Mėnuo: 2025 kovo

Kovo 19-20 d. Vilniuje įvyko pirmasis Lietuvos kino forumas, subūręs daugiau nei 200 skirtingų sričių kino industrijos atstovų iš visos Lietuvos. Jo metu apžvelgta industrijos politinė, ekonominė bei kino edukacijos situacija Lietuvoje, pasauliniai pasiekimai, diskutuota apie galimybes, iššūkius ir perspektyvas, o renginyje dalyvavę užsienio svečiai, tokie kaip Lokarno kino festivalio meno vadovas Giona A. Nazzaro, Sandanso kino festivalio programos sudarytoja Heidi Zwicker, Londono gamybos ir pardavimų įmonės „Reason8 Films“ atstovas Denis Krupnov, Orhuso universiteto Danijoje asocijuotasis profesorius Jakob Isak Nielsen bei Estijos kino ir audiovizualinių medijų prodiuseris, Kanų festivalio programos „Cannes NEXT“ sudarytojas, konsultantas bei kino tyrėjas Sten-Kristian Saluveer, dalinosi savo patirtimi bei žiniomis.

„Pirmasis Lietuvos kino forumas parodė, kokią didžiulę galią turi vienybė ir bendradarbiavimas. Kai kino industrijos profesionalai, politikos formuotojai ir kūrėjai susiburia prie vieno stalo, gimsta ne tik idėjos, bet ir realūs sprendimai, galintys keisti industrijos ateitį. Veikdami kartu, galime įveikti iššūkius, auginti Lietuvos kino potencialą tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje ir sukurti dar palankesnę aplinką kūrėjams bei žiūrovams, skatinti ir prisidėti prie kino edukacijos plėtros. Tikiu, kad šis forumas taps nuolatine platforma, kurioje augs bendrystė, inovacijos ir naujos galimybės“, – kalbėjo forumo moderatorius, festivalio „Kino pavasaris” direktorius Algirdas Ramaška.

POLITINĖ VALIA, EKONOMINIAI IŠŠŪKIAI IR KINO LAIMĖJIMAI

Pirmoji forumo diena buvo skirta pristatyti augančią Lietuvos kino industriją, jos pasiekimus Lietuvoje bei pasaulyje ir laimėtus A klasės kino festivalių apdovanojimus. Taip pat buvo apžvelgti iššūkiai, trukdantys industrijai tvariai vystytis, kino gamybos bei sklaidos finansavimo perspektyvos, technologijų, inovacijų, dirbtinio intelekto panaudojimo galimybės ir kt.

Forume savo sėkmės pavyzdžiais dalinosi, kino rodymo rekordus Lietuvoje didinančio filmo „Pietinia kronikos“ prodiuseris Lukas Trimonis, Sandanso kino festivalyje už geriausią režisūrą apdovanoti filmo „Tu man nieko neprimeni“ prodiuserė Marija Razgutė, ypatinga tapymo technika sukurto filmo „Kaimiečiai“ prodiuserė Agnė Adomėnė, daugiau nei 400 000 žiūrovų šalyje sulaukusio virtualios realybės filmo „Angelų takais“ prodiuseris plėtrai Lietuvoje Lukas Verpetinskas. Kino gamybos ir platinimo metu kylančiais iššūkiais ir ateities vizijomis su forumo dalyviais dalinosi prodiuserės Živilė Gallego, Emilija Sluškonytė ir Gabija Siurbytė.

„Baltic Film & Creative Tech Cluster“ valdybos narys Kęstutis Drazdauskas kalbėjo apie būtinybę vertinti kiną kaip universalų įrankį siekiant spręsti įvairius socialinius, švietimo, visuomenės sąmoningumo ugdymo iššūkius. Po to vykusioje diskusijoje dalyvavę Lietuvos kino centro, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komiteto atstovai aptarė esamus bei potencialius papildomus kino finansavimo šaltinius, diskutavo apie galimus tarpinstitucinio bendradarbiavimo būdus. Vilniaus mero patarėja kultūros klausimais Rūta Pilkytė pristatė Lietuvos kino studijos viziją, o Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis pabrėžė, kad norint pokyčių reikia kelti klausimus aukščiausiu lygiu. Pasak jo, kiekviena ministerija turėtų jaustis kultūros politikos kūrėja.

KINO ŽIŪRIMUMAS IR PIRATAVIMAS

Lietuvos kino teatrų sveikatos tyrimo rezultatus apžvelgęs „Multikino Lietuva“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas pateikė kino teatrų lankomumo ir populiariausių filmų žiūrimumo statistiką, įrodančią, jog metai iš metų topuose laikosi lietuviškas kinas. 2019-2024 m. pirmajame penketuke puikuojasi Tado Vidmanto „Milijonieriaus palikimas“ ir „Pats sau milijonierius“, Aurimo Valujavičiaus „Irklais per Atlantą“,  Emilio Vėlyvio „Piktųjų karta“, Kęstučio Gudavičiaus „ReEmigrantai“. Daug žiūrovų dėmesio sulaukė tokie šeimai ir vaikams skirti filmai, kaip Inesos Kurklietytės „Drugelio širdis“ ir Meinardo Valkevičiaus „Kakė Makė: mano filmas“, taip pat dokumentinis režisierės Giedrės Žickytės filmas „Šuolis“.

Pasak R. Bilinsko, vienas iš pagrindinių kino teatrų iššūkių yra tai, jog Lietuvoje labai trūksta aktualių nacionalinių filmų ir turinio vaikams – vaidybinių filmų bei animacijos.Taip pat kino teatrų lankomumui įtaką daro po pandemijos pakitę žiūrovų įpročiai ir vis dar Lietuvoje populiarus piratavimas.

Intelektinės nuosavybės apsaugos centro (INAC) vadovas Vytas Simanavičius, kalbėjęs apie piratavimą, pažymėjo, kad nepaisant dedamų pastangų ir vykdomų priemonių, piratavimas Lietuvoje didėja. Tai lemia daug priežasčių: istorinės ir ekonominės aplinkybės, geras interneto prieinamumas, mažos pajamos, ribotas legalių platformų pasirinkimas, silpna teisinė bazė ir nepakankama kontrolė, piratinio turinio normalizavimas, VPN naudojimas. Norint sumažinti piratavimą Lietuvoje, reikia nuolatinio filmo teisių turėtojų ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos bei kitų institucijų bendradarbiavimo, integruoto visuomenės švietimo, pradedant nuo mokyklų, ir pakankamo ne projektinio, o pastovaus finansavimo.

Dienos pabaigoje inovacijų ir technologijų strategas iš Estijos Sten-Kristian Saluveer pristatė auditorijai naujausias pasaulines audiovizualinio turinio gamybos, platinimo ir vartojimo tendencijas, radikaliai besikeičiančius vartotojų įpročius ir pasidalino savo požiūriu, kaip kino industrija turi adaptuotis prie sparčiai kintančios technologinės ir geopolitinės aplinkos. Kone svarbiausias pranešimo elementas buvo gausybės DI įrankių panaudojimas, siekiant optimizuoti kūrybinius ir techninius procesus. 

TURINIO VAIKAMS TRŪKUMAS IR KINO EDUKACIJA

Antrąją forumo dieną į Lietuvos kino ekosistemą buvo žvelgiama tarptautiniame kontekste, diskutuota įvairioms kino edukacijos temomis, o industrijos atstovams suteikta galimybė laisvai pasisakyti atviroje diskusijoje.

Tarptautinio Europos Horizontų programos lėšomis finansuojamo projekto „CRESCINE“ mokslininkai Jakob Isak Nielsen ir Cathrin Helen Bengesser pristatė savo tyrimų rezultatus, kuriuose nagrinėjami mažų ES šalių kino ekosistemų panašumai ir skirtumai, europietiško kino žiūrovų portretai bei galimybės lokaliai sukurtam kinui konkuruoti didžiausiose Europos bei pasaulio rinkose.    

Edukacijos temą kuravusi Kino kultūros asociacijos vadovė Vilma Levickaitė teigia, kad Lietuvoje vis dar trūksta politikos formuotojų, o ir pačios kino industrijos profesionalų dėmesio ateities žiūrovų auginimui, jų kompetencijų rinktis kokybišką turinį ir jį kritiškai vertinti bei analizuoti, ugdymui.

„Skalvijos“ kino centro edukacinių programų vadovė Vėjūnė Dūdėnienė pasakojo apie 12-oje Europos šalių vykdytą tyrimą „KIDS Regio“, kuriame dalyvavo beveik keturi šimtai 7-11 m. amžiaus vaikų, viena iš pagrindinių tyrimo išvadų – vaikų filmų žiūrėjimo įpročius formuojantis veiksnys yra socialinėse medijose vartojamas turinys.

Edukologė ir kino edukatorė Gintarė Gilaitienė, pristatė pranešimą apie nekomercinių šeimos kino seansų lankymo tradicijų ugdymą. Tyrime dalyvavę tėvai įvardino, kad kino teatrai turėtų aiškiau komunikuoti tokių seansų vertę, kurti bendruomenes ir palaikyti ryšį, bendrauti su tėvais, užtikrinti socializaciją ir apibrėžti filmo tikslinę auditoriją pagal amžių, kas labai padeda renkantis filmą kartu su vaikais.

Kino edukatorė, medijų antropologė Gintė Žulytė pristatė Europos kino edukacijos gaires, kurių tikslas – įkvėpti ir įgalinti europiečius pasiekti, mėgautis, suvokti, kurti, atsirinkti, tyrinėti ir dalintis kinu įvairiomis jo formomis per visą gyvenimą. Pranešėja pabrėžė, kad dalyvaujant edukaciniuose projektuose ugdomos bendrosios – socialinės ir emocinės, pažinimo, kūrybiškumo, pilietiškumo, kultūrinės, komunikavimo – kompetencijos.

Dienos pabaigoje vyko diskusija apie kino industrijos vaidmenį jauno žiūrovo ugdyme. Buvo kalbama, su kokiais iššūkiais susiduria kino edukacijos projektų rengėjai ir dalyviai, kodėl kino industrijos profesionalai renkasi kino edukatorių kelią. Taip pat buvo aptariama, ko kino edukatoriai tikisi iš industrijos ir kino politikos formuotojų. Daug dėmesio susilaukė iškelta problema, jog Lietuvoje labai trūksta nacionalinių filmų, skirtų vaikams. Savo mintimis dalijosi kino edukatorė, medijų antropologė Gintė Žulytė, kino operatorė ir kino edukatorė Lina Margaitytė, animatorė, tarpdisciplininio meno kūrėja Eva Rodz, kino režisierė Marija Kavtaradze, kino teatro „Dainava“ direktorė Simona Butrimienė, moderavo Kino kultūros asociacijos vadovė Vilma Levickaitė.

ATEITIES PLANAI IR INDUSTRIJOS PALAIKYMAS

Forumą užbaigė atvirojo mikrofono diskusija, kurios metu kiekvienas norintis galėjo  kelti svarbius ir aktualius klausimus, teikti pasiūlymus, skatinti inovacijas ir pokyčius.

Tikimasi, kad Lietuvos kino forumas taps kasmetiniu renginiu, skirtu diskusijoms įvairiais kino industrijos klausimais, ir platforma, kurioje formuojama šalies kino ateitis.

„Lietuvos kino forumas 2025 tapo reikšmingu žingsniu, perkėlusiu mūsų kino industrijos diskusijas į viešąją erdvę – aiškiai struktūruojant svarbiausius pasiekimus ir įvardijant rimčiausius iššūkius. Tikiuosi, kad kitais metais šis renginys dar ryžtingiau orientuosis į ateities strategijas, pokyčių kryptis ir sprendimus, kurie padėtų visai kino bendruomenei augti tvariai ir ambicingai,“ – kalbėjo prodiuserė Marija Razgutė.

Lietuvos kino forumą organizuoja „Baltic Film & Creative Tech Cluster“.  Partneriai: AVAKA, „Meeting Point Vilnius“, Vilniaus miesto festivalis „Kino pavasaris“, Vilniaus m. savivaldybė. Renginį palaiko: Nepriklausomų prodiuserių asociacija, Autorinio kino aljansas, Lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian shorts“, LMTA nacionalinė kino mokykla, Lietuvos animacijos asociacija, Kino kultūros asociacija, Aktorių gildija, Kino ir televizijos moterų asociacija (WIFT LT), kino rodytojai, kiti nepriklausomi industrijos atstovai. Bendrai finansuoja Europos sąjunga.

Plačiau apie Lietuvos kino forumą: https://ltkinoforumas.lt/

Trečiadienį žaliuoju festivalio „Kino pavasaris“ kilimu į didžiąją „Forum Cinemas Vingis“ salę žengė svečiai. Čia įvyko Lietuvoje ilgai laukto, visą pasaulį apkeliavusio ir daugybę apdovanojimų susižėrusio Saulės Bliuvaitės filmo „Akiplėša“ nacionalinė premjera. Iškart po festivalio, kovo 24 d., filmas atkeliaus į visos Lietuvos kino teatrus.

Vos pasirodęs pasauliui, debiutinis Saulės Bliuvaitės filmas iškart buvo įvertintas – po pasaulinės premjeros Lokarno kino festivalyje „Akiplėša“ pelnė ne tik pagrindinį apdovanojimą, bet ir kitus tris prizus. Tačiau tai buvo tik pradžia – iki Lietuvos filmas atkeliavo su daugybe kitų apdovanojimų ir liaupsių. „Gaivališkas žvilgsnis be kompromisų“, „Užburiančiai kinematografiškas“, „Holivudo blogiukės čia neišgyventų nė pusdienio“ – įspūdžių negailėjo „Screen Daily“, „Cineuropa“, „Variety“ ir kiti leidiniai bei kino kritikai.

Netrukus tuo įsitikinti galės ir Lietuvos žiūrovai – iškart po „Kino pavasario“, kuriame įvyks vos keli filmo seansai, nuo kovo 24 d. „Akiplėša“ bus rodoma šalies kino teatruose. „Mano kelionė su šiuo filmu – neįtikėtina: nuo nulio iki 100 proc. per akimirką. – šypsosi režisierė. – Visko vyksta neįtikėtinai daug, jau net nebeįmanoma sugerti viso džiaugsmo ir sėkmės. Tačiau mėgstamiausia viso to dalis – pokalbiai su žiūrovais po seansų, smalsu išgirsti, ką jie atrado filme. Labai jaudinuosi ir laukiu tų pokalbių Lietuvoje.“

„Na, o šiandien labiausiai noriu padėkoti komandai – kai pradėjome kurti šį filmą, ko gero, net sapnuoti negalėjome, kuo viskas baigsis. Ačiū visiems ir kiekvienam, kad tikėjote ir kiekvienas į „Akiplėšą“ sudėjote visą save. Manau, būtent tai ir pajuto pasaulio žiūrovai“, – sako S. Bliuvaitė. Nuo kitos savaitės režisierė su komanda leisis į kelionę per Lietuvą pristatyti filmą ir susitikti su žiūrovais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šilutėje, Marijampolėje, Ukmergėje, Visagine.

Filmas „Akiplėša“ pasakoja apie dvi į paauglystę žengiančias merginas, kurios svajoja ištrūkti iš nykaus industrinio rajono. Kristina, išgyvenanti santykių krizę su tėvu, nori tapti garsia manekene ir kuo greičiau palikti namus. Marija, pritapti siekianti miestelio naujokė, seka Kristinos pėdomis. Merginos dar nežino, ką joms pačioms reiškia grožis ir meilė, tad vadovaujasi kiemo draugų suvokimais ir atkartoja tai, kas priimtina jų aplinkoje. O čia – konkurencija, pavydas, pavojinga draugija ir geresnio gyvenimo pažadas, verčiantis vis ekstremaliau žaloti savo kūną.

Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=LzZ39Y5Lmyk

„Akiplėša“ – debiutinis ilgametražis Saulės Bliuvaitės filmas. Jos anksčiau sukurto trumpametražio dokumentinio filmo „Limuzinas“ premjera įvyko Niujorko Moderniojo meno muziejaus (MoMA) organizuojamame JAV kino festivalyje „New Directors / New Films“, šis filmas Varšuvos kino festivalyje pelnė geriausio trumpametražio dokumentinio filmo apdovanojimą. Saulė Bliuvaitė taip pat yra Europos kino apdovanojimuose nominuoto filmo „Izaokas“ (rež. Jurgis Matulevičius) scenarijaus bendraautorė ir viena iš montažo režisierių.

Filme „Akiplėša“ pagrindinius vaidmenis sukūrė debiutuojančios aktorės Vesta Matulytė ir Ieva Rupeikaitė, taip pat vaidino Giedrius Savickas, Eglė Gabrėnaitė, Vilma Raubaitė. Operatorius: Vytautas Katkus, dailininkas: Paulius Aničas, kompozitorius: Gediminas Jakubka, prodiuserė: Giedrė Burokaitė, vykdančioji prodiuserė: Justė Michailinaitė. Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.

Didžiausią Lietuvoje kino industrijos renginį „Meeting Point Vilnius“, vykstantį festivalio „Kino pavasaris“ metu, vainikavo apdovanojimai, kurių metu geriausiems kino projektams ir perspektyviems talentams buvo įteikti net aštuoni partnerių įsteigti apdovanojimai, kurių vertė – daugiau nei 30 tūkst. eurų. Tarp apdovanotųjų – tiek vystymo, tiek gamybos etapuose esantys filmai.

Šiais metais į „Meeting Point Vilnius“ programą buvo atrinkti 2 animaciniai, 7 dokumentiniai ir 12 vaidybinių kino projektų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Armėnijos, Sakartvelo, Ukrainos, Norvegijos ir kitų šalių. 

Nugalėtojus rinko dvi tarptautinės žiuri ir renginio partnerių, įsteigusių prizus, atstovai. Pirmąją žiuri sudarė viena iš Berlyno kino festivalio programos sudarytojų Barbara Wurm, „Bendita Film Sales“ atstovas Jorge Blanch ir režisierius bei prodiuseris Denis Côté.

Jų sprendimu, geriausiu vystomu kino projektu tapo dokumentinis filmas iš Ukrainos „Night Mayor“ (rež. Kate Tiuri, prod. Hanna Burdina („Independent Cultural Initiatives“). Geriausiu jau gaminamu filmu išrinktas dokumentinis latvių ir lietuvių darbas „Scarecrows“ (rež. Laila Pakalnina, prod. Uldis Čekulis („VFS Films“) ir Giedrė Žickytė („Moonmakers“). Jie apdovanoti Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtomis 5 tūkst. eurų premijomis. 

Antrąją žiuri sudarė kino festivalio Cottbus programos vadovas Bernd Buder, Venecijos kino festivalio programos „Kritikų savaitė“ meno vadovė Beatrice Fiorentino ir kino pardavimų įmonės „mk2 Films” atstovas Jacques-Antoine Jagou.

Šios komisijos sprendimu, geriausiu bendros gamybos projektu išrinktas Lietuvos-Taivano-Lenkijos-Čekijos Respublikos vaidybinis filmas „China Sea“ (rež. Jurgis Matulevičius, prod. Ieva Cern („Film Jam“), Amy Ma („Ma Studios“), Marta Gmosinska („Lava Films“) ir Jakub Kostal („Bionaut“). Kūrybinei komandai atiteko Lietuvos kino centro įsteigta 5 tūkst. eurų premija. Geriausiu vystomu Lietuvos kino projektu išrinktas Gretos Griniūtės režisuojamas filmas „Independent Child“ (prod. Rūta Jekentaitė ir Martynas Mickėnas („Baltic Productions“). Šio filmo kūrėjai buvo apdovanoti Lietuvos kino centro įsteigta 3 tūkst. eurų premija.

Specialaus žiuri paminėjimo sulaukė naujas Tomo Vengrio režisuojamas filmas „Barracuda“ (prod. Emilija Sluškonytė („Austrė Studio“), Ivo Felt („Allfilm“), Sebastian Weyland („Heimathafen“) ir Leonardo Barrile („Samarcanda film“).

8 tūkst. eurų vertės baigiamųjų garso ir spalvų darbų studijos „Madstone“ paslaugų prizas atiteko  animacinio filmo „Zako“ (rež. Tigran Arakelyan, prod. Susanna Khachatryan („OnOff Studio“) ir Ron Dyens („Sacrebleu Productions“) kūrėjams.

„Telia Lietuva“ įsteigtas 5 tūkst. eurų vertės turinio licencijavimo apdovanojimas skirtas Gretos Griniūtės režisuojamam filmui „Independent Child“ (prod. Rūta Jekentaitė ir Martynas Mickėnas („Baltic Productions“).

Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA režisierės Inesos Kurklietytės filmo „I Am Going to Change the World“  prodiuserę Živilę Gallego  („Fralita Films“) apdovanojo Kanų kino festivalio „Marché du Film“ akreditacija .

Jau 16-ąjį kartą rengiamas „Meeting Point Vilnius“ kaskart suburia kelis šimtus Lietuvos ir užsienio kino profesionalų: festivalių programų sudarytojų, pardavimo agentų, platintojų, tarptautinių kino kritikų ir kitų industrijos atstovų. Kino kūrėjams šis renginys tampa tramplinu į užsienio rinkas – lietuvių kino filmai patenka į svarbiausių industrijos profesionalų akiratį.

„Meeting Point Vilnius“ renginyje dar tik kuriamų filmų projektai  pristatomi svarbiausių kino festivalių – Venecijos (Italija), Lokarno (Šveicarija), Berlyno (Vokietija), „Sundance“ (JAV), Karlovi Varų (Čekija), Varšuvos (Lenkija), Kotbuso (Vokietija), Geteborgo (Švedija), ir kitų – atstovams, atveriant šių filmų tarptautinio matomumo, bendrų projektų plėtojimo ir naujų rinkų pasiekimo galimybes. 

Renginį „Meeting Point Vilnius“ iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA. Renginį remia „Baltic Film & Creative Tech Cluster“, Vilniaus kino biuras, „Kūrybiškos Europos“ biuras Lietuvoje, „GO Vilnius“, „Telia Play“, „Madstone“  ir kiti.

Kovo mėnesį kinui tenka didžiulis dėmesys – žiūrovai plūsta į „Kino pavasario“ seansus, aptarinėja matytus filmus, užsienio profesionalai atvyksta susipažinti su Lietuvos kino industrija ir ieškoti naujų talentų renginyje „Meeting Point Vilnius“, o filmus kuriantys ir pristatantys profesionalai, kultūros politikos formuotojai ir įgyvendintojai pirmą kartą yra kviečiami į būtent jiems skirtą Lietuvos kino forumą, vyksiantį net dvi dienas – kovo 19 ir 20 d. Forumas yra nemokamas, o jo organizatoriai tvirtina, kad tokia žinių apsikeitimo konferencija kino bendruomenei jau seniai buvo reikalinga. Savo žiniomis forume dalinsis ekspertai iš Šveicarijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Danijos, Estijos ir Lietuvos.

Filmų gamybos apimtys išaugo 60 kartų

Lietuvos kino forumą organizuoja „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ (įkurtas 2020 m. susijungus Vilniaus Kino klasteriui ir Nebulos klasteriui), dalinai finansuoja Europos Sąjunga. Renginio partneriai: AVAKA, „Meeting Point Vilnius“, „Kino pavasaris“, Vilniaus miesto savivaldybė.

„Dėl puikiai veikiančios mokestinės lengvatos kinui per pastaruosius 10 metų filmų gamybos apimtys Lietuvoje padidėjo beveik 60 kartų. Čia filmuojami garsūs užsienio filmai ir serialai, o pačių lietuvių sukurti kūriniai laimi garsiausių pasaulio festivalių apdovanojimus. Galime drąsiai teigti, jog jau esame gerai matomi globaliame kontekste“, – sako „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ vadovas Romanas Matulis ir priduria, kad kartu su didžiuliu augimu atėjo ir iššūkiai. Pasak jo, kino industrijai trūksta specializuotos filmavimo infrastruktūros, talentų ugdymo ir profesinio tobulinimo programų, alternatyvių papildomo finansavimo šaltinių, inovatyvių kūrybinių technologijų startuolių, todėl organizuojant šį forumą norima sukurti bendrą Lietuvos kino ekosistemos ateities viziją bei numatyti priemones jos įgyvendinimui.

Kino prodiuseris Kęstutis Drazdauskas taip pat džiaugiasi kino bendruomenės pasiekimais ir įvertinimais, bet yra įsitikinęs, kad geopolitinė situacija išlieka įtempta, o ekonominės sąlygos kino kūrybai nuolat kinta. „Todėl Lietuvos kino forume sieksime išsamiai aptarti, su kokiais iššūkiais ir problemomis susiduria Lietuvos kino bendruomenė, bei išnagrinėti visą kino ekosistemą – nuo idėjos gimimo iki žiūrovo pasiekimo, aptarti jaunosios kartos ugdymo, visuomenės atsparumo didinimo, tvarumo ir kitas aktualias temas. Norime atkreipti dėmesį į užsienio gerąsias praktikas ir finansavimo galimybes, kurios gali padėti stiprinti lietuviško kino pozicijas tiek vietos, tiek tarptautinėje erdvėje“, – sako Kęstutis Drazdauskas.

Apie kino laimėjimus, inovacijas, piratavimą ir žiūrovų įpročius

Numatoma, kad pirmąją Lietuvos kino forumo dieną bus pristatyta esama Lietuvos kino industrijos situacija, pasiekimai ir iššūkiai. Pranešimą apie šalies kino sektoriaus dabartį ir ateities viziją lydės diskusija apie politinę valią ir jos svarbą kino progresui. Renginyje bus aptarti sėkmės atvejai, lietuviško kino pergalės vietinėje ir tarptautinėje rinkoje, pasiekimai prestižiniuose festivaliuose. Diskusiją apie kino industriją papildys tyrimas apie Lietuvos kino teatrų sveikatą ir piratavimą. Dienos pabaigoje bus kalbama apie dirbtinio intelekto kino kūryboje panaudojimo galimybes ir grėsmes.

Antrąją renginio dieną bus pristatytas mažųjų Europos kino rinkų tyrimas, lyginantis Lietuvos kino industriją su kitomis šalimis bei apžvelgtas Europos kino žiūrovo portretas. Pristatymus lydės diskusija apie lietuviško kino perspektyvas tarptautiniame kontekste. Taip pat bus aptarti kino edukacijos aspektai, vaikų ir jaunimo kino filmų žiūrėjimo įpročiai bei kino industrijos vaidmuo jaunųjų žiūrovų ugdyme.

Trūksta kino edukacijos

„Lietuvoje vis dar trūksta politikos formuotojų ir pačios kino industrijos profesionalų dėmesio ateities žiūrovų auginimui, siekio ugdyti jų kompetencijas rinktis kokybišką turinį, jį kritiškai vertinti ir analizuoti. Problema dar labiau atsispindi skaičiuose – Europos Audiovizualinės observatorijos duomenimis, kino gamybos apimtys Europoje didėja, o tuo tarpu filmų žiūrimumo rodikliai krenta“, –  pasakoja Kino kultūros asociacijos vadovė Vilma Levickaitė, koordinuojanti antrosios forumo dienos programą, susijusią su edukacija.

Anot V. Levickaitės, būtina skirti daugiau viešųjų resursų bei didinti kino profesionalų dalyvavimą kino edukacijoje. Lietuvoje vis dar trūksta strateginio požiūrio į auditorijų ugdymą, stinga valstybinio finansavimo. Viena iš akivaizdžiausių problemų – lietuviškų filmų jaunai auditorijai trūkumas. Per penkerius metus Lietuvoje buvo sukurti tik du ilgametražiai vaidybiniai filmai vaikams.

Žiniomis dalinsis ekspertai iš užsienio

Tikimasi, kad į Lietuvos kino forumą susirinkę profesionalai įgis naudingų žinių ne tik apie edukacijos svarbą, bet pasisems naujovių bei praktinių įgūdžių, reikalingų veikloje. Pasidalinti savo įžvalgomis į forumą organizatoriai pakvietė savo sričių ekspertus iš įvairių užsienio šalių.

Patarimų, kaip konkuruoti A lygio festivaliuose pateiks žymiausių kino festivalių atstovai: Lokarno kino festivalio (Šveicarija) meno vadovas Giona A. Nazzaro, Sundance kino festivalio (JAV) programos sudarytoja Heidi Zwicker bei Jungtinės Karalystės pardavimų bei gamybos įmonės REASON8 vadovas Denis Krupnov. Technologinių inovacijų taikymą kino industrijoje apžvelgs prodiuseris ir vizionierius iš Estijos Sten-Kristian Saluveer. O norintiems sužinoti, kaip Lietuvos kino industrija atrodo tarptautiniame kontekste, savo tyrimo rezultatus apžvelgs profesorius Jakob Isak Nielsen iš Danijos, Aarhus universiteto.

„Labai noriu ir linkiu, kad Lietuvos kino forumas taptų ta erdve, kur susitinka idėjos, patirtys ir žmonės, kuriems rūpi mūsų kino industrijos ateitis. Tai ne tik proga diskutuoti, bet ir būtinybė įtraukti valstybines institucijas, kultūros politikos formuotojus bei visus, kurie prisideda prie Lietuvos kino ekosistemos augimo, kalbėtis tarpusavyje. Lietuvos kinas šiandien yra ne tik kūrybinė galia, bet ir reikšmingas ekonominis bei socialinis veiksnys, formuojantis mūsų visuomenę. Džiaugiuosi, kad AVAKA gali prisidėti prie šio svarbaus renginio organizavimo ir taip skatinti konstruktyvų dialogą bei kino sektoriaus augimą“, – renginio laukia vienos iš forumo partnerių – AVAKA – vadovas Darius Vaitiekūnas.

Lietuvos kino forumas vyks kovo 19 ir 20 d. (10:00-17:00 val.) kino centre „Forum Cinemas Vingis“ (S06 salė), renginys yra nemokamas, bet būtina registracija:https://bit.ly/4kot1mu 

Renginį organizuoja: Baltic Film & Creative Tech Cluster. Partneriai: AVAKA, Meeting Point Vilnius, Vilniaus miesto festivalis KINO PAVASARIS, Vilniaus m. savivaldybė. Renginį palaiko: Nepriklausomų prodiuserių asociacija, Autorinio kino aljansas, Trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian shorts“, LMTA nacionalinė kino mokykla, Lietuvos animacijos asociacija, Kino kultūros asociacija, Aktorių gildija, Kino ir televizijos moterų asociacija (WIFT LT), kino rodytojai, kiti nepriklausomi industrijos atstovai.