Mėnuo: 2025 kovo

Šiemet kovo 5–9 d. Suomijoje, Tamperės mieste, 55-ąjį kartą vykstančiame kino festivalyje, nacionalinėje konkursinėje programoje, bus pristatytas Suomijos-Lietuvos trumpametražis filmas „Aukštyn kojom“ (režisierius Olli Ilpo Salonen).

Tamperės kino festivalis – vienas iš trijų A klasės trumpametražių filmų festivalių, kartu su Klermono-Ferano ir Oberhauzeno festivaliais pripažintų Tarptautinės kino prodiuserių asociacijų federacijos (FIAPF). Kasmet į jį susirenka apie 30 tūkst. žiūrovų, 800 industrijos profesionalų, o per penkias dienas parodoma apie 400 filmų iš viso pasaulio.

„Aukštyn kojom“ premjera didžiausiame Šiaurės Europos trumpametražio kino festivalyje – tai puiki galimybė pristatyti ne tik išskirtinį kūrinį, bet ir sėkmingą dviejų šalių bendradarbiavimą bei koprodiusavimą: suomiškąją gamybos dalį įgyvendino įmonė „Empire Pictures“, lietuviškąją savo ruožtu – „Feel Reel“.

Filmo idėja gimė Suomijoje, bet filmavimo darbai vyko Lietuvoje. Pagrindinį mergaitės Sofijos vaidmenį atliko Emilia Heiskanen, mamą suvaidino garsi suomių aktorė Pamela Jessiina Tola, berniuką – Aatos Höglund, o tėčio vaidmuo atiteko lietuvių aktoriui Kirilui Glušajevui.

„Kai pradėjome bendradarbiauti su kino kūrėjais iš Suomijos, scenarijuje nebuvo numatytas lietuvio personažas. Bet, ieškodami daugiau sąlyčio taškų, nusprendėme pakeisti siužetą, ir taip jame atsirado šeimos galva iš Lietuvos. Kirilui Glušajevui, vienam ryškiausių Lietuvos kino ir teatro aktorių bei režisierių, dėl vaidmens teko skubiai mokytis suomių kalbos. Iš pradžių jis pasitelkė programėlę, o vėliau liežuvį laužė bendraudamas su kantrybe garsėjančiais kolegomis suomiais“, – juokiasi prodiuseris Alvydas Kaškonas.

Filme „Aukštyn kojom“ pasakojama suomių šeimos istorija, tačiau gvildenamos temos yra itin aktualios ir Lietuvos visuomenei, kurioje netyla diskusijos dėl vaikų auklėjimo, tėvystės, laisvės ir vaikams brėžiamų ribų. Rimta situacija pateikiama žaismingai ir šmaikščiai – įprastas statistinės šeimos gyvenimas vieną rytą ima ir apsiverčia aukštyn kojomis: dukra Sofija nubunda gulėdama ant savo kambario lubų! Drauge su ja ant lubų įsikuria ir brolis Paulius. Tėvams telieka tik išsižiojus iš nuostabos žiūrėti į vaikus iš apačios. Užtat šiems atsiveria naujos galimybės: ant lubų Sofija su Pauliumi gali daryti tai, kas jiems patinka, jie pagaliau gali būti laisvi, gali būti savimi – vaikais.

„Ar griežti ir linkę kontroliuoti tėvai ras būdą susikalbėti su savo atžalomis, kai šios tiesiogine to žodžio prasme tampa sunkiai pasiekiamos? – klausia scenarijaus autorės ir prodiuserės Saana Räntilä ir Annalisa Schmuckli. – Tėvų ir vaikų pasauliai negali egzistuoti atskirai. Mažieji kažkada turi liautis lakstyti ir imtis ne visuomet malonių darbų, o suaugusiesiems taip pat kartais reikia bent akimirkos pailsėti nuo visų taisyklių ir įsipareigojimų bei laisvės žaisti.“

Su nemenkais iššūkiais susidūrė ne tik filmo veikėjai tėvai, bet ir dekoracijas šiam projektui kūrusi kino dailininkė Neringa Baciuškaitė. Prireikė kone mėnesio, kol studijoje buvo pastatyta ir įrengta konstrukcija, atrodanti ir įtikinamai, ir jaukiai, ir, svarbiausia, atitinkanti saugumo reikalavimus. „Neringai dar niekada neteko statyti tokios dekoracijos, kurioje reiktų kambario baldus ir daiktus pakabinti aukštyn kojom, – pasakoja prodiuserė Laura Kazbaraitė. – Linksmiausia, kad viską reikėjo suplanuoti taip, jog konstrukciją būtų įmanoma per savaitgalį apversti ir pritaikyti filmavimui ant lubų.“

Bendro Suomijos-Lietuvos projekto, trumpametražio filmo „Aukštyn kojom“, premjera  –  kovo 5 ir 7 dienomis Tamperės kino festivalyje.

Kitą trečiadienį, kovo 12 d. visoje Lietuvoje pradedamas naujas kiną ir edukaciją aplinkosaugos tema siejantis projektas – „Sengirės kinas“. Tai daugiau nei 50-yje vietų visoje Lietuvoje vykstantys nemokami kino seansai. Filmai gamtos pažinimo ir saugojimo temomis iš viso pasaulio bus aktualizuojami Lietuvos ekologinių iššūkių kontekste.

Kovo 12 d. vakare „Sengirės kino“ projektą pradės jam vardą suteikęs Mindaugo Survilos filmas „Sengirė“ (2017). Filmo sėkmė parodė, kad kinas ne tik ugdo pagarbą gamtai, bet gali padėti įgyvendinti realius pokyčius. Filmo komandos įsteigtas „Sengirės fondas“ šiandien yra vienas efektyviausių gamtos apsaugos fondų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Survilos filmo poveikis „Sengirės kino“ organizatorėms Silvijai Duoblytei ir Aistei Račaitytei tapo įkvėpimu inicijuojant arthausinį dokumentinį kiną ir aplinkosaugos švietimą jungiantį projektą. Jo pagrindas – kartą per mėnesį tuo pačiu metu įvairių Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekose rengiami kino seansai, kuriuos lydi filmų temas praplečiantys mokslininkų video-pristatymai bei kitos įtraukiančios veiklos.

„Darant tai, ką mokame geriausiai, norėjosi išvystyti projektą, kuris prisideda prie visuomenės informavimo apie dabartinę Žemės būklę ir įkvėpia imtis veiksmų. Filmas „Sengirė“ įrodė, kad geras ir paveikus kinas gali tapti galinga priemone žadinant dėmesingumą gamtai, nuo kurio prasideda tikri pokyčiai. Filmų meninė ir kultūrinė vertė bei gamtos ekspertų žinios – tai pagrindinės projekto vertybės,“ – pasakoja ilgametę patirtį kino kuravimo ir renginių organizavimo srityje turinčios projekto iniciatorės.

„Sengirės kino“ idėja kilo iš siekio aktualizuoti ir garsiau kalbėti ir apie Lietuvos aplinkosaugos iššūkius. „Norėjome sukurti platformą, kurioje susitinka skirtingos nuomonės, žinojimas ir nežinojimas. Tikimės, kad filmų ir mokslininkų pagalba auginamos žiūrovų žinios ir dėmesingumas artins mus prie bendro sutarimo – turime daryti viską, kad padėtume Lietuvos gamtai išlikti,“ – pasakojo organizatorės. Projekte numatoma, kad su kiekvienu filmu bus sutelkiamas fokusas vis į kitą Lietuvos vietovę, kurios gamta susiduria su skirtingais klimato kaitos ir žmogaus veiklos padariniais.

Pirmuosius „Sengirės kino“ seansus visoje Lietuvoje pradės režisieriaus ir biologo M. Survilos video pristatymas, kuriame jis išskleis filme užburiančiais vaizdais perteikiamas gamtos trapumo ir mūsų pareigos ją saugoti temas. Kuo svarbūs senieji miškai ir kiek jų Lietuvoje gali didžiuotis sengirės vardu? Kaip sengirės gali prisidėti įveikiant dabarties ir ateities ekologijos iššūkius?

„Esu dėkingas, kad prieš septynerius metus „Sengirės” idėja patikėjo į kino sales gausiai plūstelėję žiūrovai. Tada aiškiai supratome, kad filmo dėka galime ne vien pasakoti apie senuosius miškus, bet ir veikti. Labai džiaugiuosi, kad filmas įkvėpė susiburti nuostabią „Sengirės fondo“ komandą, kurios įdėto darbo dėka šiandien esame išpirkę ir nuo kirtimų apsaugoję daugiau nei 200 ha miškų, kuriuose kiekvienas, net ir mažiausias organizmas, gali jaustis saugus. Už miškų išpirkinėjimą ne mažiau svarbi „Sengirės fondo“ veikla – visuomenės švietimas. Džiaugiuosi, kad šiemet su mano filmu prasikals ir dar vienas edukacinis daigelis – „Sengirės kinas“” – džiaugdamasis projektu pasakojo M. Survila.

2017 m. filmo „Sengirė“ premjera įvyko „Kino pavasaryje“, kur šiemet simboliškai bus pakartoti filmo seansai jubiliejiniame festivalyje. Dovana festivalio žiūrovams – ekskursija su filmo režisieriumi ir „Sengirės fondo“ įkūrėju Mindaugu Survila po sengirės bruožų turintį mišką Vilniaus centre. Ne visiems yra žinoma, kad miestiečių mėgstamas Vingio parkas yra ypatingai vertinga gamtos buveinė ir saugūs namai čia tarpstančioms gyvūnų, grybų, kerpių bei augalų rūšims. Ši ekskursija ir gyvas filmo pristatymas pradės ilgainiui kas mėnesį vis kitoje vietoje ir kita tema organizuojamus gyvus „Sengirės kino“ susitikimus, kurių metu bus kalbama skirtingomis gamtos pažinimo ir aplinkosaugos temomis, atsispiriant nuo filmų temų.

Kovo 12 d. vakare startuosiantis „Sengirės kinas“ – tai ilgalaikis projektas, kurio tikslas ilgainiui organizuoti reguliarius kasmėnesinius renginius, kurie ugdys tam tikrą dėmesingumo gamtai ir geram kinui rutiną. Informacija apie tolimesnius projekto renginius bus skelbiama jau visai netrukus. Visi filmų seansai ir renginiai yra nemokami, tačiau žiūrovai kviečiami prisidėti prie senųjų Lietuvos miškų išsaugojimo remiant Sengirės fondą (www.sengiresfondas.lt)

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir Všį „Virtuoliai“. Daugiau apie projektą ir jo renginius – www.sengireskinas.lt.

Seansas vyks kovo 12 d. 16 val. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kviečia muzikos, teatro, šokio ir cirko mylėtojus į unikalų scenos menų alumnų festivalį „Gyvenimas 2.0”. Festivalis vyks nuo kovo iki spalio mėnesio ir suteiks platformą jauniems LMTA kūrėjams bei atlikėjams pristatyti savo darbus profesionalioje scenoje.

LMTA studentų studijų metais kuriami kokybiški darbai neretai nueina užmarštin vos tik studentai pabaigia studijas. Šis festivalis – tai vienas iš būdų puoselėti ir pristatyti LMTA sukurtus darbus Lietuvos scenose ir padėti kūrėjams augti. Festivalio metu išvysite jaunatviškus ir profesionalius scenos meno darbus.

Festivalyje „Gyvenimas 2.0“ jaunieji scenos meno kūrėjai ir atlikėjai savo darbus pristatys naudodami novatoriškas priemones ir jungdami naujas idėjas kartu su ilgametę patirtį turinčiomis scenos meno profesionalų žiniomis.

Festivalio atidarymas – jau kovo 13 dieną vyksiantis dueto IXOJI (Pijus Džiugas Meižis ir Rakelė Chijenaitė) koncertas  „TRAXEDIA“. Savo kūrybinį kelią pradėję 2023 m., duetas IXOJI sujungė klasikinės ir elektroninės ambient muzikos elementus, o 2024 m. pristatė debiutinį albumą „TRAXEDIA“. Koncerto metu klausytojai išgirs unikalų smuiko ir elektronikos dialogą, perteikiantį subtilius emocinius niuansus bei mistinį visatos veikimą. IXOJI jau spėjo pelnyti tarptautinį pripažinimą – 2024-aisiais pradėjo savo koncertinį turą po Japoniją. Festivalio atidarymo koncerte taip pat dalyvaus kompozitorius Ignas Šoliūnas, pristatysiantis kūrinį elektronikai ir magnetinės juostos grotuvui. Koncertas vyks kovo 13 d. 19:00 val. LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42).

Kitas festivalio „Gyvenimas 2.0“ koncertas vyks balandžio 10 d. 18:00 val. LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4). Jame – Domanto Pūro elektroakustinės muzikos koncertas „Like an Underground River“, kuriame vargonai ir elektronika susijungs į hipnotizuojančią garsinę patirtį. Kūrinyje susipina M. K. Čiurlionio harmonijos bei XXI a. elektroakustinė muzika, sukuriant mistinį dialogą tarp skirtingų epochų. Koncerte vargonais gros Benas Jonušas, vienas ryškiausių jaunosios kartos vargonininkų, kurio atlikimas pasižymi tiek preciziškumu, tiek improvizacine laisve.

Pasaulinei juoko dienai – balandžio 1-ąjai – dedikuotas monospektaklis „Kaip tapti komiku per 3 minutes“, kurį sukūrė ir atliks Laura Butkutė. Tai ne tik monospektaklis, bet ir paskaita – performansas, sukurtas remiantis stand-up bei klounados principais. Tai LMTA vaidybos magistro studijų baigiamasis darbas.

Pastaruoju metu visuomenėje populiarūs nekvalifikuotų specialistų vedami seminarai, kurie paverčia žmones jų produktų vartotojais ir finansiškai juos išnaudodami, žada greitus ir neproporcingai didelius rezultatus – sulieknėti per 3 dienas, išmokti kalbas per 4 dienas ar išvalyti visas kraujagysles. L.Butkutės monospektaklis sieks skatinti kritiškai mąstyti, nepasiduoti greitų rezultatų troškimui bei neužkibti ant nekvalifikuotų seminarų vedėjų kabliuko. Arba, kaip sako pati autorė, prisistatanti „džiaugsmo lektore“  – „tai komiškumo mokymai skubantiems, pakeisiantys Jūsų gyvenimą“. Monospektaklis bus rodomas balandžio 1 dieną 19:00 val. LMTA Balkono teatre (Gedimino pr. 42).

Festivalio programoje numatytas spektaklis „How To Swim“, jo režisierius –  Tautvydas Galkauskas. Spektaklis aprašomas štai taip: „Atsiprašau visų lietuvių už anglišką tekstą ir naudojamą anglų kalbą spektaklio metu. Akmuo nemoka lietuviškai ir su juo galima susikalbėti tik angliškai. Todėl tekstas taip pat yra rašomas anglų kalba, jeigu jį kartais skaitytų kiti akmenys. O dabar apie spektaklį. Iš tikrųjų galime rašyti ką tik norime, kadangi Akmuo nemoka lietuviškai. Angliškas aprašymas skamba gražiau, tačiau jis skirtas tik pamaloninti Akmenį. Jeigu norite, galite jį išsiversti patys. Tačiau aš atskleisiu jums paslaptį, kad pasinaudojau Akmeniu darydamas meninį tyrimą. Tyrimo pabaigoje priėjau išvadą, kad Akmuo yra negyvas objektas, jis tik apsimeta, kad kažką supranta ir jaučia. Juo negalima pasitikėti. Bet iš principo šiame spektaklyje Akmuo tiesiog mokosi plaukt.“

Spektaklis vyks balandžio  04 d. 19:00 val. LMTA Studijų miestelio 304 aud. (Olandų g. 21A).

Šokio menininkė Gabrielė Bagdonaitė festivalio metu pristatys savo tarpdisciplininį kūrinį „Kieta, minkšta, trapu“, kuriame susipina garso ir judesio poetika. Kūrinys kviečia patirti, kaip koralų įkūnijimo praktikos ir garsovaizdžiai gali atverti intuityvią kitos gyvybės formos pajautą. Gabrielė Bagdonaitė yra tarptautinės scenos menų bendruomenės narė, bendradarbiaujanti su tokiais choreografais kaip Rósa Ómarsdóttir, Liza Baliasnaja ir Agnietė Lisičkinaitė. Jos kūryba tyrinėja ekologines temas bei santykį tarp žmogaus ir gamtos. Spektaklis bus rodomas balandžio 17 d. 20:00 val. LMTA Studijų miestelio 201 aud. (Olandų g. 21A).

Festivalio renginiai yra mokami. Bilietų ieškoti bilietai.lt svetainėje. Į spektaklius-performansus „Kaip tapti komiku per 3 minutes“, „How to Swim“ bei „Kieta, minkšta, trapu“ parduodamas vienas bendras bilietas.Alumnų festivalis „Gyvenimas 2.0“ bus tęsiamas ir rudenį. Rudens programa bus paskelbta netrukus.

Festivalį organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno centras. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Išsamesnė informacija ir bilietai – https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/gyvenimas-20-96939/

Naujosios knygos apie Lietuvos animaciją pirmasis tomas „Lietuvos animacija. 1910 – 2024“ yra animacinių filmų kūrėjo ir animacijos tyrinėtojo Valento Aškinio ilgamečio darbo rezultatas, veikalas, kuriame pristatomi skirtingi Lietuvos animacijos laikotarpiai, pradedant nuo Vladislavo Starevičiaus pirmojo lėlinės animacijos filmo „Lucanus Cervus“, nufilmuoto Kaune 1910 metais iki šių dienų profesionalų ir studentų kūrinių.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo organizuotame knygos pristatyme šiais metais LITEXPO rūmuose įvykusioje Vilniaus knygų mugėje konferencijų salėje 1.1. vasario 28 dieną 11 val. autorius Valentas Aškinis susitiko su lietuviškos animacijos gerbėjais. Diskusiją moderavo animacijos lektorius Arturas Bukauskas, kuris su knygos autoriumi kalbėjo apie tai, nuo ko prasidėjo lietuviška animacija, kokią įtaką jai darė istoriniai ir politiniai pokyčiai, bei su kokiais iššūkiais šis meno rūšis susidūrė Lietuvoje. Pokalbyje dalyvavęs „Meinart Animation“ studijos įkūrėjas Meinardas Valkevičius pasidalino mintimis apie šiuolaikinės animacijos kūrėjų iššūkius bei prisiminimais apie savo animacijos kelio pradžią Valento Aškinio vadovaujamoje vaikų „Animacijos mokykloje“. Animacijos specialistai kalbėjo apie lietuviškosios animacijos mokyklos raidą ir šiuolaikinės industrijos vystymąsi.

Knygos autorius papasakojo apie sumanymo pradžią, knygos parengimo darbus, iššūkius, su kuriais teko susidurti, apie knygoje nagrinėjamas temas ir knygos struktūrą.

Pirmasis tomas susideda iš dviejų dalių: pirmoji dalis – tai animacijos raidos istorija, o antroji dalis – katalogas su filmų kadrais ir filmografija. Pirmojo tomo pradžioje trumpai apžvelgiama Pasaulinės animacijos istorijos pradžia ir patys ryškiausi šio meno atstovai. Tolimesniuose puslapiuose supažindinama su Vladislovo Starevičiaus kūryba okupuotoje Lietuvoje, Rusijoje ir Prancūzijoje. Pasakojama apie Kauno Radijo gamyklos studiją „Banga“, apie jos vadovą S. Uzdoną ir pirmojo piešto animacinio filmo autorių Z. Tarakevičių. Pristatoma garsi animacinio kino dailininkė G. Brašiškytė, kuri dirbo „Sojuzmultfilmo“ studijoje. Rašoma apie pirmuosius animacinius filmus, pradėtus kurti Vilniuje, Užsakytinių filmų studijoje ir apie joje dirbusius J. Sakalauską, A. Abromaitį, R. Palčiauską, V. Suchockį, I. Bereznicką, Z. Šteinį ir V. Aškinį. Supažindinama su animacijos dailininku A. R. Šakaliu, kuris kūrė ir pašto ženklus. Kiti skyriai skirti Lietuvos kino studijai ir joje animaciją filmavusiems kūrėjams, tokiems kaip A. Janauskas, N. Valadkevičiūtė, I. Bereznickas ir Z. Šteinys.

Pirmojo tomo antroji dalis – filmų katalogas, kuriame chronologiškai pateikti filmai, sukurti nuo 1910 iki 2009 metų. Knygoje rasite įvairių animacijos kūrėjų ir studijų filmus, skirtus tiek didžiajam ekranui, tiek televizijai, tiek reklamai. Pristatomi profesionalų ir studentų (iš VDA, VTDK, VIKO, Šiaulių universiteto) filmai, trumpametražiai ir itin trumpi filmai, vienos ar pusantros minutės trukmės, kuriuos sėkmingai kūrė UFS, o vėliau ir LKS.

Valentas Aškinis apie savo knygą: „Kaip animacijos kūrėjas, dėstytojas, daugybės tarptautinių festivalių žiuri narys, tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ Lietuvoje ilgametis organizatorius (2024 metais įvyko 21-asis festivalis) ar tiesiog animacijos mėgėjas, ne kartą susimąsčiau, ar išvis egzistuoja tobulas animacinis filmas, kurį būtų galima pritaikyti kaip modelį ar pavyzdį, kuriant ar vertinant kitus animacinius filmus. Puikiai suprantu, kad taip galvoti yra pakankamai naivu, bet tikiuosi, kad šis veikalas žengs mažą žingsnelį tobulo animacinio filmo pažinimo link ir padės animacijos kūrėjams, tyrinėtojams ir mylėtojams ieškant tobulų meninių sprendimų.“

Kadangi Lietuvos centrinis valstybės archyvas saugo nemažai lietuviškų animacinių filmų, knygos pristatymą papildė speciali lietuviškų trumpametražių animacinių filmų peržiūra.

Po pristatymo, 12 val. Archyvų stende, knygos autorius mielai bendravo su mugės dalyviais bei lankytojais, o geros nuotaikos negailėjo draugiškos archyvarės ir pavasarinės gėlės.

Knygą maketavo dizainerė Birutė Bikelytė.

Pagrindiniai knygos rėmėjai: asociacija AVAKA, Lietuvos kino centras (LKC), Vilniaus kolegija (VIKO).

Knygą išleido UAB „Vilanimos filmų studija“.

„Vilanimos filmų studijos“ informacija