Mėnuo: 2024 spalio

Sekmadienį pasibaigęs žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ pabaigai pasiliko svarbaus leidinio pristatymo renginį. Į lietuvių kalbą išverstas žmogaus teisių švietimo jauniems žmonėms vadovas „Kompasas“. Šis vadovas išverstas jau į daugiau nei 30 pasaulio kalbų, prieš lietuviškąjį leidimą pasirodė „Kompasas“ korėjiečių kalba.

 

„Žmogaus teisių kultūra Lietuvoje dar nėra pakankamai išplėtota. Tokią situaciją mokyklose lemia ne mokytojų nenoras gilintis į žmogaus teisių temas, bet kokybiškų įrankių bei priemonių trūkumas. Tikiuosi, kad „Kompasas“ padės pildyti šią spragą bei padės mokytojams, jaunimo darbuotojams ir edukatoriams atrasti būdų, kaip su jaunais žmonėmis kalbėtis apie pagarbą vienas kitam, suvokti savo teises bei kviesti imtis atsakomybės už save ir kitus“, – sako edukacinių filmų ir įrankių platformos „Nepatogaus kino klasė“ vadovė Sandra Gaučiūtė.

 

Pirmą kartą „Kompasas“ lietuviškai pasirodė dar 2010 m. Šis, atnaujintas, leidimas aptaria naujausius žmogaus teisių iššūkius ir tendencijas, siūlydamas pedagogams ir edukatoriams ne tik teorinių žinių, bet ir gausybę praktinių veiklų, padedančių įtraukti mokinius ir jaunuolius į aktyvias ir interaktyvias diskusijas apie pilietiškumą, lygybę, įvairovę ir kitus svarbius žmogaus teisių klausimus.

 

„Šiandien, kai tiek daug tikimasi iš mokyklos – kad ji suteiks tiek akademinių žinių, tiek ugdys kompetencijas, vertybines nuostatas, padės susigaudyti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje su visais jo keliamais iššūkiais, svarbu, kad mokytojas nebūtų paliktas vienas savo ugdymo misijoje. Tad tokios metodinės priemonės kaip „Kompasas“ yra tikras lobis, nes, viena vertus, įgalina mokytojus klasėje analizuoti aktualius žmogaus teisių klausimus, o kita vertus, pateikia ir metodinę įvairovę, kuri leidžia įtraukti, sudominti jauną žmogų, kuriam tradicinės pamokos, paremtos arba mokytojo monologu, ar vadovėlio skaitymu atsakinėjant į klausimus, jau yra didžiausia nuobodybė.

 

Man svarbiausia, kad tokia priemonė lengvai gali pasklisti po visą Lietuvą ir užtikrinti kokybišką ugdymo turinį nesvarbu, kur bebūtų mokykla“, – sako mokytojas ir Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys.

 

Leidinyje mokytojai ir edukatoriai ras įvairių mokymo priemonių, scenarijų ir veiklų aprašymų, kuriuos galima lengvai pritaikyti kasdienėje mokymo praktikoje. Šis Europos Tarybos ekspertų sukurtas leidinys rekomenduojamas tiek pradedantiems, tiek patyrusiems mokytojams ir edukatoriams, norintiems pagilinti mokinių supratimą apie žmogaus teises ir skatinti jų kritinį mąstymą

 

„Kompase“ pateikiama aiški ir struktūruota informacija apie pagrindines žmogaus teises, kas leido man lengviau suprasti šią sudėtingą temą ir perteikti ją jaunam žmogui paprastai ir suprantamai. Be to, vadove randami praktiniai pavyzdžiai ir veiklos pasiūlymai padėjo kurti įtraukiantį ir interaktyvų susitikimą. „Kompasas“ man tapo nepakeičiama priemone ugdant jaunimo sąmoningumą ir atsakomybę žmogaus teisių srityje“, – sako Daiva Juodinienė, Pakruojo Atviro jaunimo centro jaunimo darbuotoja.

 

Lietuviškas „Kompasas“ yra nemokamai prieinamas „Nepatogaus kino klasės“ svetainėje internete. „Kompaso“ leidimą inicijavo Lietuvos žmogaus teisių centras, vertimą į lietuvių kalbą ir dizaino adaptavimą finansavo Europos Sąjunga, Švedijos institutas ir Švedijos ambasada Vilniuje.

 

Apie „Nepatogų kiną“

 

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vieni pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, ES programa „Kūrybiška Europa MEDIA“, Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos vystomojo  bendradarbiavimo programa „LT AID“.

Režisierės Inesos Kurklietytės filmas „Drugelio širdis“ buvo pripažintas geriausiu pilnametražiu filmu YES kino festivalyje Jungtinių Amerikos Valstijų Columbus mieste Indianos valstijoje. Tai jau 14-as tarptautinis filmo apdovanojimas, o filmo  kelionė po festivalius tęsiasi jau trečius metus – nuo 2021-ųjų, kai įvyko jo pasaulinė premjera.

 

Šis laimėjimas ypatingas tuo, kad geriausiu išrinktas vaikiškas filmas ne vaikiškame kino festivalyje. Filmų vertinimo komisiją sudarė aštuoni kino kūrėjai, žiniasklaidos atstovai, aktoriai, prodiuseriai ir režisieriai iš JAV ir pasak festivalyje YES dalyvavusios režisierės I.Kurklietytės, jie buvo labai sužavėti filmu.

 

„Labiausiai sujaudino Columbus žiūrovai, kurie sugrįžo į „Drugelio širdis“ peržiūrą ir antrąkart. Nuostabu, kad filmas palietė įvairaus amžiaus žiūrovus – tiek garbaus amžiaus vyrus, tiek dešimtmetę Norą. Gera suvokti, kad filmas pasiekia žiūrovų širdis nesvarbu, kur bebūtum, nes visiems reikia šilumos ir gėrio, visi pasiilgę jautrumo“, – savo įspūdžiais dalijasi I.Kurklietytė.

 

„Džiaugiuosi, kad „Drugelio širdis“ vis dar aktyviai keliauja po pasaulį ir dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose.  Filmas yra aktualus ir nuolat susitinka su naujais žiūrovais, o tarptautiniai įvertinimai ir žiūrovų dėmesys džiugina ir skatina kurti naujus filmus. Šiuo metu kartu su režisiere Inesa Kurklietyte ruošiamės naujo filmo vaikams „Aš pakeisiu pasaulį“ filmavimui, nes norisi kurti kiną jaunąjai auditorijai ir pripratinti ją prie kokybiško kino“, – sako prodiuserė Živilė Gallego iš „Fralita Films“.

 

Naujasis filmas „Aš pakeisiu pasaulį“, kurio scenarijų kūrė rašytoja Rebeka Una kartu su režisiere Inesa Kurklietyte, dėmesį atkreips į vaikų išgyvenamas problemas vienuolikametės Lukos, trokštančios pakeisti netobulą pasaulį, akimis. Vienišo vaiko nuotykiai dideliame mieste – taps pagrindine filmo ašimi.

 

2021-aisiais sukurtas filmas „Drugelio širdis“ pasakoja apie ypatingą berniuką Juozapą, jo draugystę su kaimynų mergaite Rugile, priešprieša su berniukų gauja, santykius su suaugusiaisiais. Filmas kviečia nebijoti būti savimi, pasitikėti draugais ir pasinerti į nerūpestingą vaikystės vasarą. Pagrindinį herojų Juozapą įkūnijo Elijas Malinauskas, o jo draugę Rugilę – Vilnė Konstancija Abukevičiūtė. Filme vaidina vaikai, atrinkti filmavimams iš visos Lietuvos, o suaugusiųjų vaidmenis atlieka aktoriai Eglė Jackaitė, Lukas Petrauskas, Gabrielia Kuodytė, Toma Vaškevičiūtė, Marius Repšys, Gabija Jaraminaitė, Julius Žalakevičius, bei kiti. Filmo operatorius – Viktoras Radzevičius. Filmo scenarijų kūrė režisierė I.Kurklietytė kartu su rašytoja Modesta Jurgaityte. Filmo prodiuserė – Živilė Gallego iš VŠĮ „Fralita Films“.

 

Ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos žiūrovai įvertino filmą – visos Lietuvos kino teatruose „Drugelio širdį“ pamatė 47 tūkst. žiūrovų, filmas toliau rodomas namų kino platformose „ŽMONĖS Cinema“, „C-Gates“ bei „Telia play“. Filmo „Drugelio širdis“ gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras, Kūrybiškos Europos programa Media ir LRT.

Antradienį Vilniuje, kino ir medijų erdvėje „Planeta“ įvyko pirmasis visuotinis Kino kultūros asociacijos (KKA) narių susirinkimas. Jo metu buvo išrinkta asociacijos valdyba.

 

Dvejų metų kadenciją KKA valdyboje pradeda Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė (VšĮ „Lithuanian Shorts“ direktorė), Vilma Levickaitė (VšĮ „Skalvijos“ kino centras direktorė), Gediminas Andriukaitis (VšĮ „Nepatogus kinas“ direktorius), Lina Kaminskaitė-Jančorienė (VšĮ „Meno avilys” atstovė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė), Dagnė Vildžiūnaitė (VšĮ „Just a moment“ direktorė), Aistė Račaitytė (kino leidybos kompanijos „Taip toliau” įkūrėja) ir Goda Januškevičiūtė (kino režisierė, Lietuvos žurnalistikos centro ryšių su visuomene ir integruotos komunikacijos programos vadovė).

 

Rinkimuose savo kandidatūras iškėlė 12 kandidatų/čių. 

 

Po visuotinio susirinkimo vykusiame valdybos posėdyje buvo išrinkta valdybos pirmininkė. Ja tapo Vilma Levickaitė.

 

 „Organizacija veikia nuo š. m. vasario mėn., iki pirmojo visuotinio narių susirinkimo asociacijoje dirbo laikinoji valdyba. Ji suformavo dienotvarkę, kurioje pagrindiniai asociacijos prioritetai – kino kultūros finansavimas, nacionalinė filmoteka, kino įstatymo pataisos. Nauja valdyba pasisakė už dienotvarkės tęstinumą, tačiau, žinoma, ji bus papildyta naujais klausimais, kuriuos iškels nariai” – teigė V. Levickaitė. 

 

Valdybos posėdžiai vyks ne rečiau kaip kartą į ketvirtį.

 

KKA buvo įkurta siekiant plėsti suvokimą apie kino kultūrą ir įtvirtinti jos vietą Lietuvos kultūros lauke. Asociacija vienija kino edukacijos, festivalių, kritikos, kuratorystės, leidybos, paveldo, platinimo, rodymo, sklaidos ir tyrimų srityse veikiančias organizacijas bei asmenis. Šiuo metu KKA yra 40 narių.

Labai gali būti, kad daug kam kino režisierės Eglės Vertelytės komedija „Gardutė“ taps pirmąja pažintimi su aktorėmis Elena Ozarinskaite ir Agnieszka Ravdo. Kai kas jas prisimins iš teatro spektaklių, bus ir tokių, kurie neabejotinai apie jas yra girdėję, tačiau jų darbų nematę. Bet kokiu atveju, emocinga, gaivi ir labai nuoširdi jaunųjų aktorių vaidyba filme neliks nepastebėta.

 

Nei Prancūzijoje gyvenanti E. Ozarinskaitė, nei pastaruoju metu Kaune sūnų auginanti A. Ravdo nesitikėjo filme gauti vaidmenį. Perėjusi pirmąjį atrankos turą Elena išvis pamiršo apie kvietimą filmuotis, Agnieszka, kad ir kaip stengėsi atrankoje gerai pasirodyti, kvietimo į antrąjį turą sulaukė tik po metų.

 

„Nuoširdžiai, nesitikėjome“, – vienu balsu sako aktorės, čia pat pridurdamos, kad „Gardutė“ joms abiem yra pirmieji dideli, pagrindiniai vaidmenys kine.

 

Tačiau išties jas reikia pamatyti: E. Ozarinskaitės dar sovietmečiu dvelkiančioje valgykloje „Gardutė“ dirbanti Ona – naivi ir geraširdė, didžiulėmis, išplėstomis akimis į pasaulį žvelgianti ir nesąmoningai meilės laukianti vieniša mama. A. Ravdo personažė – toje pačioje valgykloje dirbanti geriausia Onos draugė, kaimietukė Saulė.

 

Vieną dieną Saulė be Onos leidimo jas įtraukia į aukštos klasės maisto gaminimo realybės šou, kurio pagrindinis prizas yra nuosavas restoranas. Šito restorano, beje, pagal scenarijaus autorės ir režisierės E. Vertelytės sumanymą, labai nori ir viena itin patyrusi virtuvės šefė Bruknė, kurią filme vaidina aktorė Lina Rastokaitė.

 

„Gal tris kartus buvome susitikę su kūrybine grupe, bet aš niekaip negalėjau patikėti, kad mane išsirinks, vis atrodė, tikrai paims garsesnę, geriau žinomą, daugiau vaidmenų sukūrusią aktorę“, – sako E. Ozarinskaitė ir visai neslepia, kad šis vaidmuo jai – svajonės išsipildymas.

 

„Kai mane pakvietė į atranką, pagalvojau – mano vaidmuo. Netgi pradėjau repetuoti namuose, – pasakoja A. Ravdo. – Atrankoje supratau, kad tai, kaip matau vaidmenį, prasilenkia su komandos matymu, kad mėginu įbrukti savo variantą. Po atrankos man pasakė, kad esu tarp favoričių ir… dingo. Kito skambučio sulaukiau tik po metų, teko dar kartą dalyvauti atrankoje. Gerai prisimenu: įsėdau į automobilį ir atsidusau – dalyvavau taip, kaip nereikia, tikrai nepaims! Bet staiga – skambutis.“

 

Jos abi prisimena kino aikštelėje nugirstą frazę „Ateinate, atsistojate su tais kvailais kostiumais ir jau juokinga“. Regis, filmo režisierė E. Vertelytė būtent to ir siekė, norėjo, kad Onos ir Saulės personažuose atsispindėtų realios Elenos ir Agnieszkos patirtys.

 

„Pagaliau gavai vaidmenį, kur tau vaidinti nereikia“, – taip Agnieszkos sukurtą virėjos Saulės personažą įvertino jos vyras, aktorius Vaidas Maršalka, o pati aktorė įsitikinusi, kad asmeninio gyvenimo nei teatro scenoje, nei kino aikštelėje nubraukti neįmanoma. „Vaidmens pradžia ir pabaiga visada esi tu“, – ji sako ir pasakoja filme kūrusi mokyklos amžiaus Agnieszką, kuri turi savitą supratimą apie tai, kas yra garsenybės.

 

Oskaro Koršunovo spektakliuose „Romeo ir Džuljeta“ Džuljetos, „Žuvėdroje“ Ninos, „Tartiufe“ Marijanos ir daugybę kitų vaidmenų teatre sukūrusi A. Ravdo Klaipėdos universitete studijavo režisūrą, vėliau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vadovaujama Veltos ir Vytauto Anužių, baigė vaidybos studijų programą.

 

Onos natūralumas filme lygiai taip pat paperka. „Man gražiausias buvimas – vaidinti, – sako E. Ozarinskaitė. – Vaidyba – vaidyba, bet juk viską ištrauki iš savęs, visas savo patirtis. Gali jas padidinti, gali pamažinti, bet juk supranti, ką reiškia netektis, ką reiškia būti paliktai, ką reiškia džiaugtis. Turi suprasti vaidmenį, ištraukti tai, kas jam tinka iš savęs, ir po gabalėlį sudėti.“

 

Menininkų šeimoje užaugusi, aktorystę su studijų vadovu Valentinu Masalskiu atradusi, o vėliau režisūros magistro studijas baigusi E. Ozarinskaitė pastaruoju metu vaidmenų nekuria. Šį pavasarį atšokusi vestuves Prancūzijoje, ji sako vis dar ieškanti savęs, nors čia pat prisipažįsta, kad vaidinti kine norėtų.

 

Rugsėjį Vilniuje buvo pristatytas Aušros Lukošiūnienės dokumentinis filmas „Juoda“ apie E. Ozarinskaitės tėtį – architektą, dizainerį ir menininką Valdą Ozarinską. Elenos vaidmuo šiame filme buvo suvaidinti save.

 

Ir iš Prancūzijos į Lietuvą parvykstančiai Elenai, ir Agnieszkai „Gardutės“ premjera bus ir pirmoji filmo peržiūra. Abi juokiasi: kad tik neištiktų širdies smūgis, širdis, belaukiant premjeros, jau dabar baladojasi.

 

Įvairiais gyvenimiškais prieskoniais paskaninta pirmoji lietuviška kulinarinė komedija „Gardutė“ – kino teatruose nuo lapkričio 29 dienos. Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Filme vaidina E. Ozarinskaitė, A. Ravdo, L. Rastokaitė, Leonardas Pobedonoscevas, Vytautas Rumšas jaunesnysis. Pasirodo ir realūs virtuvės šefai: Liutauras Čeprackas ir televizijos projekto „Lietuvos superšefas“ nugalėtojas Arnas Petronis.

 

Filmo anonsą rasite šioje nuorodoje: https://youtu.be/hTJiMOo3UTY