Autorius: avaka-adm

Ne vienerius metus savo jubiliejui ruošęsis atsinaujinęs festivalis „Kino pavasaris“ šiemet atidarymą kviečia švęsti ne vieną vakarą, bet visą savaitgalį. Atidarymo renginys vaikams, paties pirmojo „Kino pavasario“ filmo seansas, gyvo įgarsinimo lydimi nebyliojo kino kūriniai, tarptautiniuose festivaliuose įvertinti filmai – kovo 7–9 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) ką veikti ras visų skonių kino ir muzikos gerbėjai. Kokių šventinių seansų reikėtų nepraleisti?

Skambantys nebyliojo kino šedevrai

Jau tampa tradicija, kad festivalyje rodomi nebyliojo kino filmai, lydimi gyvo įgarsinimo. Šiemet tokių seansų bus trys: Jean’o Epstein’o „Ašerio namų griūtis“, kuriam specialiai sukurtą garso takelį atliks Jimo Jarmusho filmo „Išgyvena tik mylintys“ kompozitorius Jozefas van Wissemas, Kanų kino festivalyje apdovanotas „Auksine palmės šakele“, Roberto Wiene’o „Daktaro Kaligario kabinetas“ bei Teinosuke Kinugasa „Beprotybės puslapis“.

Pastarąjį įgarsins prodiuseris, „Radio Vilnius“ vienas iš įkūrėjų Manfredas Bajelis ir kompozitorius Marijus Aleksa su bendru projektu „Santaka“. Pasak M. Bajelio, prie jų prisijungs fleitistas, garso menininkas ir manipuliatorius Kristupas Gikas, o užuot vien tik įgarsinę filmą, kūrėjai papasakos ir savo istoriją.

„Filmą įgarsinimui rinkomės tiesiog klausydami savo muzikos. Pirmosios „Beprotybės puslapio“ minutės atrodo kaip mūsų svajonių video klipas. Paskui jau sekė kiti niuansai – esame dideli klasikinio japonų kino mėgėjai, ne kartą esame viešai sakę, kad japonų tradicinė Gagaku muzika „Santakai“ yra padariusi labai didelę įtaką. Na, ir galiausiai kažkada teko girdėti, kad „Beprotybės puslapis“ – vienas mėgstamiausių Bjork filmų“, – pasakoja M. Bajelis.

Vokiečių režisieriaus Roberto Wiene’o filmui „Daktaro Kaligario kabinetas“ muzikinį foną kursiančios psichodelinio roko grupės „Garbanotas“ vokalistas Šarūnas Joneikis sako, kad filmas pirmiausia patraukia savo vizualumu: „Filmo šviesa, dailė yra neįtikėtinai graži. Ir nors šie dalykai sužavi pirmiausia, ne mažiau svarbi ir filmo „Daktaro Kaligario kabinetas“ tema, kuri, tikriausiai, aktuali įvairiems laikotarpiams – apie laisvos valios klausimą, viduje tūnančią jėgą, kuri verčia daryti tam tikrus dalykus.“

Pasak Š. Joneikio, kol kas kiekvienas grupės narys filmą žiūri ir ruošiasi atskirai, dalijasi mintimis, bando įsivaizduoti tam tikrus fragmentus. „Norime padėti sustiprinti filmą, leisti suskambėti jo vizualumui, o garsais – pridėti nuotaikų“, – pasakoja jis.

Ir vaikams, ir suaugusiems skirtas atidarymo filmas bei apdovanojimais įvertinti kūriniai

Šiemet „Kino pavasarį“ atidarys pirmuoju Baltijos šalyse „Auksiniu gaubliu“ už geriausią animaciją apdovanota ir dviems „Oskarams“ nominuota latvių režisieriaus Ginto Zilbalodžio drama „Potvynis“. Pasak festivalio programos sudarytojų, šis filmas unikalus tuo, jog tinka įvairaus amžiaus žiūrovui, tad pirmą kartą „Kino pavasario“ atidarymo filmas ir vaikams, ir suaugusiems bus tas pats.

Todėl jau kovo 8 d. tėvų ir mažųjų festivalio žiūrovų lauks „Kino pavasario“ atidarymo šventė vaikams, kurioje – smagus šurmulys, žaidimai, vaišės ir du animaciniai filmai – „Potvynis“ bei režisierės Urtės Oettinger lietuviško animacinio serialo apie draugystę „BFF. Turbo lokys“ serija, režisuota kartu su Ignu Meilūnu.

Žiūrovai išskirtinėse teatro erdvėse pirmieji galės pamatyti ir trilerišką prancūzų dramą „Suleimano istorija“ (rež. Boris Lojkine), kurioje kurjeriu Paryžiuje dirbantį nelegalų imigrantą įkūnijęs aktorius iš Gvinėjos Abou Sangare savo debiutu akimirksniu sužavėjo žiūrovus ir kritikus. Iki šio filmo mechaniku dirbęs Abou Sangare iškart po pasaulinės premjeros pelnė geriausio aktoriaus apdovanojimą Kanų kino festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ programoje ir Europos kino apdovanojimuose.

Šventinio savaitgalio repertuare žiūrovai taip pat atras patį pirmąjį pirmojo „Kino pavasario“ filmą Leos’o Carax’o „Pont Neuf meilužiai“, didįjį žiuri prizą Venecijos kino festivalyje laimėjusią kino kūrėjos Mauros Delpero dramą „Vermiljas“, tamsiai komišką režisieriaus Bernardo Wengerio pasakojimą „Povas“, norvegų kūrėjo Halfdano Ullmanno Tøndelio – kino legendų Ingmaro Bergmano ir Liv Ullmann anūko – Kanuose prestižiniu „Auksinės kameros“ apdovanojimu įvertintą debiutą „Armandas“.

Filmo apie M. Kalas seanse – operos solistės Aistės Pilibavičiūtės pasirodymas

Dar vienas išskirtinis seansas – Čilės režisieriaus Pablo Larraín filmo „Marija Kalas“ nacionalinė premjera. Operos žvaigždės Marijos Kalas, kurią įkūnija aktorė Angelina Jolie, istoriją pasakojantis filmas festivalyje bus rodomas tik vieną kartą. O jį paryškins operos solistės Aistės Pilibavičiūtės atliekamas klasikinio Marijos Kalas repertuaro kūrinys „Un bel di vedremo“ iš Giacomo Puccini operos „Madam Baterflai“. Solistei akompanuos koncertmeisterė Nijolė Baranauskaitė-Matukonienė.

„Apie Mariją Kalas pirmą kartą sužinojau būdama LMTA studente“, – prisimena  A. Pilibavičiūtė. – Pirmieji klausyti jos balso įrašai buvo neįtikėtinai paveikūs. Galbūt tas įspūdis buvo stiprus dėl to, kad buvau susipažinusi su jos gyvenimo istorija. Labai gerai dainininkę apibūdina frazė iš spektaklio: „Jau geriau metus dainuoti taip, kaip Kalas, nei 10 metų kaip bet kas kitas.“

Visus „Kino pavasario“ seansus LNDT galima rasti čia: https://kinopavasaris.lt/repertuaras/. Visa festivalio programa bus skelbiama vasario 13 d. 30-asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 7-23 d. Festivalį palaiko didieji partneriai „ERGO“ ir „Telia Play“, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA.

„Tikros mergaitės tikri nuotykiai!“ – tokiu šūkiu pristatomas bendras lietuvių ir lenkų animacinis serialas, kurį korežisavo Ignas Meilūnas, Marcin Wasilewski ir Łukasz Kacprowicz. Pagal Lenkijoje itin populiarią, 1,2 mln. tiražu išleistą knygų seriją „Basia“ sukurtas animacinis serialas „Barbora“ Lietuvos kino teatruose pasirodys vasario 21 d. Belaukiant premjeros, korežisierius Ignas Meilūnas ir prodiuserė Agnė Adomėnė dalinasi mintimis apie kūrybos užkulisius ir animacinių filmų pasiūlą Lietuvoje.

„Barbora yra kaip ir visi jos amžiaus vaikai – viena vertus, nerūpestinga, kita vertus – žingeidi ir siurbianti ją supantį pasaulėlį. Ją užklumpa tie patys klausimai, kaip ir daugumą vaikų, šiuo metu esančių slenkstyje tarp darželio ir mokyklos. Suaugusiųjų akimis, tai yra paprastos kasdienės problemytės, tačiau ta kasdienybė labai surezonuoja – iškart prisimeni savo vaikus ir, bežiūrėdamas šias istorijas, tuos įprastus dalykus švelniai gromuluoji kaip mažą stebuklą“, – pasakoja animacinio serialo korežisierius Ignas Meilūnas.

„Temų paprastumas ir atpažįstamumas yra šio serialo stiprybė ir žavesys. Pavyzdžiui, Barboros draugė jau turi telefoną, tad Barbora taip pat užsimanė – tokios temos aktualios ir pačiam vaikui, ir tėvams, kuriems galbūt kartais pritrūksta minčių ir žodžių, kaip apie tai pasikalbėti. Pas mus dar labai trūksta lietuviško turinio 3-5-erių metų vaikams apie juos pačius, apie jų problemas, o ypač – su proga kartu nueiti į kiną, tad serialą pritaikėme kino teatrams“, – atkreipia dėmesį prodiuserė Agnė Adomėnė („Art Shot“).

Persisotinę superherojais

Pasak A. Adomėnės, kino teatruose šiuo metu vyrauja holivudiniai filmai vaikams, kurių veikėjai – superherojai. „Tačiau kalbantis su tėvais atrodo, kad visi to jau persisotinę, o kai jiems užsimename apie „Barborą“, sulaukiame itin gerų reakcijų – sako, pagaliau istorijos apie tikrą gyvenimą, – šypsosi A. Adomėnė. – Beje „Barboroje“ ir tėvai – visiškai ne superherojai ir ne absoliutūs teisuoliai, jie, kaip ir mes visi, turi savo ydų ir silpnybių. Pavyzdžiui, susitvarkę spintą ir į dėvėtų rūbų parduotuvę nuėję pigiau nusipirkti vieno konkretaus rūbo, grįžta su daugybe nereikalingų pirkinių.“

„Tėvai čia nėra sudievinti – jie reaguoja, pakelia balsą, kartais jiems akis ima trūkčioti. Kaip ir visi mes – tokie patys, tad tikrai atpažinsime ir iš savęs pasijuoksime. Kai kuriu vaikams, kuriu ir tėvams – o kaip gi kitaip, juk visi turi užsinorėti pažiūrėti. Tad visuomet stengiuosi, kad bet koks kūrinį žiūrintis žmogus įsitraukęs pabūtų tame sukurtame pasaulėlyje – nesvarbu, ar vaikas, ar jį atlydėjusi močiutė“, – sako I. Meilūnas.

Prie kūrybos prisidėjo ir patys vaikai

„Profesionalai įprastai nėra linkę dirbti su vaikais, bet šiuo atveju turėjau labai didelę užgaidą animacinį serialą įgarsinti su tikrais vaikais, ne  su aktoriais. Šitaip tikrai daug sunkiau dirbti, tačiau prideda daugiau organiškumo. Specialiai rinkausi kuo natūralesnius balsus, turinčius išskirtinį tarimą, galbūt kažką keistai tariančius ar išvis neištariančius – priešingai, nei reikėtų rinktis įgarsintojus, pavyzdžiui, reklamai, – šypsosi I. Meilūnas. – Barborą įgarsinusi Laila Lapienytė savo herojei tikrai pridėjo charakterio, o į darbų pabaigą tapo tikra įgarsinimo profesionalė.“

Kuriant „Barborą“ įsitraukė net korežisieriaus vaikai – Elena ir Morta Meilūnaitės įdainavo įžanginę serialo dainą. „Mano dukros užaugo animacijos studijoje, jos žaidžia su filmuose jau nusifilmavusiomis lėlėmis. Juokiamės, kad joms tikriausiai atrodo, kad suaugusieji tiesiog toliau žaidžia. Man sakydavo, kai pabaigsi mokyklą, va tada jau prasidės… Mano vaikams kol kas taip visiškai neatrodo, o kai galiu, pasikviečiu jas prisidėti prie animacijos kūrimo.“

Kultūrinių panašumų daugiau nei skirtumų

Animacinis serialas kurtas pagal itin populiarią lenkų autorių Zofios Staneckos ir Marianos Oklejak knygų seriją, tačiau, pasak I. Meilūno, kultūrinių skirtumų beveik nepasijuto. „Visos šeimos panašios – vėluoji į darželį, tariesi, kuris vakare važiuos pasiimti vaikus, o kuris ruoš vakarienę, darbų – begalybė, o dar reikia remontą pasidaryti. Skirtumas tik tas, kad Barboros šeima važiuoja su automobiliu paslidinėti – va tų Tatrų tai tikrai kiek pavydu, – juokiasi korežisierius. – Na, ir dar jie važiuoja į kaimą šalia kalnų. Tačiau kurdami juos kiek pamažinome ir mintyse sau pasivadinome kalvotu Molėtų rajonu, nors iš vaiko perspektyvos ir tos kalvelės atrodo kaip kalnai.“

Agnė Adomėnė sako, kad adaptuojant serialo scenarijų, buvo glaudžiai tariamasi su knygų autorėmis, tad istorijos gavosi itin subalansuotos būtent tam amžiaus tarpsniui – buvo daug kalbamasi, kas tokio amžiaus vaikams aktualu, kas juos gali bauginti ir ko vengti. Lenkijoje taip pat itin pasiteisino dar gan retas formatas – kelias animacinio serialo serijas rodyti kino teatre. Tokio amžiaus vaikams trumpos istorijos padeda išlaikyti dėmesį, tad toks formatas bus pritaikytas ir Lietuvoje – kino teatruose vasario 21 d. bus parodytos pirmosios 5 „Barboros“ serijos.

Apie „Art Shot“

2012 metais įkurta animacijos gamybos kompanija „Art Shot“ prodiusuoja animacinius filmus vaikams ir suaugusiems. Jie sėkmingai pristatomi tarptautiniuose kino festivaliuose, yra pelnę apdovanojimų užsienyje ir Lietuvoje.

Šiandien Prancūzijoje prasideda svarbiausias pasaulyje trumpametražio kino renginys – 40-ąjį jubiliejų mininti Klermono-Ferano tarptautinė trumpametražių filmų mugė. Vasario 3–6 dienomis čia lietuviško kino naujienas pristatys ir Lietuvos kino industriją reprezentuos delegacija, sudaryta iš lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ atstovių, kino kūrėjų, prodiuserių ir kitų industrijos profesionalų.

Klermono-Ferano tarptautinė trumpametražių filmų mugė – pagrindinis pasaulyje trumpojo kino industrijos renginys kasmet pritraukiantis daugiau nei 4000 kino profesionalų iš viso pasaulio, tarp kurių – kino kūrėjai, kino festivalių, televizijų, platinimo ir pardavimo bei gamybos kompanijų atstovai. Nuo 2013 m. lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ mugėje įgyvendina Lietuvos nacionalinį kino stendą, kuris paskutinius penkis metus integruotas į jungtinį Baltijos šalių trumpametražio kino stendą „Baltic Shorts“.

Šiais metais stende bus pristatomi naujausi lietuviški trumpametražiai filmai, konsultuojama su Lietuvos ir kitų Baltijos šalių kino industrija susijusiais klausimais, koprodukcijos galimybėmis. Mugės lankytojai taip pat bus supažindinami su Baltijos regione vykstančiais trumpametražio kino renginiais, įskaitant „Lithuanian Shorts“ organizuojamą Vilniaus trumpųjų filmų festivalį, Baltijos šalių trumpametražių filmų industrijos forumą „Baltic Pitching Forum“, scenarijų vystymo rezidenciją „Baltic Shorts Residency“ ir kitus.

Rytoj, vasario 4-ąją, mugėje vyks Europos trumpametražių filmų koprodukcijos forumas „Euro Connection”, kuriame industrijos atstovams bus pristatoma 12 projektų, ieškančių užsienio koprodiuserių, kūrybinių partnerių ar investuotojų. Forumo metu prisistatys ir Lietuvoje rengiamo „Baltic Pitching Forum“ 2024 m. nugalėtojas – projektas „Madonna Non Grata“ (rež. Elžbieta Latėnaitė, prod. Greta Akcijonaitė (Greta Garbo Films). Filme pasakojama translytės moters Aistės, nusprendusios atsiskirti nuo Katalikų bažnyčios, istorija. Kadaise tvirtai tikėjusi Aistė dabar kovoja su Bažnyčios pozicija tokių LGBTQIA+ asmenų atžvilgiu kaip ji. Tą pačią dieną mugėje dalyvaujantys kūrėjai turės galimybę iš arčiau susipažinti su Vilniaus trumpųjų filmų festivaliu dalyvaudami individualiuose susitikimuose su festivalio vykdomąja direktore Gabriele Cegialyte.

Vasario 5 d. specialiame industrijos atstovams skirtame seanse „Lithuanian Shorts“ agentūra kartu su partneriais iš Latvijos ir Estijos pristatys naujausių trumpametražių filmų programą „Baltic Shorts 2025“. Į šią programą atrinkti filmai yra baigiamųjų darbų etape arba ką tik baigti ir ieškantys platinimo, pardavimų galimybių ar premjerų festivaliuose. Programoje „Baltic Shorts 2025“ – šeši naujausi vaidybiniai ir animaciniai trumpametražiai filmai, tarp kurių du lietuviški vaidybiniai filmai: „Sujip“ (rež. Gintarė Parulytė) bei „Kapinės“ (rež. Karolis Vilkas). Po peržiūros industrijos atstovai bus kviečiama į Baltijos trumpametražio kino tinklaveikos renginį „Meet & Greet“.

Šių metų mugėje agentūra tradiciškai pristatys virtualų „Lithuanian Shorts 2024–2025“ katalogą, kuriame – naujausi lietuvių kūrėjų  trumpametražiai filmai. 14-ąjį kartą rengiamas katalogas pasižymi formų ir kontekstų įvairiapusiškumu – nuo intymių asmeninių istorijų iki visuomeninių reiškinių analizės, nuo tradicinių pasakojimo struktūrų iki drąsių eksperimentinių kinematografinių sprendimų. Atrinktuose filmuose plati temų amplitudė: kultūrinės tapatybės paieškos, emocinių išgyvenimų gelmės, tarpusavio santykiai, asmeninė branda ir besikeičiančių miestų fragmentai. Tarp 40 naujausių trumpųjų filmų – 25 vaidybiniai, 7 animaciniai, 6 dokumentiniai bei po vieną eksperimentinį ir hibridinį filmus. Šio katalogo pristatymas mugėje – tai unikali galimybė tarptautinei auditorijai susipažinti su naujausiomis lietuviško kino tendencijomis ir talentingais kūrėjais.

Klermono-Ferano tarptautinė trumpametražių filmų mugė yra didžiausio pasaulyje trumpametražių filmų festivalio Klermono-Ferano dalis. Kasmet festivalis pristato ne tik pasaulinį trumpametražį kiną, bet ir puoselėja trumpametražio kino rodymo vaikams ir jaunimui tradiciją ir šiemet jaunajai auditorijai pristato 38 filmus iš 20-ies pasaulio šalių, tarp kurių ir kūrėjų iš Lietuvos darbas. Konkursinėje filmų programoje pavadinimu „Young Audience Selection“ bus rodomas lietuviškas animacinis trumpametražis filmas „Kanopos ir pačiūžos“ (rež. Ignas Meilūnas). Filmas gruodžio pradžioje pelnė „Festivalių favorito“ titulą kaip daugiausiai per 2024 m. kino festivalių aplankęs lietuviškas trumpametražis filmas.

Jungtinį „Baltic Shorts“ stendą ir jo veiklas rengia „Lithuanian Shorts“ agentūra kartu su Latvijos trumpametražių filmų agentūra, Latvijos animacijos asociacija ir tarptautiniu trumpametražių filmų ir animacijos festivaliu „PÖFF Shorts“. Pagrindinis Lietuvos prisistatymo Klermono-Ferano trumpametražių filmų mugėje institucinis partneris ir rėmėjas – Lietuvos kino centras.

Naujas vizualinis identitetas, šventinis atidarymo savaitgalis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT), Tomo Ramanausko kurtas ir Rasos Samuolytės įgarsintas šių metų festivalio įvaizdis – „Kino pavasaris“ intensyviai ruošiasi jubiliejui. Kovo 7–23 d. Vilniaus miesto kino festivalis žiūrovus vėl pakvies į didžiulę kino šventę, kurioje netrūks ne tik ypatingo autorinio kino, bet ir kitų kino įvykių.

„Kaip toj dainoj – atsimerkęs pamatai“, „Primena hamburgerį!“, „Pirmas įspūdis – o ne, čia korporatyvas. Antras įspūdis – o taip, paprasta, lankstu ir atvira“, „Kasdienybė akis uždengia, kinas atveria“ – praėjusią savaitę „Kino pavasaris“ švelniai erzino gerbėjus, dalindamasis festivalio bičiulių ir partnerių įspūdžiais apie naująjį logotipą, bet jo neparodydamas. Feisbuke užvirė komentarai, festivalio komanda sulaukė asmeninių prašymų slaptai iš anksto pasidalinti logotipu, dar nė nematytas vizualinis identitetas jau buvo apkalbamas privačiuose pažįstamų ratuose, o šiandien „Kino pavasaris“ pagaliau jį atskleidžia.

Kino atradimo platforma, turinti kuo nustebinti visus metus

„Kino pavasario“ komunikacijos ir marketingo vadovė Daiva Visockytė sako, kad „Kino pavasaris“ jau yra daugiau nei festivalis, tad atėjo laikas tai atvaizduoti ir įžodinti: „Kino pavasaris“ net 30 metų gyveno, skleidėsi ir augo organiškai, t.y., be didelių strategavimų, kur čia save pozicionavus. Tačiau užaugus iki tokio masto renginio ir šalia atsiradus kino platinimo, rodymo ir kitoms veikloms, kilo poreikis visa tai įvilkti į pasitikintį ir subrendusį kultūros prekės ženklą, kuris pagaliau surado savastį. O kada, jei ne sukakus 30–mečiui yra geresnė proga pažymėti savo brandą? Tad ir kviečiu naująjį identitetą priimti kaip brandos etapą, kaip ambiciją dar labiau augti, apimti dar daugiau veiklų, iš kurių festivalis – tik geriausiai matoma ledkalnio viršūnė“, – pasakoja ji.

Naujasis „Kino pavasario“ identitetas kurtas kartu su „Synthesis Consulting Group“ strategais Marija Bliuvaite, Gediminu Užkuraičiu ir meno vadovu Domu Mikšiu. M. Bliuvaitė sako, kad ne vienerius metus lietuvišką pavasarį pasitikę su geru kinu, „Kino pavasario“ prekės ženklą dauguma jau ėmė suvokti kaip platesnį kultūrinį reiškinį su glaudžia bendruomene ir kokybišku turiniu, todėl norėjosi jį galutinai išlaisvinti iš pirminės formos ir pristatyti nuosekliame nacionalinės kino lyderystės vaidmenyje.

„Naująja strategija ir dizainu užkodavome mintį, kurią, regis, jau visi žinojome, tik dar garsiai nepasakėme: „Kino pavasaris“ – tai platforma kūrėjams, žiūrovams, kritikams ir partneriams, suteikianti galimybę nuolatos mėgautis ir mainytis pasaulinio lygio kino vaisiais. Kino, kuris moko paruošti save vis naujoms patirtims, atsiverti aštrioms temoms, kvestionuoti priimtas nuostatas, susitapatinti su meilės subjektais ar pasirinkti politinę stovyklą“, – pažymi ji.

30–jo festivalio įvaizdis – T. Ramanausko rankose ir R. Samuolytės lūpose

„Jei nenori išprotėti, autorinį kiną turi patirti kino teatre. Nes kino teatre viskas, kas nereikšminga, užtemsta. <…> tavo pirštai nustoja dilgčioti, žvilgsnis susitelkia, vidinis balsas aprimsta ir tampi keleiviu. O keleiviu būti gera. Tave vairuoja. Tau pasakoja istoriją. Susitelk į ją“, – įsižiebus tamsiam ekranui sako aktorė R. Samuolytė.

Šių metų „Kino pavasario“ įvaizdžio kampaniją kūręs reklamos kūrėjas T. Ramanauskas tikina, kad Lietuvoje yra tik vienas tiek ilgai trunkantis, taip nuosekliai kokybę išlaikantis, taip išsamiai užsienio spalvas (ir kartais mus pačius sau) eksponuojantis kultūrinis renginys, kurio fenomenas tęsiasi 30 metų.

„Nieko net arti to, ką pavyko sukurti ir išlaikyti „Kino pavasariui“, nėra. 30 metų yra kosmosas. Kelios kartos jo paliestos. Kaip Lietuva per tą laiką pasikeitė! Tai yra neprilygstama kultūrinė žymė. „Kino pavasaris“ mus įpratino prie kino aktualumo (sunku būtų patikėti kokiame naujo, autorinio kino skurdistane kažkada gyvenome), kūrėjų drąsos, reginio svarbos. Tai tapo labesniu gerų filmų atrankos ženklu nei bet kurie mums žinomi apdovanojimai. „Kino pavasaris“ skleidėsi dideliame ekrane, visa svarba, viešai ir pakelta galva“, – sako jis.

Būtent dėl šių priežasčių, pasak T. Ramanausko, šių metų kampanija yra apie autorinio kino žiūrėjimo kino teatre ypatingumą, kuriam perteikti buvo tyčiškai atsisakyta vaizdų ir palikti tik juodi ekranai ir titrai bei gyvybingas R. Samuolytės balsas. „Kiekviename formate stengėmės rasti savų argumentų ateiti į kino teatrą, o ir atėjusiems – paryškinti, kodėl dėl to verta pasijusti geriau“, – pasakoja kūrėjas.

Šventinis atidarymo savaitgalis LNDT: muzikiniai pasirodymai ir filmas, atidaręs pirmąjį „Kino pavasarį“

Pirmąjį jubiliejinio festivalio savaitgalį, kovo 7–9 d., pradės išskirtiniai seansai LNDT, kur žiūrovai galės pamatyti ir patį pirmąjį pirmajame „Kino pavasaryje“ parodytą filmą – Leos Carax’o „Pont Neuf meilužiai“ (Lovers On the Bridge). Festivalį atidarys praėjusią savaitę net dviem „Oskarams“ nominuota, Europos kino akademijos apdovanojimu ir pirmuoju Baltijos šalyse „Auksiniu gaubliu“ už geriausią animaciją jau apdovanota latvių režisieriaus Ginto Zilbalodžio drama „Potvynis“ (Flow).

Kai kuriuos LNDT seansus lydės žiūrovų jau pamėgtas gyvas įgarsinimas. Tarp jų – ir prancūzų kino kūrėjo Jean’o Epstein’o „Ašerio namų griūtis“ (The Fall of the House of Usher), kuriam specialiai sukurtą garso takelį atliks Jimo Jarmusho filmo „Išgyvena tik mylintys“ kompozitorius Jozefas van Wissemas, Kanų kino festivalyje apdovanotas „Auksine palmės šakele“. Taip pat vieno siaubo žanro pradininkų vokiečių režisieriaus Roberto Wiene’o šiurpų, radikaliai ekspresionistinį filmą „Daktaro Kaligario kabinetas“ (The Cabinet of Dr. Caligari), kuriam muzikinį foną kurs psichodelinio roko grupė „Garbanotas“. O tarptautinį pripažinimą pelnę prodiuseris, „Radio Vilnius“ vienas iš įkūrėjų Manfredas Bajelis ir būgnininkas Marijus Aleksa su bendru projektu „Santaka“ įgarsins vieną radikaliausių eksperimentų Japonijos kino istorijoje – Teinosuke Kinugasa filmą „Beprotybės puslapis“ (A Page of Madness). Į dalį LNDT seansų žiūrovai bilietus gali įsigyti jau šiandien.

„Kino pavasario“ seansus LNDT galima rasti čia: https://kinopavasaris.lt/programa/, visa programa bus skelbiama vasario 13 d. 30–asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 7–23 d. Festivalį palaiko didieji partneriai „ERGO“ ir „Telia Play“, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA.