Autorius: avaka-adm

Šiandien lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ pristato 14-ąjį lietuviškų trumpametražių filmų katalogą. Tradiciškai likus keletui dienų iki didžiausio pasaulyje trumpametražių filmų festivalio ir mugės Klermone-Ferane (Prancūzija) pristatomas naujausių lietuvių kino kūrėjų rinkinys. Į šių metų katalogą „Lithuanian Shorts 2024–2025“ pateko rekordinis filmų skaičius – 40 savo premjerų laukiančių ar festivalines keliones pradėjusių filmų bei baigiamųjų darbų etape esančių Lietuvos kino kūrėjų darbų.

14-asis katalogas pasižymi formų ir kontekstų įvairiapusiškumu – nuo intymių asmeninių istorijų iki visuomeninių reiškinių analizės, nuo tradicinių pasakojimo struktūrų iki drąsių eksperimentinių kinematografinių sprendimų. Į rinkinį patekusiuose filmuose plati temų amplitudė: kultūrinės tapatybės paieškos, emocinių išgyvenimų gelmės, tarpusavio santykiai, asmeninė branda ir besikeičiančių miestų fragmentai. Šios istorijos padeda kūrėjams atskleisti savo kūrybinį braižą, o tarptautinei kino industrijai – pažinti lietuvišką kiną ir jo kūrėjus. Tarp 40 naujausių trumpųjų filmų – 25 vaidybiniai, 7 animaciniai, 6 dokumentiniai bei po vieną eksperimentinį ir hibridinį filmus.

Meinardo Valkevičiaus režisuotas trumpametražis filmas „Patrikas“ (angl. „The Perfect Fit“) šių metų pradžioje tapo pirmuoju lietuvišku animaciniu filmu pasiekiamu „Disney+“ platformoje. „Disney+“ – tai viena populiariausių pasaulio prenumeruojamų vaizdo įrašų pagal pareikalavimą platformų, priklausanti „The Walt Disney Company“ verslo segmentui ir kurioje galima rasti tokių prekės ženklų kaip „Disney“, „Pixar, Marvel“ ar „Star Wars“ turinį. Filmo kūrėjai tai vadina svajonės išsipildymu, dar vienu įrodymu, kad Lietuvoje kuriama kokybiška animacija, ir atsivėrusia nauja galimybe Lietuvos animacijos studijoms…

Animacinis filmas „Patrikas“ pasakoja apie drovų berniuką Patriką, gyvenantį vaikų namuose. Vieną dieną ekskursijos zoologijos sode metu pamatęs papūgas jis jomis susižavi taip, kad pats atranda savyje daugiau spalvų ir laisvės būti savimi, o jį supantys žmonės supanašėja į kitus matytus gyvūnus. Net jei tai dar labiau apsunkina jo gyvenimą tarp bendraamžių, o į vaikų namus užėję įtėviai keistai žiūri į Patriką – jis išlieka ištikimas sau.

Prieš atsidurdamas internetinėje platformoje animacinis filmas apkeliavo apie 30 kino festivalių visame pasaulyje, jo premjera įvyko Sidnėjaus kino festivalyje, vėliau jis rodytas Čikagos tarptautiniame vaikų kino festivalyje, Londono tarptautiniame animacijos kino festivalyje, Niuport Bičo kino festivalyje ir daugybėje kitų. Lietuvoje filmas rodytas Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“, animacijos ir videožaidimų festivalyje BLON, pasiekė virš šimto Lietuvos mokyklų agentūros „Lithuanian Shorts“ inicijuotoje programoje „Trumpa, bet diena: mažos istorijos, didelė vaizduotė“ ir t.t. 2023 m. „Patrikas“ buvo nominuotas „Sidabrinei gervei“ geriausio metų animacinio filmo kategorijoje.

Įkvepia svajoti drąsiau

„Patriko“ režisierius M. Valkevičius sako, kad tai yra vienas iš tų pasiekimų, kurių reikšmę žodžiais sunku apsakyti: „Pirmasis lietuviškas animacinis filmas „Disney+“ platformoje – tai ne tik mūsų studijos „Meinart“ įvertinimas, bet ir milžiniškas žingsnis visai Lietuvos animacijai. Man asmeniškai tai – svajonės išsipildymas.“ Jis pasakoja, kad „Disney“ pasaulis jį lydėjo nuo vaikystės – jų filmai įkvėpė kurti, svajoti ir siekti daugiau. „Žinoti, kad mūsų darbas atitinka „Disney“ studijos vertybes ir standartus, mūsų komandai simbolizuoja ne tik sėkmę, bet ir atsakomybę. Tai įkvepia mus judėti pirmyn, svajoti dar drąsiau ir kelti Lietuvos animacijos kartelę dar aukščiau“, – kalba režisierius.

 

Animacinio filmo prodiuserė Akvilė Bliujūtė-Janušė mano, kad tai visos nuostabios ir talentingos komandos nuopelnas. „To nebūtų įvykę be geros istorijos, režisūros, viso apipavidalinimo, muzikos ir kokybės apskritai. Vėliau prie filmo patekimo į platformą prisidėjo filmo „Patrikas“ kelionės po pasaulinio lygio animacijos festivalius. Mums padėjo labai patyrę filmų po festivalius platinimo agentai, o vėliau sutikome pardavimo agentus, kurie ir užmezgė kontaktus su „Disney+“, bei susitarė dėl mūsų filmo talpinimo jų platformoje. Jų dėka filmas taip pat buvo rodomas Prancūzijoje „Les Films Du Préau“, „Cine+“ ir t.t“, – teigia ji.

 

Auganti Baltijos šalių animacija

 

Bliujūtė-Janušė pastebi, kad Baltijos šalių animacija stiprėja ir tampa konkurencinga pasauliniu mastu: „Visose trijose Baltijos šalyse matome įvairių ir itin įdomių projektų. Ypač norėčiau paminėti Latvijos animacinį pilnametražį filmą „Potvynis“ (angl. „Flow“, rež. Gints Zilbalodis), kuris neseniai pelnė „Auksinį gaublį“ – tai įspūdingas laimėjimas visam mūsų regionui. Tokie pavyzdžiai įkvepia, taip pat, manau, padeda mūsų regiono animacijos kūrėjams toliau kurti itin kokybišką turinį ir siekti aukščiausių tikslų. Kad augimas būtų dar spartesnis, mums padėtų stipresni paramos mechanizmai, didesnės investicijos į talentų ugdymą ir dar geresnė infrastruktūra, leidžianti kurti ir platinti animacinius filmus globalioms rinkoms. Animacijos industrija sparčiai auga, finansavimas auga taip pat, tačiau nepakankamai, ypač lyginant su kitomis audiovizualinio meno šakomis.“

 

Valkevičius mano, kad tai gali tapti stipriu impulsu visai Lietuvos animacijos industrijai. Režisieriaus nuomone, tai, kad lietuviškas filmas pasiekė pasaulinę platformą, yra įrodymas, jog mūsų šalies kūrėjai gali konkuruoti globalioje rinkoje. „Tai ne tik parodo, kad mūsų kūryba yra vertinama pasaulyje, bet ir suteikia daugiau pasitikėjimo vietos kūrėjams. Šis įvykis taip pat gali atverti daugiau durų Lietuvos animacijos studijoms. Tai ženklas agentams, prodiuseriams ir pasaulinei auditorijai, kad Lietuvoje kuriama kokybiška animacija, – galvoja jis. – Be to, toks pasiekimas gali paskatinti didesnį vietos talentų susidomėjimą animacija kaip profesija. Tai puikus pavyzdys, kad Lietuvoje galima siekti aukščiausio lygio tarptautinėje erdvėje. Tikiu, kad tai ne paskutinis mūsų šalies kūrėjų pasiekimas ir kad šis momentas taps atspirties tašku dar ambicingesniems projektams.“

 

Dirba prie naujų animacijos projektų

 

Pasak A. Bliujūtės-Janušės, animacijos kūrėjai ramiai nesiilsi, studijoje „Meinart“ prodiusuoja tris trumpametražius filmus, kurie visi pasirodys šiais metais  – tai „Ten“ (rež. Šarūnas Vyštartas), „Deadline“ (rež. Gabija Visockaitė) ir „Anyone Lived in a Pretty How Town“ (rež. Daniel Kreizberg). Taip pat ji pasakoja, kad su „Patriko“ režisieriumi M. Valkevičiumi dirba prie dvejų ilgametražių animacinių filmų vaikams „Pabėgęs namas“ ir „Marmiai“. Anksčiau jie sukūrė didelio populiarumo sulaukusį animacinį ilgametražį filmą „Kakė Makė: mano filmas“ bei 8 dalių „Kakė Makė: serialas“. „Kol kas Lietuvoje yra kuriama labai mažai nacionalinių animacinių ilgametražių filmų. Tikiuosi, kad greitu metu tai pavyks pakeisti, o žiūrovai galės susipažinti su daugiau mūsų studijos ir kitų kūrėjų kūrinių“, – sako prodiuserė.

 

„Patriko“ scenarijaus autorė – Kotryna Šeduikytė, kompozitorius – Manuel Velazquez, filmo dailininkė – Gabija Visockaitė.

 

Filmo gamybą finansavo Lietuvos kino centras.

 

„Patriko“ anonsas: https://vimeo.com/669722308

Kovo 7-23 d. 30-ąjį jubiliejų švęsiantis „Kino pavasaris“ šiek tiek praskleidžia šiemetinės programos paslapties šydą ir skelbia pirmąjį filmą – festivalyje įvyks Lietuvoje itin laukiamo Saulės Bliuvaitės filmo „Akiplėša“ nacionalinė premjera. Šis filmas dėl pagrindinio prizo rungsis „Kino pavasario“ konkursinėje programoje. Įspūdingu pagrindiniu apdovanojimu prestižiniame Lokarno kino festivalyje iškart startavęs ir Europos kino apdovanojimams nominuotas lietuvės režisierės debiutinis filmas pakeliui iki Lietuvos ekranų toliau skina tarptautinius prizus.

 

„Saulės Bliuvaitės prisistatymas pasauliui iškart su 4 apdovanojimais Lokarne, tarp jų – ir pagrindiniu „Auksiniu leopardu“ – tapo istoriniu 2024-ųjų Lietuvos kino įvykiu. Išduosiu, kad mūsų komanda „Akiplėša“ labai tikėjo dar kai nė nebuvo paties filmo – vos perskaičiusi scenarijų. O šiandien, filmui tęsiant įspūdingas keliones per pasaulį, mes dar džiugiau patvirtiname tarp kino mylėtojų sklandančius gandus – „Kino pavasario“ žiūrovai pirmieji Lietuvoje išvys „Akiplėšą“, – atskleidžia festivalio vykdomasis direktorius Konradas Kazlauskas ir kviečia rezervuotis vietas pirmajame paskelbtame 30-ojo festivalio seanse.

 

Nacionalinė „Akiplėšos“ premjera „Kino pavasaryje“ įvyks kovo 19 d., o šios žinios paskelbimo proga festivalis kartu su filmo kūrėjais didžiausiems kino mylėtojams atskleidžia dar dvi naujienas: akiplėšišką anonsą ir galimybę įsigyti pirmuosius bilietus į vieną laukiamiausių šių metų lietuvių filmų. Festivalio metu „Akiplėšos“ seansų kiekis bus itin ribotas, o iškart po „Kino pavasario“ filmas tęs kelionę per Lietuvos kino teatrus.

 

„Labai laukiu tos dienos, kai „Akiplėša“ pagaliau susitiks su Lietuvos žiūrovais – šis filmas juk visų pirma buvo kurtas jiems. Labai nekantru sulaukti pirmųjų įspūdžių ir viliuosi, jog publika įvertins savo forma ir turiniu ne visai „patogų“ filmą. Džiaugiuosi, kad premjera įvyks „Kino pavasaryje“ – festivalyje, kuriame kadaise pristačiau patį pirmąjį savo trumpametražį filmą ir per daugelį metų atradau įvairiausių režisierių, kurių kūrybą seku iki šiol“, – sako režisierė Saulė Bliuvaitė.

 

Filmas „Akiplėša“ pasakoja apie dvi į paauglystę žengiančias merginas, kurios svajoja ištrūkti iš nykaus industrinio rajono. Kristina, išgyvenanti santykių krizę su tėvu, nori tapti garsia manekene ir kuo greičiau palikti namus. Marija, pritapti siekianti miestelio naujokė, seka Kristinos pėdomis. Merginos dar nežino, ką joms pačioms reiškia grožis ir meilė, tad vadovaujasi kiemo draugų suvokimais ir atkartoja tai, kas priimtina jų aplinkoje. O čia – konkurencija, pavydas, pavojinga draugija ir geresnio gyvenimo pažadas, verčiantis vis ekstremaliau žaloti savo kūną.

 

„Akiplėša“ – debiutinis ilgametražis Saulės Bliuvaitės filmas. Jos anksčiau sukurto trumpametražio dokumentinio filmo „Limuzinas“ premjera įvyko Niujorko Moderniojo meno muziejaus (MoMA) organizuojamame JAV kino festivalyje „New Directors / New Films“, šis filmas Varšuvos kino festivalyje pelnė geriausio trumpametražio dokumentinio filmo apdovanojimą. Saulė Bliuvaitė taip pat yra Europos kino apdovanojimuose nominuoto filmo „Izaokas“ (rež. Jurgis Matulevičius) scenarijaus bendraautorė ir viena iš montažo režisierių.

 

Filme „Akiplėša“ pagrindinius vaidmenis sukūrė debiutuojančios aktorės Vesta Matulytė ir Ieva Rupeikaitė, taip pat vaidino Giedrius Savickas, Eglė Gabrėnaitė, Vilma Raubaitė. Operatorius: Vytautas Katkus, dailininkas: Paulius Aničas, kompozitorius: Gediminas Jakubka, prodiuserė: Giedrė Burokaitė, vykdančioji prodiuserė: Justė Michailinaitė. Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.

 

30-asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 7-23 d. Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA.

Asociacija AVAKA kartu su Lietuvos kino centru skelbia filmų paraiškų priėmimo pradžią 16-iesiems Nacionaliniams kino apdovanojimams „Sidabrinė gervė“, vyksiantiems šių metų birželio 8 d. Vilniuje. Apdovanojimus transliuos Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

 

Filmų paraiškos

 

Filmų paraiškos priimamos nuo 2025 m. sausio 7 d. iki 2025 m. vasario 7 d. (imtinai) apdovanojimų svetainėje.

 

Apdovanojimams gali būti teikiami ilgametražiai ir trumpametražiai filmai, rodyti kino teatruose nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2025 m. gegužės 1 d. ir užregistruoti Lietuvos kino centro filmų registre.

 

Ilgametražiai filmai turi būti komerciniais pagrindais parodyti bent dviejuose Lietuvos miestų kino teatruose bent 5 kartus (prie parodymų gali būti įskaičiuojami ir Lietuvoje vykę festivaliniai nemokami rodymai).

 

„Žiūroviškiausio filmo“ apdovanojimas yra skiriamas filmui, kuris nuo praėjusių metų gegužės 2 d. iki einamųjų metų gegužės 1 d. sulaukė daugiausiai žiūrovų Lietuvos kino teatruose.

 

Priimami trumpametražiai filmai, kurių nacionalinė ar tarptautinė premjera kino teatre ar festivalyje įvyko nuo praėjusių metų gegužės 2 d. iki einamųjų metų gegužės 1 d. arba buvo pasiekiami vartotojams ne trumpiau nei 30 dienų užsakomųjų vaizdo paslaugų platformos programoje.

 

Pagal patvirtintus apdovanojimų nuostatus bus įvertinti filmai ir jų kūrėjai 22-ose nominacijose.

 

„Auksinės gervės“ apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus

 

Organizatoriams kandidatus „Auksinės gervės“ apdovanojimui turi teisę siūlyti Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys.

 

Vienas juridinis asmuo „Auksinės gervės“ apdovanojimui už ilgametį ir reikšmingą kūrėjo kūrybinį indėlį į Lietuvos kino kultūrą gali siūlyti vieną kandidatą. Komisijos narys negali būti siūlomas „Auksinės gervės“ apdovanojimui gauti.

 

Juridinis asmuo turi pateikti rekomendaciją ir argumentaciją iki 2025 m. sausio 31 d. el. paštu info@sidabrinegerve.lt. Paraiškos formą rasite čia.

 

Apdovanojimas už kino kultūros sklaidą

Organizatoriams kandidatus apdovanojimui už kino kultūros sklaidą turi teisę siūlyti Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys.

 

Juridinis asmuo už kino kultūros sklaidą ir jos puoselėjimą gali siūlyti kandidatus šiose srityse: kino festivaliai, edukaciniai projektai, straipsniai, leidiniai, tyrimai ar kita veikla, puoselėjanti kino kultūros sklaidą.

 

Juridinis asmuo turi pateikti rekomendaciją ir argumentaciją iki 2025 m. sausio 31 d. el. paštu info@sidabrinegerve.lt. Paraiškos formą rasite čia.

 

Komisijų darbas

Apdovanojimuose, kaip ir praėjusiais metais, veiks Patariamoji ekspertų taryba, Atrankos komisija ir Balsavimo komisija.

 

Patariamosios tarybos tikslas – paskirti atrankos komisijos narius, dalintis savo patirtimi ir įžvalgomis. Patariamąją tarybą sudaro Lietuvos kino kūrėjus vienijančių asociacijų, organizacijų ir profesinių sąjungų deleguoti kino atstovai, asociacijos AVAKA bei Lietuvos kino centro atstovai.

 

Atrankos komisija vertins pateiktus filmus ir sudarys nominacijų trumpuosius sąrašus. Komisija bus sudaryta iš 11 kino meno kūrėjų, profesionalių kino meno vertintojų, tyrėjų, prodiuserių, aktorių ir kino platintojų. Komisija skirs apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus „Auksinė gervė“ ir už kino kultūros sklaidą. Komisijos darbas vyks vasario–balandžio mėn.

 

Atkreipiamas dėmesys, kad kandidatus į Atrankos komisiją siūlo ne institucijos, bet patys kandidatai teikia savo kandidatūras. Kandidatai pateikia paraiškas organizatoriams el. paštu info@sidabrinegerve.lt iki 2025 m. sausio 31 d. Reikalavimai kandidatams aprašyti nuostatų V skyriuje.  Paraiškos formą rasite čia.

 

Balsavimo komisija rinks nugalėtojus kiekvienoje nominacijoje. Komisiją sudarys Lietuvos kino industrijos profesionalai, kuriuos praėjusiais metais delegavo kino kūrėjus vienijančios organizacijos, kino srityje veikiantys fiziniai asmenys, pateikę paraiškas, ir ankstesnių metų „Sidabrinės gervės“ laureatai. Papildomus kandidatus į Balsavimo komisiją bus galima teikti sulaukus atskiro organizatorių kvietimo balandžio mėn. Balsavimo komisijos darbas vyks gegužės–birželio mėn.

 

Susipažinti su apdovanojimų nuostatais galima čia.

 

Daugiau informacijos: www.sidabrinegerve.lt.