Autorius: avaka-adm

Kovo 17-20 dienomis Vilnius vėl taps Europos kino industrijos epicentru – 16-ąjį kartą rengiamas „Meeting Point Vilnius“ sugrįš su kokybiška programa ir ypatingu dėmesiu Lietuvos kino kūrėjams. Festivalio „Kino pavasaris“ metu kino industrijai organizuojamas renginys suburs tarptautinius profesionalus ir taps talentų tramplinu į užsienio rinkas – lietuvių filmai ir jų kūrėjai pateks į svarbiausių industrijos profesionalų akiratį.

„Meeting Point Vilnius“ kvietimu susitikti su Lietuvos kino kūrėjais atvyksta Venecijos (Italija), Lokarno (Šveicarija), Berlyno (Vokietija), Sandanso (JAV), Karlovi Varų (Čekija), Varšuvos (Lenkija), Kotbuso (Vokietija), Geteborgo (Švedija), kitų kino festivalių atstovai bei didelių kino kompanijų pardavimų agentai.

Lietuvoje talentų dairysis tokie kino industrijoje puikiai žinomi vardai kaip Venecijos kino festivalio pagrindinės programos atrankos komiteto narys Paolo Bertolin ir nepriklausomos programos „Kritikų savaitė“ meno vadovė Beatrice Fiorentino, Lokarno kino festivalio meno vadovas Giona A. Nazzaro ir pagrindinės programos atrankos komiteto narys Stefan Ivančić, Berlyno kino festivalio nepriklausomos programos „Forumas“ meno vadovė Barbara Wurm, Sandanso kino festivalio programos sudarytoja Heidi Zwicker ir daugybė kitų.

„Lietuvos kinas šiandien išgyvena stiprų pakilimą. Mūsų kūrėjai pelno prestižinius apdovanojimus, o filmai patenka į svarbiausių tarptautinių festivalių programas. „Meeting Point Vilnius“ yra erdvė, kurioje šis proveržis įgauna dar daugiau pagreičio – čia būsimi kino projektai pristatomi pasaulinei kino bendruomenei, atveriamos naujos galimybės tarptautiniams bendradarbiavimams. Šiemet itin didelis dėmesys bus skiriamas būtent Lietuvos kūrėjams ir bendrakūrėjams“, – sako festivalio „Kino pavasaris“ direktorius Algirdas Ramaška.

Galimybė būti pastebėtiems ir virš 30 tūkst. eurų vertės prizai

Renginio metu būsimų filmų autoriai savo kino istorijas pristatys į Vilnių atvykstantiems profesionalams iš Europos ir JAV. Pastarieji turės galimybę talentingiausius kūrėjus atrasti dar prieš gimstant jų kūriniams. Pirmojoje projektų pristatymo sesijoje „Work in Progress: Production“ prisistatys 11 šiuo metu gamybos stadijoje esančių projektų, o antrojoje „Work in Progress: Development“ – 10 vystymo stadijoje esančių projektų. Būsimus filmus Vilniuje pristatys Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Čekijos, Ukrainos, Sakartvelo, Armėnijos kūrėjai.

Perspektyviausių kūrėjų laukia renginio partnerių įsteigti daugiau nei 30 tūkst. eurų vertės prizai. Vilniaus miesto savivaldybė kiekvienos kategorijos projektą-nugalėtoją apdovanos 5000 eurų prizu. Lietuvos kino centras skiria 5000 eurų apdovanojimą geriausiam projektui, kuriame Lietuva yra viena koprodukcijos šalių (vystymo arba gamybos etape) bei 3000 eurų apdovanojimą geriausiam gamybos etape esančiam lietuviškam projektui. „Telia Play“ įsteigė 5000 eurų prizą pasirinkto projekto turinio licencijavimui, o „Madstone“ suteiks postprodukcijos studijos nuomos paslaugų už 8000 eurų. Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA vienam iš projektų pristatyme dalyvausiančių prodiuserių padovanos Kanų kino festivalio mugės akreditaciją.

Daugiau nei kontaktų mezgimas – realūs pokyčiai

„Meeting Point Vilnius“ Lietuvos kino talentams ne tik sukuria erdvę prisistatyti ir megzti kontaktus nė neišvykstant iš Vilniaus, bet ir kuria realius pokyčius. „Čia susitinka talentai ir jų ateities prodiuseriai, pardavimo agentai bei festivalių programų sudarytojai, kurie gali padėti kūrėjų darbams pasiekti pasaulinę auditoriją“, – sako Algirdas Ramaška.

Renginio programoje taip pat numatytas Vilniaus kino biuro organizuojamas lokacijų turas, kuriame dalyvaus tarptautiniai prodiuseriai – jiems bus sudaryta  proga susipažinti su Vilniaus miesto erdvėmis, filmavimo galimybėmis ir infrastruktūra. O į Vilnių atvykstantys užsienio režisieriai turės galimybę su profesionaliu gidu tyrinėti Vilniaus senamiestį ir įsikvėpti naujoms istorijoms. Programoje taip pat numatyti lietuvių profesionalams skirti Norvegijos, Čekijos, Belgijos ir Kipro prodiuserių pristatymai apie finansavimo jų šalyse galimybes bendrai gamybai.

Paskutinės dvi „Meeting Point Vilnius“ dienos bus skirtos spręsti aktualiausius Lietuvos kino industrijos klausimus. Čia vyks „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ rengiamas, Europos Sąjungos bendrai finansuojamas Lietuvos kino forumas – nauja erdvė diskusijoms apie inovacijas, tendencijas ir bendradarbiavimo galimybes. Šis forumas vienija Lietuvos kino bendruomenę ir tampa platforma, kurioje formuojama šalies kino ateitis.

Renginį „Meeting Point Vilnius“ iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA. Renginį remia „Baltic Film & Creative Tech Cluster“, Vilniaus kino biuras, „Telia Play“, „Madstone“, „Kūrybiškos Europos“ biuras Lietuvoje.

Antrus metus Vilniaus miesto savivaldybė projektui „Knyga+Kinas“ įsteigė piniginį prizą, skirtą lietuvių kino gamybos kompanijai pasirinktos knygos ekranizacijos opciono įsigijimui. Šiais metais piniginis prizas – 2500 Eur.

Vilniaus knygų mugės metu kino ir televizijos industrijai lietuvių rašytojai bei leidyklų atstovai pristatė komisijos, režisieriaus Raimundo Banionio, kino kritikės Neringos Kažukauskaitės ir aktorės Gabijos Jaraminaitės atrinktas kinematografiškas knygas:
„Voyage, voyage“ | Kastytis Sarnickas | Leidykla LAPAS
„Susigrąžinto laiko blyksniai“ | Violeta Tapinienė | Leidykla „Tyto alba“
„Išdidumo kalinė“ | Sonata Dirsytė | Leidykla Alma littera
„Kambarys“ | Mykolas Sauka | Leidykla Odilė
„Svetimkūniai“ | Patricija Tilvikaitė | Leidykla BALTO leidybos namai
„Šuo, kuris išeina naktį“ | Jurga Vilė, Valentina Černiauskaitė | Leidykla 700 eilučių
„Emilis ir stebuklingas futbolo kamuolys“ | Tomas Dirgėla | Leidykla Alma littera
„Ten, kur gyvena slibinai“ | Viktorija Girčiuvienė | Leidykla Alma littera
„Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ | Marius Marcinkevičius, Lina Itagaki | Leidykla Misteris Pinkmanas
„Šiurpnakčio istorijos“ | Aušrinė Tilindė, Roberta Railaitė | Leidykla Alma littera

Renginio organizatoriai kviečia lietuvių kino gamybos kompanijas teikti laisvos formos motyvacinius laiškus pasirinktos knygos ekranizacijos opciono įsigijimui. Kartu su motyvaciniu laišku, laisvos formos dokumente turi būti nurodyti ir kūrybinės komandos atstovai – scenarijaus autorius, režisierius, prodiuseris ir kiti, jei tokie jau yra numatyti. Dokumente būtina nurodyti ir pasirinktą knygą iš šiais metais minėtame renginyje pristatytų 10 knygų.

Pasirašytų dokumentų pateikimo terminas – iki 2025 m. balanžio 7 d., dokumentai siunčiami el.p. info@avaka.lt.

Iki balandžio 30 d. bus išrinktas vienas ekranizacijos projektas, kuriam bus skiriamas prizas.

Renginį organizuoja „Fralita Films“ kartu su projekto partneriais: asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, Vilniaus kino biuru, Kūrybiškos Europos biuru Lietuvoje. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.

Trisdešimtąjį pavasarį skaičiuojantis festivalis „Kino pavasaris“ prasidėjo: kiek daugiau nei dvi savaites, iki kovo 23-osios, jis ir vėl kviečia žiūrovus apsigyventi kino salėse. Jubiliejiniam festivaliui startą davė „Oskarą“ ir „Auksinį gaublį“ kaip geriausias animacinis filmas šiemet pelniusi kaimynų latvių sukurta animacija – režisieriaus Gintso Zilbalodžio drama „Potvynis“.

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) prasidėjęs „Kino pavasaris“ žiūrovus pasitinka atsinaujinęs. Pasak festivalio organizatorių, toks pokytis atėjo natūraliai – 30-ties metų sukaktis žymi savotišką brandą, kurią norėjosi atspindėti ir nauju festivalio „rūbu“ – vizualiniu identitetu. O šiemetinis šūkis „30 gyvenimo kine metų“ apibendrina tai, kuo festivalis tapo per tris dešimtmečius: kino atradimo platforma ir reiškiniu, buriančiu kino mylėtojų bendruomenę.

Tad ir iškilmingo atidarymo vakaro metu renkantis svečiams skambėjo tikri, atviri ir asmeniški kinu gyvenančios festivalio komandos pasidalijimai – 30 metų švenčiant kiną buvo atrasti nauji draugai ir bendraminčiai, kūrėsi santykiai, keitėsi įpročiai, pomėgiai ar skoniai – vyko gyvenimai. „Kino pavasario“ direktorius Algirdas Ramaška nuo scenos dėkojo visiems – tiems, kurie bent kartą yra buvę festivalyje ir tiems, kurie ima atostogų, kad galėtų pamatyti kuo daugiau filmų.

„Laikais kaip šie, labiausiai norisi kalbėti apie bendrystę. Vardan taikos, vardan tiesos, vardan grožio ir meno. Mažos idėjos tampa didelėmis, o didelės klesti tik dėl to, kad jas palaiko vertybiškai aktyvi bendruomenė. Toks yra ir „Kino pavasaris“. Nors sakoma, kad skaičius nesvarbu, bet vis tik trys dešimtys gyvavimo metų yra reikšmingi, nes jų nebūtų, jei nebūtų poreikio – kokybiškam kinui, kokybiškam susibūrimui kartu“, – sakė jis.

Festivalį su jubiliejiniu atidarymu sveikino LR kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Atidarymo vakarą žiūrovai, kino industrijos atstovai, ilgamečiai didieji „Kino pavasario“ partneriai „ERGO“ ir „Telia Play“, kurių platformoje galima pamatyti dalį šiemetinių filmų, bei daugybė kitų festivalio partnerių ir draugų buvo pakviesti žiūrėti bendrystės temą gvildenantį filmą – „Oskarą“ ir „Auksinį gaublį“ pelniusią latvių režisieriaus Gintso Zilbalodžio dramą „Potvynis“.

Jaudinanti ir įtraukianti istorija „Potvynyje“ pasakojama be žodžių – tik gyvūnų kalba, garsais ir muzika. „Kuriant šį filmą nebuvo klausimo, ar gyvūnai kalbės – norėjosi tikrumo. Be žodžių filmas tampa universalus, nes čia kalbama visiems suprantama – jausmų – kalba“, – viename interviu teigė režisierius Gints Zilbalodis. Pasak jo, žmonės yra pavargę nuo blogų naujienų ir galbūt šis filmas suteikia optimizmo ir vilties.

„Kino pavasario“ vykdomasis direktorius Konradas Kazlauskas sako, kad „Potvynis“ unikalus tuo, jog yra tinkamas įvairaus amžiaus žiūrovui, todėl pirmą kartą „Kino pavasario“ istorijoje tiek vaikų, tiek suaugusiųjų festivalio atidarymui buvo pasirinktas tas pats filmas.

„Tikrai reta, kad filmas taip plačiai rezonuotų, burtų tokią plačią auditoriją ir atskleistų temas, kurios aktualios kiekvienam žiūrovui nepaisant amžiaus. Džiaugiamės ir istorine kaimynų latvių pergale „Oskaruose“, ir tuo, kad filmą jau galima pamatyti Lietuvoje“, – teigė K. Kazlauskas.

Visus „Kino pavasario“ seansus galima rasti čia: https://kinopavasaris.lt/programa/. 30-asis Vilniaus miesto festivalis „Kino pavasaris“ vyksta kovo 7–23 d. Festivalį palaiko didieji partneriai „ERGO“ ir „Telia Play“, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA, remia Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybės.

Šiemet kovo 5–9 d. Suomijoje, Tamperės mieste, 55-ąjį kartą vykstančiame kino festivalyje, nacionalinėje konkursinėje programoje, bus pristatytas Suomijos-Lietuvos trumpametražis filmas „Aukštyn kojom“ (režisierius Olli Ilpo Salonen).

Tamperės kino festivalis – vienas iš trijų A klasės trumpametražių filmų festivalių, kartu su Klermono-Ferano ir Oberhauzeno festivaliais pripažintų Tarptautinės kino prodiuserių asociacijų federacijos (FIAPF). Kasmet į jį susirenka apie 30 tūkst. žiūrovų, 800 industrijos profesionalų, o per penkias dienas parodoma apie 400 filmų iš viso pasaulio.

„Aukštyn kojom“ premjera didžiausiame Šiaurės Europos trumpametražio kino festivalyje – tai puiki galimybė pristatyti ne tik išskirtinį kūrinį, bet ir sėkmingą dviejų šalių bendradarbiavimą bei koprodiusavimą: suomiškąją gamybos dalį įgyvendino įmonė „Empire Pictures“, lietuviškąją savo ruožtu – „Feel Reel“.

Filmo idėja gimė Suomijoje, bet filmavimo darbai vyko Lietuvoje. Pagrindinį mergaitės Sofijos vaidmenį atliko Emilia Heiskanen, mamą suvaidino garsi suomių aktorė Pamela Jessiina Tola, berniuką – Aatos Höglund, o tėčio vaidmuo atiteko lietuvių aktoriui Kirilui Glušajevui.

„Kai pradėjome bendradarbiauti su kino kūrėjais iš Suomijos, scenarijuje nebuvo numatytas lietuvio personažas. Bet, ieškodami daugiau sąlyčio taškų, nusprendėme pakeisti siužetą, ir taip jame atsirado šeimos galva iš Lietuvos. Kirilui Glušajevui, vienam ryškiausių Lietuvos kino ir teatro aktorių bei režisierių, dėl vaidmens teko skubiai mokytis suomių kalbos. Iš pradžių jis pasitelkė programėlę, o vėliau liežuvį laužė bendraudamas su kantrybe garsėjančiais kolegomis suomiais“, – juokiasi prodiuseris Alvydas Kaškonas.

Filme „Aukštyn kojom“ pasakojama suomių šeimos istorija, tačiau gvildenamos temos yra itin aktualios ir Lietuvos visuomenei, kurioje netyla diskusijos dėl vaikų auklėjimo, tėvystės, laisvės ir vaikams brėžiamų ribų. Rimta situacija pateikiama žaismingai ir šmaikščiai – įprastas statistinės šeimos gyvenimas vieną rytą ima ir apsiverčia aukštyn kojomis: dukra Sofija nubunda gulėdama ant savo kambario lubų! Drauge su ja ant lubų įsikuria ir brolis Paulius. Tėvams telieka tik išsižiojus iš nuostabos žiūrėti į vaikus iš apačios. Užtat šiems atsiveria naujos galimybės: ant lubų Sofija su Pauliumi gali daryti tai, kas jiems patinka, jie pagaliau gali būti laisvi, gali būti savimi – vaikais.

„Ar griežti ir linkę kontroliuoti tėvai ras būdą susikalbėti su savo atžalomis, kai šios tiesiogine to žodžio prasme tampa sunkiai pasiekiamos? – klausia scenarijaus autorės ir prodiuserės Saana Räntilä ir Annalisa Schmuckli. – Tėvų ir vaikų pasauliai negali egzistuoti atskirai. Mažieji kažkada turi liautis lakstyti ir imtis ne visuomet malonių darbų, o suaugusiesiems taip pat kartais reikia bent akimirkos pailsėti nuo visų taisyklių ir įsipareigojimų bei laisvės žaisti.“

Su nemenkais iššūkiais susidūrė ne tik filmo veikėjai tėvai, bet ir dekoracijas šiam projektui kūrusi kino dailininkė Neringa Baciuškaitė. Prireikė kone mėnesio, kol studijoje buvo pastatyta ir įrengta konstrukcija, atrodanti ir įtikinamai, ir jaukiai, ir, svarbiausia, atitinkanti saugumo reikalavimus. „Neringai dar niekada neteko statyti tokios dekoracijos, kurioje reiktų kambario baldus ir daiktus pakabinti aukštyn kojom, – pasakoja prodiuserė Laura Kazbaraitė. – Linksmiausia, kad viską reikėjo suplanuoti taip, jog konstrukciją būtų įmanoma per savaitgalį apversti ir pritaikyti filmavimui ant lubų.“

Bendro Suomijos-Lietuvos projekto, trumpametražio filmo „Aukštyn kojom“, premjera  –  kovo 5 ir 7 dienomis Tamperės kino festivalyje.