Autorius: avaka-adm

Svarbiausius kino apdovanojimus Europoje rengianti Europos kino akademija paskelbė šiemetinius nominantus. Režisierės Saulės Bliuvaitės debiutinis filmas „Akiplėša“ varžysis dėl Europos atradimo – tarptautinės kino kritikus vienijančios FIPRESCI asociacijos apdovanojimo. Geriausieji bus paskelbti gruodžio 7 d. Liucernoje, Šveicarijoje, vyksiančiuose Europos kino apdovanojimuose.

 

Europos atradimo – FIPRESCI apdovanojimas yra vienas pagrindinių Europos kino apdovanojimų prizų, jis skiriamas pirmąjį ilgo metro filmą sukūrusiems režisieriams. Nominantus iš visų šiais metais sukurtų debiutinių Europos filmų šiam apdovanojimui rinko Europos kino akademija ir tarptautinė kino kritikų asociacija FIPRESCI. Šiemet dėl geriausio europietiško debiuto varžysis 6 filmai.

 

„Europoje kasmet sukuriama daugiau nei 2000 filmų, tad vien patekti į tokią atranką – didelė garbė, pasiekimas ir pasisekimas. O atsidurti galutinėse apdovanojimų nominacijose kartu su geriausiais europietiškais debiutais – išvis neįtikėtina. Esu labai laiminga“, – sako režisierė Saulė Bliuvaitė, Europos kino apdovanojimų ceremonijai sugrįšianti ten, kur sėkmingai prasidėjo tarptautinė filmo „Akiplėša“ kelionė – į Šveicariją. Čia vasarą vykusiame prestižiniame Lokarno kino festivalyje filmas nuskynė pagrindinį prizą – „Auksinį leopardą“.

 

Europos kino apdovanojimuose ir net Europos atradimo – FIPRESCI nominacijoje Saulė Bliuvaitė dalyvauja jau ne pirmą kartą. 2020-aisiais tokiam pačiam prizui buvo nominuotas režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filmas „Izaokas“, kurio scenarijaus bendraautorė ir viena iš montažo režisierių buvo S. Bliuvaitė. „Akiplėša“ yra tik trečias lietuvių filmas, nominuotas šioje Europos kino apdovanojimų kategorijoje, o pirmasis 1992 metais čia buvo atrinktas Šarūno Barto filmas „Trys dienos“.

 

Geriausio europietiško debiuto nominantė „Akiplėša“ dėmesio sulaukia ne tik Europoje – filmas apkeliavo ar dar keliaus į kiekvieną pasaulio žemyną. „Akiplėša“ iš viso jau pelnė 8 tarptautinius apdovanojimus ir 10 nominacijų. „Šiuo metu turime daugiau nei 50-ies festivalių, kur buvo ar bus rodoma „Akiplėša“, sąrašą – nuo Kanados iki Australijos, nuo Indonezijos iki Brazilijos. Ir tai greičiausiai dar ne galutinis filmo kelionių tvarkaraštis“, – džiaugiasi filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

 

Po pasaulinės premjeros Lokarne, filmas „Akiplėša“ jau buvo parodytas Sarajevo (Bosnija ir Hercegovina), Helsinkio (Suomija), „Manaki Brothers“ (Š. Makedonija), Varšuvos (Lenkija), Čikagos (JAV), Kalgario (Kanada), Vankuverio (Kanada), Reikjaviko (Islandija), Leideno (Nyderlandai), Gento (Belgija), Adelaidės (Australija), Rio de Žaneiro (Brazilija) ir kituose tarptautiniuose festivaliuose.

 

Saulės Bliuvaitės filmas „Akiplėša“ seka dviejų į paauglystę žengiančių merginų tapatybės paieškas nykiame industriniame rajone, kur smalsumas ir pavojus egzistuoja kaip vienas nuo kito neatsiejami dalykai. Trylikametės merginos dar nežino, ką joms pačioms reiškia grožis, seksualumas ir meilė, tad vadovaujasi kiemo draugų suvokimais, bando atkartoti tai, kas aplinkoje laikoma „normalumu“. „Akiplėša“ – tai filmas apie norą pritapti ir kainą, kurią sumokame, bandydami pasiekti tobulumą.

 

„Akiplėša“ – debiutinis ilgametražis Saulės Bliuvaitės filmas. Jos anksčiau sukurto trumpametražio dokumentinio filmo „Limuzinas“ premjera įvyko Niujorko Moderniojo meno muziejaus (MoMA) organizuojamame JAV kino festivalyje „New Directors / New Films“, šis filmas Varšuvos kino festivalyje pelnė geriausio trumpametražio dokumentinio filmo apdovanojimą.

 

Lietuvos žiūrovai filmą „Akiplėša“ galės išvysti 2025-ųjų pavasarį. Jame pagrindinius vaidmenis sukūrė debiutuojančios aktorės Vesta Matulytė ir Ieva Rupeikaitė, taip pat vaidino Giedrius Savickas, Eglė Gabrėnaitė, Vilma Raubaitė. Operatorius: Vytautas Katkus, dailininkas: Paulius Aničas, kompozitorius: Gediminas Jakubka, prodiuserė: Giedrė Burokaitė, vykdančioji prodiuserė: Justė Michailinaitė. Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.

 

Šiandien prasideda didžiausias Šveicarijoje trumpametražio kino renginys – tarptautinis Vinterturo trumpametražių filmų festivalis. Čia šiemet dėmesio centre – tarptautinį pripažinimą pelnęs lietuvių kino režisierius ir operatorius Vytautas Katkus. Lapkričio 7–9 dienomis festivalio lankytojams bus pristatytos ne tik dvi specialiosios V. Katkaus trumpametražių filmų programos, bet ir lietuvių kino kūrėjo meistriškumo kursai.

 

Tarptautinis Vinterturo trumpametražių filmų festivalis (angl. „International Short Film Festival Winterthur“) – tai 28-ąjį kartą rengiamas didžiausias trumpo kino festivalis Šveicarijoje. Festivalio programoje: nacionalinės ir tarptautinės konkursinės programos, specialieji seansai, kino retrospektyvos, susitikimai su kūrėjais, diskusijos, renginiai industrijai ir muzikiniai pasirodymai. Vinterturo trumpametražių filmų festivalis turi „Oskarų“, Europos kino apdovanojimų (EFA), Britų akademijos kino ir televizijos (BAFTA), Šveicarijos kino bei Ciuricho kino apdovanojimų kvalifikacijas. Festivalio reikšmingumą Šveicarijoje ir, apskritai, Europos trumpametražių filmų industrijoje, įrodo faktas, kad 2023 m. festivalį aplankė daugiau nei 18 tūkst. žiūrovų, o festivalio industrijos renginiuose dalyvavo daugiau nei 600 akredituotų kino industrijos profesionalų. Šiemet festivalis vyksta lapkričio 5–10 dienomis.

 

Šiais metais festivalis į specialiąją programą „Person in Focus” pakvietė lietuvių kino režisierių ir operatorių Vytautą Katkų. Specialiai šiai progai festivalio meno vadovas John Canciani parengė dvi Katkaus trumpametražių filmų programas: „The Man in the Director’s Chair“, kurioje pristatomi penki lietuvių kino kūrėjo režisuoti filmai, ir „The Man Behind the Camera“, į kurią atrinkti keturi V. Katkaus kinematografiniai darbai.

 

Pirmojoje programoje „The Man in the Director’s Chair“ chronologine tvarka pristatomi penki V. Katkaus režisuoti trumpametražiai filmai: „Parketo skutėjai“, „Iglu“, „Kolektyviniai sodai“, „Miegamasis rajonas“ ir „Uogos“. Pasak programos kuratoriaus John Canciani, pagrindinės Vytauto filmuose atsiskleidžiančios temos – tarpusavio santykiai ir jų sukeliamos emocijos. „Filmuose atsiskleidžia unikalus režisieriaus kūrybos stilius, kuris pasireiškia per tylą, kruopščiai apgalvotas vaizdų kompozicijas, sukuriančias savitus, poetiškus ir naujus pasaulius“.

 

Antroje programoje, pavadinimu „The Man Behind the Camera“, Vytauto Katkaus kinematografinio meistriškumo darbai: „Reminiscence“ (rež. Kristijonas Dirsė), „Techno, Mama“ (rež. Saulius Baradinskas),  „Nominantai“ (rež. Birutė Kapustinskaitė) ir „Obraza“ (rež. Gleb Osatinski). Ryškiausias Vytauto kinematografijos bruožas – analoginių technologijų naudojimas. „Vytautas mėgsta filmus kurti per magiško realizmo prizmę, net jei jų istorijos ir kadrai yra tikroviški. Tai leidžia jam perkelti žiūrovą į pažįstamą ir netikėtai kerintį pasaulį, kartu pabrėžiant nesenstančią analogo kokybę“, – apie V. Katkaus kūrybinį braižą dalijasi programos sudarytojas J. Canciani.

 

Taip pat festivalio metu Vytautas Katkus surengs meistriškumo kursus, kuriuose bus dalijamasi įžvalgomis apie kūrybinį kelią, operatoriaus ir režisieriaus specialybių suderinamumą kuriant trumpametražius ir ilgametražius filmus, kurie pelnė pasaulinį pripažinimą. Meistriškumo kursus ir pokalbį su Vytautu Katkumi moderuos tarptautinės kino platinimo kompanijos „Square Eyes“ vadovas Wouter Jansen. Be to, lietuvių kino kūrėjas pakviestas į festivalio tarptautinės konkursinės programos žiuri komisiją.

 

Vytautas Katkus yra vienas talentingiausių ir sparčiausiai kylančių Lietuvos režisierių bei operatorių. Jis baigė operatoriaus bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, šiuo metu mokosi magistrantūroje. Vytauto debiutinis trumpametražis filmas „Kolektyviniai sodai“ (2019) atrinktas į Kanų kino festivalio paralelinę programą „Semaine de la Critique”, o antrojo trumpametražio filmo „Miegamasis rajonas“ (2020) premjera įvyko Venecijos kino festivalyje, „Orrizonti” programoje. 2022 m. Vytautas pristatė savo trečiąjį trumpametražį filmą „Uogos“ , jo premjera įvyko Kanų kino festivalio pagrindinėje konkursinėje trumpametražių filmų programoje. Vytautas šio rudens pradžioje nufilmavo savo debiutinį ilgametražį filmą „Svečias“.

 

Lietuviško kino pristatymo iniciatyva Vinterturo trumpametražių filmų festivalyje, apimanti net devynis vieno lietuvių kino kūrėjo filmus, yra itin reikšminga Lietuvos trumpametražio kino populiarinimui ir reprezentavimui. Tai, kad festivalis pasirinko lietuvių kino kūrėją į specialiąją programą „Person in Focus” reiškia ne tik jo kūrybos įvertinimą, bet ir lietuviško trumpametražio kino pripažinimą. Vinterturo festivalis turi ypatingą ryšį su lietuvių kino kūrėju Vytautu Katkumi, nes čia 2020 m. Vytauto režisuotas filmas „Kolektyviniai sodai” festivalio žiuri komisijos buvo nominuotas į Europos kino apdovanojimų ilgąjį sąrašą, o 2021 m. festivalio konkursinėje programoje buvo rodytas V. Katkaus filmuotas filmas „Techno, Mama” (rež. S. Baradinskas). Tai yra išskirtinė proga, kuomet tarptautinis kino festivalis sudaro tokią plataus spektro vieno kino kūrėjo trumpųjų filmų programą, kurioje pristatomi ne tik režisūriniai, bet ir kinematografiniai darbai.

 

Vinterturo trumpametražių filmų festivalis kino kūrėjo V. Katkaus darbų pristatymą įgyvendina bendradarbiaujant su Lietuvos kino gamybos kompanija „M-Films“, lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ ir Lietuvos kino centru.

 

Sekmadienį pasibaigęs žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ pabaigai pasiliko svarbaus leidinio pristatymo renginį. Į lietuvių kalbą išverstas žmogaus teisių švietimo jauniems žmonėms vadovas „Kompasas“. Šis vadovas išverstas jau į daugiau nei 30 pasaulio kalbų, prieš lietuviškąjį leidimą pasirodė „Kompasas“ korėjiečių kalba.

 

„Žmogaus teisių kultūra Lietuvoje dar nėra pakankamai išplėtota. Tokią situaciją mokyklose lemia ne mokytojų nenoras gilintis į žmogaus teisių temas, bet kokybiškų įrankių bei priemonių trūkumas. Tikiuosi, kad „Kompasas“ padės pildyti šią spragą bei padės mokytojams, jaunimo darbuotojams ir edukatoriams atrasti būdų, kaip su jaunais žmonėmis kalbėtis apie pagarbą vienas kitam, suvokti savo teises bei kviesti imtis atsakomybės už save ir kitus“, – sako edukacinių filmų ir įrankių platformos „Nepatogaus kino klasė“ vadovė Sandra Gaučiūtė.

 

Pirmą kartą „Kompasas“ lietuviškai pasirodė dar 2010 m. Šis, atnaujintas, leidimas aptaria naujausius žmogaus teisių iššūkius ir tendencijas, siūlydamas pedagogams ir edukatoriams ne tik teorinių žinių, bet ir gausybę praktinių veiklų, padedančių įtraukti mokinius ir jaunuolius į aktyvias ir interaktyvias diskusijas apie pilietiškumą, lygybę, įvairovę ir kitus svarbius žmogaus teisių klausimus.

 

„Šiandien, kai tiek daug tikimasi iš mokyklos – kad ji suteiks tiek akademinių žinių, tiek ugdys kompetencijas, vertybines nuostatas, padės susigaudyti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje su visais jo keliamais iššūkiais, svarbu, kad mokytojas nebūtų paliktas vienas savo ugdymo misijoje. Tad tokios metodinės priemonės kaip „Kompasas“ yra tikras lobis, nes, viena vertus, įgalina mokytojus klasėje analizuoti aktualius žmogaus teisių klausimus, o kita vertus, pateikia ir metodinę įvairovę, kuri leidžia įtraukti, sudominti jauną žmogų, kuriam tradicinės pamokos, paremtos arba mokytojo monologu, ar vadovėlio skaitymu atsakinėjant į klausimus, jau yra didžiausia nuobodybė.

 

Man svarbiausia, kad tokia priemonė lengvai gali pasklisti po visą Lietuvą ir užtikrinti kokybišką ugdymo turinį nesvarbu, kur bebūtų mokykla“, – sako mokytojas ir Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys.

 

Leidinyje mokytojai ir edukatoriai ras įvairių mokymo priemonių, scenarijų ir veiklų aprašymų, kuriuos galima lengvai pritaikyti kasdienėje mokymo praktikoje. Šis Europos Tarybos ekspertų sukurtas leidinys rekomenduojamas tiek pradedantiems, tiek patyrusiems mokytojams ir edukatoriams, norintiems pagilinti mokinių supratimą apie žmogaus teises ir skatinti jų kritinį mąstymą

 

„Kompase“ pateikiama aiški ir struktūruota informacija apie pagrindines žmogaus teises, kas leido man lengviau suprasti šią sudėtingą temą ir perteikti ją jaunam žmogui paprastai ir suprantamai. Be to, vadove randami praktiniai pavyzdžiai ir veiklos pasiūlymai padėjo kurti įtraukiantį ir interaktyvų susitikimą. „Kompasas“ man tapo nepakeičiama priemone ugdant jaunimo sąmoningumą ir atsakomybę žmogaus teisių srityje“, – sako Daiva Juodinienė, Pakruojo Atviro jaunimo centro jaunimo darbuotoja.

 

Lietuviškas „Kompasas“ yra nemokamai prieinamas „Nepatogaus kino klasės“ svetainėje internete. „Kompaso“ leidimą inicijavo Lietuvos žmogaus teisių centras, vertimą į lietuvių kalbą ir dizaino adaptavimą finansavo Europos Sąjunga, Švedijos institutas ir Švedijos ambasada Vilniuje.

 

Apie „Nepatogų kiną“

 

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vieni pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, ES programa „Kūrybiška Europa MEDIA“, Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos vystomojo  bendradarbiavimo programa „LT AID“.

Režisierės Inesos Kurklietytės filmas „Drugelio širdis“ buvo pripažintas geriausiu pilnametražiu filmu YES kino festivalyje Jungtinių Amerikos Valstijų Columbus mieste Indianos valstijoje. Tai jau 14-as tarptautinis filmo apdovanojimas, o filmo  kelionė po festivalius tęsiasi jau trečius metus – nuo 2021-ųjų, kai įvyko jo pasaulinė premjera.

 

Šis laimėjimas ypatingas tuo, kad geriausiu išrinktas vaikiškas filmas ne vaikiškame kino festivalyje. Filmų vertinimo komisiją sudarė aštuoni kino kūrėjai, žiniasklaidos atstovai, aktoriai, prodiuseriai ir režisieriai iš JAV ir pasak festivalyje YES dalyvavusios režisierės I.Kurklietytės, jie buvo labai sužavėti filmu.

 

„Labiausiai sujaudino Columbus žiūrovai, kurie sugrįžo į „Drugelio širdis“ peržiūrą ir antrąkart. Nuostabu, kad filmas palietė įvairaus amžiaus žiūrovus – tiek garbaus amžiaus vyrus, tiek dešimtmetę Norą. Gera suvokti, kad filmas pasiekia žiūrovų širdis nesvarbu, kur bebūtum, nes visiems reikia šilumos ir gėrio, visi pasiilgę jautrumo“, – savo įspūdžiais dalijasi I.Kurklietytė.

 

„Džiaugiuosi, kad „Drugelio širdis“ vis dar aktyviai keliauja po pasaulį ir dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose.  Filmas yra aktualus ir nuolat susitinka su naujais žiūrovais, o tarptautiniai įvertinimai ir žiūrovų dėmesys džiugina ir skatina kurti naujus filmus. Šiuo metu kartu su režisiere Inesa Kurklietyte ruošiamės naujo filmo vaikams „Aš pakeisiu pasaulį“ filmavimui, nes norisi kurti kiną jaunąjai auditorijai ir pripratinti ją prie kokybiško kino“, – sako prodiuserė Živilė Gallego iš „Fralita Films“.

 

Naujasis filmas „Aš pakeisiu pasaulį“, kurio scenarijų kūrė rašytoja Rebeka Una kartu su režisiere Inesa Kurklietyte, dėmesį atkreips į vaikų išgyvenamas problemas vienuolikametės Lukos, trokštančios pakeisti netobulą pasaulį, akimis. Vienišo vaiko nuotykiai dideliame mieste – taps pagrindine filmo ašimi.

 

2021-aisiais sukurtas filmas „Drugelio širdis“ pasakoja apie ypatingą berniuką Juozapą, jo draugystę su kaimynų mergaite Rugile, priešprieša su berniukų gauja, santykius su suaugusiaisiais. Filmas kviečia nebijoti būti savimi, pasitikėti draugais ir pasinerti į nerūpestingą vaikystės vasarą. Pagrindinį herojų Juozapą įkūnijo Elijas Malinauskas, o jo draugę Rugilę – Vilnė Konstancija Abukevičiūtė. Filme vaidina vaikai, atrinkti filmavimams iš visos Lietuvos, o suaugusiųjų vaidmenis atlieka aktoriai Eglė Jackaitė, Lukas Petrauskas, Gabrielia Kuodytė, Toma Vaškevičiūtė, Marius Repšys, Gabija Jaraminaitė, Julius Žalakevičius, bei kiti. Filmo operatorius – Viktoras Radzevičius. Filmo scenarijų kūrė režisierė I.Kurklietytė kartu su rašytoja Modesta Jurgaityte. Filmo prodiuserė – Živilė Gallego iš VŠĮ „Fralita Films“.

 

Ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos žiūrovai įvertino filmą – visos Lietuvos kino teatruose „Drugelio širdį“ pamatė 47 tūkst. žiūrovų, filmas toliau rodomas namų kino platformose „ŽMONĖS Cinema“, „C-Gates“ bei „Telia play“. Filmo „Drugelio širdis“ gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras, Kūrybiškos Europos programa Media ir LRT.