SVARBIAUSIAS LIETUVOS KINO INDUSTRIJOS RENGINYS „MEETING POINT VILNIUS“ SKELBIA ATRINKTUS PROJEKTUS

Kovo 17–20 dienomis jau 16-ąjį kartą Vilniuje vyks „Meeting Point Vilnius“ – išskirtinis boutique renginys, skirtas kino profesionalams iš Lietuvos ir užsienio. Čia susitiks ryškiausi kylantys kino talentai, pripažinti industrijos ekspertai ir autorinio kino kūrėjai, jiems „Meeting Point Vilnius“ taps įkvėpimo, bendradarbiavimo ir naujų galimybių atradimo erdve.

Didžiausio Lietuvoje kino festivalio „Kino pavasaris“ metu vykstantis renginys suburia festivalių programų sudarytojus, pardavimo agentus, platintojus, tarptautinius kino kritikus ir kitus industrijos žaidėjus iš visos Europos. Atrinkti dar tik kuriamų filmų projektai čia pristatomi svarbiausių festivalių – „Sundance“, Lokarno, Venecijos, Karlovi Varų, Geteborgo ir kitų – atstovams, atveriant šių filmų tarptautinio matomumo, bendrų projektų plėtojimo ir naujų rinkų pasiekimo galimybes.

Šių metų „Meeting Point Vilnius“ renginys vėl kvies į įtraukiančias diskusijas apie kino ateitį, kūrybos procesus ir industrijos pokyčius. Jis taps erdve, kurioje ambicingi kino kūrėjai galės ne tik tobulinti savo idėjas, bet ir su potencialiais partneriais bei investuotojais užmegzti vertingus ryšius. Kaip ir kasmet, viena pagrindinių renginio programos dalių – „Work in Progress“ sesijos, kurių metu bus pristatomi kruopščiai atrinkti projektai, šiuo metu esantys skirtinguose kūrimo etapuose.

Naujiena – šiemet „Work in Progress“ projektų pristatymo sesijos sudarytos iš dviejų dalių: viena skirta filmams, jau pasiekusiems gamybos etapą, kita – dar tik vystomiems projektams. Toks suskirstymas suteikia daugiau erdvės palaikyti ankstyvuosius talentus ir idėjas, didina projektų matomumą ir atveria platesnes tarptautinio bendradarbiavimo bei finansavimo galimybes.

Atrinktų projektų sąraše – 20 animacinių, dokumentinių ir vaidybinių filmų iš Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Armėnijos, Sakartvelo, Ukrainos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių.

Į vystomų projektų pristatymo „Work in Progress – Development“ sesiją šiais metais atrinkti šie projektai:

  • „A Song Without Home“ (dokumentinis, rež. Rati Tsiteladze, prod. Olga Slusareva („ArtWay Film“), Sakartvelas);
  • „Amanita“ (animacinis, rež. Antanas Skučas, prod. Antanas Skučas („Tylus kinas“), Lietuva);
  • „Cabo de Hornos“ (dokumentinis, rež. Ramūnas Greičius, prod. Kęstutis Drazdauskas („Artbox“), Lietuva);
  • „DNA of a Nation“ (dokumentinis, rež. Ivan Sautkin, prod. Ivanna Khitsinska („Babylon’13“), Ringailė Leščinskienė, Arturas Jevdokimovas („Nulinė Kopija“), Ukraina, Lietuva);
  • „Hold Me Closer“ (vaidybinis, rež. Irma Pužauskaitė, prod. Rūta Petronytė, Justinas Pocius („Smart Casual“), Claire Chassagne („Dolce Vita Films“), Alise Rogule („Mima Films“), Lietuva, Prancūzija, Latvija);
  • „I am going to change the word“ (vaidybinis, rež. Inesa Kurklietytė, prod. Živilė Gallego („Fralita Films“), Lietuva);
  • „Me – Greta“ (vaidybinis, rež. Miranda Namicheishvili, prod. Mariam Bitsadze, Gvantsa Mindiashvili (17/07), Sakartvelas);
  • „Night Mayor“ (dokumentinis, rež. Kate Tiuri, prod. Hanna Burdina („Independent Cultural Initiatives““), Ukraina);
  • „Independence Child“ (vaidybinis, rež. Greta Griniūtė, prod. Rūta Jakentaitė, Martynas Mickėnas („Baltic Productions“), Lietuva);
  • „Zako“ (animacinis, rež. Tigran Arakelyan, prod. Susanna Khachatryan („OnOff Studio“), Ron Dyens („Sacrebleu Productions“), Armėnija, Prancūzija).

Į gamyboje esančių projektų pristatymo „Work in Progress – Production“ sesiją šiais metais atrinkti šie projektai:

  • „About Armor, Rust and Power“ (dokumentinis, rež. Andrius Lekavičius, prod. Andrius Lekavičius („Cinema Cartel)“), Lietuva);
  • „Barracuda“ (vaidybinis, rež. Tomas Vengris, prod. Emilija Sluškonytė („Austrė Studio“), Ivo Felt („Allfilm“), Sebastian Weyland („Heimathafen“), Leonardo Barrile („Samarcanda film“), Lietuva, Estija, Vokietija, Italija);
  • „Call Me Calendar“ (vaidybinis, rež. Juris Poškus, prod. Madara Melberga („FA Filma“), Ieva Norvilienė („Tremora“), Latvija, Lietuva);
  • „Hermann“ (dokumentinis, Šarūnas Mikulskis, prod. Ringailė Leščinskienė („Nulinė Kopija“), Lietuva, Italija);
  • „LʼEnfant Terrible“ (dokumentinis, rež. Tatjana Mühlbayer-Park, prod. Artur Veeber („Estofilm“), Audrius Juzėnas („Big Mother Production“), Estija, Lietuva);
  • „Revival“ (vaidybinis, rež. Jivan Avetisyan, prod. Jivan Avetisyan („LifeTree Pictures“), Kęstutis Drazdauskas („Aikštės filmai“), Constantinos Nikiforou („Caretta Films“), Armėnija, Lietuva, Kipras);
  • „Scarecrows“ (dokumentinis, rež. Laila Pakalnina, prod. Uldis Čekulis („VFS Films“), Giedrė Žickytė („Moonmakers“), Latvija, Lietuva);
  • „Solommama“ (vaidybinis, rež. Janicke Askevold, prod. Rebekka Rognøy, Magne Lyngner, Magnus Albertsen, Gary Cranner („Bacon Pictures Oslo“), Gabija Siurbytė, Viktorija Rimkutė („Dansu Films“), Inese Boka-Grūbe, Gints Grūbe („Mistrus Media“), Norvegija, Lietuva, Latvija);
  • „Three Weeks Under the Sea“ (vaidybinis, rež. Martin Kuba, prod. Miloš Lochman („Moloko Film“), Zuzana Mistríková („PubRes“), Małgorzata Małysa („Furia Film“), Kęstutis Drazdauskas („Broom Films“), Čekija, Slovakija, Lenkija, Lietuva);
  • „Oblivion“ (vaidybinis, rež. Danielius Minkevičius, prod. Ieva Norvilienė („Tremora“), Lietuva).

Filmų projektai buvo atrinkti atsižvelgiant į jų meninę vertę, temų įvairovę bei tarptautinį potencialą. Ypatingas dėmesys skirtas jauniems kūrėjams, kuriantiems savo pirmąjį ar antrąjį ilgametražį filmą, taip pat Lietuvos kino talentams.

„Meeting Point Vilnius“ vyks 2025 m. kovo 17–20 dienomis kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, postprodukcijos studijos „Madstone“ kino salėje ir viešbutyje „Neringa“. Renginį palaiko: Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, „Baltic film & Creative Tech Cluster“, Vilniaus kino biuras, „GO Vilnius“, „Telia Play“ ir kiti.

Išrinktos pastarųjų metų knygos, galinčios virsti filmais: dešimtuke – istoriniai ir nuotykių romanai bei literatūra vaikams

Istorinis filmas, detektyvas, o gal įtraukiantis serialas? Kuo didžiajame ekrane galėtų virsti šiuolaikiniai lietuvių literatūros kūriniai? Tradicija tapusi iniciatyva „Knyga + Kinas“ skelbia kinematografiškiausių pastarųjų metų knygų dešimtuką. Šiemet jį sudarė režisierius Raimundas Banionis, kino kritikė Neringa Kažukauskaitė ir aktorė Gabija Jaraminaitė.

Literatūros kūriniai vis dažniau tampa kino industrijos įkvėpimo šaltiniu – ne tik Holivude, bet ir Lietuvoje. Jau šešerius metus vykstanti iniciatyva „Knyga + Kinas“ skatina literatūros ir kino kūrėjų bendradarbiavimą, suteikdama galimybę atrasti knygas, kurios ateityje galėtų virsti įtraukiančiomis kino juostomis. Kasmet specialiai suburta komisija įvertina naujausius lietuvių autorių kūrinius ir išrenka dešimt kinematografiškiausių knygų. Atrinkti kūriniai – novelės, romanai, vaikų literatūra – pristatomi atvirame renginyje Knygų mugės metu.

Anot komisijos, kinematografiška knyga pasižymi ryškiais herojais, kuriuos norisi realizuoti, pažinti, parodyti kitiems. Kūrinys turi būti įdomus, įtraukiantis, vedantis prie įvykių, vaizdingas. Komisija pastebi, kad knyga nebūtinai privalo tapti ilgametražiu vaidybiniu filmu, tačiau gali įkvėpti ir trumpametražį, animacinį, dokumentinį kiną: „Kartais ir du knygos sakiniai gali tapti inspiracija kurti filmą“. 

Šiemet į kinematografiškiausių kūrinių sąrašą pateko 5 suaugusiems skirti romanai ir 5 knygos vaikams bei paaugliams. 

Komisiją sudomino Kastyčio Sarnicko (gerai žinomo ir Kasteto iš grupės G&G Sindikatas vardu) romanas „Voyage, voyage“ („Lapas“, 2024), pasakojantis apie nebeegzistuojančios kultinės roko grupės narių kelionę ir nuotykius tolimoje šalyje. 

Į sąrašą pateko legendinės lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Violetos Tapinienės eseistikos ir prisiminimų knyga „Susigrąžinto laiko blyksniai“ („Tyto Alba“, 2024). Dėmesio sulaukė ir Sonatos Dirsytės istorinis romanas „Išdidumo kalinė“ („Alma littera“, 2024), pasakojantis apie Žygimanto Senojo nesantuokinę šeimą ir jos moteris.

Tarp kinematografiškų kūrinių įtraukti menininko Mykolo Saukos autofikcinis pasakojimas „Kambarys“ („Odilė“, 2024), įtaigiai pabrėžiantis šiuolaikinės jaunosios kartos vienatvę ir nesusikalbėjimą, bei Patricijos Tilvikaitės – žurnalistės, sociologės – debiutinis romanas „Svetimkūniai“ („Balto“, 2024), aštriai ir ironiškai kalbantis apie šiuolaikinę (ne)meilę sau ir kitiems.

Šiemet itin daug dėmesio iš komisijos sulaukė vaikams ir paaugliams skirtos knygos. Apie jaunimui aktualius vaidybinius filmus ir animaciją diskutavę komisijos nariai į sąrašą išrinko 5 kūrinius. Tarp jų – Jurgos Vilės ir Valentinos Černiauskaitės „Šuo, kuris išeina naktį“ („700 eilučių“, 2023), Tomo Dirgėlos „Emilis ir stebuklingas futbolo kamuolys“ („Alma littera“, 2024), Viktorijos Girčiuvienės „Ten, kur gyvena slibinai“ („Alma littera“, 2024), Marius Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ („Misteris Pinkmanas“, 2023) ir Aušrinės Tilindės „Šiurpnakčio istorijos“ („Alma littera“, 2024).

Knygų autoriai ir leidėjai išrinktus kūrinius kino industrijai ir visiems kino bei literatūros mėgėjams pristatys vasario 28 d. 15 val. Amfiteatre / 1.1 Konferencijų salėje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Renginys nemokamas (įėjimas su Vilniaus knygų mugės dalyvio bilietu).

Renginį organizuoja „Fralita Films“, Lietuvos leidėjų asociacija, asociacija AVAKA, Vilniaus kino biuras, Kūrybiškos Europos biuras Lietuvoje. 

Tyrimas apie šeimų kino žiūrėjimo tradicijas Lietuvoje: nekomercinis kinas gali tapti svarbia kultūrinio ugdymo priemone

Bendra kultūrinė veikla šeimoje turi didelę įtaką vaikų kultūrinių įpročių formavimuisi, padeda kurti artimesnį ryšį ir kartu siūlo vertingą alternatyvą pasyviam laikui prie ekranų. Lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ tris metus įgyvendino tyrimą, kuriuo buvo siekiama apžvelgti susiklosčiusias šeimų kino žiūrėjimo tradicijas, ir šiandien pristato tyrimo rezultatus.

„Lithuanian Shorts“ inicijuoto tyrimo „Nekomercinių šeimos kino seansų lankymo tradicijų ugdymas“ metu edukologė ir kino edukatorė Gintarė Gilaitienė, remdamasi Lietuvos bei Europos patirtimi, analizavo kino festivalių ir kino teatrų praktikas, rodant aukštos meninės vertės filmų programas vaikams.  Tyrimo tikslai – geriau suprasti šeimų poreikius ir pateikti rekomendacijas, kaip nekomercinis europietiškas autorinis kinas, skirtas šeimoms, galėtų įsitvirtinti Lietuvos kino ekranuose. O dėmesio centre – aukštos meninės vertės filmų programos vaikams, kurios ugdo ne tik estetinį pojūtį, bet ir kritinį mąstymą. Šis tyrimas atskleidė, kad nekomercinis kinas gali tapti svarbiu kultūrinio ir edukacinio ugdymo įrankiu, tačiau tam būtina atsižvelgti į šeimų poreikius ir įveikti organizacinius iššūkius.

„Nors Europoje ir Lietuvoje vykdoma įvairių kino edukacijos iniciatyvų, šeimos išlieka viena sunkiausiai pasiekiamų auditorijų. Šią tendenciją dar labiau stiprina komercinių kino teatrų ir namų kino platformų dominavimas, kuris gali apriboti meninės ir edukacinės vertės filmų prieinamumą. Jei šeimose neskatinamas tokių filmų žiūrėjimas, kyla rizika, kad kino edukacija liks tik mokyklinio ugdymo dalimi, o nekomercinis kinas neįsitvirtins kaip natūrali kultūrinio laisvalaikio forma.“ – apie tyrimo aktualumą dalijasi kino edukatorė, tyrimo autorė Gintarė Gilaitienė.

 Tyrimas atskleidė, kad nors tėvai pripažįsta edukacinę ir kultūrinę renginių vertę, jie susiduria su įvairiais iššūkiais: finansinėmis kliūtimis, techniniais sunkumais (pavyzdžiui, neįgarsintais filmais), nepakankama informacija apie renginius, nenuosekliu ar per retu renginių grafiku. Tyrime dalyvavę tėvai taip pat pateikė rekomendacijas, kaip tobulinti šeimai skirtus renginius, siūlydami aiškiau akcentuoti jų edukacinę vertę, teikti tikslesnę informaciją apie renginio turinį, eigą ir amžiaus cenzą, bendradarbiauti su jau pripažintais partneriais.

Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad reikšmingų iššūkių kyla ir kino teatrams bei kino festivaliams, organizuojantiems šeimos kino seansus. Tyrime dalyvavusių festivalių ir kino teatrų atstovų pozicijos išryškino pagrindines problemas, trukdančias sėkmingai įgyvendinti šeimos nekomercinio kino seansų iniciatyvas. Tarp svarbiausių įvardijami nuolatinio finansavimo trūkumas ir ribotas biudžetas, kurie apsunkina kvalifikuotų specialistų pritraukimą bei papildomų edukacinių veiklų organizavimą. Taip pat pastebima, kad tokio pobūdžio šeimos kino seansai dar nėra įsitvirtinę kaip įprasta laisvalaikio forma, tad kultūrinių šeimos tradicijų formavimas, skatinantis kino teatrų lankymą ne tik pramoginiais, bet ir edukaciniais tikslais, reikalauja didelių finansinių ir žmogiškųjų išteklių.

Tyrimo pabaigoje išryškėjo galimos praktinės rekomendacijos, kaip kurti tvarią šeimų nekomercinio kino žiūrėjimo tradiciją Lietuvoje. Remiantis Lenkijoje, Švedijoje ir Slovėnijoje egzistuojančiomis šeimų nekomercinio kino žiūrėjimo praktikomis, paaiškėjo, kad sėkmingiausi modeliai paremti glaudžia partneryste su kino teatrais, festivalių organizatoriais, miesto savivaldybėmis, mokyklomis ir kitomis kultūros, meno institucijomis.  Ypač svarbus ilgalaikis finansavimas: bilietų subsidijos socialiai jautrioms grupėms, specialios edukacinės programos mokykloms ir strateginis bendradarbiavimas su filmų platintojais, kas  gali reikšmingai padidinti nekomercinio kino prieinamumą. 2022–2024 m. laikotarpiu vykdytas tyrimas atskleidė, kad stipri partnerių ekosistema yra pagrindinis faktorius, lemiantis nekomercinio kino sklaidos sėkmę. Kino teatrai, bendradarbiaudami su filmų platintojais ir kitomis organizacijomis, gali pasiūlyti kokybiškas, reguliarias programas, o papildomas tvarus ir stabilus finansavimas užtikrina galimybes rengti interaktyvias edukacines, temines dirbtuves ir specialius renginius visai šeimai.

Tyrimą „Nekomercinių šeimos kino seansų lankymo tradicijų ugdymas“ įgyvendino lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, jo įgyvendinimas finansuotas Lietuvos kultūros tarybos 2022–2024 m. strateginio kultūros organizacijų finansavimo programos.

30-ojo „Kino pavasario“ atidarymas LNDT: ko nepraleisti?

Ne vienerius metus savo jubiliejui ruošęsis atsinaujinęs festivalis „Kino pavasaris“ šiemet atidarymą kviečia švęsti ne vieną vakarą, bet visą savaitgalį. Atidarymo renginys vaikams, paties pirmojo „Kino pavasario“ filmo seansas, gyvo įgarsinimo lydimi nebyliojo kino kūriniai, tarptautiniuose festivaliuose įvertinti filmai – kovo 7–9 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) ką veikti ras visų skonių kino ir muzikos gerbėjai. Kokių šventinių seansų reikėtų nepraleisti?

Skambantys nebyliojo kino šedevrai

Jau tampa tradicija, kad festivalyje rodomi nebyliojo kino filmai, lydimi gyvo įgarsinimo. Šiemet tokių seansų bus trys: Jean’o Epstein’o „Ašerio namų griūtis“, kuriam specialiai sukurtą garso takelį atliks Jimo Jarmusho filmo „Išgyvena tik mylintys“ kompozitorius Jozefas van Wissemas, Kanų kino festivalyje apdovanotas „Auksine palmės šakele“, Roberto Wiene’o „Daktaro Kaligario kabinetas“ bei Teinosuke Kinugasa „Beprotybės puslapis“.

Pastarąjį įgarsins prodiuseris, „Radio Vilnius“ vienas iš įkūrėjų Manfredas Bajelis ir kompozitorius Marijus Aleksa su bendru projektu „Santaka“. Pasak M. Bajelio, prie jų prisijungs fleitistas, garso menininkas ir manipuliatorius Kristupas Gikas, o užuot vien tik įgarsinę filmą, kūrėjai papasakos ir savo istoriją.

„Filmą įgarsinimui rinkomės tiesiog klausydami savo muzikos. Pirmosios „Beprotybės puslapio“ minutės atrodo kaip mūsų svajonių video klipas. Paskui jau sekė kiti niuansai – esame dideli klasikinio japonų kino mėgėjai, ne kartą esame viešai sakę, kad japonų tradicinė Gagaku muzika „Santakai“ yra padariusi labai didelę įtaką. Na, ir galiausiai kažkada teko girdėti, kad „Beprotybės puslapis“ – vienas mėgstamiausių Bjork filmų“, – pasakoja M. Bajelis.

Vokiečių režisieriaus Roberto Wiene’o filmui „Daktaro Kaligario kabinetas“ muzikinį foną kursiančios psichodelinio roko grupės „Garbanotas“ vokalistas Šarūnas Joneikis sako, kad filmas pirmiausia patraukia savo vizualumu: „Filmo šviesa, dailė yra neįtikėtinai graži. Ir nors šie dalykai sužavi pirmiausia, ne mažiau svarbi ir filmo „Daktaro Kaligario kabinetas“ tema, kuri, tikriausiai, aktuali įvairiems laikotarpiams – apie laisvos valios klausimą, viduje tūnančią jėgą, kuri verčia daryti tam tikrus dalykus.“

Pasak Š. Joneikio, kol kas kiekvienas grupės narys filmą žiūri ir ruošiasi atskirai, dalijasi mintimis, bando įsivaizduoti tam tikrus fragmentus. „Norime padėti sustiprinti filmą, leisti suskambėti jo vizualumui, o garsais – pridėti nuotaikų“, – pasakoja jis.

Ir vaikams, ir suaugusiems skirtas atidarymo filmas bei apdovanojimais įvertinti kūriniai

Šiemet „Kino pavasarį“ atidarys pirmuoju Baltijos šalyse „Auksiniu gaubliu“ už geriausią animaciją apdovanota ir dviems „Oskarams“ nominuota latvių režisieriaus Ginto Zilbalodžio drama „Potvynis“. Pasak festivalio programos sudarytojų, šis filmas unikalus tuo, jog tinka įvairaus amžiaus žiūrovui, tad pirmą kartą „Kino pavasario“ atidarymo filmas ir vaikams, ir suaugusiems bus tas pats.

Todėl jau kovo 8 d. tėvų ir mažųjų festivalio žiūrovų lauks „Kino pavasario“ atidarymo šventė vaikams, kurioje – smagus šurmulys, žaidimai, vaišės ir du animaciniai filmai – „Potvynis“ bei režisierės Urtės Oettinger lietuviško animacinio serialo apie draugystę „BFF. Turbo lokys“ serija, režisuota kartu su Ignu Meilūnu.

Žiūrovai išskirtinėse teatro erdvėse pirmieji galės pamatyti ir trilerišką prancūzų dramą „Suleimano istorija“ (rež. Boris Lojkine), kurioje kurjeriu Paryžiuje dirbantį nelegalų imigrantą įkūnijęs aktorius iš Gvinėjos Abou Sangare savo debiutu akimirksniu sužavėjo žiūrovus ir kritikus. Iki šio filmo mechaniku dirbęs Abou Sangare iškart po pasaulinės premjeros pelnė geriausio aktoriaus apdovanojimą Kanų kino festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ programoje ir Europos kino apdovanojimuose.

Šventinio savaitgalio repertuare žiūrovai taip pat atras patį pirmąjį pirmojo „Kino pavasario“ filmą Leos’o Carax’o „Pont Neuf meilužiai“, didįjį žiuri prizą Venecijos kino festivalyje laimėjusią kino kūrėjos Mauros Delpero dramą „Vermiljas“, tamsiai komišką režisieriaus Bernardo Wengerio pasakojimą „Povas“, norvegų kūrėjo Halfdano Ullmanno Tøndelio – kino legendų Ingmaro Bergmano ir Liv Ullmann anūko – Kanuose prestižiniu „Auksinės kameros“ apdovanojimu įvertintą debiutą „Armandas“.

Filmo apie M. Kalas seanse – operos solistės Aistės Pilibavičiūtės pasirodymas

Dar vienas išskirtinis seansas – Čilės režisieriaus Pablo Larraín filmo „Marija Kalas“ nacionalinė premjera. Operos žvaigždės Marijos Kalas, kurią įkūnija aktorė Angelina Jolie, istoriją pasakojantis filmas festivalyje bus rodomas tik vieną kartą. O jį paryškins operos solistės Aistės Pilibavičiūtės atliekamas klasikinio Marijos Kalas repertuaro kūrinys „Un bel di vedremo“ iš Giacomo Puccini operos „Madam Baterflai“. Solistei akompanuos koncertmeisterė Nijolė Baranauskaitė-Matukonienė.

„Apie Mariją Kalas pirmą kartą sužinojau būdama LMTA studente“, – prisimena  A. Pilibavičiūtė. – Pirmieji klausyti jos balso įrašai buvo neįtikėtinai paveikūs. Galbūt tas įspūdis buvo stiprus dėl to, kad buvau susipažinusi su jos gyvenimo istorija. Labai gerai dainininkę apibūdina frazė iš spektaklio: „Jau geriau metus dainuoti taip, kaip Kalas, nei 10 metų kaip bet kas kitas.“

Visus „Kino pavasario“ seansus LNDT galima rasti čia: https://kinopavasaris.lt/repertuaras/. Visa festivalio programa bus skelbiama vasario 13 d. 30-asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 7-23 d. Festivalį palaiko didieji partneriai „ERGO“ ir „Telia Play“, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA.