Mėnuo: 2025 kovo

„Tavo istorijai reikia kino“, – tokiu šūkiu pasitinka artėjantis Nacionalinis mokinių kino festivalis „Aurora“. Tai – pirmasis ir vienintelis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje, jungiantis mokinius, kino profesionalus, švietimo bendruomenę ir visus mylinčius kiną. Dvi konkursinės mokinių sukurtų filmų programos, dirbtuvės, profesionalaus kino programa ir susitikimai su aukščiausiais apdovanojimais įvertintais kino profesionalais – tik dalis ryškiausių „Auroros“ programos akcentų, kuriuos balandžio 11-12 d. galės patirti kiekvienas.

Festivalis „Aurora“ – pirmasis tokio pobūdžio kino festivalis šalyje, dėmesį skiriantis jaunų žmonių kuriamam kinui. „Siekiame sukurti saugią erdvę mokiniams būti matomiems ir išgirstiems – jaunų žmonių istorijoms reikia kino, o kinui – naujo požiūrio, atvirumo ir polėkio, kuriuos turi jauni žmonės“, – įsitikinę festivalio organizatoriai.

Dviejų dienų trukmės kino festivalis siekia sukurti saugią erdvę jaunimui būti matomiems ir išgirstiems, padėti būsimiems kino kūrėjams bei žiūrovams pažinti kiną, o galbūt ir atrasti kelią į kino industriją. Formalaus ir neformalaus švietimo mokytojams, edukatoriams tai – galimybė tinklaveikai ir profesiniam tobulėjimui.

Festivalio žemėlapis kvies į keturias lokacijas: renginiai ir dirbtuvės vyks edukaciniame medijų centre „Lojoteka“, Menų spaustuvėje, Meno avilyje bei Vytauto Kasiulio dailės muziejuje.

Festivalio konkursinėje programoje  – drąsios temos ir tapatybės paieškos

Menų spaustuvėje bus galima išvysti 38 pradedančių kūrėjų trumpametražius dokumentinius, vaidybinius, animacinius filmus ir muzikinius klipus. Programoje „Atradimai“ – juostos, kurios drąsiai, jautriai ir kūrybiškai kalba apie jaunam žmogui šiandien artimas temas. Programa „Kultūrų jungtys“ pasakos apie Lietuvos tautines bendrijas, tapatybės paieškas, kultūrą, istorinį palikimą. Pastaroji tema atsispindės ne tik programiniuose filmuose, bet ir festivalio savanorių komandoje, į kurią įsiliejo jaunimas iš skirtingų kalbinių bendruomenių – taip siekiama ne tik kalbėti, bet ir aktyviai prisidėti prie integracijos ir tolerancijos sklaidos.

Filmus vertins festivalio žiuri: kino profesionalai režisierė Marija Kavtaradzė, animacijos režisierė Eglė Davidavičė, montažo režisierius Arnas Rudaitis, kino operatorė Laura Aliukonytė.

Iškilmingos ceremonijos metu, balandžio 12 d. išskirtiniausiems darbams komisija skirs keturis vardinius apdovanojimus: bronzinės festivalio „Aurora” statulėlės ir 1000 Eur vertės piniginiai prizai atiteks dviem geriausiems konkursinių programų filmams, apdovanojimai ir 500 Eur piniginiai prizai bus skirti ir už geriausią operatorės/-iaus darbą bei geriausią montažo režisierės/-iaus darbą.

Žinomų režisierių trumpųjų filmų peržiūros

Idėjų pasisemti iš profesionalių kino kūrėjų bei kartu su jais diskutuoti apie jauno kino galimybes, festivalyje kvies trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“. Menų spaustuvėje, balandžio 12 d.,  žiūrovams bus pristatoma  trumpametražio kino programa „Trumpas kinas. Mes jau beveik suaugę“. Ekrane – režisierių Severinos Vaičiūnaitės, Eglės Davidavičės, Gabijos Beatričės Rimkutės, Jono Juškaičio ir Sauliaus Baradinsko trumpametražiai filmai bei galimybė pabendrauti su kūrėjais.

Apie kiną – profesionalai: scenarijaus rašymo, animacijos ir fotografijos dirbtuvės

Nuo galimybės išbandyti didžiausią fotoaparatą Lietuvoje iki scenarijaus rašymo, animacijos, garso dizaino ir portreto kūrimo subtilybių. Festivalio metu vyks nemokamos kino ir audiovizualinių medijų meno praktinės dirbtuvės, kurias ves savo sričių profesionalai.

Tarp jų – „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė, teatro ir kino dramaturgė Teklė Kavtaradzė, Vilniaus dailės akademijos lektorius Gintas Kavoliūnas,  kol kas vienintelės Lietuvoje artist-collective pobūdžio edukacinės iniciatyvos „Animatest“ sumanytojos Emilija Dirsytė ir Eva Rodz bei garso dizaineris, muzikantas, menininkas Laurynas J. Kamarauskas.

Festivalis „Aurora“ ypatingą dėmesį skirs formalaus ir neformalaus švietimo mokytojams bei edukatoriams. Specialias portretų dirbtuves jiems ves „Meno avilys“, o visi norintys galės apsilankyti Vytauto Kasiulio muziejuje veikiančioje „Meno avilio“ kuruojamoje parodoje „Mums 17“ bei sudalyvauti parodai skirtoje ekskursijoje.

Lyderiaujantis kūrybinių industrijų klasteris Baltijos šalyse „Baltic Film and Tech Cluster“ surengs atvirą diskusiją apie inovacijas ir naujas galimybės audiovizualiniame lauke. Diskusijoje dalyvaus kino kūrėjai ir kino industrijos profesionalai.

Ateities galimybės kine – studijų ir karjeros mugėje

Renginyje bus galima susipažinti su audiovizualinės srities studijų galimybėmis  bei karjeros perspektyvomis Lietuvoje. Šalies aukštosios mokyklos – Vytauto Didžiojo universitetas, Vilnius Tech, KIMO nacionalinė kino mokykla, Kauno technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, SMK bei Vilniaus kolegija – pristatys audiovizualinės srities studijų pasirinkimus ir atsakys į visus rūpimus klausimus. Renginys vyks edukaciniame medijų centre „Lojoteka“.

Festivalis „Aurora“ vyks Vilniuje, balandžio 11-12 d. Dalyvių amžius – neribojamas.

Festivalio organizatorius – Lojoteka. Edukacinis medijų centras (Vilniaus jėzuitų gimnazija)
Festivalio partneriai – Britų taryba Lietuvoje, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kino centras, AVAKA ir kt. Edukacinį ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Daugiau informacijos ir pilna festivalio programa: https://www.aurorafestivalis.lt/ .

Į Lietuvos kino teatrus jau atkeliavo vienas laukiamiausių šių metų lietuvių filmų – Saulės Bliuvaitės „Akiplėša“. Tarptautiniuose kino festivaliuose daugybę apdovanojimų pelniusį filmą festivalio „Kino pavasaris“ metu spėjo pamatyti ir savo įspūdžiais pasidalino atlikėja Rūta Mur, scenaristė ir režisierė Marija Kavtaradze, komikė Laura Dragūnaitė, nuomonės formuotojos Agnė Kulitaitė, Gabrielė Žutautaitė ir Patricija Budaitė.

„Labai patiko, jaučiausi lyg žiūrėdama savotišką dokumentiką – net savo pačios paauglystės. Gal pas mane nebuvo tiek daug hardcore’o, bet artima. Labai. Išsinešu hiperrealizmo jausmą. Man labai patiko, kad aktoriai, atrodo, buvo net ne aktoriai, o tikri žmonės. Taip viskas gyva buvo“, – po nacionalinės filmo premjeros sakė Rūta Mur.

„Bliuvaitė meistriškai pagauna tą disonansą – tarp vaikystės, kurios jau nebėra, ir suaugusiųjų pasaulio, kuris dar neatėjo, bet jau persekioja iš visų pusių. Nuo pirmų kadrų – nuo „Jamaica“ sidro, nuo sintetinių treningų, nuo kažkur matytų panelių, kurias visada stebėdavai iš tolo, nes jos jau „žinojo, kaip reikia gyventi“ – filmas limpa prie odos. Ir jis limpa ne tik man – visa salė tai jautė. Visi esam buvę ten – tarp baimės būti niekam neįdomiu ir desperatiško noro būti pastebėtu. Saulė Bliuvaitė nekuria filmo apie paauglystę – ji konstruoja veidrodį, kuriame, nori ar nenori, atpažįsti save“, – įspūdžiais dalinosi Agnė Kulitaitė.

„Labai stiprus vizualinis potyris. Seniai mačiau tokį kinematografišką lietuvių filmą. Dar reikia laiko, kad susidėliotų emocijos, bet pirma emocija – žiauriai patiko. Mes nebuvome nuėję į tokius ekstremumus, kaip rodoma filme, bet tokios istorijos visada būdavo kažkur in the back of your head. Visas tas modeliavimas, visa ta toksiška kultūra – ji buvo aplink mus, labai atpažįstama“, – kalbėjo Patricija Budaitė.

„Su drauge aptarėme, kad labai įsiminė tas mažas berniukas – jis vaidino tokį vaiką, kurį visi savo kieme turėjome. Sukėlė nostalgiją. Buvo daug tokių jausmų, kurie viduje vertė susigūžti – ir nemalonu, ir nejauku, ir gaila. Emocijų rollercoaster’is – labai patiko. Žiūrėjau ir džiaugiausi, kaip gerai, kad man to pavyko išvengti“, – pasakojo Laura Dragūnaitė.

„Aišku, kad patiko filmas. Išsinešiau labai dvejopą jausmą. Aš sakyčiau, siaubo filmas. Ypač moterims ir merginoms. Bet tuo pačiu jame yra labai daug grožio. Manau, kad visos atras, visos prisimins kažką“, – sakė Marija Kavtaradze.

„Jaučiuosi pažiūrėjusi labai kokybišką europietišką filmą. Po filmo išsinešiau ir gerą, ir slogų jausmą, turi šiek tiek susigulėti. Manau, kad kiekviena mūsų kartos mergina, moteris tikrai pajautė kažką savo tame filme“, – po „Akiplėšos“ kalbėjo Gabrielė Žutautaitė.

Filmas „Akiplėša“ pasakoja apie dvi į paauglystę žengiančias merginas, kurios svajoja ištrūkti iš nykaus industrinio rajono. Kristina, išgyvenanti santykių krizę su tėvu, nori tapti garsia manekene ir kuo greičiau palikti namus. Marija, pritapti siekianti miestelio naujokė, seka Kristinos pėdomis. Merginos dar nežino, ką joms pačioms reiškia grožis ir meilė, tad vadovaujasi kiemo draugų suvokimais ir atkartoja tai, kas priimtina jų aplinkoje. O čia – konkurencija, pavydas, pavojinga draugija ir geresnio gyvenimo pažadas, verčiantis vis ekstremaliau žaloti savo kūną.

Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=LzZ39Y5Lmyk

„Akiplėša“ – debiutinis ilgametražis Saulės Bliuvaitės filmas. Jo pasaulinė premjera įvyko prestižiniame Lokarno kino festivalyje, kuriame iškart susižėrė ne tik pagrindinį geriausio filmo apdovanojimą – „Auksinį leopardą“, bet ir dar tris prizus. Tačiau tai buvo tik sėkmės pradžia – į Lietuvą „Akiplėša“ atkeliavo pasirodžiusi daugiau nei 70-je tarptautinių kino festivalių – nuo Kanados iki Australijos, nuo Indonezijos iki Brazilijos, filmas pelnė 15 prizų ir buvo nominuotas Europos kino apdovanojimui.

Filme „Akiplėša“ pagrindinius vaidmenis sukūrė debiutuojančios aktorės Vesta Matulytė ir Ieva Rupeikaitė, taip pat vaidino Giedrius Savickas, Eglė Gabrėnaitė, Vilma Raubaitė. Operatorius: Vytautas Katkus, dailininkas: Paulius Aničas, kompozitorius: Gediminas Jakubka, prodiuserė: Giedrė Burokaitė, vykdančioji prodiuserė: Justė Michailinaitė. Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.

Vienas žinomiausių šalies kūrėjų ir atlikėjų Tomas Narkevičius, iki šiol kūręs muziką ir keliems lietuvių filmams, žengė į naują kryptį – animaciją. Gegužės 16-ąją Lietuvos kino teatruose filmo formatu pasirodys pirmosios 5 linksmos animacinio serialo istorijos „BFF. Turbo nuotykių maratonas“. Tomas sukūrė pagrindinę „BFF“ dainą, o ją įdainuoti pakvietė atlikėją Moniką Pundziūtę bei debiutantą Džiugą Dambrauską.

„Gavęs šį pasiūlymą ir pamatęs pirmuosius animacijos paveikslėlius pamaniau, kad man tai puiki proga. Jo kūrėjos pasirinko labai fainą vizualinę kalbą – manau, tokio filmo Lietuvoje labai reikia. Todėl pasirodė labai prasminga ir vertinga jam sukurti pagrindinę dainą. O ir aš pats čia galėjau išnaudoti tas savo savybes, kurių niekur kitur negaliu panaudoti“, – pasakoja Tomas Narkevičius.

Tomas dabar šypsosi prisiminęs pirmuosius pamąstymus apie tai, kokia daina galėtų tikrai patikti vaikams. „BFF“ kūrėjai sakė, „reikia jaunatviškai“, tad norėjo repo arba hyper pop žanro. Nusišypsojau ir visgi nusprendžiau pabandyti kitaip, nes juk „BFF“ personažai – riedlentininkas ir du jauni paaugliai. Norėjosi belaikės ir veržlios muzikos, todėl galvojau apie pankroką ir gyvus, ne elektroninius elementus.“

„Man labiausiai rūpėjo pačių vaikų nuomonės – filmo kūrėjos savo vaikams vis „netyčia“ namie paleisdavo demo versijas ir man perduodavo reakcijas – žiūrėjome, kada vaikai labiausiai atkreipdavo dėmesį. O tada, kai kažką namie sau veikęs vaikas išgirdo skambesį ir atbėgo paklausti, kas čia yra, tapo aišku, kad einu teisinga linkme. Reikia pirmiausiai atsižvelgti į jų reakciją, nes gi labiausiai cringe būna tada, kai suaugę bando sugalvoti, kas įdomu vaikams“, – juokiasi Tomas.

Būtent todėl jis nesirinko įdainuoti pats, o pakvietė prisijungti Eglės Kernagytės–Dambrauskės sūnų Džiugą Dambrauską. „Su juo susipažinome Knygų mugėje – Džiugas yra labai drąsus vaikas, kuris pats užsiima muzika. Paprašiau, kad atsiųstų kažką paklausyti ir gavau pankroko dainą, kur jis rėkia iš visos gerklės. Ten buvo tiek energijos, taip šviežia, veržlu, nesuvaidinta ir tikra. Kurį laiką nešiojausi Džiugą galvoje ir tada atsirado „BFF“. Labai įdomu jį stebėti, nes vos per metus jis jau patobulėjo ir tampa pankroko scenos simboliu, nors pats joje dar negroja – „McLoud“ koncerte jį minia jau nešiojo ant rankų.“

„Įrašinėjant „BFF“ pagrindinę dainą, Džiugas buvo pats kiečiausias studijoje ir visai neatrodė, kad jis tai darė pirmą kartą – buvo smagu jį stebėti, – pasakoja Monika Pundziūtė ir atskleidžia, kad prisidėti prie dainos ji sutiko pamačiusi pagrindinius „BFF“ herojus. – Mane jie iškart papirko, nes tai – visiškai realistiški veikėjai, visai ne idealūs, o tokie pat, kaip ir mes visi gyvenime.“

Pagrindiniai „BFF“ veikėjai yra trys vaikai: meškinas Benas, voverė Frida ir katinas Fredis, kurie labai mėgsta kartu leisti laiką. Su savo draugais gerai laiką leidžia ir Džiugas Dambrauskas – kartu jie yra įkūrę alternatyvios muzikos grupę „Masalas“, o kūrybai ir repeticijoms renkasi jo namuose. Sulaukęs T. Narkevičiaus kvietimo prisijungti, Džiugas nedvejojo ir sako, kad buvo labai lengva ir įrašinėti dainą, ir filmuotis klipe, nes jis, kaip ir vienas iš herojų, mėgsta riedlentes – klipe jam tereikėjo būti savimi ir gerai leisti laiką.

„BFF“ daina „Po tavo langais“: https://youtu.be/ZLN22n2PKmc. Kūrėjai kartu su daina paleidžia ir konkursą būsimiems žiūrovams – įkvėpti vaizdo klipo, vaikai kviečiami nufilmuoti savo pasisveikinimą su geriausiais draugais, o jį įkėlus į savo arba tėvų „TikTok“ ar „Instagram“ paskyras, žymėti #bffdraugai ir laimėti prizus.

Bendraautorių Urtės Oettinger ir Agnės Adomėnės animacinės istorijos vaikams apie skirtingo plauko žvėrių ir geriausių draugų nuotykius Lietuvos kino teatruose pasirodys gegužės 16 d.: https://www.youtube.com/watch?v=aD79oMQo62A. Filmą iš dalies finansuoja „Creative Europe Media“, „Eurimages“, Lietuvos kino centra, „Telia Play“ ir LRT, prodiusuoja „Art Shot“.

Apie „Art Shot“

2012 metais įkurta animacijos gamybos kompanija „Art Shot“ prodiusuoja animacinius filmus vaikams ir suaugusiems. Jie sėkmingai pristatomi tarptautiniuose kino festivaliuose, yra pelnę apdovanojimų užsienyje ir Lietuvoje.

30-metį daugiau nei dvi savaites kino teatruose šventęs Vilniaus miesto festivalis „Kino pavasaris“ pasiekė finišą: sekmadienio vakarą organizatoriai paskelbė konkursinių programų nugalėtojus ir daugiausiai žiūrovų simpatijų pelniusį filmą.

„Dėkoju visiems, kurie taip gausiai kartu šventė 30 gyvenimo kine metų, – sakė festivalio direktorius Algirdas Ramaška. – Šiemet salėse jūsų apsilankė rekordinis skaičius – beveik 130 tūkst. žiūrovų. Gera žinoti, kad turime tiek bendraminčių, draugų ir nepažįstamųjų, žiūrėjusių, komentavusių, ėjusių į susitikimus su festivalio svečiais. 17 dienų autorinio kino maratonas baigėsi, o mes jau pradedame laukti kito – į naują dešimtmetį įžengiančio „Kino pavasario“.

Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė pažymėjo, kad 30 metų gyvuojantis „Kino pavasaris“ ne tik užaugo kaip unikalus, drąsus, socialiai atsakingas festivalis, pristatantis ryškiausius kino kūrinius, bet ir tapo neatskiriama Vilniaus miesto gyvenimo dalimi.

„Jo išskirtinumas – tai, kad pristatant skirtingų kūrėjų darbus vilniečiams, miesto svečiams bei tarptautinei auditorijai, keliamos itin jautrios, dažnai nepatogios, bet labai reikalingos, aktualios mums kaip žmonėms ir visuomenei temos. Tai, kad įvairi ir spalvinga festivalio programa kviečia atrasti ir patirti kiną kitaip, tikiu, skatina žiūrovus diskutuoti, keičia jų nuostatas ar požiūrį, didina sąmoningumą. Džiaugiuosi, kad būdama šio festivalio rėmėja Vilniaus miesto savivaldybė taip pat skyrė premijas Konkursinės programos ir Trumpo konkurso nugalėtojams palaikydama ir paskatindama talentingiausius, tuos, kurie savo kūryba keičia visuomenę“, – sakė ji.

Jubiliejiniams apdovanojimams – ypatinga statulėlė

Vakaro metu festivalio geriausiems išdalintos specialiai jubiliejui menininko Viliaus Dringelio kurtos statulėlės. Pasak jo, apdovanojimų skulptūros simbolizuoja pavasarį pražydusias urbanistines miesto gėles su smalsiu akies žiedu, atgimstančias žingeidžias kino būtybes. Kūrybiniame procese buvo panaudoti įvairūs folijos įspaudai, įspausti šalia kino teatro „Forum Cinemas Vingis“, „Kino pavasario“ biure, Gedimino prospekte ir kitur – jie žymi festivalį ir Vilniaus miestą.

„Šiuos apdovanojimus kūriau itin jautriai ir nuoširdžiai, nes užaugau su „Kino pavasariu“. Festivalio kino salėse susiformavau kaip žmogus, atradau įvairių prieigų prie vizualinės estetikos, buvau inspiruotas istorijų ir scenografijų filmuose, kurie pakeitė mano gyvenimą bei taip stipriai įkvėpė, jog ankstyvoje paauglystėje pasirinkau kūrėjo kelią“, – pasakojo menininkas.

Konkursinės programos laimėtojas – filmas apie žmonių teises ir kūnus

Šių metų „Kino pavasario“ konkursinėje programoje, į kurią pateko Europos režisierių pirmieji arba antrieji ilgametražiai, dalyvavo 8 filmai. Iš jų tarptautinė festivalio žiuri, kurią sudarė Lenkijos kino kritikas, programos sudarytojas Adamas Krukas, prodiuseris, „REASON8 Films“ įkūrėjas Denisas Krupnovas, režisierė, prodiuserė Giedrė Žickytė, vyriausioji Sandanso kino festivalio programos sudarytoja Heidi Zwicker bei Irano režisierė Mania Akbari, išrinko geriausią. Piniginius prizus, kaip ir kasmet, konkurso nugalėtojui įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė.

Geriausiu festivalio konkursinės programos filmu paskelbtas režisierės Dea Kulumbegašvili „Balandį“. „Apdovanojame bekompromisį filmą, kuriame, pasitelkiant nepaprastai gražius ir dažnai nerimą keliančius vaizdus, siekiama ištirti, kaip kultūrinė priespauda pažeidžia ir kontroliuoja žmonių teises ir kūnus. Jame puikiai suderinta siurrealistinė poezija ir provokuojantis mūsų šiuolaikinio pasaulio portretas“, – sakė žiuri. Filmas apdovanotas 8000 eurų prizu.

Specialiu paminėjimu įvertintas rumunų režisierius Bogdanas Mureșanu. Pasak žiuri, jo filmas „Naujieji taip ir neatėjo“ žavi tiksliu ir šmaikščiu dvigubos baimės ir absurdo realybės, formuojančios gyvenimą totalitarinėje sistemoje, vaizdavimu, kartu atskleidžiant pasipriešinimo ir vilties stiprybę.

Trumpo konkurso geriausieji

Šiemet trumpametražių filmų konkurse dalyvavo 33 vaidybiniai, dokumentiniai, animaciniai ir eksperimentiniai trumpametražiai filmai iš visos Europos. Tarptautinės žiuri, kurią sudarė rumunų režisierius B. Mureșanu, „Lithuanian Shorts“ koordinatorė ir projektų vadovė Gabrielė Cegialytė bei bulgarų kino kritikė, žurnalistė Mariana Hristova, vertinimu, nugalėtoju tapo režisieriaus Rúnaro Rúnarssono trumpametražis „O“.

„Mums pasisekė pamatyti taip giliai palietusį filmą, kuris dar ilgai liko su mumis, – sakė žiuri. – „O“ – tai klasikinės kino kalbos pasiekimas, gilus nusileidimu į priklausomybės ratus.“ Filmas apdovanotas 3000 eurų prizu, kurį įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė.

Specialiu paminėjimu pagerbta ir režisierė Agnes Skonare Karlsson. Pasak žiuri, jos filmas „Paslaugumas“, nepaisant greito ritmo ir labai intensyvios dramaturgijos, privertė kelti klausimus, palikdamas daugybę atsakymų bei susižavėjimą režisūros ir vaidybos meistriškumu.

Žiuri rinko ir geriausią festivalio lietuvišką trumpametražį filmą. Juo paskelbtas Arno Balčiūno kūrinys „Pravažiavus Napoleono kepurę“. Pasak žiuri, tai pasakojimas, kuriame meistriškai išsaugoma suardytų šeimos ryšių paslaptis. Prizą – 2000 eurų – jam įsteigė lietuvišką kiną palaikanti turinio platforma „Telia Play“.

Žiūrovų favoritas ir geriausias lietuviškas ilgametražis

Kaip ir kasmet, „Kino pavasario“ filmus vertino ne tik kino industrijos profesionalai, bet ir žiūrovai. Susumavus jų atsiliepimus, buvo paskelbtas daugiausia simpatijų pelnęs festivalio ilgametražis filmas. Juo tapo kino meistro Mohammado Rasoulofo „Šventosios figos sėkla“.

Kitas svarbus festivalio apdovanojimas – geriausia lietuviška premjera. Ja tapo režisierės Giedrės Beinoriūtės dokumentinis pasakojimas „Sacrum ir profanum Pievėnuose“. Filmui audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija „AVAKA“ įteikė 3000 eurų prizą.

Vidos Ramaškienės fondo prizas – už atkaklumą ir drąsų požiūrį 

Dar viena ypatinga nominacija – Jaunojo kino kūrėjo prizas, įsteigtas „Kino pavasario“ įkūrėjos Vidos Ramaškienės fondo, atiteko montažo režisierei Ignei Narbutaitei. Pasak V. Ramaškienės, prizas skirtas kūrėjai, kurios patirtys apima filmavimo aikšteles, kino edukaciją, montažo režisūrą ir videomeną.

„Ji išsiskiria jautriu santykiu su medžiaga, gebėjimų derinti detales su platesne kūrinio vizija, o jos montažo darbus atpažįstame iš jautrumo ir humoro dermės. Už atkaklumą ir drąsų požiūrį į kiną, prasmingą kalbėjimą vaizdais ir jų sekomis“, – pažymėjo fondo įkūrėja. I. Narbutaitei įteiktas 2000 eurų prizas.

Po Europą keliaujanti „Smart 7“ konkursinė programa

„Kino pavasaryje“ jau trečią kartą buvo rodoma ir konkursinė „Smart 7“ programa. Šis septynių Europos kino festivalių tinklas jungia panašias vizijas turinčius festivalius, o kasmetinė jų sukuruotų filmų programa keliauja per 7 šalis. Į ją kasmet įtraukiama po vieną filmą iš kiekvienos šalies, o Lietuvai šiemet atstovauja Lauryno Bareišos „Sesės“. Vėliau, programai baigiant kelionę per visus 7 festivalius, žiuri išrinks geriausią jos filmą. „Smart7“ festivalių tinklo veiklą remia „Kūrybiška Europa“ MEDIA.

Žiūrimiausius festivalio filmus nuo kovo 24 d. bus galima pamatyti kino teatruose. Festivalį palaiko LR Kultūros ministerija, festivalio teisininkai: „Sorainen“, didieji partneriai: „ERGO“ ir „Telia Play“, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA, remia Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybės.