Autorius: editor-admin

Kovo 24 dieną Kaune bus minimas Lietuvos kurčiųjų draugijos 80-metis. Šiai svarbiai progai paminėti asociacija AVAKA ruošia ypatingą dovaną – subtitruoja filmus kurtiesiems, kurie bus pasiekiami interneto platformoje kinofondas.lt.

 

„Lietuvos kino fondas“ yra nuo 2015 m. asociacijos AVAKA vystomas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos iš dalies finansuojamas, projektas. Jo tikslas – Lietuvos kūrėjams padėti pasiekti kuo platesnę žiūrovų auditoriją, o žiūrovams sukurti viešai prieinamą visų laikų lietuviškų filmų platformą, mažinti piratavimą, vykdyti lietuviško kino sklaidą užsienyje. Platformoje „Kino fondas“ yra daugiau nei 400 filmų, sukurtų nuo 1957 iki 2017 m.

 

 

Garsios Lietuvių režisierės Giedrės Žickytės filmai bus vieni pirmųjų skirti kurtiesiems. „Labai nudžiugau, kai išgirdau apie šią iniciatyvą – nepaprastai svarbu, kad pradedama atsižvelgti į visas visuomenės grupes ir Lietuvoje. Specialiai kurtiesiems pritaikytus subtitrus esu mačiusi užsienio video platformose, todėl sveikintina, kad tokia galimybė pagaliau sudaryta ir nacionaliniam kinui“,– mintimis dalinasi režisierė Giedrė Žickytė.

 

„Šiandien mes džiaugiamės draugyste su Lietuvos kurčiųjų draugija ir sveikiname juos tokia gražia proga, didžiuojamės, kad galime pasidalinti visai Lietuvai vertinga iniciatyva, nepavaldžia nei laikui, nei kartoms. Planuojamas filmų subtitrų skaičius yra simbolinis – 80. Tikimės, kad jis bus pasiektas iki birželio mėnesio“, – sako asociacijos AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.

 

Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Vytautas Pivoras mano, jog šis sumanymas yra be galo naudingas, ypač dėl to, kad lietuviškuose filmuose bendraujama nacionaline kalba, todėl papildomi titrai – retenybė.

 

Pasak Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidento V. Pivoro, specialūs titrai išsiskiria tuo, kad fiksuoja foninius garsus. Pavyzdžiui, užsidaro langas, groja muzika iš važiuojančio automobilio, t. y., ką žiūrėdami filmą girdintys žmonės gali girdėti (nebūtinai veikėjų pokalbį), tą patį ir kurtieji gali „išgirsti“ specialiųjų titrų dėka. Pritaikant filmus negirdinčiųjų bendruomenei reikia atkreipti dėmesį į tikslinę auditoriją.

 

Daugumą filmų tikrai galima pritaikyti kurtiesiems titrų pagalba, tačiau yra filmų, kur būtina gestų kalba, pavyzdžiui, animaciniai filmukai, nes kurčiųjų vaikų gimtoji kalba yra gestų kalba, todėl perskaityti titrus vaikams būtų sudėtinga. Laidose, skirtose vaikams, galėtų pagelbėti aktoriai, kalbantys gestų kalba.

 

www.kinofondas.lt informacija

Nuotraukoje: Giedrė Žickytė  (asmeninis archyvas)

Reaguodama į pastarųjų dienų įvykius, kai internete ėmė plisti televizijos serialo „Naisių vasara“ ištraukos, audiovizualinių kūrinių ir autorių teises atstovaujanti asociacija AVAKA ėmėsi išdėstyti, kas yra leidžiama, o kas – draudžiama įstatymų.

Šiuo metu eskaluojamą serialą „Naisių vasara“ nufilmavusi ir autorines bei gretutines teises į jį turinti prodiuserių kompanija „Videometra“ pareikalavo nenaudoti pavienių epizodų jokiose kitose platformose, išskyrus tuos kanalus, kuriems suteiktos teisės tai daryti.

„Patalpindamas kūrinius internete autorius arba prodiuseris, kitaip sakant – teisių turėtojas, nusprendžia, kokiose platformose tas kūrinys gali būti pasiekiamas. Serialas „Naisių vasara“ yra viešai skelbiamas „Youtube“ kanale ar kitose svetainėse ir visi gali drąsiai jį žiūrėti. Tačiau įstatymas niekam neleidžia daryti kūrinio iškarpų, sutrumpinti ar kitaip pakeisti kūrinį ir naudoti jį savais tikslais savo platformose“, – aiškinama asociacijos AVAKA pranešime.

AVAKA atstovauja daugiau nei 400 Lietuvos audiovizualinių kūrinių teisių turėtojų, tarp jų – ir prodiuserių kompanijos „Videometra“ interesus.

„Tai ne pirmas toks atvejis, kai pasinaudojama filmo ar serialo dalimi, negavus autoriaus sutikimo. Gavę mūsų nario kompanijos “Videometra” informaciją, kreipiamės į žiniasklaidos kanalus su prašymu neskelbti pavienių serialo epizodų svetainėse ir nepažeisti autorių teisių, – teigia  AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas. – Dar sykį pabrėžiame, kad pilno turinio serialas yra pasiekiamas „Youtube“ ir kitais kanalais ir visi yra laisvi žiūrėti ar dalintis nuorodomis į teisėtai paskelbtus įrašus, tačiau tai nesuteikia teisės jo karpyti, trumpinti ar kitaip pakeisti“.

Informuojame, kad Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA atliko 2016 m. kompensacinio atlyginimo (kitaip dar vadinamo „Tuščios laikmenos atlyginimo“) paskirstymą kino ir televizijos prodiuseriams. Šį atlyginimą surenka Kultūros ministerijos įgaliota institucija – asociacija AGATA, o paskirsto ir išmoka teisių turėtojams asociacija AVAKA.  Paskirstytas atlyginimas bus išmokėtas per artimiausias savaites.

 

Pabrėžiame, kad AVAKA, vykdydama kolektyvinio teisių administravimo veiklą, nuolatos monitoruoja Lietuvos audiovizualinių kūrinių rinką tam, kad būtų tinkamai ir teisingai paskirstytas surinktas atlyginimas audiovizualinių kūrinių teisių turėtojams.

 

Remiantis AVAKA surinktais duomenimis, buvo parengta trumpa ir koncentruota ataskaita apie audiovizualinio sektoriaus pastarųjų metų pokyčius. Skaitykite čia >>>

 

Tikimasi, kad ataskaitoje pateikta informacija bus naudinga visiems TV ir Kino kūrėjams, įvertinant sektoriaus tendencijas ir asociacijos AVAKA veiklą.

[md_feature_image feature_image_icon_class=”icon-chevron-right” feature_image_title=”” feature_image_description=”” feature_image_foreground_color=”rgb(5, 5, 5)” feature_image_hover_color=”rgb(229, 255, 0)” feature_image_height_slider=”1000″ feature_image_background_image=”2827″][md_feature_image feature_image_icon_class=”icon-chevron-right” feature_image_title=”” feature_image_description=”” feature_image_hover_color=”rgb(229, 255, 1)” feature_image_height_slider=”1000″ feature_image_background_image=”2828″]

Naujasis Baltijos kinas – Baltijos šalių (Lietuva, Latvija, Estija) trumpametražių filmų programa, kurioje pristatomi naujausi trumpo metro Baltijos šalių filmai. Ši programa padeda atrasti naujus kino talentus, užmegzti ryšius su kaimyninėmis šalimis, skatina kurti.

 

AVAKA, prisidedama prie jaunųjų menininkų kūrybos skatinimo, 4-us metus iš eilės geriausiam lietuvių kino režisieriui įteiks 3 000 eur piniginį prizą, o „Vilniaus kino klasteris“ geriausią metų trumpametražį filmą apdovanos 12 000 eur piniginiu prizu kito projekto paslaugoms.

 

  Reikalavimai konkursui „Naujasis baltijos kinas“:

1. Filmų trukmė – iki 35 min.
2. Filmai sukurti ne anksčiau nei 2016 m. rugsėjo 1 d.
3. Filmų kategorijos – vaidybiniai, dokumentiniai, animaciniai, eksperimentiniai.
4. Filmai negali būti viešai demonstruoti kino teatruose, Lietuvos kino festivaliuose, internete.
5. Registracijos patvirtinamos – iki rugsėjo 1 d.
6. Pateikti registraciją galite iki rugpjūčio 20 d. čia >>>

   Visus reikalavimus rasite čia >>>

    

2016 m. konkurse rungėsi 11 Baltijos šalių filmų. Geriausiu Lietuvos trumpametražiu filmu pripažintas Dovilės Šarutytės filmas „8 minutės“. Autorei įteiktas AVAKA įsteigtas 3 000 eur piniginis prizas. Filmą nemokamai pamati galite legalioje lietuviško kino platformoje www.kinofondas.lt.

 

Geriausiu „Naujasis Baltijos kinas“ programos filmu įvertintas estų režisieriaus Lauri Randlos „Mauzoliejus“. Šiam filmui įteiktas „Vilniaus kino klasterio” piniginis prizas – 12 000 eur paslaugoms būsimam kino projektui.