Autorius: avaka-adm

Artėja jubiliejinė Lietuvos kino operatorių asociacijos šventė – penkioliktą kartą bus įvertinti geriausi šalies kino operatoriai apdovanojimuose „Ąžuolas“. Šiandien paaiškėjo, kas pretenduoja gauti „Ąžuolo“ apdovanojimą, skiriamą geriausiam profesionaliam šalies kino operatoriui, ir kas – pradedančių operatorių apdovanojimą „Gilė“. „Ąžuolo“ kategorijoje šiemet sulaukta 11 filmų paraiškų, „Gilės“ kategorijoje – 12 filmų paraiškų. Laimėtojai paaiškės gegužės 9 d. „Dūmų fabrike“ vyksiančioje apdovanojimų ceremonijoje. Jos metu bus įteikta ir daugiau apdovanojimų kino industrijos atstovams.

Nominantus rinko komisija, kurią šiemet sudarė kino operatoriai, asociacijos nariai Julius Sičiūnas (LAC), Audrius Budrys (LAC) ir komisijos pirmininkas Eitvydas Doškus (LAC) taip pat režisierius Tomas Vengris ir fotografas Tadas Kazakevičius.

„Komisijos narių nuomonės labai neišsiskyrė, gan greit sutarėme dėl nominantų. Gal „Gilės“ kategorijoje buvo kiek daugiau diskusijų. Šiemet buvo pristatyta daug gerų gerai nufilmuotų darbų ir sunku juos sudėti į vieną lentyną, sunku palyginti. Visi yra unikaliai kuriantys savo pasaulius bei nuotaikas. Visgi ieškant geriausio, kai kurie filmai išryškėja labiau už kitus. Vienas iš pagrindinių kriterijų išrenkant geriausius buvo tai, kaip operatorius geba padėti režisieriui papasakoti istoriją, rasti ryšį su juo. Įvertinome ir tuos filmus, kur matėsi, kad buvo nuveiktas didelis darbas dar prieš filmavimus“, – sako komisijos pirmininkas operatorius Eitvydas Doškus, kuris pats yra pelnęs „Ąžuolą“ už filmą „Čia buvo Vilnius“.

Komisijos sprendimu šiemet „Ąžuolo“ apdovanojimą pretenduoja gauti:

• Narvydas Naujalis už operatoriaus darbą vaidybiniame filme „Pietinia Kronikas“ (režisierius Ignas Miškinis, prodiuseris Lukas Trimonis);
• Vytautas Katkus už operatoriaus darbą vaidybiniame filme „Akiplėša“ (režisierė Saulė Bliuvaitė, prodiuserė Giedrė Burokaitė);
• Linas Žiūra už operatoriaus darbą dokumentiniame filme „Murmančios širdys“ (režisierius Vytautas Puidokas, prodiuserė Rūta Adelė Jekentaitė).

Gauti „Gilės“ apdovanojimą pretenduoja gauti šie jauni, Lietuvos ir muzikos akademijoje studijuojantys kino operatoriai:

• Milda Juodvalkytė už operatorės darbą vaidybiniame filme „Pravažiavus Napoleono kepurę“ (režisierius Arnas Balčiūnas, prodiuserė Augustė Puteikytė);
• Lukas Baranauskas už operatoriaus darbą savo režisuotame ir prodiusuotame vaidybiniame filme „Nesavas“;
• Matas Juškaitis už operatoriaus darbą vaidybiniame filme „Ką seniai užmiršau“ (režisierė Agnė Girsaitė, prodiuseriai Benediktas Radzevičius, Agnė Girsaitė).

Tradiciškai gegužės mėnesį kasmet rengiamoje svarbiausioje kino operatorių šventėje bus teikiamos keturios statulėlės: „Ąžuolo“ – už geriausią kino operatoriaus darbą, „Gilės“ – už geriausią studento operatoriaus darbą, Operatorių dėkingumo prizas – teikiamas su operatorių darbu glaudžiai susijusių profesijų atstovams ir apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus. Taip pat vyks jau tradicija tapę LMTA Nacionalinės kino mokyklos (KIMO)  studentų apdovanojimai kino industrijos atstovams, kuriuos išrinks patys studentai.

„Šiemet „Dūmų fabrikas“ Naujojoje Vilnioje taps erdve, kur galėsime ne tik sutalpinti gausią mūsų kino operatorių bendruomenę ir visą kino industriją, bet ir kartu švęsti mūsų pasiekimus. Laukia ne tik  apdovanojimų ceremonija, bet ir unikali galimybė pamatyti Lietuvos kino operatorių fotografijos parodą bei mėgautis nuostabiu „20 Fingers Duo“ muzikiniu pasirodymu“, – sako Lietuvos kino operatorių asociacijos LAC pirmininkė, operatorė Laura Aliukonytė.

Pasak L. Aliukonytės, penkiolika metų – yra ne tik reikšminga sukaktis Lietuvos kino operatorių asociacijai, bet ir akivaizdus įrodymas, kiek daug nuveikė asociacija kartu su visais nariais. „Ąžuolo“ apdovanojimai per šį laikotarpį tapo neatsiejama kino industrijos tradicija, simbolizuojančia Lietuvos kino gyvybingumą ir nuolatinį operatorių profesinį augimą.

„Ąžuolo“ apdovanojimus remia Lietuvos kino centras ir AVAKA.

Daugiau informacijos: www.lac.lt

2025 m. balandžio 28 d. 11:00 val. šaukiamas Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA Visuotinis narių susirinkimas, kuris vyks AVAKA patalpose Basanavičiaus 24, Vilniuje.

Nesusirinkus kvorumui (1/2 asociacijos narių) pakartotinis visuotinis narių susirinkimas šaukiamas 2025 m. balandžio 30 d. 11:00 val. Meno avilio „Sinemateka“, A. Goštauto g. 2, Vilniuje.

Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė:

1. Darbotvarkės ir reglamento tvirtinimas. Balsų skaičiuotojų rinkimas. Sekretoriato rinkimas;
2. Stebėtojų komisijos informacija;
3. Skaidrumo ataskaitos tvirtinimas. Su ataskaita susipažinti galite čia >>>;
4. Atlyginimo, surinkto audiovizualinių kūrinių autoriams ir gamintojams (prodiuseriams) už audiovizualinių kūrinių retransliavimą, taisyklių pakeitimų tvirtinimas. Su dokumentais susipažinti galite čia >>>;
5. Kompensacinio atlyginimo, surinkto audiovizualinių kūrinių autoriams ir gamintojams (prodiuseriams) už audiovizualinių kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, pakeitimų tvirtinimas. Su dokumentais susipažinti galite čia >>>.

Su dokumentais susipažinti kviečiame likus 7 d. iki susirinkimo datos.

Praėjusį savaitgalį įvyko didžiausias mokinių kino renginys šalyje – festivalis „Aurora“. Dvi dienas trukusi programa jaunuosius kūrėjus kvietė pažinti kino industriją, užsiimti tinklaveika ir pamatyti į programas atrinktus bendraamžių filmus. Svarbiausiu akcentu tapo šeštadienio vakaras, kai pilnutėlėje Menų spaustuvės salėje kino profesionalų žiuri apdovanojo geriausius darbus bei jų kūrėjus. Plojimais, palaikymo šūksniais, apsikabinimais palydėtas reginys parodė, kad festivalis subūrė naują bendruomenę ir tapo platforma, kurios jauniems kūrėjams reikėjo jau seniai.

„Turbūt, kai ištisus metus kuri projektą, pasakoji, kad festivalio tikslas įkvėpti žmones, skatinti bendrystę, šie žodžiai pamažu praranda krūvį. Po šeštadienio apdovanojimų iš jaunų žmonių veidų, džiaugsmo ašarų, vienas kito šiltų apkabinimų bei palinkėjimų supratau, ką tai iš tiesų reiškia. Labai aiškiai pajutau, kad mums pavyko“, – teigia viena iš festivalio sumanytojų, kino operatorė ir edukatorė Lina Margaitytė.

Didžiulio susidomėjimo ir dalyvių skaičiaus sulaukęs festivalis, anot mokinių, buvo svarbi motyvacija kurti, išbandyti jėgas ir galimybė savo kūrybą pamatyti didžiajame ekrane. Didelė festivalyje dalyvavusiųjų dalis ateitį sieja su kinu, kitiems tai – laisvalaikio praleidimo būdas, galimybė kurti kartu su draugais. Pirmą kartą vykęs renginys subūrė virš 200 kino kūrėjų bei kino mylėtojų iš visos Lietuvos.

Tarp nugalėtojų – filmai apie kultūrinius skirtumus, vaikystės grožį, draugystę

Dviejose konkursinėse programose iš viso varžėsi 38 trumpametražiai filmai. Geriausius darbus šeštadienio vakarą paskelbė festivalio žiuri – kino lauko profesionalai, daugybės nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų laureatai: režisierė Marija Kavtaradze, animacijos režisierė Eglė Davidavičė, montažo režisierius Armas Rudaitis, kino operatorė Laura Aliukonytė.

Geriausiu konkursinės programos „Atradimai“ filmu tapo režisierės Eimantės Ališauskaitės dokumentinė juosta „Afroditė“, tyrinėjanti besikeičiantį jauno žmogaus požiūrį į grožį.

„Prisipažinsiu, kad laimėti nesitikėjau, nes programoje buvo daugybė stiprių darbų. Norėjau parodyti, kaip žmogus supantį grožį mato vaikystėje ir kaip šį gebėjimą augdami prarandame“, – pasakoja filmo režisierė E. Ališauskaitė. Šiuo metu Skalvijos kino akademijoje besimokanti kūrėja kino lauką planuoja rinktis ir ateityje bei jau mąsto apie režisūros studijas.

Geriausiu konkursinės programos „Kultūrų jungtys“ filmu paskelbtas „Kameleon“ – istorija, atskleidžianti Vilniaus lenkų tapatybės paieškas ir vyraujančius stereotipus. Filmą autorės režisierė Aurora Degesytė ir operatorė, montažo režisierė Emilija Sabina.

„Šį filmą kūrėme specialiai festivaliui „Aurora“, todėl renginio labai laukėme. Puikus jausmas pamatyti tiek daug kūrėjų vienoje vietoje, puikiai išpildytas festivalio tikslas suburti kino mėgėjus, leisti mums susipažinti. Gera buvo girdėti, kad žmonės salėje, žiūrėdami mūsų filmą, juokėsi, suprato žinutę, kurią norėjome perduoti. Visai komandai šis apdovanojimas buvo viena svarbiausių pastarųjų metų akimirkų – jaučiame, kad šiuo metu negalime sustoti, norime kurti toliau“, – pasakoja režisierė A.Degesytė.

Apdovanojimas už geriausią operatoriaus darbą atiteko Linui Rinkevičiui už filmą „Degtukų dėžutė“ (rež. Milda Baronaitė).

„Atvažiavęs į festivalį pamačiau tikrai gražių filmų, operatorių, naudojančių įdomias kadruotes, idėjas ir formas, kurias galėsiu panaudoti ateityje. Mums patiems kuriant filmą teko susidurti ir su iššūkiais, pavyzdžiui, vieną paskutinių scenų laiptinėje filmavome beveik keturias valandas buvome pavargę, o ir technika vis pavesdavo. Visgi galutiniu rezultatu džiaugiamės“, – pasakoja L. Rinkevičius.  „Norėčiau tapti operatoriumi ir jau galvoju apie studijas, todėl apdovanojimas man itin svarbus. Džiaugiuosi, kad įdėtos pastangos ir laikas nenuėjo veltui“.

Apdovanojimas už geriausią montažo režisieriaus darbą atiteko Ramūnui Galkauskui už filmą „Užrakintas kode“ (rež. Ramūnas Galkauskas).

Filmą „Užrakintas kode“ kūrėme būtent festivaliui, norėdami išbandyti naują dalyką –  sukurti kino filmą. Sudėtingiausia visame procese buvo vaidinti – tai darėme pirmą kartą, – pasakoja R. Galkauskas.

Youngblood kino mokyklos specialusis paminėjimas „už atidų įsiklausymą, kad tylos niekada nebūna“ atiteko filmui „Aš girdžiu“. Filmo režisierė, operatorė ir montažo režisierė Dorotėja Bachtijeva. LRTU žiūroviškiausio filmo apdovanojimas atiteko filmo „Metalo skonis“ komandai – režisierei Gojai Pakulaitei ir  operatoriui bei montažo režisieriui Benui Bačkaičiui.

Apie festivalį

Festivalis „Aurora“ – pirmasis tokio pobūdžio kino festivalis šalyje, dėmesį skiriantis jaunų žmonių kuriamam kinui. Festivalis siekia tapti saugia ir atvira erdve / platforma, kurioje jauni žmonės gali įsikvėpti, atskleisti savo kūrybiškumą, būti išgirsti ir įvertinti bei drauge formuoti Lietuvos kino kultūros ateitį.

Festivalio organizatorius – „Lojoteka“, edukacinis medijų centras (Vilniaus jėzuitų gimnazija). Festivalio partneriai – Britų taryba Lietuvoje, Lietuvos kino centras, AVAKA ir kt. Edukacinį ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Domėtis lietuviška literatūra, ieškoti naujų jos formų ir atrasti kelią į didžiuosius ekranus jau šešerius metus kviečia iniciatyva „Knyga + Kinas“. Rašytojus, kino režisierius, scenaristus ir prodiuserius jungiantis projektas balandžio 17 d. paskelbė knygos ekranizacijos opciono laimėtojus – jiems įteiktas Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtas prizas. Šis simbolinis įvertinimas žymi Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki knygos „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ kelionės pradžią į animacinio kino pasaulį.

Projektas „Knyga + Kinas“ įgyvendinamas jau nuo 2019 m. Kasmet specialiai suburtos komisijos išrenkami kinematografiškiausi lietuvių rašytojų kūriniai kino bendruomenei pristatomi Vilniaus knygų mugės metu. 2025-ieji nebuvo išimtis – vasario 28 d. vykusiame renginyje pristatyta 10 pastarųjų metų lietuvių rašytojų kūrinių, tarp kurių – knygos vaikams bei suaugusiems, istoriniai, prisiminimų romanai. 

Kino kūrėjai buvo pakviesti dalyvauti pristatytų knygų opciono įsigijimo konkurse. Skatindama kino ir literatūros kūrėjų bendradarbiavimą, Vilniaus miesto savivaldybė įsteigė 2500 eur piniginį prizą. Šiais metais konkursui buvo pateiktos net keturios paraiškos. Organizatorių teigimu, tai rodo augantį susidomėjimą renginiu bei stiprėjančius ryšius tarp kino ir literatūros kūrėjų.

Komisijos narių – režisieriaus Raimundo Banionio, aktorės Gabijos Jaraminaitės bei kino kritikės Neringos Kažukauskaitės – sprendimu, prizas atiteko VšĮ „Broom Films“ (scenarijaus autorius ir režisierius – Antanas Skučas. Prodiuserė – Justė Michailinaitė), pasirinkusiems M. Marcinkevičiaus ir L. Itagaki knygą „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ (leidykla „Misteris Pinkmanas“).

„Mano draugo senelė buvo ryšininkė, o jos keturi broliai – partizanai. Prieš daug metų ji man papasakojo apie bunkerius ir tai, kad viename jų gyveno mergaitė. Jau vėliau supratau, kad vaikams nėra sukurta pakankamai knygų šia tema, nors jie mokosi daug istorijai svarbių datų, pavardžių. Pradėjęs rašyti knygą apie partizanus supratau, kad apie suaugusius žmones skaityti vaikams nebus įdomu – nusprendžiau istoriją papasakoti mergaitės akimis“, – apie knygą pasakoja jos autorius M. Marcinkevičius.

„Dabartinėje geopolitinėje situacijoje labai svarbu prisiminti laisvės kovas, o ypač, apie tai kalbėti su vaikais. Šiuo metu Lietuvoje juntamas ryškus kokybiško nacionalinio turinio vaikams stygius – vaikiškų filmų sukuriama mažai, tai daroma fragmentiškai. Norime, kad vaikai, ateities kino filmų žiūrovai, turėtų pakankamai turinio, kuris augina, yra įdomus. Galbūt šis filmas galėtų tapti platforma svarbioms temoms – laisvei, drąsai, atsakomybei ir mūsų istorinės atminties svarbai aptarti,“ – pasakoja prodiuserė J. Michailinaitė.

„Manau, kad knyga labai vizuali, beveik viskas yra išpiešta, todėl įsivaizduoti filmą jau dabar nėra sudėtinga. Tikime, kad temos svarbumas ir aktualumas lems ir ilgai išliekančią edukacinę filmo reikšmę“, – teigia scenarijaus autorius ir režisierius A. Skučas.

Prodiuserė Justė Michailinaitė ir režisierius Antanas Skučas jau turėjo pirmą susitikimą su knygos autoriais M. Marcinkevičiumi ir L. Itagaki. Jau šią vasarą kūrėjai planuoja dirbti su scenarijumi, spręsti techninius klausimus, reikalingus filmo gamybai, komandos formavimui. 

****

Projektas „Knyga + Kinas“ savo veiklas žada tęsti ir toliau – jau rudenį kino bei literatūros mėgėjus pakvies į tradicija tapusius Rudens kino vakarus, kurių metų nemokamai pristatomi literatūros kūrinių įkvėpti filmai, vyksta susitikimai su kūrėjais. 

Projektą „Knyga + Kinas“ organizuoja prodiuserinė kompanija „Fralita Films“ kartu su Lietuvos leidėjų asociacija, asociacija AVAKA, Vilniaus kino biuru, Kūrybiškos Europos biuru Lietuvoje. Renginį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.