Autorius: avaka-adm

Dvi mergaitės įraudusiais skruostais ir lašantis sniego senis autobuse – tokį paveikslą atmintyje išsineši po kino prodiuserio Kęstučio Drazdausko režisūrinio debiuto „Paslaptis“ (2024) – trumpametražio filmo visai šeimai. Vienas tamsus žiemos rytas bei lemtingas klasiokių pavėlavimas į labai svarbią pamoką nulemia netikėtą istorijos tėkmę. Čia susipina sentimentali šventinė nuotaika, moralinės dilemos, netrūksta šildančios bičiulystės ir Kalėdų nakties stebuklo.

Filmuojant „Paslaptį“ jaunosioms filmo aktorėms Jonei Kleinaitei ir Upei Litvinaitei buvo tik devyneri. Kol užbaigtas darbas pasiekė didžiuosius ekranus, prabėgo net dveji metai. Kokią paslaptį saugo šis jaukus pasakojimas? Su jo herojėmis kalbamės apie švenčių magiją, pirmuosius bandymus kine ir, svarbiausia, apie tai, ką sunkiai sutalpintume po  eglute, – tyrą vaikišką draugystę.

Šventiškame filme „Paslaptis“ Jonė ir Upė vaidina geriausias drauges: Julė labiau išdykusi, o Aida ramesnė. Smalsauju, kiek mergaitėms realiame gyvenime svarbi draugystė. „Aš neturiu vienos išskirtinės draugės – turiu daug gerų, kurios man labai svarbios. Ką galėčiau padaryti dėl draugystės? Viską!“ – drąsiai tvirtina Jonė. Tuo metu Upė šypsodamasi pareiškia, kad mokykloje ji tikrai ne tokia rami kaip filme.

Abiem mergaitėms tai debiutas kine, tad įdomu, su  kokiais iššūkiais teko susidurti. Upė prisimena, kad nors vakarai filmavimo aikštelėje buvo ilgi ir tamsūs, tačiau jai patiko kūrybinis procesas. Jonė ją papildo pridurdama, jog stipriai pavargdavo, bet buvo smagu, gausiai apsirengus – nešalta, o tada spontaniškai pasidalina komplimentu K. Drazdauskui: „Filmo režisierius puikiai moka bendrauti su vaikais, galbūt nes pats turi tris dukras.“

Jonė ir Upė sutaria, kad sunkiausia buvo… ašaroti. „Sudėtingiausia buvo apsiverkti, iš pirmo karto nepavyko, todėl teko į akis lašinti specialius lašus. Manau, šiandien tai padaryti man sekasi jau geriau, bet tada buvo iššūkis“, – nelengvą užduotį prisimena Upė. Jonė guodžiasi, jog „Paslaptyje“ yra scena, kurioje reikėjo sėdėti po stalu ir būti labai išsigandus, o tai pareikalavo nemažų psichologinių pastangų. Paklaustos, ar norėtų ir ateityje būti aktorės, abi neatmeta šios galimybės: „Čia variantas, jei netapčiau krepšininke“, – garsiai svarsto Jonė.

Dar keletas išbandymų: filmo pradžioje Jonės įkūnijama Julė išsigąsta šuns. Šunų realybėje Jonė nebijo, sako pati namie turinti net du. Be to, vaidino išdresuotas šuo, taigi nebuvo ko baimintis, apie filmavimo užkulisius pasakoja aktorė. Ar lengva vaidinti, kai nėra žodžių? Upė prisipažįsta apsidžiaugusi: „Man nepatinka mintinai mokytis teksto. Bet jei būtų reikėję, nebūtų didelė problema“, – konstatuoja.

Kalėdinis filmas „Paslaptis“ skirtas visai šeimai, į jo seansus ateis tėvai su savo atžalomis. Teiraujuosi jaunųjų pašnekovių, ko, jų manymu, žiūrovai galėtų išmokti iš draugių istorijos. „Ne viskas ranka pasiekiama – dovanos atsiranda įdėjus pastangų“, – svarsto Upė. Jonė priduria, jog tai – filmas apie draugystę ir jos svarbą kiekvienam.

„O jei nutinka taip, kad per šventes vaikai negauna pageidautų dovanų?“ – nepasiduodu. Jonė drąsiai atremia provokaciją: „Ne visi per šventes sulaukia dovanų, tad reikia mėgautis tuo, ką gauni.“ – „Per Kalėdas svarbu ne tik dovanos. Kaip Jonė sakė, reiktų pasidžiaugti, kad išvis ką nors gavai. O jei nieko – įvertinti tai, kad jaukiai praleidai laiką namuose su brangiais žmonėmis“, – mintį rimtai pratęsia Upė. „Jeigu dovana būtų ne daiktas, o geras darbas? Susitikčiau su tais, su kuriais retai leidžiu laiką, ką nors smagaus nuveiktume kartu, juos pradžiuginčiau…“ – dar papildo Jonė, primindama, jog labai svarbu vieni kitiems pasitarnauti ir padėti.

Paprašytos pasidalinti šventiniu palinkėjimu, jaunosios aktorės linki pasimėgauti Kalėdomis bei smagiomis akimirkomis su šeima ir nepamiršti pažiūrėti „Paslapties“ kino teatruose. Širdyje gera, kad šventinio kino kolekciją papildė dar vienas kokybiškas lietuviškas filmas, nešantis svarbią žinią mažiesiems žiūrovams bei jų tėvams.

„Kai matau, kad filmo muziką verta sukelti į albumą, taip ir padarau“, – sako kompozitorius Titas Petrikis, sukūręs garso takelį naujai režisierės Eglės Vertelytės komedijai „Gardutė“. Į garso takelį nugulė ne tik filmo melodijos, bet ir netikėtai komedijoje suskambusios sutartinės. „Sutartinės puikiai atspindi pagrindinių veikėjų draugystę, ryžtą ir nesustabdomą veržlumą siekiant savo svajonių“, – teigia T. Petrikis.

Kompozitoriaus, muzikos profesoriaus dr. Tito Petrikio pavardė filmo titruose – dar vienas „Gardutės“ kokybės ženklas. Filme muzika subtiliai apibendrina įvykius, paryškina veikėjų charakterius, tačiau išlieka savarankiška ir įsimintina.

„Filmo režisierė Eglė turi fantastišką humoro jausmą, – sako kompozitorius. – Kurdami muziką, taip pat stengėmės išlaikyti bent keletą jos sluoksnių. Nors tai – komedija, kartu ji sprendžia gilius, svarbius klausimus: kaip profesinių aukštumų pasiekti tam, kuris visiškai neturi pajamų? Kaip atrasti pusiausvyrą tarp darbo ir šeimos? Ypač vienišai mamai? Ką reiškia gauti galimybę? Ir kokia yra sėkmės kaina? Eglė filme atskleidžia skaudžias mūsų visuomenės problemas, tačiau pasakoja apie tai ne tamsiai, niūriai, o ieško šviesos ir vilties. Muzika irgi yra apie tai.“

Kurdamas muziką, ieškodamas jai tinkamų temų ir sprendimų, T. Petrikis daug bendravo su režisiere. „Tai komandinis darbas, idėjų mainai, – pasakoja jis. – Su Egle kalbėjome, kokios muzikinės temos filme gali skambėti, ieškojome sprendimų, kaip įgarsinti merginas, pagrindines filmo herojes. Man nuo pat pradžių sukosi gospelo idėja, kažkoks aiškus, vokalinis dainavimas, o paskui natūraliai atėjome iki sutartinių. Nusprendėme jas interpretuoti moderniai, pasitelkti orkestrą, elektroniką.“

Lietuviškos tradicinės sutartinės kompozitoriui skamba itin šiuolaikiškai. Jis įsitikinęs, kad per tokį tradicinį dainavimą galima atskleisti filme itin svarbią moteriškos bendrystės dalį, kai draugystėje, grupėje moterys save atrasdavo per veiklas, dainavimą kartu. „Ona ir Saulė per sutartines išreiškia savo nestabdomą veržlumą, energiją ir tai, kad moterys kartu gali padaryti didelius dalykus, kol vyrai sėdi ir filosofuoja“, – savo pasirinkimą aiškina kompozitorius.

Šiame filme gana lengva susitapatinti su veikėjais. Visi jie, kaip ir mes, turi iššūkių ir kasdienių moralinių apisprendimų – pameluoti ar pasakyti tiesą, visomis išgalėmis kabintis už gyvenimo mieste ar likti kaime pas mamą, dirbti senam bambekliui ar išdrįsti siekti savo svajonės?

„Tikiu, kad filme kiekvienas atpažinsime dalelę savęs. O situacijose, kai viskas daroma dėl blizgesio ar šlovės, už kurios slypi tuštuma, pajusime ironiją. Bruknė, rodos, turi viską – gražius namus, verslą, tačiau laimės tai jai nesuteikia. Galbūt ji nemoka džiaugtis? Nemoka vertinti to, ką turi? O ar mes patys visada mokame?“ – svarsto kompozitorius.

Pasak T. Petrikio, jei filmo tema rezonuoja, darbas einasi lengvai. „Visi jautrūs ir subtilūs dalykai filme puikiai atsiskleidė per aktorių vaidybą, todėl muzikos reikėjo tik esminiams akcentams. Tikrumą perteikė sutartinės, o butaforinį televizijos įvaizdį – graudi, sentimentali romantinė muzika. Šiuo kontrastu siekėme atskleisti tikrąsias ir dirbtines vertybes“, – aiškina kompozitorius.
 

Kiekvienas filmas turi savo unikalią dinamiką, atsineša savo stilistinę kryptį. Tad kuriant garso takelį ir „Gardutei“ teko tarsi pasinerti į kūrybinį pasaulį, daugybę kartų peržiūrėti scenas, analizuoti atmosferą bei įsijausti į veikėjų gyvenimus. „Per premjerą sutinki aktorius, jie atrodo tokie savi, kaip seni pažįstami, norisi apsikabinti – juk studijoje praleidau su jais tiek laiko. O jie nustemba, man tenka save pristatyti“, – juokiasi kompozitorius.

Vertelytės komedijos „Gardutė“ garso takelis jau pasiekiamas interneto platformose. T. Petrikis tikisi, kad jį pamėgs tie, kam patinka alternatyvi lietuviška muzika, arba tie, kurie matė filmą ir dar kartą norėtų išgirsti „Gardutėje“ skambėjusią muziką.

Tarp „Gardutės“ muzikos atlikėjų yra Algirdas Januševičius, Dalia Tamošiūnienė, Mintautas Kriščiūnas, Remigijus Gumuliauskas, Rugilė Stunžėnė, Vaidas Tamošiūnas, Vaidas Bartušas, Raminta Naujanytė-Bjelle, Rasa Juzukonytė, Eglė Vakarinaitė, Donata Jan, Elena Petrikytė ir kiti. Specialią padėką kompozitorius siunčia puikiems garso režisieriams Artūrui Pugačiauskui, Arūnui Zujui ir Vytautui Bedaliui, kurie drauge padėjo užtikrinti aukščiausią garso kokybę. Ne ką mažiau svarbus yra ir dainos „I am Falling For You“ suvedimo režisierius Jonas Matusevičius bei masteringo inžinierius Adas Gecevičius, kurių meistriškumas leido muzikai skambėti nepriekaištingai.

Filmo istorijos centre – dvi Kauno valgyklos „Gardutė“ darbuotojos Ona ir Saulė. Jos abi – aistringos virėjos, tik viena – tikra kaimietukė, o kita – rimta, atsakinga vieniša mama. Vieną dieną Saulė be Onos leidimo jas įtraukia į aukštos klasės maisto gaminimo realybės šou, kurio pagrindinis prizas yra nuosavas restoranas. Kurio, beje, labai nori ir viena itin patyrusi virtuvės šefė.

„Gardutėje“ nusifilmavo būrys žvaigždžių – filme išvysime aktorius Liną Rastokaitę, Leonardą Pobedonoscevą, Vytautą Rumšą jaunesnįjį. Pagrindinius vaidmenis sukūrė naujieji kino talentai – aktorės Elena Ozarinskaitė ir Agnieška Ravdo. Filme pasirodo ir realūs virtuvės šefai: neseniai savo garsiąją „Gastronomiką“ uždaręs Liutauras Čeprackas ir televizijos projekto „Lietuvos superšefas“ nugalėtojas Arnas Petronis.

Pirmoji lietuviška kulinarinė komedija „Gardutė“ – visuose šalies kino teatruose. Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, filmo partneris – „Nafta Films“. 

Filmo anonsą rasite šioje nuorodoje – https://youtu.be/hTJiMOo3UTY.

Lapkričio 29 d. Vilniuje vykusiuose „Europa Cinemas“ apdovanojimuose „Skalvijos“ kino centro komandai buvo įteiktas apdovanojimas už edukacinę veiklą (angl. Best Young Audiences Activities Award). Projektus, skirtus vaikams ir paaugliams, kino teatras įgyvendina nuo 2007-ųjų.

„Įvertinimai, kurių sulaukiame iš kolegų, yra patys svarbiausi. Būti išskirtiems visos Europos kino teatrų tarpe – didžiulis įvertinimas. Tikiuosi, kad šis apdovanojimas taps naujo etapo pradžia, labai norėčiau, kad mūsų įdirbis suteikiant galimybių jauniems žmonėms pažinti ir pamilti kiną, įkvėps kolegas ir paskatins dirbti kartu, kurti dar daugiau kokybiško turinio ir edukacinių programų“, – apdovanojimų ceremonijoje kalbėjo „Skalvijos“ kino centro direktorė Vilma Levickaitė.

Specialiai apdovanojimų ceremonijai „Skalvijos“ kino centras parengė kino teatro veiklas pristatantį vaizdo klipą: https://youtu.be/htqHKjM4Ovs

Prestižinis apdovanojimas skiriamas už reikšmingas iniciatyvas vietiniu, nacionaliu ar net europiniu mastu. Vertinama jaunoms auditorijoms (iki 25 metų) skirtų veiklų apimtis, nuoseklumas, parodytų europietiškų filmų kiekis, parduotų bilietų skaičius, tokių filmų dalis visame kino teatro repertuare ir pan.

Tai – antrasis 1238 Europos kino teatrų vienijančio tinklo apdovanojimas, skirtas „Skalvijai“. 2010 metais kino centras buvo įvertintas už geriausią 2009 metų programą. Kasmet „Europa Cinemas“ apdovanoja kino teatrus trijose kategorijose: už geriausią programą (angl. Programming), už edukacinę veiklą ir už antreprenerystę (angl. Entrepreneurship).

Apdovanojimai yra lapkričio 28–gruodžio 1 dienomis Vilniuje vykstančios „Europa Cinemas“ tinklo konferencijos dalis. Tai didžiausias kino industrijos renginys Europoje, sutraukiantis daugiau nei 500 kino profesionalų – kino teatrų vadovų, platintojų, pardavimo agentų ir kitų susijusių organizacijų atstovų iš 30-ties pasaulio šalių. 32-ąjį kartą rengiama konferencija pirmą kartą vyksta Baltijos šalyse.

Mokytis su kinu, iš kino ir apie kiną

Kino edukacija – viena iš pamatinių „Skalvijos“ kino centro veiklų, kurios siekis – ugdyti kritiškus, kūrybiškus, empatiškus jaunus žiūrovus bei kūrėjus. Edukacinės veiklos suteikia žinių apie įvairius kultūrinius, visuomeninius, socialinius reiškinius, padeda suprasti kino kalbą, analizuoti, interpretuoti filmus ir kurti patiems.

„Skalvijos“ kino centras edukacines veiklas įgyvendina jau daugiau nei 17 metų. 2007 metais įkurta „Skalvijos“ kino akademija – dviejų metų trukmės kino mokykla 15–18 metų jaunuoliams, kurioje dėsto ir savo patirtimi dalinasi jauni kino profesionalai. Nuo 2011 metų įgyvendinamas nacionalinis kino edukacijos projektas mokykloms „Mokausi iš kino“, kuriame dalyvauja Vilniaus, Kauno ir kitų miestų kino teatrai. Moksleiviams siūloma pasižiūrėti per šešias dešimtis filmų. Juose nagrinėjamos skirtingo amžiaus vaikams ir jaunimui aktualios temos, paliečiamos įvairios kultūrinės, istorinės, socialinės patirtys. Didžioji dalis filmų europietiški, įvertinti festivaliuose, daliai parengta speciali edukacinė medžiaga, padedanti pedagogams aptarti matytą filmą. Filmai taip pat prieinami ir nuotoliu, todėl vietovėse, kuriose nėra kino teatrų arba kino teatrai orientuoti tik į komercinį turinį, peržiūros rengiamos klasėse. Kiekvienas „Mokausi iš kino“ filmas „Skalvijos“ kino centre yra pristatomas, mokiniai supažindinami su kino teatru ir kino žiūrėjimo kultūra. Po seansų vyksta filmo aptarimai su profesionaliu moderatoriumi (kino kritiku, kino kūrėju, medijų edukatoriumi, jaunimo specialistu ar psichologu). Kasmet vien tik „Skalvijoje“ surengiama daugiau nei 100 diskusijų. Moksleiviams ir pedagogams vyksta kūrybinės dirbtuvės ir seminarai. „Skalvijos“ kino centras taip pat kasmet įsigyja europietiškų  filmų, skirtų jaunoms auditorijoms, platinimo teises, kurie įtraukiami į „Mokausi iš kino“ programą.

Kiekvieną savaitgalį organizuojami „Karlsono kino“ seansai, skirti šeimoms, juose siekiama rodyti kokybiškesnius, prasmingesnius ir įvairesnius filmus nei tie, kurie sukasi komercinių kino teatrų repertuaruose. Seansai reguliariai lydimi pristatymų, premjerų, animacijos ir kino dirbtuvių. Svarbi „Skalvijos“ dalis – edukatorių kompetencijų kėlimas ir edukacinių veiklų plėtra partnerių kino teatruose, skatinant tinklaveiką ir dalinimąsi gerąja patirtimi.

2019–2024 m. „Skalvijos“kino centro edukacinei veiklai skirtas strateginis Lietuvos kultūros tarybos finansavimas. Daugiau apie „Skalvijos“ edukacijos projektus: www.mokausiiskino.lt, www.skalvijoskinoakademija.lt arba www.skalvija.lt.