vienas tokių – Algimanto Puipos „Edeno sodas“. Kai kurie naujausi filmai turi peržiūros mokestį, bet jis yra visai menkas – nuo 1,49 iki 2,49 euro, – pasakojo projektą vykdančios Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.

 

Tačiau nors „Kino fondas“ išties suteikia platų spektrą įvairaus žanro filmų bei galimybę juos išvysti legaliai, bent 25 procentai apklaustųjų prisipažino kartais ieškantys filmų internete nelegaliai.

 

„Mano nuomone, tai yra tiesiog dėl nežinojimo. Kitu atveju, jei tu turi didžiulę legalią kino filmų platformą, kurioje dauguma filmų – nemokami, vargu ar ieškosi kito, piratinio varianto, – sakė D. Vaitiekūnas. – Projektu „Kino fondas“ mes kaip tik ir siekiame mažinti internetinį piratavimą, skatiname žiūrovus su lietuviška produkcija susipažinti legaliai, suteikiant „streaming“ galimybę.“

 

 Projektas yra dalinai finansuojamas iš Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos administruojamos kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos.