Mėnuo: 2024 rugpjūčio

 

Kino kritika, žurnalistika, komunikacija bei kūrybiniu rašymu besidomintieji kviečiami teikti paraiškas kino kritikos mokymų programai „Shorts Critics“. Atrinkti dalyviai/ės rugsėjo–sausio mėnesiais gilins tekstų kūrimo žinias ir lavins kūrybinio rašymo gebėjimus kartu su šių sričių ekspertų/čių pagalba. Paraiškų į „Shorts Critics 2024–2025“ laukiama iki rugpjūčio 25 d. Programą įgyvendina lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.

 

„Trečiajam sezonui sugrįžtančios „Short Critics“ dirbtuvės yra puiki proga trumpam pasimatuoti kino kritiko/ės profesiją ir pažvelgti į kiną naujomis akimis. O mokymų metu tobulinami analizės bei rašymo įgūdžiai neabejotinai pravers ne tik kine, bet ir kitose srityse,“ – tvirtina viena iš programos ugdymo vadovių, kino kritikė Monika Gimbutaitė.

 

Trečiasis „Shorts Critics“ sezonas startuos rugsėjo pabaigoje, kada atrinkti/os dalyviai/ės susirinks į pirmąsias kino kritikos dirbtuves ir dalyvaus kino kalbos pagrindų, kino kritikos, recenzijų ir interviu rengimo, kūrybinio rašymo paskaitose. Spalio–sausio mėnesiais dalyviai/ės lankysis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“, Europos šalių kino forume „Scanorama“, Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje bei su mokymų programos ugdymo vadovių – kino kritikių Mantės Valiūnaitės ir Monikos Gimbutaitės – pagalba rengs filmų / filmų programų recenzijas ir interviu. „Shorts Critics“ programą užbaigs antros dirbtuvės, kuriose ekspertai/ės dalinsis kinotyros žiniomis, kino festivalių, repertuarų sudarymo, kino platinimo ir programų kuravimo praktikomis.

 

Apie kino kritikos mokymų programą atsiliepia praėjusių metų dalyvis: „Itin kruopščiai parengta mokymų programa žavėjo pranešėjų lygiu, o vadovių atsidavimas ir rūpestis mūsų tekstais įpareigojo lipti iš komforto zonos bei ragino kiekvienu parašytu sakiniu kurti santykį su skaitytojais,“ – dalijasi „Shorts Critics“ alumnas Paulius Lučinskas.

 

„Shorts Critics“ programos daromą poveikį būsimiems/oms kino kritikams/ėms pažymi ir alumnų darbai pasibaigus mokymams. 2022–2023 m. programos dalyvis, animacijos specialistas, dėstytojas Tomas Mitkus ir toliau rengia bei sėkmingai publikuoja filmų recenzijas kino portaluose. Tų pačių metų dalyvė Monika Navickaitė 2024 m. tęsė savo kompetencijų tobulinimą tarptautinėje kino kritikos mokymų programoje „The END“. 2023–2024 m. programos dalyviai Rokas Jonas ir Simas Narušis savarankiškai rengia recenzijas, o dalyvė Kristina Abromaitytė išbandė pokalbių moderatorės rolę vesdama klausimų-atsakymų sesiją su trumpametražių filmų kūrėjais „Trumpas kinas“ seanse.

 

Paraiškų programai „Shorts Critics 2024–2025“ teikimo terminas – rugpjūčio 25 d.

Programos taisyklės: čia.

Registracijos anketa: čia.

 

 

KONTAKTAI

Marija Mireckaitė

media@filmshorts.lt

Jau kitą savaitę, rugpjūčio 23-25 dienomis, Palangoje įvyks komedijų kino festivalis „Tik be dramų“. Festivalis pirmaisiais savo namais pasirinko dvi išskirtines Palangos vietas – Palangos kultūros centrą (rugpjūčio 23 d.) ir Oldman parką (rugpjūčio 24-25 d.). Čia visų kino ir komedijų mylėtojų lauks nemokami seansai ir, kaip tikimasi, daug geros nuotaikos.

 

Tai žada ir debiutinio festivalio programa, kurioje itin gausu Lietuvos kino kūrėjų trumpametražių filmų, aprėpiančių daugiau ne pastarąjį dešimtmetį – programoje jų net septyni. Dokumentiniai ir vaidybiniai filmai analizuoja skirtingas temas, kurių centre ir šeimos santykiai, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdis, čeburekų pardavėjai, lengvo uždarbio vilionės ir šiuolaikinės technologijos. O kas yra gera komedija patiems režisieriams?

 

„Mano manymu, gera komedija nebando įtikti visiems žiūrovams. Ji pasirenka savo auditoriją, yra drąsi ir svarbiausia, nebijo būti nesuprasta. Tokia komedija man yra M. Formano „Atotrūkis“, – rekomendacija dalinasi režisierius Titas Laucius, neseniai žiūrovams pristatęs ilgo metro filmą „Paradas“.

 

Savo požiūrį į komedijas turi ir „Čeburekų pardavėjai“ režisierius Tomas Bručas. „Komedijų pats nebežiūriu. Kine man jų trūksta, pasigendu kokybiško, adekvataus, sveiko turinio ir požiūrio į šį žanrą. Tačiau, norint pamatyti komedijas, man nebereikia filmų. Užtenka išeiti iš namų, pažiūrėti žinias, paskrolinti socialines medijas. Manau, gyvename kasdienybėje, kurioje komedijos – pilna. Tik scenarijai ir aktoriai yra tokie geri, jog patys nežino, kad vaidina“, – teigia režisierius, sukūręs filmą apie daugeliui gerai pažįstamą ir neatskiriamą Palangos kultūrinę dalį – čeburekų pardavėjus.

 

Dauguma kino kūrėjų mano, kad gera komedija atsiranda iš paties gyvenimo, jo stebėjimo. „Pirmas sekmadienis po pirmos pilnaties“ režisierė Greta Griniūtė sako, kad: “Gera komedija visada turi turėti gyvenimo buities elementų, kurie yra iki kaulų smegenų atpažįstami ir dėl to pasidaro juokingi. Savo patirtimi pasidalino ir „Komisijos“ režisierius Vytautas Oškinis: „Kurti komedijos neplanavau, bet ji nutiko savaime. Turbūt negali pabėgti savęs, kuomet greta rimtų temų matai besismelkiantį absurdą ir gyvenimo motyvus, kurie tarsi nepataiko į ritmą. Branginu tuos momentus ir tokį humorą (ir tokias komedijas)“.

 

Neišvengiamai komedijoje rasime ir dramos. „Knygoje kažkada perskaičiau, kad geroje komedijoje slypi drama ir ši mintis man labai patiko. Rašydamas scenarijų nebandžiau kurti komedijos, labiau mąsčiau apie filmo veikėjus ir jų poreikius. Manau, kad komedija šiame filme atsiranda iš skirtingų personažų socialinių kontekstų, motyvacijų, kurie paverčia juos sunkiai suderinamais. Ir vis dėl to jie susitinka!“ – mintimis dalinosi „Konsultacijos“ režisierius Adas Burkšaitis. „Eine Schokoladen Lampe“ režisierius Andrius Bartkus leidžiasi į dar tamsesnį komedijos klodą. „Komedija yra kito nesėkmė, ar tam tikra kito žmogaus nelaimė“, – teigia jis.

 

Visus šiuos filmus ir dar daugiau jau kitą savaitę žiūrovai galės pamatyti ir įvertinti festivalyje „Tik be dramų“.  2024-aisiais startuojantis festivalis rodys ir tarptautinės žiūrovų auditorijos pamėgtus filmus, ir lietuviškas premjeras, ir įvairių kūrėjų retrospektyvas. Nepamirš trumpametražių filmų, animacijos bei talentingosios studentų kartos, kuri kasmet vis labiau džiugina savo kitokiu požiūriu ir naujais naratyvais.

 

Komedijų kino festivalis „Tik be dramų“ – vyks rugpjūčio 23-25 dienomis Palangoje. Renginiai nemokami, bet į rugpjūčio 23 d. filmų peržiūras būtina registracija: https://forms.gle/PAYgUftLVHAQToU68

 

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/tikbedramu

 

Festivalio programa:

 

2024 m. rugpjūčio 23 d., 18:00 val Palangos kultūros centras (Grafų Tiškevičių al. 1, Palanga)

„Nevykęs scenarijus“, rež. Kristina Sereikaitė ir Linas Mikuta, 2010, Lietuva, 10 min.
„Komisija“, rež. Vytautas Oškinis, 2019, Lietuva, 11 min.
„Šeima“, rež. Titas Laucius, 2019, Lietuva, 21 min.
„Konsultacija“, rež. Adas Burkšaitis, 2021, Lietuva, 7 min.
„Čeburekų pardavėjai“, rež. Tomas Bručas, 2011, Lietuva, 27 min.

 2024 m. rugpjūčio 24 d., 20:00 val., OLDMAN parkas (Jūratės g. 2a, Palanga)

„Eine Schokoladen Lampe“, rež. Andrius Bartkus, 2020, Lietuva, 23 min.

„Liuksemburgas, Liuksemburgas“, rež. Antonio Lukich, 2022, Ukraina, 1 val. 45 min.

2024 m. rugpjūčio 25 d., 20:00 val., OLDMAN parkas (Jūratės g. 2a, Palanga)

„Pirmas sekmadienis po pirmos pilnaties“, rež. Greta Griniūtė, 2021, Lietuva, 15 min.

„Niekalienė“, rež. Kinga Dębska, 2021, Lenkija, 1 val. 34 min.

 

Festivalis „Baltijos banga“ Nidoje – tai įdomūs, atviri ir neformalūs kino kūrėjų pokalbiai su publika. Tai bendravimas su žiūrovais, kuris nesibaigia po filmo seanso kino salėje ar jos prieigose, o persikelia į miestelio gatves ar miško kelius.

 

Jau kitą penktadienį, rugpjūčio 23 d. Nidos bendruomenės namuose prasidės kino festivalis „Baltijos banga“ ir kartu virtinė susitikimų su kiną kuriančiais žmonėmis.

 

Atidarymo vakarą festivalyje viešės režisierė Aistė Stonytė, kurios debiutinis filmas „Mamutų medžioklė“ profesionalus nustebino branda, estetine koncepcija, atviru ir nesupaprastinančiu įvykių žvilgsniu į valdžios ir meno žmonių konfliktus. Antrą atidarymo vakaro filmą – vaidybinį Marijos Kavtaradzes kūrinį „Tu man nieko neprimeni“ (2023) pristatys prodiuserė Marija Razgutė; ši viena garsiausių savo kartos kino gamybos profesionalių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje dalinsis su publika profesijos paslaptimis. Beje, „Baltijos bangos“ žiūrovai išvys ir dar vieną jos prodiusuotą filmą – Latvijos režisierės Ilzės Kungos-Melgailes vaidybinį filmą „Mano laisvė“ (2024, „Mana brīvība“), sukurtą pagal tikrus įvykius ir pasakojantį įtraukiančią vienos iš Latvijos atgimimo lyderių Itos Kozakevič gyvenimo istoriją. Filmą festivalyje pristatys šiųmetinės „Sidabrinės gervės“ laureatė – geriausia metų montažo režisierė Silvija Vilkaitė-Ramanauskė.

 

Režisierius Arturas Jevdokimovas ir prodiuserė Ringailė Leščinskienė atvyks į Nidą su nauju, kino repertuare dar nerodytu dokumentiniu filmu „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“ (2023) – tai daugiaprasmis kūrinys, talpinantis asmenines Kalėdų augintojų istorijas, Sakartvelo eglučių sėklų augintojų realybę, jungiantis lokalius ir globalius pasakojimus.

 

Prodiuserė Živilė Gallego ir režisierė Agnė Marcinkevičiūtė pristatys daugybę komplimentų šiapus ir anapus Atlanto sulaukusį dokumentinį filmą „Mūza“ (2024). Kaip kūrėjoms pavyko atskleisti įstabią pianistės Mūzos Rubackytės kūrybinio kelio ir gyvenimo istoriją?

 

Nidoje viešėsiantis režisierius Vytautas Dambrauskas ir jo dokumentinis filmas „Bilietas“ (2023) tapo šių metu atradimu net reikliausiems kino kritikams. Šis filmas – apie Žalgirio krepšinio komandą jos „auksiniais“ laikais 1979-1989, tačiau režisieriui pavyko nepaprastai pagaviai papasakoti apie laiką, žmones, juos lydėjusius nuotykius, apskritai apie mūsų visuomenės kaitą.

 

Visuomenės raidos tema yra ir filmo „Karta. EU“ (2024, rež. Eimantas Belickas) dalis. Tai unikalus projektas, kuris buvo kuriamas dvidešimt metų – nuo dienos, kai Lietuva tapo Europos sąjungos nare. Jo idėjos autorius režisierius Arūnas Matelis ir prodiuserė Algimantė Matelienė pasidalins prisiminimais apie sumanymą, apie tai, kaip jie nuo gimimo dienos iki šiandien filmavo augančios naujos europietiškos kartos vaikus.

 

Režisierė Irma Pužauskaitė „Baltijos bangos“ publikai pristatys debiutinį vaidybinį filmą „9 žingsnis“ (2022) ir tai puiki proga su autore pasikalbėti ir apie sudėtingas filmo temas (atskirai gyvenančių paauglių ir jų tėvų bendravimą, priklausomybes), ir apie tai, kokius iššūkius patiria pirmą filmą kuriantys režisieriai ir režisierės.

 

Kino platintoja, festivalio svečio kino programos „Lokys, liūtas ir šakelė“ sumanytoja Giedrė Krikščiūnaitė parodys geriausiais ne viename tarptautiniame festivalyje pripažintus du svarbius Baltijos jūros šalių filmus – Akio Kaurismäkio „Nukritę lapai“ (2023, „Kuolleet lehdet“) ir Christiano Petzoldo „Liepsnojantis dangus“ (2023, „Roter Himmel“).

 

Nidos „Vasaros knygyne“ kino operatorius Viktoras Radzevičius pristatys šįmet išleistą kino žmonių portretų, filmavimų aikštelių akimirkų foto albumą „Atmintis“, o kino kritikė, festivalio programos koordinatorė Rasa Paukštytė – tritomį „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“, skirtą šalies kino raidai.

 

16-oji “Baltijos banga” vyks rugpjūčio 23-27 d. Nidoje, Bendruomenės namuose, jo metu įvyks 16 Baltijos šalių filmų seansų, dalis jų nemokami. Vyks Animacijos mokyklėlės šeimoms užsiėmimai. Festivalį organizuoja Lietuvos kinematografininkų sąjunga ir Nidos kultūros ir informacijos centras „Agila“.

 

Visa „Baltijos bangos“ programa www.baltijosbanga.lt

Rengėjų inf.

Festivalį organizuoja: Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“

Festivalį finansuoja: Lietuvos kino centras, Neringos savivaldybė, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA

Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Festivalio kino platforma LRT EPIKA

Partneriai: žurnalas „Kinas“, Lietuvių filmų centras (www.lfc.lt), Neringos meno mokykla, viešbutis-restoranas „Nerija“, „Švyturys“ nealkoholinis, UAB „Skonis ir kvapas“, „Rokiškio sūris“,  „Bilietai.lt”, „Vasaros knygynas”

 

Ypatingas laimėjimas Lietuvos kino istorijoje – du lietuvių filmai šįvakar įvertinti net šešiais prestižinio 77-ojo Lokarno kino festivalio apdovanojimais. Režisierės Saulės Bliuvaitės „Akiplėša“ pelnė pagrindinį festivalio prizą – „Auksinį leopardą“, taip pat buvo apdovanotas geriausio pirmojo vaidybinio filmo bei nepriklausomų – ekumeninės ir jaunosios – žiuri prizais. Lauryno Bareišos filmas „Sesės“ įvertintas dviem pagrindiniais apdovanojimais: L. Bareiša pripažintas geriausiu festivalio režisieriumi, o aktorių kvartetas – Gelminė Glemžaitė, Agnė Kaktaitė, Paulius Markevičius ir Giedrius Kiela – laimėjo apdovanojimą už geriausią vaidybą.

 

Lietuviai tarptautinėje konkursinėje programoje varžėsi kartu su kūriniais ir žinomais vardais iš viso pasaulio, tarp kurių – tokių žinomų režisierių kaip Hong Sang-soo, Wang Bing, Ben Rivers darbai.

 

Režisierė S. Bliuvaitė po apdovanojimų netvėrė džiaugsmu: jau vien debiutinį filmą pristatyti „A“ klasės festivalyje – vieną kartą gyvenime pasitaikanti patirtis, o jame iškart pelnyti net keturis apdovanojimus, tarp jų – ir pagrindinį, yra neįtikėtinas pripažinimas. „Labai džiaugiuosi, kad daug metų trukęs procesas pagaliau pasiekė šį etapą, kai galime švęsti rezultatą ir dar kokį! Smagu, jog čia esame kartu su komandos nariais, esu dėkinga jiems už tai, jog ėjo šiuo ilgu kūrybiniu keliu kartu su manimi. Ačiū visiems ir kiekvienam!“

 

„Saulės filmas – jos pirmasis ilgametražis darbas, tačiau Lokarno festivalyje jis ne tik peršoko debiutuojančių režisierių svajonę patekti į debiutų konkursą, iškart pateko į pagrindinę konkursinę programą, bet ir pelnė svarbiausią prizą. Saulė buvo jauniausia režisierė šiame tarptautiniame konkurse, o „Akiplėša“ turėjo garbės varžytis toje pačioje lygoje su pasaulyje žinomais vardais ir meistrais“, – atkreipia dėmesį prodiuserė Giedrė Burokaitė („Akis bado“).

 

Bareiša džiaugėsi Lokarno festivalio, kur ypatingas dėmesys skiriamas autorinio kino kūrėjams, apdovanojimu. „Esame beprotiškai laimingi ir džiaugiamės šiuo tarptautinės kino bendruomenės pripažinimu. Lokarnas, kaip ir Kanai, Venecija, Berlynas priskiriamas „A“ klasės festivalių grupei. Šis laimėjimas – ne tik visos komandos, bet ir Lietuvos kino laimėjimas“, – sakė filmo „Sesės“ režisierius L. Bareiša.

 

Lietuvoje „Sesės“ – nuo rugsėjo 20 d.

 

„Sesės“ žiūrovus nukels į karštą vasaros savaitgalį sodyboje, kur poilsiauti atvyksta dvi šeimos. Paslaptingoje dramoje žodis po žodžio, veiksmas po veiksmo pradeda prasiveržti tarpusavio konkurencija, kuri pasisuka netikėta kryptimi. Lietuvos kino teatruose filmas pasirodys nuo rugsėjo 20 d.

 

Filmą „Sesės“ kūrė Lietuvos prodiuserinė kompanija „Afterschool“, prie filmo gamybos prisidėjo Latvijos kino kompanija „Trickster Pictures“. Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras, LRT, Latvijos nacionalinis kino centras ir Europos Tarybos kino paramos fondas „Eurimages“.

 

Bareišos filmai jau antrą kartą laimi prizus didžiuosiuose tarptautiniuose kino festivaliuose. Debiutinis režisieriaus filmas „Piligrimai“ 2021 m. buvo pripažintas geriausiu Venecijos kino festivalio „Horizontų“ programoje ir į Lietuvą atvežė Venecijos liūtą.

 

„Akiplėšą“ žiūrovai išvys pavasarį

 

„Akiplėša“ seka dviejų į paauglystę žengiančių merginų tapatybės paieškas nykiame industriniame rajone, kur smalsumas ir pavojus egzistuoja kaip vienas nuo kito neatsiejami dalykai. Trylikametės merginos dar nežino, ką joms pačioms reiškia grožis, seksualumas ir meilė, tad vadovaujasi kiemo draugų suvokimais, bando atkartoti tai, kas aplinkoje laikoma „normalumu“. „Akiplėša“ – tai filmas apie norą pritapti ir kainą, kurią sumokame, bandydami pasiekti tobulumą.

 

Tai – debiutinis ilgametražis Saulės Bliuvaitės filmas. Jos anksčiau sukurto trumpametražio dokumentinio filmo „Limuzinas“ premjera įvyko Niujorko Moderniojo meno muziejaus (MoMA) organizuojamame JAV kino festivalyje „New Directors / New Films“, šis filmas Varšuvos kino festivalyje pelnė geriausio trumpametražio dokumentinio filmo apdovanojimą. Saulė Bliuvaitė taip pat yra Europos kino apdovanojimuose nominuoto filmo „Izaokas“ (rež. Jurgis Matulevičius) scenarijaus bendraautorė ir viena iš montažo režisierių.

 

Lietuvos žiūrovai filmą „Akiplėša“ galės išvysti 2025-ųjų pavasarį. Jame pagrindinius vaidmenis sukūrė debiutuojančios aktorės Vesta Matulytė ir Ieva Rupeikaitė, taip pat vadino Giedrius Savickas, Eglė Gabrėnaitė, Vilma Raubaitė. Operatorius: Vytautas Katkus, dailininkas: Paulius Aničas, prodiuserė: Giedrė Burokaitė. Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.