Autorius: avaka-adm

Kitą trečiadienį, kovo 12 d. visoje Lietuvoje pradedamas naujas kiną ir edukaciją aplinkosaugos tema siejantis projektas – „Sengirės kinas“. Tai daugiau nei 50-yje vietų visoje Lietuvoje vykstantys nemokami kino seansai. Filmai gamtos pažinimo ir saugojimo temomis iš viso pasaulio bus aktualizuojami Lietuvos ekologinių iššūkių kontekste.

Kovo 12 d. vakare „Sengirės kino“ projektą pradės jam vardą suteikęs Mindaugo Survilos filmas „Sengirė“ (2017). Filmo sėkmė parodė, kad kinas ne tik ugdo pagarbą gamtai, bet gali padėti įgyvendinti realius pokyčius. Filmo komandos įsteigtas „Sengirės fondas“ šiandien yra vienas efektyviausių gamtos apsaugos fondų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Survilos filmo poveikis „Sengirės kino“ organizatorėms Silvijai Duoblytei ir Aistei Račaitytei tapo įkvėpimu inicijuojant arthausinį dokumentinį kiną ir aplinkosaugos švietimą jungiantį projektą. Jo pagrindas – kartą per mėnesį tuo pačiu metu įvairių Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekose rengiami kino seansai, kuriuos lydi filmų temas praplečiantys mokslininkų video-pristatymai bei kitos įtraukiančios veiklos.

„Darant tai, ką mokame geriausiai, norėjosi išvystyti projektą, kuris prisideda prie visuomenės informavimo apie dabartinę Žemės būklę ir įkvėpia imtis veiksmų. Filmas „Sengirė“ įrodė, kad geras ir paveikus kinas gali tapti galinga priemone žadinant dėmesingumą gamtai, nuo kurio prasideda tikri pokyčiai. Filmų meninė ir kultūrinė vertė bei gamtos ekspertų žinios – tai pagrindinės projekto vertybės,“ – pasakoja ilgametę patirtį kino kuravimo ir renginių organizavimo srityje turinčios projekto iniciatorės.

„Sengirės kino“ idėja kilo iš siekio aktualizuoti ir garsiau kalbėti ir apie Lietuvos aplinkosaugos iššūkius. „Norėjome sukurti platformą, kurioje susitinka skirtingos nuomonės, žinojimas ir nežinojimas. Tikimės, kad filmų ir mokslininkų pagalba auginamos žiūrovų žinios ir dėmesingumas artins mus prie bendro sutarimo – turime daryti viską, kad padėtume Lietuvos gamtai išlikti,“ – pasakojo organizatorės. Projekte numatoma, kad su kiekvienu filmu bus sutelkiamas fokusas vis į kitą Lietuvos vietovę, kurios gamta susiduria su skirtingais klimato kaitos ir žmogaus veiklos padariniais.

Pirmuosius „Sengirės kino“ seansus visoje Lietuvoje pradės režisieriaus ir biologo M. Survilos video pristatymas, kuriame jis išskleis filme užburiančiais vaizdais perteikiamas gamtos trapumo ir mūsų pareigos ją saugoti temas. Kuo svarbūs senieji miškai ir kiek jų Lietuvoje gali didžiuotis sengirės vardu? Kaip sengirės gali prisidėti įveikiant dabarties ir ateities ekologijos iššūkius?

„Esu dėkingas, kad prieš septynerius metus „Sengirės” idėja patikėjo į kino sales gausiai plūstelėję žiūrovai. Tada aiškiai supratome, kad filmo dėka galime ne vien pasakoti apie senuosius miškus, bet ir veikti. Labai džiaugiuosi, kad filmas įkvėpė susiburti nuostabią „Sengirės fondo“ komandą, kurios įdėto darbo dėka šiandien esame išpirkę ir nuo kirtimų apsaugoję daugiau nei 200 ha miškų, kuriuose kiekvienas, net ir mažiausias organizmas, gali jaustis saugus. Už miškų išpirkinėjimą ne mažiau svarbi „Sengirės fondo“ veikla – visuomenės švietimas. Džiaugiuosi, kad šiemet su mano filmu prasikals ir dar vienas edukacinis daigelis – „Sengirės kinas“” – džiaugdamasis projektu pasakojo M. Survila.

2017 m. filmo „Sengirė“ premjera įvyko „Kino pavasaryje“, kur šiemet simboliškai bus pakartoti filmo seansai jubiliejiniame festivalyje. Dovana festivalio žiūrovams – ekskursija su filmo režisieriumi ir „Sengirės fondo“ įkūrėju Mindaugu Survila po sengirės bruožų turintį mišką Vilniaus centre. Ne visiems yra žinoma, kad miestiečių mėgstamas Vingio parkas yra ypatingai vertinga gamtos buveinė ir saugūs namai čia tarpstančioms gyvūnų, grybų, kerpių bei augalų rūšims. Ši ekskursija ir gyvas filmo pristatymas pradės ilgainiui kas mėnesį vis kitoje vietoje ir kita tema organizuojamus gyvus „Sengirės kino“ susitikimus, kurių metu bus kalbama skirtingomis gamtos pažinimo ir aplinkosaugos temomis, atsispiriant nuo filmų temų.

Kovo 12 d. vakare startuosiantis „Sengirės kinas“ – tai ilgalaikis projektas, kurio tikslas ilgainiui organizuoti reguliarius kasmėnesinius renginius, kurie ugdys tam tikrą dėmesingumo gamtai ir geram kinui rutiną. Informacija apie tolimesnius projekto renginius bus skelbiama jau visai netrukus. Visi filmų seansai ir renginiai yra nemokami, tačiau žiūrovai kviečiami prisidėti prie senųjų Lietuvos miškų išsaugojimo remiant Sengirės fondą (www.sengiresfondas.lt)

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir Všį „Virtuoliai“. Daugiau apie projektą ir jo renginius – www.sengireskinas.lt.

Seansas vyks kovo 12 d. 16 val. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kviečia muzikos, teatro, šokio ir cirko mylėtojus į unikalų scenos menų alumnų festivalį „Gyvenimas 2.0”. Festivalis vyks nuo kovo iki spalio mėnesio ir suteiks platformą jauniems LMTA kūrėjams bei atlikėjams pristatyti savo darbus profesionalioje scenoje.

LMTA studentų studijų metais kuriami kokybiški darbai neretai nueina užmarštin vos tik studentai pabaigia studijas. Šis festivalis – tai vienas iš būdų puoselėti ir pristatyti LMTA sukurtus darbus Lietuvos scenose ir padėti kūrėjams augti. Festivalio metu išvysite jaunatviškus ir profesionalius scenos meno darbus.

Festivalyje „Gyvenimas 2.0“ jaunieji scenos meno kūrėjai ir atlikėjai savo darbus pristatys naudodami novatoriškas priemones ir jungdami naujas idėjas kartu su ilgametę patirtį turinčiomis scenos meno profesionalų žiniomis.

Festivalio atidarymas – jau kovo 13 dieną vyksiantis dueto IXOJI (Pijus Džiugas Meižis ir Rakelė Chijenaitė) koncertas  „TRAXEDIA“. Savo kūrybinį kelią pradėję 2023 m., duetas IXOJI sujungė klasikinės ir elektroninės ambient muzikos elementus, o 2024 m. pristatė debiutinį albumą „TRAXEDIA“. Koncerto metu klausytojai išgirs unikalų smuiko ir elektronikos dialogą, perteikiantį subtilius emocinius niuansus bei mistinį visatos veikimą. IXOJI jau spėjo pelnyti tarptautinį pripažinimą – 2024-aisiais pradėjo savo koncertinį turą po Japoniją. Festivalio atidarymo koncerte taip pat dalyvaus kompozitorius Ignas Šoliūnas, pristatysiantis kūrinį elektronikai ir magnetinės juostos grotuvui. Koncertas vyks kovo 13 d. 19:00 val. LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42).

Kitas festivalio „Gyvenimas 2.0“ koncertas vyks balandžio 10 d. 18:00 val. LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4). Jame – Domanto Pūro elektroakustinės muzikos koncertas „Like an Underground River“, kuriame vargonai ir elektronika susijungs į hipnotizuojančią garsinę patirtį. Kūrinyje susipina M. K. Čiurlionio harmonijos bei XXI a. elektroakustinė muzika, sukuriant mistinį dialogą tarp skirtingų epochų. Koncerte vargonais gros Benas Jonušas, vienas ryškiausių jaunosios kartos vargonininkų, kurio atlikimas pasižymi tiek preciziškumu, tiek improvizacine laisve.

Pasaulinei juoko dienai – balandžio 1-ąjai – dedikuotas monospektaklis „Kaip tapti komiku per 3 minutes“, kurį sukūrė ir atliks Laura Butkutė. Tai ne tik monospektaklis, bet ir paskaita – performansas, sukurtas remiantis stand-up bei klounados principais. Tai LMTA vaidybos magistro studijų baigiamasis darbas.

Pastaruoju metu visuomenėje populiarūs nekvalifikuotų specialistų vedami seminarai, kurie paverčia žmones jų produktų vartotojais ir finansiškai juos išnaudodami, žada greitus ir neproporcingai didelius rezultatus – sulieknėti per 3 dienas, išmokti kalbas per 4 dienas ar išvalyti visas kraujagysles. L.Butkutės monospektaklis sieks skatinti kritiškai mąstyti, nepasiduoti greitų rezultatų troškimui bei neužkibti ant nekvalifikuotų seminarų vedėjų kabliuko. Arba, kaip sako pati autorė, prisistatanti „džiaugsmo lektore“  – „tai komiškumo mokymai skubantiems, pakeisiantys Jūsų gyvenimą“. Monospektaklis bus rodomas balandžio 1 dieną 19:00 val. LMTA Balkono teatre (Gedimino pr. 42).

Festivalio programoje numatytas spektaklis „How To Swim“, jo režisierius –  Tautvydas Galkauskas. Spektaklis aprašomas štai taip: „Atsiprašau visų lietuvių už anglišką tekstą ir naudojamą anglų kalbą spektaklio metu. Akmuo nemoka lietuviškai ir su juo galima susikalbėti tik angliškai. Todėl tekstas taip pat yra rašomas anglų kalba, jeigu jį kartais skaitytų kiti akmenys. O dabar apie spektaklį. Iš tikrųjų galime rašyti ką tik norime, kadangi Akmuo nemoka lietuviškai. Angliškas aprašymas skamba gražiau, tačiau jis skirtas tik pamaloninti Akmenį. Jeigu norite, galite jį išsiversti patys. Tačiau aš atskleisiu jums paslaptį, kad pasinaudojau Akmeniu darydamas meninį tyrimą. Tyrimo pabaigoje priėjau išvadą, kad Akmuo yra negyvas objektas, jis tik apsimeta, kad kažką supranta ir jaučia. Juo negalima pasitikėti. Bet iš principo šiame spektaklyje Akmuo tiesiog mokosi plaukt.“

Spektaklis vyks balandžio  04 d. 19:00 val. LMTA Studijų miestelio 304 aud. (Olandų g. 21A).

Šokio menininkė Gabrielė Bagdonaitė festivalio metu pristatys savo tarpdisciplininį kūrinį „Kieta, minkšta, trapu“, kuriame susipina garso ir judesio poetika. Kūrinys kviečia patirti, kaip koralų įkūnijimo praktikos ir garsovaizdžiai gali atverti intuityvią kitos gyvybės formos pajautą. Gabrielė Bagdonaitė yra tarptautinės scenos menų bendruomenės narė, bendradarbiaujanti su tokiais choreografais kaip Rósa Ómarsdóttir, Liza Baliasnaja ir Agnietė Lisičkinaitė. Jos kūryba tyrinėja ekologines temas bei santykį tarp žmogaus ir gamtos. Spektaklis bus rodomas balandžio 17 d. 20:00 val. LMTA Studijų miestelio 201 aud. (Olandų g. 21A).

Festivalio renginiai yra mokami. Bilietų ieškoti bilietai.lt svetainėje. Į spektaklius-performansus „Kaip tapti komiku per 3 minutes“, „How to Swim“ bei „Kieta, minkšta, trapu“ parduodamas vienas bendras bilietas.Alumnų festivalis „Gyvenimas 2.0“ bus tęsiamas ir rudenį. Rudens programa bus paskelbta netrukus.

Festivalį organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno centras. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Išsamesnė informacija ir bilietai – https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/gyvenimas-20-96939/

Naujosios knygos apie Lietuvos animaciją pirmasis tomas „Lietuvos animacija. 1910 – 2024“ yra animacinių filmų kūrėjo ir animacijos tyrinėtojo Valento Aškinio ilgamečio darbo rezultatas, veikalas, kuriame pristatomi skirtingi Lietuvos animacijos laikotarpiai, pradedant nuo Vladislavo Starevičiaus pirmojo lėlinės animacijos filmo „Lucanus Cervus“, nufilmuoto Kaune 1910 metais iki šių dienų profesionalų ir studentų kūrinių.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo organizuotame knygos pristatyme šiais metais LITEXPO rūmuose įvykusioje Vilniaus knygų mugėje konferencijų salėje 1.1. vasario 28 dieną 11 val. autorius Valentas Aškinis susitiko su lietuviškos animacijos gerbėjais. Diskusiją moderavo animacijos lektorius Arturas Bukauskas, kuris su knygos autoriumi kalbėjo apie tai, nuo ko prasidėjo lietuviška animacija, kokią įtaką jai darė istoriniai ir politiniai pokyčiai, bei su kokiais iššūkiais šis meno rūšis susidūrė Lietuvoje. Pokalbyje dalyvavęs „Meinart Animation“ studijos įkūrėjas Meinardas Valkevičius pasidalino mintimis apie šiuolaikinės animacijos kūrėjų iššūkius bei prisiminimais apie savo animacijos kelio pradžią Valento Aškinio vadovaujamoje vaikų „Animacijos mokykloje“. Animacijos specialistai kalbėjo apie lietuviškosios animacijos mokyklos raidą ir šiuolaikinės industrijos vystymąsi.

Knygos autorius papasakojo apie sumanymo pradžią, knygos parengimo darbus, iššūkius, su kuriais teko susidurti, apie knygoje nagrinėjamas temas ir knygos struktūrą.

Pirmasis tomas susideda iš dviejų dalių: pirmoji dalis – tai animacijos raidos istorija, o antroji dalis – katalogas su filmų kadrais ir filmografija. Pirmojo tomo pradžioje trumpai apžvelgiama Pasaulinės animacijos istorijos pradžia ir patys ryškiausi šio meno atstovai. Tolimesniuose puslapiuose supažindinama su Vladislovo Starevičiaus kūryba okupuotoje Lietuvoje, Rusijoje ir Prancūzijoje. Pasakojama apie Kauno Radijo gamyklos studiją „Banga“, apie jos vadovą S. Uzdoną ir pirmojo piešto animacinio filmo autorių Z. Tarakevičių. Pristatoma garsi animacinio kino dailininkė G. Brašiškytė, kuri dirbo „Sojuzmultfilmo“ studijoje. Rašoma apie pirmuosius animacinius filmus, pradėtus kurti Vilniuje, Užsakytinių filmų studijoje ir apie joje dirbusius J. Sakalauską, A. Abromaitį, R. Palčiauską, V. Suchockį, I. Bereznicką, Z. Šteinį ir V. Aškinį. Supažindinama su animacijos dailininku A. R. Šakaliu, kuris kūrė ir pašto ženklus. Kiti skyriai skirti Lietuvos kino studijai ir joje animaciją filmavusiems kūrėjams, tokiems kaip A. Janauskas, N. Valadkevičiūtė, I. Bereznickas ir Z. Šteinys.

Pirmojo tomo antroji dalis – filmų katalogas, kuriame chronologiškai pateikti filmai, sukurti nuo 1910 iki 2009 metų. Knygoje rasite įvairių animacijos kūrėjų ir studijų filmus, skirtus tiek didžiajam ekranui, tiek televizijai, tiek reklamai. Pristatomi profesionalų ir studentų (iš VDA, VTDK, VIKO, Šiaulių universiteto) filmai, trumpametražiai ir itin trumpi filmai, vienos ar pusantros minutės trukmės, kuriuos sėkmingai kūrė UFS, o vėliau ir LKS.

Valentas Aškinis apie savo knygą: „Kaip animacijos kūrėjas, dėstytojas, daugybės tarptautinių festivalių žiuri narys, tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ Lietuvoje ilgametis organizatorius (2024 metais įvyko 21-asis festivalis) ar tiesiog animacijos mėgėjas, ne kartą susimąsčiau, ar išvis egzistuoja tobulas animacinis filmas, kurį būtų galima pritaikyti kaip modelį ar pavyzdį, kuriant ar vertinant kitus animacinius filmus. Puikiai suprantu, kad taip galvoti yra pakankamai naivu, bet tikiuosi, kad šis veikalas žengs mažą žingsnelį tobulo animacinio filmo pažinimo link ir padės animacijos kūrėjams, tyrinėtojams ir mylėtojams ieškant tobulų meninių sprendimų.“

Kadangi Lietuvos centrinis valstybės archyvas saugo nemažai lietuviškų animacinių filmų, knygos pristatymą papildė speciali lietuviškų trumpametražių animacinių filmų peržiūra.

Po pristatymo, 12 val. Archyvų stende, knygos autorius mielai bendravo su mugės dalyviais bei lankytojais, o geros nuotaikos negailėjo draugiškos archyvarės ir pavasarinės gėlės.

Knygą maketavo dizainerė Birutė Bikelytė.

Pagrindiniai knygos rėmėjai: asociacija AVAKA, Lietuvos kino centras (LKC), Vilniaus kolegija (VIKO).

Knygą išleido UAB „Vilanimos filmų studija“.

„Vilanimos filmų studijos“ informacija

Lietuviškam kinui „Kino pavasaryje“ visuomet skiriamas ypatingas dėmesys, tad ir šią savaitę prasidedantis jubiliejinis festivalis – ne išimtis. Šių metų programoje žiūrovų laukia trys nacionalinės ir viena pasaulinė premjeros, Lietuvos šiuolaikinį kiną apžvelgiantis net 30-ties trumpametražių filmų maratonas ir, gali būti, būsimas žvaigždes pristatanti trumpametražių filmų programa.

Pasak „Kino pavasario“ vykdomojo direktoriaus Konrado Kazlausko, šių metų festivalyje pristatomi lietuvių kūrėjų darbai atspindi, kokias skirtingas temas ir žanrus bei kino kalbą tyrinėja mūsų šalies režisierių kuriamas kinas. „Jei reikėtų rasti vieną bendrą bruožą, ko gero, tai būtų savitumas. Kiekvienas režisierius unikalus savo tema, požiūriu, pasakojimo stiliumi. O žiūrovui tai suteikia ypatingą galimybę pamatyti pasaulį per kūrėjo žvilgsnį, išgirsti istorijas ar reiškinius, apie kuriuos net nežinojome, ar išgyventi dramas, kurių iki šiol nesuvokėme“, – teigia jis.

4 premjeros: nuo akiplėšų iki Velykų nakties ritualų

Vienas tokių filmų – jau daugeliui žinoma ir Lietuvoje itin laukiama „Akiplėša“, režisierės Saulės Bliuvaitės debiutinis pilno metro filmas. Paklausta apie filmo pavadinimo reikšmę, režisierė sako, kad akiplėša yra įžūlus bei begėdiškas žmogus, ir mums visiems kartais verta tokiais pabūti. „Šis filmas yra apie atsisakymą paklusti stereotipams – tam, ko iš tavęs tikisi. Šiais laikais mums visiems kartais tenka pabūti akiplėšomis, kad išsikovotumėme vietą po saule.“

„Akiplėša“ į „Kino pavasarį“ atvyksta apkeliavusi 70 festivalių ir susišlavusi 15 apdovanojimų. „Vos spėjame atsidžiaugti vienu mūsų kino pasiekimu pasaulyje, o tuomet vėl išgirstame vis naujų žinių apie lietuvių triumfą. Pastaraisiais metais jau galime švęsti net nebe vieno lietuvių filmo tarptautinę sėkmę, o kelių iškart, ir ne vieną didelį apovanojimą, o keliolika. Gera stebėti ir nekantru galvoti, kas gi laukia toliau“, – sako lietuvišką kiną palaikančios turinio platformos „Telia Play“ vadovė Vitalija Kibildė.

Kitas lietuvių kūrėjų darbas, pirmąkart rodomas Lietuvoje – Nerijaus Mileriaus ir Linos Lužytės egzistencinis trileris „Johatsu“. Kaip pasakoja L. Lužytė, johatsu – tai japoniškas fenomenas, kai žmonės dėl įvairių priežasčių nebenori tęsti savo socialinio gyvenimo ir tiesiog pradingsta. „Kur ir kaip – nėra žinoma, nes tokia johatsu esmė. Greičiausiai tokie žmonės bando susikurti visiškai naują gyvenimą ir tapatybę tarsi nuo nulio“, – apie šį reiškinį pasakoja viena iš režisierių. Tiesa, filmo „Johatsu“ veiksmas vyksta Lietuvoje, kur morge dirbanti mergina pradeda aiškintis tikrąją į jį atvežto mirusiojo tapatybę ir istoriją.

Šiemet „Kino pavasaryje“ bus rodomos ir dvi lietuviškos dokumentikos, nagrinėjančios visiškai skirtingas temas ir kontekstus. Pirmoji – Vytauto Puidoko „Murmančios širdys“, rodanti paauglio gyvenimą kiek neįprastoje priklausomų asmenų bendruomenėje, įsikūrusioje atokiame ūkyje. Režisierius pasakoja, kad įsilieti į bendruomenės gyvenimą nebuvo sudėtinga, nes visus vienijo tas pats tikslas – atvirai kalbėti apie jiems svarbias temas: priklausomybes, žmonių santykius, bandymus pagyti. V. Puidokas pripažįsta, kad filmo kūrimo procesas buvo kupinas emocijų: „Grįždami po filmavimų ir juokdavomės, ir verkdavome, atrodė, kad per savaitę išgyvename emocijas už visus metus.“

Antrasis dokumentinis filmas – nuotaikinga režisierės Giedrės Beinoriūtės „Sacrum ir profanum Pievėnuose“ premjera, pasakojanti apie atokų Žemaitijos kaimą, kuris paskutinis Lietuvoje stengiasi išsaugoti šimtmečius menančią „kryžiaus sergėtojų“ tradiciją. „Turbūt įdomiausias klausimas – kodėl žmonės išlaiko ritualus ir kodėl jiems jie svarbūs. Šis filmas man yra bandymas ieškoti atsakymo. Kviečiu žiūrovus kartu nusikelti į Pievėnus, pasiklausyti nuostabios žemaitiškos tarmės ir kartu patirti šią ypatingą Velykų naktį“, – sako G. Beinoriūtė. Lietuviškų filmų premjeras festivalyje remia audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA.

Trumpametražių gausa: ir pažvelgti retrospektyviai, ir atrasti būsimas žvaigždes

30-asis „Kino pavasaris“ šalies kūrėjų darbus šiemet švęs ir kovo 11-ąją – tądien bus minima lietuviško kino diena. Jos metu vyks ne tik jau minėto „Johatsu“ premjera, bet ir speciali programa, skirta 150-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinėms. Šią ypatingą progą pažymės trijų lietuvių kino grandų – Roberto Verbos, Arūno Žebriūno ir Algirdo Dausos – restauruotų filmų, dedikuotų dailininkui ir kompozitoriui, premjera.

Dar vienas unikalus šių metų renginys – lietuviškų trumpametražių filmų maratonas. Bendradarbiaujant su lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, festivalis pakvies į 8 valandų kino seansą, kur bus parodyta net 30 trumpųjų filmų – pastarųjų 10-ies metų festivalių ir žiūrovų favoritų. Maratonas prasidės kovo 10-osios vakare, o vėlią naktį pasibaigus šiam išskirtiniam seansui, „Kino pavasario“ žiūrovai pirmieji vieni kitus galės pasveikinti su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

Žiūrovų taip pat laukia net 7-ių lietuviškų trumpametražių filmų premjeros. Režisierės Anu-Lauros Tuttelberg filmas „Kai išskrenda paukščiai“ papasakos žiemišką Šiaurės poemą, Kanų kino festivalyje nominuota Eglės Razumaitės „Ootidė“ įtrauks į mįslingą istoriją, Klaudijos Matvejevaitės „Koziriai“ nukels į pokerio vakarėlį, o Rinaldo Tomaševičiaus „Pasaka kaip gyvenimas“ – į apleistą namą Vilniaus pakraštyje, Arno Balčiūno „Pravažiavus Napoleono kepurę“ panardins į tėvo ir sūnaus santykius, Mildos Augustaitytės „Subtilus reikalas“ kvies pažvelgti į anatomijos profesoriaus darbo užkulisius, o Gintarės Parulytės „Sujip“ – išgirsti jaudinantį pagalbos linijos pokalbį.

 

Visas „Kino pavasario“ programas galima rasti čia: https://kinopavasaris.lt/programa/kategorijos/.

30-asis Vilniaus miesto festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 7–23 d. Festivalį palaiko didieji partneriai „ERGO“ ir „Telia Play“, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA, remia Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybės.