Mėnuo: 2025 vasario

„Tikros mergaitės tikri nuotykiai!“ – tokiu šūkiu pristatomas bendras lietuvių ir lenkų animacinis serialas, kurį korežisavo Ignas Meilūnas, Marcin Wasilewski ir Łukasz Kacprowicz. Pagal Lenkijoje itin populiarią, 1,2 mln. tiražu išleistą knygų seriją „Basia“ sukurtas animacinis serialas „Barbora“ Lietuvos kino teatruose pasirodys vasario 21 d. Belaukiant premjeros, korežisierius Ignas Meilūnas ir prodiuserė Agnė Adomėnė dalinasi mintimis apie kūrybos užkulisius ir animacinių filmų pasiūlą Lietuvoje.

„Barbora yra kaip ir visi jos amžiaus vaikai – viena vertus, nerūpestinga, kita vertus – žingeidi ir siurbianti ją supantį pasaulėlį. Ją užklumpa tie patys klausimai, kaip ir daugumą vaikų, šiuo metu esančių slenkstyje tarp darželio ir mokyklos. Suaugusiųjų akimis, tai yra paprastos kasdienės problemytės, tačiau ta kasdienybė labai surezonuoja – iškart prisimeni savo vaikus ir, bežiūrėdamas šias istorijas, tuos įprastus dalykus švelniai gromuluoji kaip mažą stebuklą“, – pasakoja animacinio serialo korežisierius Ignas Meilūnas.

„Temų paprastumas ir atpažįstamumas yra šio serialo stiprybė ir žavesys. Pavyzdžiui, Barboros draugė jau turi telefoną, tad Barbora taip pat užsimanė – tokios temos aktualios ir pačiam vaikui, ir tėvams, kuriems galbūt kartais pritrūksta minčių ir žodžių, kaip apie tai pasikalbėti. Pas mus dar labai trūksta lietuviško turinio 3-5-erių metų vaikams apie juos pačius, apie jų problemas, o ypač – su proga kartu nueiti į kiną, tad serialą pritaikėme kino teatrams“, – atkreipia dėmesį prodiuserė Agnė Adomėnė („Art Shot“).

Persisotinę superherojais

Pasak A. Adomėnės, kino teatruose šiuo metu vyrauja holivudiniai filmai vaikams, kurių veikėjai – superherojai. „Tačiau kalbantis su tėvais atrodo, kad visi to jau persisotinę, o kai jiems užsimename apie „Barborą“, sulaukiame itin gerų reakcijų – sako, pagaliau istorijos apie tikrą gyvenimą, – šypsosi A. Adomėnė. – Beje „Barboroje“ ir tėvai – visiškai ne superherojai ir ne absoliutūs teisuoliai, jie, kaip ir mes visi, turi savo ydų ir silpnybių. Pavyzdžiui, susitvarkę spintą ir į dėvėtų rūbų parduotuvę nuėję pigiau nusipirkti vieno konkretaus rūbo, grįžta su daugybe nereikalingų pirkinių.“

„Tėvai čia nėra sudievinti – jie reaguoja, pakelia balsą, kartais jiems akis ima trūkčioti. Kaip ir visi mes – tokie patys, tad tikrai atpažinsime ir iš savęs pasijuoksime. Kai kuriu vaikams, kuriu ir tėvams – o kaip gi kitaip, juk visi turi užsinorėti pažiūrėti. Tad visuomet stengiuosi, kad bet koks kūrinį žiūrintis žmogus įsitraukęs pabūtų tame sukurtame pasaulėlyje – nesvarbu, ar vaikas, ar jį atlydėjusi močiutė“, – sako I. Meilūnas.

Prie kūrybos prisidėjo ir patys vaikai

„Profesionalai įprastai nėra linkę dirbti su vaikais, bet šiuo atveju turėjau labai didelę užgaidą animacinį serialą įgarsinti su tikrais vaikais, ne  su aktoriais. Šitaip tikrai daug sunkiau dirbti, tačiau prideda daugiau organiškumo. Specialiai rinkausi kuo natūralesnius balsus, turinčius išskirtinį tarimą, galbūt kažką keistai tariančius ar išvis neištariančius – priešingai, nei reikėtų rinktis įgarsintojus, pavyzdžiui, reklamai, – šypsosi I. Meilūnas. – Barborą įgarsinusi Laila Lapienytė savo herojei tikrai pridėjo charakterio, o į darbų pabaigą tapo tikra įgarsinimo profesionalė.“

Kuriant „Barborą“ įsitraukė net korežisieriaus vaikai – Elena ir Morta Meilūnaitės įdainavo įžanginę serialo dainą. „Mano dukros užaugo animacijos studijoje, jos žaidžia su filmuose jau nusifilmavusiomis lėlėmis. Juokiamės, kad joms tikriausiai atrodo, kad suaugusieji tiesiog toliau žaidžia. Man sakydavo, kai pabaigsi mokyklą, va tada jau prasidės… Mano vaikams kol kas taip visiškai neatrodo, o kai galiu, pasikviečiu jas prisidėti prie animacijos kūrimo.“

Kultūrinių panašumų daugiau nei skirtumų

Animacinis serialas kurtas pagal itin populiarią lenkų autorių Zofios Staneckos ir Marianos Oklejak knygų seriją, tačiau, pasak I. Meilūno, kultūrinių skirtumų beveik nepasijuto. „Visos šeimos panašios – vėluoji į darželį, tariesi, kuris vakare važiuos pasiimti vaikus, o kuris ruoš vakarienę, darbų – begalybė, o dar reikia remontą pasidaryti. Skirtumas tik tas, kad Barboros šeima važiuoja su automobiliu paslidinėti – va tų Tatrų tai tikrai kiek pavydu, – juokiasi korežisierius. – Na, ir dar jie važiuoja į kaimą šalia kalnų. Tačiau kurdami juos kiek pamažinome ir mintyse sau pasivadinome kalvotu Molėtų rajonu, nors iš vaiko perspektyvos ir tos kalvelės atrodo kaip kalnai.“

Agnė Adomėnė sako, kad adaptuojant serialo scenarijų, buvo glaudžiai tariamasi su knygų autorėmis, tad istorijos gavosi itin subalansuotos būtent tam amžiaus tarpsniui – buvo daug kalbamasi, kas tokio amžiaus vaikams aktualu, kas juos gali bauginti ir ko vengti. Lenkijoje taip pat itin pasiteisino dar gan retas formatas – kelias animacinio serialo serijas rodyti kino teatre. Tokio amžiaus vaikams trumpos istorijos padeda išlaikyti dėmesį, tad toks formatas bus pritaikytas ir Lietuvoje – kino teatruose vasario 21 d. bus parodytos pirmosios 5 „Barboros“ serijos.

Apie „Art Shot“

2012 metais įkurta animacijos gamybos kompanija „Art Shot“ prodiusuoja animacinius filmus vaikams ir suaugusiems. Jie sėkmingai pristatomi tarptautiniuose kino festivaliuose, yra pelnę apdovanojimų užsienyje ir Lietuvoje.

Šiandien Prancūzijoje prasideda svarbiausias pasaulyje trumpametražio kino renginys – 40-ąjį jubiliejų mininti Klermono-Ferano tarptautinė trumpametražių filmų mugė. Vasario 3–6 dienomis čia lietuviško kino naujienas pristatys ir Lietuvos kino industriją reprezentuos delegacija, sudaryta iš lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ atstovių, kino kūrėjų, prodiuserių ir kitų industrijos profesionalų.

Klermono-Ferano tarptautinė trumpametražių filmų mugė – pagrindinis pasaulyje trumpojo kino industrijos renginys kasmet pritraukiantis daugiau nei 4000 kino profesionalų iš viso pasaulio, tarp kurių – kino kūrėjai, kino festivalių, televizijų, platinimo ir pardavimo bei gamybos kompanijų atstovai. Nuo 2013 m. lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ mugėje įgyvendina Lietuvos nacionalinį kino stendą, kuris paskutinius penkis metus integruotas į jungtinį Baltijos šalių trumpametražio kino stendą „Baltic Shorts“.

Šiais metais stende bus pristatomi naujausi lietuviški trumpametražiai filmai, konsultuojama su Lietuvos ir kitų Baltijos šalių kino industrija susijusiais klausimais, koprodukcijos galimybėmis. Mugės lankytojai taip pat bus supažindinami su Baltijos regione vykstančiais trumpametražio kino renginiais, įskaitant „Lithuanian Shorts“ organizuojamą Vilniaus trumpųjų filmų festivalį, Baltijos šalių trumpametražių filmų industrijos forumą „Baltic Pitching Forum“, scenarijų vystymo rezidenciją „Baltic Shorts Residency“ ir kitus.

Rytoj, vasario 4-ąją, mugėje vyks Europos trumpametražių filmų koprodukcijos forumas „Euro Connection”, kuriame industrijos atstovams bus pristatoma 12 projektų, ieškančių užsienio koprodiuserių, kūrybinių partnerių ar investuotojų. Forumo metu prisistatys ir Lietuvoje rengiamo „Baltic Pitching Forum“ 2024 m. nugalėtojas – projektas „Madonna Non Grata“ (rež. Elžbieta Latėnaitė, prod. Greta Akcijonaitė (Greta Garbo Films). Filme pasakojama translytės moters Aistės, nusprendusios atsiskirti nuo Katalikų bažnyčios, istorija. Kadaise tvirtai tikėjusi Aistė dabar kovoja su Bažnyčios pozicija tokių LGBTQIA+ asmenų atžvilgiu kaip ji. Tą pačią dieną mugėje dalyvaujantys kūrėjai turės galimybę iš arčiau susipažinti su Vilniaus trumpųjų filmų festivaliu dalyvaudami individualiuose susitikimuose su festivalio vykdomąja direktore Gabriele Cegialyte.

Vasario 5 d. specialiame industrijos atstovams skirtame seanse „Lithuanian Shorts“ agentūra kartu su partneriais iš Latvijos ir Estijos pristatys naujausių trumpametražių filmų programą „Baltic Shorts 2025“. Į šią programą atrinkti filmai yra baigiamųjų darbų etape arba ką tik baigti ir ieškantys platinimo, pardavimų galimybių ar premjerų festivaliuose. Programoje „Baltic Shorts 2025“ – šeši naujausi vaidybiniai ir animaciniai trumpametražiai filmai, tarp kurių du lietuviški vaidybiniai filmai: „Sujip“ (rež. Gintarė Parulytė) bei „Kapinės“ (rež. Karolis Vilkas). Po peržiūros industrijos atstovai bus kviečiama į Baltijos trumpametražio kino tinklaveikos renginį „Meet & Greet“.

Šių metų mugėje agentūra tradiciškai pristatys virtualų „Lithuanian Shorts 2024–2025“ katalogą, kuriame – naujausi lietuvių kūrėjų  trumpametražiai filmai. 14-ąjį kartą rengiamas katalogas pasižymi formų ir kontekstų įvairiapusiškumu – nuo intymių asmeninių istorijų iki visuomeninių reiškinių analizės, nuo tradicinių pasakojimo struktūrų iki drąsių eksperimentinių kinematografinių sprendimų. Atrinktuose filmuose plati temų amplitudė: kultūrinės tapatybės paieškos, emocinių išgyvenimų gelmės, tarpusavio santykiai, asmeninė branda ir besikeičiančių miestų fragmentai. Tarp 40 naujausių trumpųjų filmų – 25 vaidybiniai, 7 animaciniai, 6 dokumentiniai bei po vieną eksperimentinį ir hibridinį filmus. Šio katalogo pristatymas mugėje – tai unikali galimybė tarptautinei auditorijai susipažinti su naujausiomis lietuviško kino tendencijomis ir talentingais kūrėjais.

Klermono-Ferano tarptautinė trumpametražių filmų mugė yra didžiausio pasaulyje trumpametražių filmų festivalio Klermono-Ferano dalis. Kasmet festivalis pristato ne tik pasaulinį trumpametražį kiną, bet ir puoselėja trumpametražio kino rodymo vaikams ir jaunimui tradiciją ir šiemet jaunajai auditorijai pristato 38 filmus iš 20-ies pasaulio šalių, tarp kurių ir kūrėjų iš Lietuvos darbas. Konkursinėje filmų programoje pavadinimu „Young Audience Selection“ bus rodomas lietuviškas animacinis trumpametražis filmas „Kanopos ir pačiūžos“ (rež. Ignas Meilūnas). Filmas gruodžio pradžioje pelnė „Festivalių favorito“ titulą kaip daugiausiai per 2024 m. kino festivalių aplankęs lietuviškas trumpametražis filmas.

Jungtinį „Baltic Shorts“ stendą ir jo veiklas rengia „Lithuanian Shorts“ agentūra kartu su Latvijos trumpametražių filmų agentūra, Latvijos animacijos asociacija ir tarptautiniu trumpametražių filmų ir animacijos festivaliu „PÖFF Shorts“. Pagrindinis Lietuvos prisistatymo Klermono-Ferano trumpametražių filmų mugėje institucinis partneris ir rėmėjas – Lietuvos kino centras.