Autorius: avaka-adm

Antradienį Vilniuje, kino ir medijų erdvėje „Planeta“ įvyko pirmasis visuotinis Kino kultūros asociacijos (KKA) narių susirinkimas. Jo metu buvo išrinkta asociacijos valdyba.

 

Dvejų metų kadenciją KKA valdyboje pradeda Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė (VšĮ „Lithuanian Shorts“ direktorė), Vilma Levickaitė (VšĮ „Skalvijos“ kino centras direktorė), Gediminas Andriukaitis (VšĮ „Nepatogus kinas“ direktorius), Lina Kaminskaitė-Jančorienė (VšĮ „Meno avilys” atstovė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė), Dagnė Vildžiūnaitė (VšĮ „Just a moment“ direktorė), Aistė Račaitytė (kino leidybos kompanijos „Taip toliau” įkūrėja) ir Goda Januškevičiūtė (kino režisierė, Lietuvos žurnalistikos centro ryšių su visuomene ir integruotos komunikacijos programos vadovė).

 

Rinkimuose savo kandidatūras iškėlė 12 kandidatų/čių. 

 

Po visuotinio susirinkimo vykusiame valdybos posėdyje buvo išrinkta valdybos pirmininkė. Ja tapo Vilma Levickaitė.

 

 „Organizacija veikia nuo š. m. vasario mėn., iki pirmojo visuotinio narių susirinkimo asociacijoje dirbo laikinoji valdyba. Ji suformavo dienotvarkę, kurioje pagrindiniai asociacijos prioritetai – kino kultūros finansavimas, nacionalinė filmoteka, kino įstatymo pataisos. Nauja valdyba pasisakė už dienotvarkės tęstinumą, tačiau, žinoma, ji bus papildyta naujais klausimais, kuriuos iškels nariai” – teigė V. Levickaitė. 

 

Valdybos posėdžiai vyks ne rečiau kaip kartą į ketvirtį.

 

KKA buvo įkurta siekiant plėsti suvokimą apie kino kultūrą ir įtvirtinti jos vietą Lietuvos kultūros lauke. Asociacija vienija kino edukacijos, festivalių, kritikos, kuratorystės, leidybos, paveldo, platinimo, rodymo, sklaidos ir tyrimų srityse veikiančias organizacijas bei asmenis. Šiuo metu KKA yra 40 narių.

Labai gali būti, kad daug kam kino režisierės Eglės Vertelytės komedija „Gardutė“ taps pirmąja pažintimi su aktorėmis Elena Ozarinskaite ir Agnieszka Ravdo. Kai kas jas prisimins iš teatro spektaklių, bus ir tokių, kurie neabejotinai apie jas yra girdėję, tačiau jų darbų nematę. Bet kokiu atveju, emocinga, gaivi ir labai nuoširdi jaunųjų aktorių vaidyba filme neliks nepastebėta.

 

Nei Prancūzijoje gyvenanti E. Ozarinskaitė, nei pastaruoju metu Kaune sūnų auginanti A. Ravdo nesitikėjo filme gauti vaidmenį. Perėjusi pirmąjį atrankos turą Elena išvis pamiršo apie kvietimą filmuotis, Agnieszka, kad ir kaip stengėsi atrankoje gerai pasirodyti, kvietimo į antrąjį turą sulaukė tik po metų.

 

„Nuoširdžiai, nesitikėjome“, – vienu balsu sako aktorės, čia pat pridurdamos, kad „Gardutė“ joms abiem yra pirmieji dideli, pagrindiniai vaidmenys kine.

 

Tačiau išties jas reikia pamatyti: E. Ozarinskaitės dar sovietmečiu dvelkiančioje valgykloje „Gardutė“ dirbanti Ona – naivi ir geraširdė, didžiulėmis, išplėstomis akimis į pasaulį žvelgianti ir nesąmoningai meilės laukianti vieniša mama. A. Ravdo personažė – toje pačioje valgykloje dirbanti geriausia Onos draugė, kaimietukė Saulė.

 

Vieną dieną Saulė be Onos leidimo jas įtraukia į aukštos klasės maisto gaminimo realybės šou, kurio pagrindinis prizas yra nuosavas restoranas. Šito restorano, beje, pagal scenarijaus autorės ir režisierės E. Vertelytės sumanymą, labai nori ir viena itin patyrusi virtuvės šefė Bruknė, kurią filme vaidina aktorė Lina Rastokaitė.

 

„Gal tris kartus buvome susitikę su kūrybine grupe, bet aš niekaip negalėjau patikėti, kad mane išsirinks, vis atrodė, tikrai paims garsesnę, geriau žinomą, daugiau vaidmenų sukūrusią aktorę“, – sako E. Ozarinskaitė ir visai neslepia, kad šis vaidmuo jai – svajonės išsipildymas.

 

„Kai mane pakvietė į atranką, pagalvojau – mano vaidmuo. Netgi pradėjau repetuoti namuose, – pasakoja A. Ravdo. – Atrankoje supratau, kad tai, kaip matau vaidmenį, prasilenkia su komandos matymu, kad mėginu įbrukti savo variantą. Po atrankos man pasakė, kad esu tarp favoričių ir… dingo. Kito skambučio sulaukiau tik po metų, teko dar kartą dalyvauti atrankoje. Gerai prisimenu: įsėdau į automobilį ir atsidusau – dalyvavau taip, kaip nereikia, tikrai nepaims! Bet staiga – skambutis.“

 

Jos abi prisimena kino aikštelėje nugirstą frazę „Ateinate, atsistojate su tais kvailais kostiumais ir jau juokinga“. Regis, filmo režisierė E. Vertelytė būtent to ir siekė, norėjo, kad Onos ir Saulės personažuose atsispindėtų realios Elenos ir Agnieszkos patirtys.

 

„Pagaliau gavai vaidmenį, kur tau vaidinti nereikia“, – taip Agnieszkos sukurtą virėjos Saulės personažą įvertino jos vyras, aktorius Vaidas Maršalka, o pati aktorė įsitikinusi, kad asmeninio gyvenimo nei teatro scenoje, nei kino aikštelėje nubraukti neįmanoma. „Vaidmens pradžia ir pabaiga visada esi tu“, – ji sako ir pasakoja filme kūrusi mokyklos amžiaus Agnieszką, kuri turi savitą supratimą apie tai, kas yra garsenybės.

 

Oskaro Koršunovo spektakliuose „Romeo ir Džuljeta“ Džuljetos, „Žuvėdroje“ Ninos, „Tartiufe“ Marijanos ir daugybę kitų vaidmenų teatre sukūrusi A. Ravdo Klaipėdos universitete studijavo režisūrą, vėliau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vadovaujama Veltos ir Vytauto Anužių, baigė vaidybos studijų programą.

 

Onos natūralumas filme lygiai taip pat paperka. „Man gražiausias buvimas – vaidinti, – sako E. Ozarinskaitė. – Vaidyba – vaidyba, bet juk viską ištrauki iš savęs, visas savo patirtis. Gali jas padidinti, gali pamažinti, bet juk supranti, ką reiškia netektis, ką reiškia būti paliktai, ką reiškia džiaugtis. Turi suprasti vaidmenį, ištraukti tai, kas jam tinka iš savęs, ir po gabalėlį sudėti.“

 

Menininkų šeimoje užaugusi, aktorystę su studijų vadovu Valentinu Masalskiu atradusi, o vėliau režisūros magistro studijas baigusi E. Ozarinskaitė pastaruoju metu vaidmenų nekuria. Šį pavasarį atšokusi vestuves Prancūzijoje, ji sako vis dar ieškanti savęs, nors čia pat prisipažįsta, kad vaidinti kine norėtų.

 

Rugsėjį Vilniuje buvo pristatytas Aušros Lukošiūnienės dokumentinis filmas „Juoda“ apie E. Ozarinskaitės tėtį – architektą, dizainerį ir menininką Valdą Ozarinską. Elenos vaidmuo šiame filme buvo suvaidinti save.

 

Ir iš Prancūzijos į Lietuvą parvykstančiai Elenai, ir Agnieszkai „Gardutės“ premjera bus ir pirmoji filmo peržiūra. Abi juokiasi: kad tik neištiktų širdies smūgis, širdis, belaukiant premjeros, jau dabar baladojasi.

 

Įvairiais gyvenimiškais prieskoniais paskaninta pirmoji lietuviška kulinarinė komedija „Gardutė“ – kino teatruose nuo lapkričio 29 dienos. Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Filme vaidina E. Ozarinskaitė, A. Ravdo, L. Rastokaitė, Leonardas Pobedonoscevas, Vytautas Rumšas jaunesnysis. Pasirodo ir realūs virtuvės šefai: Liutauras Čeprackas ir televizijos projekto „Lietuvos superšefas“ nugalėtojas Arnas Petronis.

 

Filmo anonsą rasite šioje nuorodoje: https://youtu.be/hTJiMOo3UTY

 

Birželio pradžioje Lietuvos kino apdovanojimuose už geriausią trumpametražį filmą įvertintas Ado Burkšaičio „Tušinukas“ (2024) atrinktas į spalio 17–27 dienomis vyksiančią Rygos tarptautinio kino festivalio trumpo metro filmų konkursinę programą.

 

 „Tušinukas“ ir dar 24 į programą atrinkti filmai varžysis dėl geriausio trumpametražio filmo apdovanojimo ir 2 000 eurų piniginio prizo. Taip pat vienas iš filmų bus atrinktas kandidatu varžytis Europos kino apdovanojimuose.

 

Juostos veiksmas vyksta saulėtą vasaros popietę priemiesčio mokykloje. Mokytoja sužino, kad jos sūnaus blogai parašytas egzamino darbas sužlugdys svajonę studijuoti prestižiniame užsienio universitete. Filmas kelia klausimus apie moralę ir spaudimą pasiekti norimą rezultatą. Kokius kompromisus motina pasiryžusi priimti, kad užtikrintų sėkmingą sūnaus ateitį?

 

,,Smagu, kad ,,Tušinukas“ tapo Rygos filmų festivalio dalimi. Šis festivalis turi įdomią trumpametražių filmų programą, atspindinčią mūsų regionui aktualias temas ir problemas. Festivalis taip pat pristato ir svarbiausius pastarųjų metų ilgametražius filmus. Rygoje visada jaučiamės jaukiai, turime galimybę megzti ryšius su kaimyninių šalių filmų kūrėjais ir pasisemti įkvėpimo“, – apie patekimą į konkursinę programą sakė režisierius.

 

Filmo „Tušinukas“ scenarijų rašė režisierius A. Burkšaitis. Juostą prodiusavo Kotryna Ramanauskaitė ir Greta Akcijonaitė (gamybos įmonė „Greta Garbo Films“). Filmo operatorius – „Sidabrine gerve“ apdovanotas Narvydas Naujalis. Pagrindinius vaidmenis atlieka aktoriai Rasa Samuolytė, Indrė Patkauskaitė, Vaidotas Martinaitis, Kasparas Varanavičius.

 

„Tušinukas“ Lietuvos žiūrovams pirmą kartą buvo pristatytas balandžio 30 d., o tarptautinė filmo premjera įvyko rugsėjo mėnesį vykusiame Kyjivo trumpametražių filmų festivalyje, kur jam buvo įteiktas „Specialaus paminėjimo“ apdovanojimas. Filmas dar atrinktas į tris festivalius, kuriuose jį galės išvysti žiūrovai: 17-ąjį CinEast filmų festivalį Liuksemburge, Stokholmo tarptautinį filmų festivalį ir Bresto Europos trumpametražių filmų festivalį. Ankstesnis A. Burkšaičio filmas „Mėta“ buvo atrinktas į Vienos, Palm Springs ir OFF COURTS festivalius.

 

„Tušinukas“ – ne vienintelis Rygos kino festivalyje lietuvių pristatomas filmas. Gintarės Parulytės trumpametražis filmas „Pirmoji diena“ (gamybos įmonė „Greta Garbo Films“) bus pristatomas industrijos renginyje „Test Screenings“, o Domo Petronio režisuojamas serialas „Šaltis“ (gamybos įmonė „Magic Film“) – „Riga IFF Showcase“ industrijos mugėje.

 

„Tušinuko“ seansas Rygos kino festivalyje vyks spalio 25 d. 21 val., 5-oje Forum Cinemas kino teatro salėje, Rygoje. Filmo dalyvavimą festivalyje dalinai finansuoja Lietuvos kino centras.

Šiandien prasidedančiame 43-ajame Upsalos trumpametražių filmų festivalyje – vienas didžiausių lietuviško trumpametražio kino „fokusų“ Europoje pastaraisiais metais. Čia visą savaitę Švedijos kino žiūrovams ir festivalio svečiams bus pristatyta daugiau kaip penkiolika lietuviškų trumpametražių filmų. O penktadienį kino industrijos atstovai bus kviečiami į kino režisierės ir scenaristės Marijos Kavtaradzės meistriškumo kursus.

 

Upsalos trumpametražių filmų festivalis – vienas reikšmingiausių Europoje bei seniausias ir didžiausias tarptautinis trumpametražių filmų festivalis Švedijoje, įkurtas 1982 m. Festivalis kasmet pristato plačią pasaulinio kino panoramą, rengia tarptautines ir nacionalines konkursines programas, specialiąsias temines programas ir retrospektyvas, kuriose iš viso parodoma per 300 trumpametražių filmų. Festivalis turi „Oskarų“ apdovanojimų, Europos kino akademijos ir Britų akademijos kino ir televizijos apdovanojimų kvalifikacijas.

 

Spalio 21–27 dienomis festivalyje Lietuva prisistatys šalies-viešnios kvietimu. Specialiai šiai progai kino kritikė, tyrėja ir programų kuratorė Mantė Valiūnaitė sudarė tris lietuviško trumpametražio kino programas, kurioje – šešiolika lietuvių kūrėjų darbų. Šiose programose bus parodyta išsami lietuviško trumpametražio kino panorama nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio iki šių dienų.

 

Programoje pavadinimu „Lithuania: Little Big Escapes“ pristatomi pastarojo dešimtmečio naujosios kino kartos kūrėjų darbai: „Man dvim keli“ (rež. Marija Kavtaradzė),  „8 minutės“ (rež. Dovilė Šarutytė),  „Motinos diena“ (rež. Kamilė Milašiūtė),  „Kaukazas“ (rež. Laurynas Bareiša),  „Kolektyviniai sodai“ (rež. Vytautas Katkus),  „Šeima“ (rež. Titas Laucius). Pasak programos kuratorės M. Valiūnaitės, jauni Lietuvos vaidybinio kino kūrėjai skiria nemažai dėmesio kasdieniam gyvenimui ir šeimos dinamikai. Vieni analizuoja socialinę aplinką, kurioje žmonės gyvena, o kiti priima asmeniškesnį požiūrį. Ši programa suteikia naujosios kartos Lietuvos kino kūrėjų apžvalgą, kurie tyrinėja savitą poetiką, vaizduodami kasdienes patirtis – nuo sudėtingų situacijų iki paprastų, trumpalaikių pabėgimų.

 

Antroje programoje „Lithuania: Bodily Functions“ pateikiama animacinių, video meno ir vaidybinių trumpametražių filmų sintezė. Į ją atrinkti penki filmai: „Žonglierius“ (rež. Skirmanta Jakaitė), „Ta, kuri žino“ (rež. Eglė Davidavičė), „Ieva“ (rež. Domas Petronis, Vytautas Plukas), „Bejėgis vaistas“ (rež. Milda Januševičiūtė, Miša Skalskis). „Ši programa pristato skirtingus požiūrius į žmogaus kūno sudėtingumo ir jo funkcijų tyrinėjimą. Ji gilinasi į natūralius procesus, kuriuos patiriame visi, tačiau dažnai sunkiai priimame, ir nagrinėja pastangas perprogramuoti elgesį siekiant tobulesnės savęs versijos. Per įvairias meninės išraiškos formas programa kviečia žiūrovus įsitraukti į subtilius kūniškos patirties niuansus – nuo kasdienės ir giliai asmeninės iki santykių aspektų, kurie įtraukia kitus ir meta iššūkį visuomenės normoms,“ – programą pristato kuratorė M. Valiūnaitė.

 

 

Trečioji lietuviško trumpametražio kino programa „Lithuania: Past Within Us“ skirta dokumentinio kino apžvalgai. Joje penki skirtingu laikmečiu sukurti trumpieji dokumentiniai filmai: „Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį“ (rež. Arūnas Matelis), „Neregių žemė“ (rež. Audrius Stonys), „Juoda dėžė“ (rež. Algimantas Maceina), „Europa 54 54′-25 19′ (rež. Deimantas Narkevičius), „Aldona“ (rež. Emilija Škarnulytė). Kaip teigia programos sudarytoja M. Valiūnaitė, šioje programoje matomos ir nematomos sovietinės praeities žymės susilieja į dialogą keldamos klausimus, kurie išlieka svarbūs šalyje, persekiojamoje okupacijos randų.

 

Šių metų festivalio konkursinėje programoje – taip pat dėmesys lietuviškam kinui. Režisieriaus Luko Kacinausko naujausias trumpametražis filmas „Laimingų kitų!“ atrinktas į vieną iš tarptautinių konkursinių programų pavadinimu „6 × Love“. Filmui tai tarptautinė premjera, o jį festivalyje pristatys pats režisierius ir viena iš prodiuserių Brigita Beniušytė.

 

Be lietuviškų trumpametražių filmų programų pristatymo festivalyje vyks ir lietuvių kino režisierės ir scenaristės Marijos Kavtaradzės meistriškumo kursai. Švedijos kino kūrėjų bendruomenei bei kartu ir festivalio svečiams skirtuose kursuose M. Kavtaradzė ne tik papasakos apie savo kūrybinį kelią, bet ir pasidalins praktiniais patarimais apie scenarijų rašymo ypatumus trumpametražiuose ir ilgametražiuose filmuose. Meistriškumo kursai vyks penktadienį, spalio 25 d.

 

Festivalyje dalyvaus ir savo filmus pristatys lietuvių kino kūrėjai Arūnas Matelis, Marija Kavtaradzė, Lukas Kacinauskas, Brigita Beniušytė, specialias lietuviško kino programas pristatys kino kuratorė Mantė Valiūnaitė, o lietuviškų trumpametražių filmų agentūros  „Lithuanian Shorts“ vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė dalyvaus festivalio nacionalinės konkursinės programos žiuri komisijoje.

 

Lietuviško kino programų pristatymą 43-ajame Upsalos trumpametražių filmų festivalyje rengia lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ kartu su kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje, Danijoje Liana Ruokytė-Jonsson ir Lietuvos kino centru.

 

Daugiau informacijos apie Upsalos trumpametražių filmų festivalį ir šių metų programą: https://shortfilmfestival.com/en/.