Mėnuo: 2025 balandžio

Praėjusį savaitgalį įvyko didžiausias mokinių kino renginys šalyje – festivalis „Aurora“. Dvi dienas trukusi programa jaunuosius kūrėjus kvietė pažinti kino industriją, užsiimti tinklaveika ir pamatyti į programas atrinktus bendraamžių filmus. Svarbiausiu akcentu tapo šeštadienio vakaras, kai pilnutėlėje Menų spaustuvės salėje kino profesionalų žiuri apdovanojo geriausius darbus bei jų kūrėjus. Plojimais, palaikymo šūksniais, apsikabinimais palydėtas reginys parodė, kad festivalis subūrė naują bendruomenę ir tapo platforma, kurios jauniems kūrėjams reikėjo jau seniai.

„Turbūt, kai ištisus metus kuri projektą, pasakoji, kad festivalio tikslas įkvėpti žmones, skatinti bendrystę, šie žodžiai pamažu praranda krūvį. Po šeštadienio apdovanojimų iš jaunų žmonių veidų, džiaugsmo ašarų, vienas kito šiltų apkabinimų bei palinkėjimų supratau, ką tai iš tiesų reiškia. Labai aiškiai pajutau, kad mums pavyko“, – teigia viena iš festivalio sumanytojų, kino operatorė ir edukatorė Lina Margaitytė.

Didžiulio susidomėjimo ir dalyvių skaičiaus sulaukęs festivalis, anot mokinių, buvo svarbi motyvacija kurti, išbandyti jėgas ir galimybė savo kūrybą pamatyti didžiajame ekrane. Didelė festivalyje dalyvavusiųjų dalis ateitį sieja su kinu, kitiems tai – laisvalaikio praleidimo būdas, galimybė kurti kartu su draugais. Pirmą kartą vykęs renginys subūrė virš 200 kino kūrėjų bei kino mylėtojų iš visos Lietuvos.

Tarp nugalėtojų – filmai apie kultūrinius skirtumus, vaikystės grožį, draugystę

Dviejose konkursinėse programose iš viso varžėsi 38 trumpametražiai filmai. Geriausius darbus šeštadienio vakarą paskelbė festivalio žiuri – kino lauko profesionalai, daugybės nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų laureatai: režisierė Marija Kavtaradze, animacijos režisierė Eglė Davidavičė, montažo režisierius Armas Rudaitis, kino operatorė Laura Aliukonytė.

Geriausiu konkursinės programos „Atradimai“ filmu tapo režisierės Eimantės Ališauskaitės dokumentinė juosta „Afroditė“, tyrinėjanti besikeičiantį jauno žmogaus požiūrį į grožį.

„Prisipažinsiu, kad laimėti nesitikėjau, nes programoje buvo daugybė stiprių darbų. Norėjau parodyti, kaip žmogus supantį grožį mato vaikystėje ir kaip šį gebėjimą augdami prarandame“, – pasakoja filmo režisierė E. Ališauskaitė. Šiuo metu Skalvijos kino akademijoje besimokanti kūrėja kino lauką planuoja rinktis ir ateityje bei jau mąsto apie režisūros studijas.

Geriausiu konkursinės programos „Kultūrų jungtys“ filmu paskelbtas „Kameleon“ – istorija, atskleidžianti Vilniaus lenkų tapatybės paieškas ir vyraujančius stereotipus. Filmą autorės režisierė Aurora Degesytė ir operatorė, montažo režisierė Emilija Sabina.

„Šį filmą kūrėme specialiai festivaliui „Aurora“, todėl renginio labai laukėme. Puikus jausmas pamatyti tiek daug kūrėjų vienoje vietoje, puikiai išpildytas festivalio tikslas suburti kino mėgėjus, leisti mums susipažinti. Gera buvo girdėti, kad žmonės salėje, žiūrėdami mūsų filmą, juokėsi, suprato žinutę, kurią norėjome perduoti. Visai komandai šis apdovanojimas buvo viena svarbiausių pastarųjų metų akimirkų – jaučiame, kad šiuo metu negalime sustoti, norime kurti toliau“, – pasakoja režisierė A.Degesytė.

Apdovanojimas už geriausią operatoriaus darbą atiteko Linui Rinkevičiui už filmą „Degtukų dėžutė“ (rež. Milda Baronaitė).

„Atvažiavęs į festivalį pamačiau tikrai gražių filmų, operatorių, naudojančių įdomias kadruotes, idėjas ir formas, kurias galėsiu panaudoti ateityje. Mums patiems kuriant filmą teko susidurti ir su iššūkiais, pavyzdžiui, vieną paskutinių scenų laiptinėje filmavome beveik keturias valandas buvome pavargę, o ir technika vis pavesdavo. Visgi galutiniu rezultatu džiaugiamės“, – pasakoja L. Rinkevičius.  „Norėčiau tapti operatoriumi ir jau galvoju apie studijas, todėl apdovanojimas man itin svarbus. Džiaugiuosi, kad įdėtos pastangos ir laikas nenuėjo veltui“.

Apdovanojimas už geriausią montažo režisieriaus darbą atiteko Ramūnui Galkauskui už filmą „Užrakintas kode“ (rež. Ramūnas Galkauskas).

Filmą „Užrakintas kode“ kūrėme būtent festivaliui, norėdami išbandyti naują dalyką –  sukurti kino filmą. Sudėtingiausia visame procese buvo vaidinti – tai darėme pirmą kartą, – pasakoja R. Galkauskas.

Youngblood kino mokyklos specialusis paminėjimas „už atidų įsiklausymą, kad tylos niekada nebūna“ atiteko filmui „Aš girdžiu“. Filmo režisierė, operatorė ir montažo režisierė Dorotėja Bachtijeva. LRTU žiūroviškiausio filmo apdovanojimas atiteko filmo „Metalo skonis“ komandai – režisierei Gojai Pakulaitei ir  operatoriui bei montažo režisieriui Benui Bačkaičiui.

Apie festivalį

Festivalis „Aurora“ – pirmasis tokio pobūdžio kino festivalis šalyje, dėmesį skiriantis jaunų žmonių kuriamam kinui. Festivalis siekia tapti saugia ir atvira erdve / platforma, kurioje jauni žmonės gali įsikvėpti, atskleisti savo kūrybiškumą, būti išgirsti ir įvertinti bei drauge formuoti Lietuvos kino kultūros ateitį.

Festivalio organizatorius – „Lojoteka“, edukacinis medijų centras (Vilniaus jėzuitų gimnazija). Festivalio partneriai – Britų taryba Lietuvoje, Lietuvos kino centras, AVAKA ir kt. Edukacinį ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Domėtis lietuviška literatūra, ieškoti naujų jos formų ir atrasti kelią į didžiuosius ekranus jau šešerius metus kviečia iniciatyva „Knyga + Kinas“. Rašytojus, kino režisierius, scenaristus ir prodiuserius jungiantis projektas balandžio 17 d. paskelbė knygos ekranizacijos opciono laimėtojus – jiems įteiktas Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtas prizas. Šis simbolinis įvertinimas žymi Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki knygos „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ kelionės pradžią į animacinio kino pasaulį.

Projektas „Knyga + Kinas“ įgyvendinamas jau nuo 2019 m. Kasmet specialiai suburtos komisijos išrenkami kinematografiškiausi lietuvių rašytojų kūriniai kino bendruomenei pristatomi Vilniaus knygų mugės metu. 2025-ieji nebuvo išimtis – vasario 28 d. vykusiame renginyje pristatyta 10 pastarųjų metų lietuvių rašytojų kūrinių, tarp kurių – knygos vaikams bei suaugusiems, istoriniai, prisiminimų romanai. 

Kino kūrėjai buvo pakviesti dalyvauti pristatytų knygų opciono įsigijimo konkurse. Skatindama kino ir literatūros kūrėjų bendradarbiavimą, Vilniaus miesto savivaldybė įsteigė 2500 eur piniginį prizą. Šiais metais konkursui buvo pateiktos net keturios paraiškos. Organizatorių teigimu, tai rodo augantį susidomėjimą renginiu bei stiprėjančius ryšius tarp kino ir literatūros kūrėjų.

Komisijos narių – režisieriaus Raimundo Banionio, aktorės Gabijos Jaraminaitės bei kino kritikės Neringos Kažukauskaitės – sprendimu, prizas atiteko VšĮ „Broom Films“ (scenarijaus autorius ir režisierius – Antanas Skučas. Prodiuserė – Justė Michailinaitė), pasirinkusiems M. Marcinkevičiaus ir L. Itagaki knygą „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ (leidykla „Misteris Pinkmanas“).

„Mano draugo senelė buvo ryšininkė, o jos keturi broliai – partizanai. Prieš daug metų ji man papasakojo apie bunkerius ir tai, kad viename jų gyveno mergaitė. Jau vėliau supratau, kad vaikams nėra sukurta pakankamai knygų šia tema, nors jie mokosi daug istorijai svarbių datų, pavardžių. Pradėjęs rašyti knygą apie partizanus supratau, kad apie suaugusius žmones skaityti vaikams nebus įdomu – nusprendžiau istoriją papasakoti mergaitės akimis“, – apie knygą pasakoja jos autorius M. Marcinkevičius.

„Dabartinėje geopolitinėje situacijoje labai svarbu prisiminti laisvės kovas, o ypač, apie tai kalbėti su vaikais. Šiuo metu Lietuvoje juntamas ryškus kokybiško nacionalinio turinio vaikams stygius – vaikiškų filmų sukuriama mažai, tai daroma fragmentiškai. Norime, kad vaikai, ateities kino filmų žiūrovai, turėtų pakankamai turinio, kuris augina, yra įdomus. Galbūt šis filmas galėtų tapti platforma svarbioms temoms – laisvei, drąsai, atsakomybei ir mūsų istorinės atminties svarbai aptarti,“ – pasakoja prodiuserė J. Michailinaitė.

„Manau, kad knyga labai vizuali, beveik viskas yra išpiešta, todėl įsivaizduoti filmą jau dabar nėra sudėtinga. Tikime, kad temos svarbumas ir aktualumas lems ir ilgai išliekančią edukacinę filmo reikšmę“, – teigia scenarijaus autorius ir režisierius A. Skučas.

Prodiuserė Justė Michailinaitė ir režisierius Antanas Skučas jau turėjo pirmą susitikimą su knygos autoriais M. Marcinkevičiumi ir L. Itagaki. Jau šią vasarą kūrėjai planuoja dirbti su scenarijumi, spręsti techninius klausimus, reikalingus filmo gamybai, komandos formavimui. 

****

Projektas „Knyga + Kinas“ savo veiklas žada tęsti ir toliau – jau rudenį kino bei literatūros mėgėjus pakvies į tradicija tapusius Rudens kino vakarus, kurių metų nemokamai pristatomi literatūros kūrinių įkvėpti filmai, vyksta susitikimai su kūrėjais. 

Projektą „Knyga + Kinas“ organizuoja prodiuserinė kompanija „Fralita Films“ kartu su Lietuvos leidėjų asociacija, asociacija AVAKA, Vilniaus kino biuru, Kūrybiškos Europos biuru Lietuvoje. Renginį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras. 

Vilniaus trumpųjų filmų festivalis, pirmasis Lietuvoje pelnęs „Oskarų“ ir Europos kino apdovanojimų kvalifikaciją, kviečia teikti trumpametražius filmus nacionalinėms ir tarptautinėms konkursinėms programoms. 19-asis festivalis vyks 2026 m. sausio 21–27 d. Lietuvos kino teatruose ir namų kino ekranuose.

Kasmet festivalis pristato virš 100 trumpųjų filmų, iš kurių apie 30 užsienio kūrėjų darbų dalyvauja tarptautiniame konkurse bei apie 12 lietuviškų filmų – nacionaliniame. Festivalio metu tarptautinė žiuri išrenka tris nugalėtojus – geriausius tarptautinio ir nacionalinio konkursų filmus bei vienam filmui įteikia pagrindinį festivalio apdovanojimą „Grand Prix“. Šiemet, be įprastinių prizų, festivalio konkursinių programų filmai galės pretenduoti į „Oskarų“ ir Europos kino apdovanojimus. 

Pagrindiniai atrankos kriterijai – konkursuose gali dalyvauti nuo 2024 m. sausio 1 d. pagaminti įvairių rūšių, žanrų ir temų filmai, kurių trukmė neviršija 30 minučių. Nacionaliniam konkursui galima teikti lietuviškus arba bendros gamybos su Lietuva filmus, o tarptautiniam – visų kitų šalių (išskyrus Rusijos). Nuo šių metų festivalis reikalauja lietuviškos premjeros statuso tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame konkurse dalyvaujančių filmų.

Vilniaus trumpųjų filmų festivalio konkursinių programų sudarytojai: kino režisierius, scenaristas, edukatorius Andrius Blaževičius, kino žurnalistė, tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI narė Ieva Šukytė ir kinotyrininkė, kino kuratorė Mantė Valiūnaitė.

Filmų registracija vyksta virtualioje „Shortfilmdepot“ platformoje: nemokamai filmus galima teikti iki gegužės 31 d., o nuo birželio 1 d. prisideda filmo registracijos mokestis – 9 Eur. Registracija tarptautiniam konkursui tęsis iki liepos 15 d., o nacionaliniam – iki rugpjūčio 15 d. Siekdami palaikyti Ukrainos kūrėjus, festivalio organizatoriai suteikia galimybę Ukrainoje pagamintus ar ukrainiečių kūrybinės komandos kurtus filmus visos registracijos metu teikti nemokamai. Šie kūrėjai raginami susisiekti su organizatoriais el. paštu: programming@filmshorts.lt.

Be konkursinių programų, festivalyje rodomos ir specialiosios – žanrinio kino, fokus šalies, vaikams, jaunimui ir senjorams skirtos programos, reikšmingų kino kūrėjų darbų retrospektyvos. Festivalio metu gausu kino industrijai ir plačiajai publikai skirtų renginių, rengiami susitikimai su filmų kūrėjais, tinklaveikos renginiai, paskaitos ir dirbtuvės. Festivalis vyks Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose kaip Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys.

Siekiant skatinti festivalio prieinamumą žmonėms su negalia, dalis seansų rodomi su subtitrais kurtiesiems ir neprigirdintiesiems (SKN) bei garsiniu vaizdavimu, skirtu akliesiems ir silpnaregiams, pagrindiniai festivalio renginiai ir pokalbiai su kūrėjais verčiami į gestų kalbą, taip pat bendradarbiaujama su rodymo vietomis, kurios būtų pilnai pritaikytos žmonėms su fizine negalia.

Filmus galima teikti tik per www.shortfilmdepot.com platformą: čia.

Dalyvavimo konkursuose taisyklės: čia. Daugiau informacijos apie festivalį: www.filmshorts.lt.

Festivalį organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“. Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė.

Lygiai po mėnesio, gegužės 16-ąją, Lietuvos kino teatruose pasirodys pirmosios 5-ios ilgai brandinto ir laukto lietuviško animacinio serialo istorijos „BFF. Turbo nuotykių maratonas“. Jo bendraautorės režisierė Urtė Oettinger ir prodiuserė Agnė Adomėnė šypsosi prisiminusios idėjos pradžią, beveik 13 metų trukusį procesą ir džiaugiasi, kad ilgai trukę ieškojimai pasiteisino – „BFF“ jau laukia ne vien Lietuvos, bet ir Danijos bei Slovakijos žiūrovai.

„Pirmą kartą susitikome kupinos ambicingų idėjų – buvome užsimojusios keisti Lietuvos animacijos sceną, sakėme, reikia padaryti „kažką vaikams“, nors pačios vaikų tuo metu dar neturėjome, – juokiasi U. Oettinger. – Idėja nuo to laiko nepasikeitė, tik mes ėmėme geriau suprasti, kas išties įtraukia vaikus. Norėjome sukurti jaukias istorijas, kurių veiksmas vyktų Vilniuje, herojų lūpos judėtų lietuviškai ir jame veikiantys gyvūnai nebūtų žirafos ir zebrai, o tie, kurie gyvena Lietuvoje.“

Agnė Adomėnė priduria – nepaisant to, kad serialo aplinkybės labai lietuviškos, vis dėlto iškart buvo galvojama ir apie tarptautinę auditoriją: „Norėjome, kad istorijos būtų universalios – užsienyje veiktų taip pat gerai, kaip Lietuvoje.“ Todėl dar bevystant projektą, „BFF“ jau keliavo per tarptautinius forumus, kuriuose užsienio televizijos nuolat dairosi, ką galėtų parodyti savo žiūrovams. Lietuviškas kūrinys jas įtikino – jau sutarta, kad „BFF“ rodys Danijos ir Slovakijos nacionaliniai transliuotojai ir, pasak A. Adomėnės, tai – tik pradžia.

Ko nori vaikai?

Pagrindiniais „BFF“ herojais tapo trys vaikai: meškinas Benas, voverė Frida ir katinas Fredis. „Bevystydamos serialą pačios tapome mamomis ir įsitikinome, kad mūsų idėjos veikia, kad vaikams tikrai reikia tokios animacijos, kokią kuriame – tokio tempo, spalvų, estetikos,“ – pasakoja U. Oettinger. Tačiau savo vaikų atsiliepimais bendraautorės neapsiribojo – kurdamos personažus, atliko platesnius tyrimus ir stebėjo, kaip su jais tapatinasi skirtingos vaikų grupės.

„Klausėme vaikų, kuris iš personažų galėtų būti jų geriausias draugas? Ką jie mano apie charakterį vien iš personažo aprangos? Veikėjus perrenginėjome milijoną kartų, keitėme spalvas, stebėjome, kaip reaguoja vaikai. O jie, beje, pastebi mažiausius dalykus – pavyzdžiui, sako, wow, jo džemperis toks, kaip mano! Nors jis – pieštinis, bet iškart herojus tampa savas, – šypsosi U. Oettinger. – Beje, vaikams taip pat svarbu, kad personažai turėtų kokį nors jo charakterį nusakantį atributą, todėl, pavyzdžiui, katinas Fredis be savo ausinių būtų visai ne Fredis. Dauguma vaikų – ir mergaitės, ir berniukai – labiausiai tapatinosi būtent su juo.“

Įdomu ir tai, kad mergaitės – ženkliai išrankesnės. „Kompanijos „LEGO“ atlikti tyrimai rodo, kad berniukai žiūri praktiškai viską, o mergaitės atidžiai renkasi. Berniukai filmus gali žiūrėti su mergaitėmis, o štai jos griežtai nežiūrės, jei joms pasirodys, kad kūrinį renkasi vien berniukai. Pati auginu abu ir matau reakcijas – dukra gali pasakyti „nenoriu, nes čia tik berniukams“ vien dėl to, kad ant plakato ar pakuotės nupieštas berniukas, – šypsosi U. Oettinger. – Todėl buvo svarbu iškart sudaryti priimtiną įspūdį, kad mergaitės galėtų tapatintis ne vien su Fridos personaže ir mums tai pavyko.“

Pažįstamos vietos ir net žmonės

Pasak kūrėjų, vaikams ne tik svarbu tapatintis su personažais, bet ir smagu atpažinti vietas. Todėl meškinas, voverė ir katinas gyvena Žvėryno mieste, kuris atrodo kaip Vilnius. „Kodėl Žvėrynas, jei veiksmas ne Žvėryno mikrorajone? Nes gerai skamba – žvėrys gyvena Žvėryne, – juokiasi U. Oettinger. – O iš tiesų pagal išpieštą šio animacinio pasaulio architektūrą, veiksmas daugiausiai vyksta Užupyje ir Vilniaus centre.“

„Lietuviams bus smagu atpažinti detales – Geležinį vilką, senamiesčio fragmentus, rotušę, TV bokštą fone, o užsieniečiams bus tiesiog gražu bežiūrint suprasti, kad tai – Europa,“ – pasakoja A. Adomėnė ir atskleidžia dar vieną lietuvius nusišypsoti priversiančią „BFF“ detalę: Žvėryno gyventojai skaito labai populiarų žurnalą „Žvėrys“, rašantį apie įžymius miesto žvėris, o jo redaktorė pasirodo viename iš epizodų.

Ir nors kuriant „BFF“ pasirodančią „Žvėrių“ redaktorę visiškai nesiekta panašumų su realiu žmogumi, vis dėlto vienas veikėjas buvo pieštas būtent norint atvaizduoti konkretų Lietuvos žmogų. „Žvėryno mero vilko atvaizdas remiasi egzistuojančiu asmeniu ir yra labai panašus į Lietuvos animacijos tėvą Ilją Bereznicką. Jis mus įkvėpė šiai profesijai, tad atidavėme jam duoklę seriale. Merui vilkui net užrišome ryškų raudoną šaliką – tokį, kokį nešioja I. Bereznickas“, – atskleidžia U. Oettinger.

5-ios linksmos istorijos kino teatre

Serialo kūrėjai pirmąsias 5 istorijas kviečia žiūrėti didžiuosiuose ekranuose – gegužės 16 d. „BFF. Turbo nuotykių maratonas“ atkeliauja į visos Lietuvos kino teatrus. Serialo anonsas: https://youtu.be/hdGWY6_DssQ.

Prodiuserė Agnė Adomėnė atkreipia dėmesį, kad kino teatrų repertuaruose itin trūksta 5-10 metų vaikams subalansuoto turinio. „Na, o lietuviški kūriniai tokiai amžiaus grupei kino teatruose atsiranda dar rečiau, todėl „BFF. Turbo nuotykių maratoną“ specialiai pritaikėme rodymui kine. Norime pakviesti vaikus atsitraukti nuo mažųjų ekranų ir išsiruošti į nuotykį su tėvais ar draugais.“

„BFF“ animacinį serialą vaikams apie skirtingo plauko žvėrių ir geriausių draugų nuotykius kuria itin stipri komanda ir Lietuvos kino industrijoje žinomi vardai: dvi „Sidabrines gerves“ už ankstesnius savo darbus pelniusi režisierė Urtė Oettinger, scenarijaus autoriai Marija Kavtaradze ir Titas Laucius, dailininkas Gediminas Skyrius, prodiuserė Agnė Adomėnė („Art Shot“), įžanginę dainą kūrė žinomas muzikos kūrėjas ir atlikėjas Tomas Narkevičius. „BFF“ iš dalies finansuoja „Creative Europe Media“ ir „Eurimages“ pilotinė serialų bendros gamybos programa, Lietuvos kino centras, „Telia Play“ ir LRT, prodiusuoja „Art Shot“.

Apie „Art Shot“

2012 metais įkurta animacijos gamybos kompanija „Art Shot“ prodiusuoja animacinius filmus vaikams ir suaugusiems. Jie sėkmingai pristatomi tarptautiniuose kino festivaliuose, yra pelnę apdovanojimų užsienyje ir Lietuvoje.