Mėnuo: 2025 sausio

Naujas vizualinis identitetas, šventinis atidarymo savaitgalis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT), Tomo Ramanausko kurtas ir Rasos Samuolytės įgarsintas šių metų festivalio įvaizdis – „Kino pavasaris“ intensyviai ruošiasi jubiliejui. Kovo 7–23 d. Vilniaus miesto kino festivalis žiūrovus vėl pakvies į didžiulę kino šventę, kurioje netrūks ne tik ypatingo autorinio kino, bet ir kitų kino įvykių.

„Kaip toj dainoj – atsimerkęs pamatai“, „Primena hamburgerį!“, „Pirmas įspūdis – o ne, čia korporatyvas. Antras įspūdis – o taip, paprasta, lankstu ir atvira“, „Kasdienybė akis uždengia, kinas atveria“ – praėjusią savaitę „Kino pavasaris“ švelniai erzino gerbėjus, dalindamasis festivalio bičiulių ir partnerių įspūdžiais apie naująjį logotipą, bet jo neparodydamas. Feisbuke užvirė komentarai, festivalio komanda sulaukė asmeninių prašymų slaptai iš anksto pasidalinti logotipu, dar nė nematytas vizualinis identitetas jau buvo apkalbamas privačiuose pažįstamų ratuose, o šiandien „Kino pavasaris“ pagaliau jį atskleidžia.

Kino atradimo platforma, turinti kuo nustebinti visus metus

„Kino pavasario“ komunikacijos ir marketingo vadovė Daiva Visockytė sako, kad „Kino pavasaris“ jau yra daugiau nei festivalis, tad atėjo laikas tai atvaizduoti ir įžodinti: „Kino pavasaris“ net 30 metų gyveno, skleidėsi ir augo organiškai, t.y., be didelių strategavimų, kur čia save pozicionavus. Tačiau užaugus iki tokio masto renginio ir šalia atsiradus kino platinimo, rodymo ir kitoms veikloms, kilo poreikis visa tai įvilkti į pasitikintį ir subrendusį kultūros prekės ženklą, kuris pagaliau surado savastį. O kada, jei ne sukakus 30–mečiui yra geresnė proga pažymėti savo brandą? Tad ir kviečiu naująjį identitetą priimti kaip brandos etapą, kaip ambiciją dar labiau augti, apimti dar daugiau veiklų, iš kurių festivalis – tik geriausiai matoma ledkalnio viršūnė“, – pasakoja ji.

Naujasis „Kino pavasario“ identitetas kurtas kartu su „Synthesis Consulting Group“ strategais Marija Bliuvaite, Gediminu Užkuraičiu ir meno vadovu Domu Mikšiu. M. Bliuvaitė sako, kad ne vienerius metus lietuvišką pavasarį pasitikę su geru kinu, „Kino pavasario“ prekės ženklą dauguma jau ėmė suvokti kaip platesnį kultūrinį reiškinį su glaudžia bendruomene ir kokybišku turiniu, todėl norėjosi jį galutinai išlaisvinti iš pirminės formos ir pristatyti nuosekliame nacionalinės kino lyderystės vaidmenyje.

„Naująja strategija ir dizainu užkodavome mintį, kurią, regis, jau visi žinojome, tik dar garsiai nepasakėme: „Kino pavasaris“ – tai platforma kūrėjams, žiūrovams, kritikams ir partneriams, suteikianti galimybę nuolatos mėgautis ir mainytis pasaulinio lygio kino vaisiais. Kino, kuris moko paruošti save vis naujoms patirtims, atsiverti aštrioms temoms, kvestionuoti priimtas nuostatas, susitapatinti su meilės subjektais ar pasirinkti politinę stovyklą“, – pažymi ji.

30–jo festivalio įvaizdis – T. Ramanausko rankose ir R. Samuolytės lūpose

„Jei nenori išprotėti, autorinį kiną turi patirti kino teatre. Nes kino teatre viskas, kas nereikšminga, užtemsta. <…> tavo pirštai nustoja dilgčioti, žvilgsnis susitelkia, vidinis balsas aprimsta ir tampi keleiviu. O keleiviu būti gera. Tave vairuoja. Tau pasakoja istoriją. Susitelk į ją“, – įsižiebus tamsiam ekranui sako aktorė R. Samuolytė.

Šių metų „Kino pavasario“ įvaizdžio kampaniją kūręs reklamos kūrėjas T. Ramanauskas tikina, kad Lietuvoje yra tik vienas tiek ilgai trunkantis, taip nuosekliai kokybę išlaikantis, taip išsamiai užsienio spalvas (ir kartais mus pačius sau) eksponuojantis kultūrinis renginys, kurio fenomenas tęsiasi 30 metų.

„Nieko net arti to, ką pavyko sukurti ir išlaikyti „Kino pavasariui“, nėra. 30 metų yra kosmosas. Kelios kartos jo paliestos. Kaip Lietuva per tą laiką pasikeitė! Tai yra neprilygstama kultūrinė žymė. „Kino pavasaris“ mus įpratino prie kino aktualumo (sunku būtų patikėti kokiame naujo, autorinio kino skurdistane kažkada gyvenome), kūrėjų drąsos, reginio svarbos. Tai tapo labesniu gerų filmų atrankos ženklu nei bet kurie mums žinomi apdovanojimai. „Kino pavasaris“ skleidėsi dideliame ekrane, visa svarba, viešai ir pakelta galva“, – sako jis.

Būtent dėl šių priežasčių, pasak T. Ramanausko, šių metų kampanija yra apie autorinio kino žiūrėjimo kino teatre ypatingumą, kuriam perteikti buvo tyčiškai atsisakyta vaizdų ir palikti tik juodi ekranai ir titrai bei gyvybingas R. Samuolytės balsas. „Kiekviename formate stengėmės rasti savų argumentų ateiti į kino teatrą, o ir atėjusiems – paryškinti, kodėl dėl to verta pasijusti geriau“, – pasakoja kūrėjas.

Šventinis atidarymo savaitgalis LNDT: muzikiniai pasirodymai ir filmas, atidaręs pirmąjį „Kino pavasarį“

Pirmąjį jubiliejinio festivalio savaitgalį, kovo 7–9 d., pradės išskirtiniai seansai LNDT, kur žiūrovai galės pamatyti ir patį pirmąjį pirmajame „Kino pavasaryje“ parodytą filmą – Leos Carax’o „Pont Neuf meilužiai“ (Lovers On the Bridge). Festivalį atidarys praėjusią savaitę net dviem „Oskarams“ nominuota, Europos kino akademijos apdovanojimu ir pirmuoju Baltijos šalyse „Auksiniu gaubliu“ už geriausią animaciją jau apdovanota latvių režisieriaus Ginto Zilbalodžio drama „Potvynis“ (Flow).

Kai kuriuos LNDT seansus lydės žiūrovų jau pamėgtas gyvas įgarsinimas. Tarp jų – ir prancūzų kino kūrėjo Jean’o Epstein’o „Ašerio namų griūtis“ (The Fall of the House of Usher), kuriam specialiai sukurtą garso takelį atliks Jimo Jarmusho filmo „Išgyvena tik mylintys“ kompozitorius Jozefas van Wissemas, Kanų kino festivalyje apdovanotas „Auksine palmės šakele“. Taip pat vieno siaubo žanro pradininkų vokiečių režisieriaus Roberto Wiene’o šiurpų, radikaliai ekspresionistinį filmą „Daktaro Kaligario kabinetas“ (The Cabinet of Dr. Caligari), kuriam muzikinį foną kurs psichodelinio roko grupė „Garbanotas“. O tarptautinį pripažinimą pelnę prodiuseris, „Radio Vilnius“ vienas iš įkūrėjų Manfredas Bajelis ir būgnininkas Marijus Aleksa su bendru projektu „Santaka“ įgarsins vieną radikaliausių eksperimentų Japonijos kino istorijoje – Teinosuke Kinugasa filmą „Beprotybės puslapis“ (A Page of Madness). Į dalį LNDT seansų žiūrovai bilietus gali įsigyti jau šiandien.

„Kino pavasario“ seansus LNDT galima rasti čia: https://kinopavasaris.lt/programa/, visa programa bus skelbiama vasario 13 d. 30–asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 7–23 d. Festivalį palaiko didieji partneriai „ERGO“ ir „Telia Play“, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA.

Šiandien lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ pristato 14-ąjį lietuviškų trumpametražių filmų katalogą. Tradiciškai likus keletui dienų iki didžiausio pasaulyje trumpametražių filmų festivalio ir mugės Klermone-Ferane (Prancūzija) pristatomas naujausių lietuvių kino kūrėjų rinkinys. Į šių metų katalogą „Lithuanian Shorts 2024–2025“ pateko rekordinis filmų skaičius – 40 savo premjerų laukiančių ar festivalines keliones pradėjusių filmų bei baigiamųjų darbų etape esančių Lietuvos kino kūrėjų darbų.

14-asis katalogas pasižymi formų ir kontekstų įvairiapusiškumu – nuo intymių asmeninių istorijų iki visuomeninių reiškinių analizės, nuo tradicinių pasakojimo struktūrų iki drąsių eksperimentinių kinematografinių sprendimų. Į rinkinį patekusiuose filmuose plati temų amplitudė: kultūrinės tapatybės paieškos, emocinių išgyvenimų gelmės, tarpusavio santykiai, asmeninė branda ir besikeičiančių miestų fragmentai. Šios istorijos padeda kūrėjams atskleisti savo kūrybinį braižą, o tarptautinei kino industrijai – pažinti lietuvišką kiną ir jo kūrėjus. Tarp 40 naujausių trumpųjų filmų – 25 vaidybiniai, 7 animaciniai, 6 dokumentiniai bei po vieną eksperimentinį ir hibridinį filmus.

Meinardo Valkevičiaus režisuotas trumpametražis filmas „Patrikas“ (angl. „The Perfect Fit“) šių metų pradžioje tapo pirmuoju lietuvišku animaciniu filmu pasiekiamu „Disney+“ platformoje. „Disney+“ – tai viena populiariausių pasaulio prenumeruojamų vaizdo įrašų pagal pareikalavimą platformų, priklausanti „The Walt Disney Company“ verslo segmentui ir kurioje galima rasti tokių prekės ženklų kaip „Disney“, „Pixar, Marvel“ ar „Star Wars“ turinį. Filmo kūrėjai tai vadina svajonės išsipildymu, dar vienu įrodymu, kad Lietuvoje kuriama kokybiška animacija, ir atsivėrusia nauja galimybe Lietuvos animacijos studijoms…

Animacinis filmas „Patrikas“ pasakoja apie drovų berniuką Patriką, gyvenantį vaikų namuose. Vieną dieną ekskursijos zoologijos sode metu pamatęs papūgas jis jomis susižavi taip, kad pats atranda savyje daugiau spalvų ir laisvės būti savimi, o jį supantys žmonės supanašėja į kitus matytus gyvūnus. Net jei tai dar labiau apsunkina jo gyvenimą tarp bendraamžių, o į vaikų namus užėję įtėviai keistai žiūri į Patriką – jis išlieka ištikimas sau.

Prieš atsidurdamas internetinėje platformoje animacinis filmas apkeliavo apie 30 kino festivalių visame pasaulyje, jo premjera įvyko Sidnėjaus kino festivalyje, vėliau jis rodytas Čikagos tarptautiniame vaikų kino festivalyje, Londono tarptautiniame animacijos kino festivalyje, Niuport Bičo kino festivalyje ir daugybėje kitų. Lietuvoje filmas rodytas Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“, animacijos ir videožaidimų festivalyje BLON, pasiekė virš šimto Lietuvos mokyklų agentūros „Lithuanian Shorts“ inicijuotoje programoje „Trumpa, bet diena: mažos istorijos, didelė vaizduotė“ ir t.t. 2023 m. „Patrikas“ buvo nominuotas „Sidabrinei gervei“ geriausio metų animacinio filmo kategorijoje.

Įkvepia svajoti drąsiau

„Patriko“ režisierius M. Valkevičius sako, kad tai yra vienas iš tų pasiekimų, kurių reikšmę žodžiais sunku apsakyti: „Pirmasis lietuviškas animacinis filmas „Disney+“ platformoje – tai ne tik mūsų studijos „Meinart“ įvertinimas, bet ir milžiniškas žingsnis visai Lietuvos animacijai. Man asmeniškai tai – svajonės išsipildymas.“ Jis pasakoja, kad „Disney“ pasaulis jį lydėjo nuo vaikystės – jų filmai įkvėpė kurti, svajoti ir siekti daugiau. „Žinoti, kad mūsų darbas atitinka „Disney“ studijos vertybes ir standartus, mūsų komandai simbolizuoja ne tik sėkmę, bet ir atsakomybę. Tai įkvepia mus judėti pirmyn, svajoti dar drąsiau ir kelti Lietuvos animacijos kartelę dar aukščiau“, – kalba režisierius.

 

Animacinio filmo prodiuserė Akvilė Bliujūtė-Janušė mano, kad tai visos nuostabios ir talentingos komandos nuopelnas. „To nebūtų įvykę be geros istorijos, režisūros, viso apipavidalinimo, muzikos ir kokybės apskritai. Vėliau prie filmo patekimo į platformą prisidėjo filmo „Patrikas“ kelionės po pasaulinio lygio animacijos festivalius. Mums padėjo labai patyrę filmų po festivalius platinimo agentai, o vėliau sutikome pardavimo agentus, kurie ir užmezgė kontaktus su „Disney+“, bei susitarė dėl mūsų filmo talpinimo jų platformoje. Jų dėka filmas taip pat buvo rodomas Prancūzijoje „Les Films Du Préau“, „Cine+“ ir t.t“, – teigia ji.

 

Auganti Baltijos šalių animacija

 

Bliujūtė-Janušė pastebi, kad Baltijos šalių animacija stiprėja ir tampa konkurencinga pasauliniu mastu: „Visose trijose Baltijos šalyse matome įvairių ir itin įdomių projektų. Ypač norėčiau paminėti Latvijos animacinį pilnametražį filmą „Potvynis“ (angl. „Flow“, rež. Gints Zilbalodis), kuris neseniai pelnė „Auksinį gaublį“ – tai įspūdingas laimėjimas visam mūsų regionui. Tokie pavyzdžiai įkvepia, taip pat, manau, padeda mūsų regiono animacijos kūrėjams toliau kurti itin kokybišką turinį ir siekti aukščiausių tikslų. Kad augimas būtų dar spartesnis, mums padėtų stipresni paramos mechanizmai, didesnės investicijos į talentų ugdymą ir dar geresnė infrastruktūra, leidžianti kurti ir platinti animacinius filmus globalioms rinkoms. Animacijos industrija sparčiai auga, finansavimas auga taip pat, tačiau nepakankamai, ypač lyginant su kitomis audiovizualinio meno šakomis.“

 

Valkevičius mano, kad tai gali tapti stipriu impulsu visai Lietuvos animacijos industrijai. Režisieriaus nuomone, tai, kad lietuviškas filmas pasiekė pasaulinę platformą, yra įrodymas, jog mūsų šalies kūrėjai gali konkuruoti globalioje rinkoje. „Tai ne tik parodo, kad mūsų kūryba yra vertinama pasaulyje, bet ir suteikia daugiau pasitikėjimo vietos kūrėjams. Šis įvykis taip pat gali atverti daugiau durų Lietuvos animacijos studijoms. Tai ženklas agentams, prodiuseriams ir pasaulinei auditorijai, kad Lietuvoje kuriama kokybiška animacija, – galvoja jis. – Be to, toks pasiekimas gali paskatinti didesnį vietos talentų susidomėjimą animacija kaip profesija. Tai puikus pavyzdys, kad Lietuvoje galima siekti aukščiausio lygio tarptautinėje erdvėje. Tikiu, kad tai ne paskutinis mūsų šalies kūrėjų pasiekimas ir kad šis momentas taps atspirties tašku dar ambicingesniems projektams.“

 

Dirba prie naujų animacijos projektų

 

Pasak A. Bliujūtės-Janušės, animacijos kūrėjai ramiai nesiilsi, studijoje „Meinart“ prodiusuoja tris trumpametražius filmus, kurie visi pasirodys šiais metais  – tai „Ten“ (rež. Šarūnas Vyštartas), „Deadline“ (rež. Gabija Visockaitė) ir „Anyone Lived in a Pretty How Town“ (rež. Daniel Kreizberg). Taip pat ji pasakoja, kad su „Patriko“ režisieriumi M. Valkevičiumi dirba prie dvejų ilgametražių animacinių filmų vaikams „Pabėgęs namas“ ir „Marmiai“. Anksčiau jie sukūrė didelio populiarumo sulaukusį animacinį ilgametražį filmą „Kakė Makė: mano filmas“ bei 8 dalių „Kakė Makė: serialas“. „Kol kas Lietuvoje yra kuriama labai mažai nacionalinių animacinių ilgametražių filmų. Tikiuosi, kad greitu metu tai pavyks pakeisti, o žiūrovai galės susipažinti su daugiau mūsų studijos ir kitų kūrėjų kūrinių“, – sako prodiuserė.

 

„Patriko“ scenarijaus autorė – Kotryna Šeduikytė, kompozitorius – Manuel Velazquez, filmo dailininkė – Gabija Visockaitė.

 

Filmo gamybą finansavo Lietuvos kino centras.

 

„Patriko“ anonsas: https://vimeo.com/669722308

Kovo 7-23 d. 30-ąjį jubiliejų švęsiantis „Kino pavasaris“ šiek tiek praskleidžia šiemetinės programos paslapties šydą ir skelbia pirmąjį filmą – festivalyje įvyks Lietuvoje itin laukiamo Saulės Bliuvaitės filmo „Akiplėša“ nacionalinė premjera. Šis filmas dėl pagrindinio prizo rungsis „Kino pavasario“ konkursinėje programoje. Įspūdingu pagrindiniu apdovanojimu prestižiniame Lokarno kino festivalyje iškart startavęs ir Europos kino apdovanojimams nominuotas lietuvės režisierės debiutinis filmas pakeliui iki Lietuvos ekranų toliau skina tarptautinius prizus.

 

„Saulės Bliuvaitės prisistatymas pasauliui iškart su 4 apdovanojimais Lokarne, tarp jų – ir pagrindiniu „Auksiniu leopardu“ – tapo istoriniu 2024-ųjų Lietuvos kino įvykiu. Išduosiu, kad mūsų komanda „Akiplėša“ labai tikėjo dar kai nė nebuvo paties filmo – vos perskaičiusi scenarijų. O šiandien, filmui tęsiant įspūdingas keliones per pasaulį, mes dar džiugiau patvirtiname tarp kino mylėtojų sklandančius gandus – „Kino pavasario“ žiūrovai pirmieji Lietuvoje išvys „Akiplėšą“, – atskleidžia festivalio vykdomasis direktorius Konradas Kazlauskas ir kviečia rezervuotis vietas pirmajame paskelbtame 30-ojo festivalio seanse.

 

Nacionalinė „Akiplėšos“ premjera „Kino pavasaryje“ įvyks kovo 19 d., o šios žinios paskelbimo proga festivalis kartu su filmo kūrėjais didžiausiems kino mylėtojams atskleidžia dar dvi naujienas: akiplėšišką anonsą ir galimybę įsigyti pirmuosius bilietus į vieną laukiamiausių šių metų lietuvių filmų. Festivalio metu „Akiplėšos“ seansų kiekis bus itin ribotas, o iškart po „Kino pavasario“ filmas tęs kelionę per Lietuvos kino teatrus.

 

„Labai laukiu tos dienos, kai „Akiplėša“ pagaliau susitiks su Lietuvos žiūrovais – šis filmas juk visų pirma buvo kurtas jiems. Labai nekantru sulaukti pirmųjų įspūdžių ir viliuosi, jog publika įvertins savo forma ir turiniu ne visai „patogų“ filmą. Džiaugiuosi, kad premjera įvyks „Kino pavasaryje“ – festivalyje, kuriame kadaise pristačiau patį pirmąjį savo trumpametražį filmą ir per daugelį metų atradau įvairiausių režisierių, kurių kūrybą seku iki šiol“, – sako režisierė Saulė Bliuvaitė.

 

Filmas „Akiplėša“ pasakoja apie dvi į paauglystę žengiančias merginas, kurios svajoja ištrūkti iš nykaus industrinio rajono. Kristina, išgyvenanti santykių krizę su tėvu, nori tapti garsia manekene ir kuo greičiau palikti namus. Marija, pritapti siekianti miestelio naujokė, seka Kristinos pėdomis. Merginos dar nežino, ką joms pačioms reiškia grožis ir meilė, tad vadovaujasi kiemo draugų suvokimais ir atkartoja tai, kas priimtina jų aplinkoje. O čia – konkurencija, pavydas, pavojinga draugija ir geresnio gyvenimo pažadas, verčiantis vis ekstremaliau žaloti savo kūną.

 

„Akiplėša“ – debiutinis ilgametražis Saulės Bliuvaitės filmas. Jos anksčiau sukurto trumpametražio dokumentinio filmo „Limuzinas“ premjera įvyko Niujorko Moderniojo meno muziejaus (MoMA) organizuojamame JAV kino festivalyje „New Directors / New Films“, šis filmas Varšuvos kino festivalyje pelnė geriausio trumpametražio dokumentinio filmo apdovanojimą. Saulė Bliuvaitė taip pat yra Europos kino apdovanojimuose nominuoto filmo „Izaokas“ (rež. Jurgis Matulevičius) scenarijaus bendraautorė ir viena iš montažo režisierių.

 

Filme „Akiplėša“ pagrindinius vaidmenis sukūrė debiutuojančios aktorės Vesta Matulytė ir Ieva Rupeikaitė, taip pat vaidino Giedrius Savickas, Eglė Gabrėnaitė, Vilma Raubaitė. Operatorius: Vytautas Katkus, dailininkas: Paulius Aničas, kompozitorius: Gediminas Jakubka, prodiuserė: Giedrė Burokaitė, vykdančioji prodiuserė: Justė Michailinaitė. Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.

 

30-asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 7-23 d. Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA.