Mėnuo: 2024 gegužės

Nuo meno ir kultūros atstovų iki pasaulio rekordus yriais skaičiuojančių keliautojų ar krepšinio legendų – sekantieji lietuviškų filmų naujienas pastebėjo, kad pastaraisiais metais kino salėse dominavo tikromis istorijomis paremtos juostos. Apdovanojimams „Sidabrinė gervė 2024“ artėjant – žvilgsnis į labiausiai nustebinusią lietuvišką dokumentiką. 

 

Jau birželio 9 d. įvyksiančioje ceremonijoje, į „Sidabrinės gervės“ statulėlę, skirtingose kategorijose, pretenduoja net 8 dokumentiniai arba tikromis istorijomis paremti filmai. 

 

Metų geriausiam dokumentiniam filmui nominuota juosta „Irklais per Atlantą“. Visos Lietuvos akylai ir su jauduliu stebėta filmo režisieriaus ir pagrindinio veikėjo, keliautojo Aurimo Valujavičiaus 8500 km kelionė per vandenyną irkline valtimi „Lituanica“, ne mažiau dėmesio sulaukė ir virtusi filmu.

 

„Su komanda į filmą norėjome sudėti kuo daugiau: tiek informatyvių pasiruošimo etapų, tiek pačios kelionės. Nuo pat kelionės planavimo pradžios 2020 metais žinojau, kad darysiu ir filmą. Todėl galvoje turėjau scenarijų ir scenas, kurias tikrai būtina užfiksuoti. Norėjome žiūrovui parodyti, kokia yra tokio tipo kelionės pasiruošimo kaina, todėl viso proceso parodymas man buvo ypatingai svarbus. Likau patenkintas, kad filmą pavyko padaryti pakankamai dinamišką, nes pati kelionė ir irklavimas per vandenyną gali skambėti labai monotoniškai. Būtent nuobodumo ir bijojau labiausiai. Visgi jei reikėtų antrą kartą daryti tokį filmą, turbūt mažai ką keisčiau“, – pasakoja A. Valujavičius. 

 

Į geriausio dokumentinio filmo bei dar dvi kategorijas pretenduoja filmas „Mūza“ (rež. Agnė Marcinkevičiūtė, prod. Živilė Gallego), pasakojantis apie garsią Lietuvos pianistę Mūzą Rubackytę. 

 

„Labai mėgstu dokumentikos kino portreto žanrą, nes jame galima išgirsti žmogaus istoriją, atskleisti jo gyvenimo filosofiją. Man Mūza atsiskleidė kaip geniali menininkė, tačiau tuo pačiu supratau, kad genialumas nėra duotybė. Jos genialumas – pasekmė to, kad ji gautą Dievo dovaną puoselėjo, pradžioje su savo šeimos pagalba, o vėliau pati, baisiomis sąlygomis siekė savo tikslo ir kūrė aplink save labai ypatingą pasaulį. Kiekvienas žmogus, daugiau ar mažiau, gali susikurti sau gražų gyvenimą, jeigu to nori, jeigu deda į tai pastangas“, – pasakoja režisierė A. Marcinkevičiūtė. 

 

Į visai kitą, tačiau ne mažiau lietuviams artimą sferą – sporto pasaulį, nukelia dviejose kategorijose nominuotas filmas „Bilietas“ (rež. Vytautas Dambrauskas, prod. Edmundas Jakilaitis). Krepšininkai aikštelėje, verslininkai laisvalaikiu ir laisvės dvasios nešėjai Lietuvoje – tokia buvo 1979–1989 metų Kauno „Žalgirio“ komanda. Apie legendines pergales, nelengvas treniruotes, istorines kovas ir tuometinį sportininkų gyvenimą filme pasakoja krepšinio legendos – A. Sabonis, R. Kurtinaitis, V. Chomičius, G. Krapikas, S. Jovaiša, V. Garastas ir kiti.

 

„Tie, kas išgyveno auksinį „Žalgirio“ dešimtmetį prieš keturiasdešimt metų, puikiai suvokia krepšinio, kaip religijos, prasmę mūsų tautai. Tuo tarpu jaunoji karta geriau žino tik istorinius faktus ir tėvų pasakojimus kas, kaip ir kodėl vyko. Todėl norėjosi šiandienine, dinamiška pasakojimo forma sugrįžti į tuos laikus ir sukurti įtraukiantį, lyg įtemptos krepšinio varžybos, pasakojimą. Vieniems ir vėl išgyventi tuos laikus čia ir dabar, kitiems susipažindinti su įvykiais ir jų reikšme iš asmeninės krepšininkų perspektyvos. Norėjos sukurti betarpišką pokalbį ne kaip su legendomis, o paprastais, tuo metu jaunais vyrukais, kurie patys tai ne visada suprasdami, tiesiog mėgaudamiesi tuo, ką daro, įkvėpė tautą tikėjimu, kad raudonoji armija gali būti nugalima“, – teigia filmo režisierius V. Dambrauskas. 

 

Lietuvos žiūrovams pavasarį pristatytas latvių režisierės Ilze Kunga-Melgaile filmas „Mano laisvė“, šiais metais nominuotas net trijose kategorijose. Viena jų – Metų geriausio antraplanio vaidmens – skirta aktoriui Dariui Meškauskui. Apie latvių nepriklausomybės kovą pasakojanti istorinė drama, paremta lenkų kilmės žurnalistės, politikės ir vieno ryškiausių Latvijos nepriklausomybės judėjimo balsų, Itos Kozakevičos, gyvenimo istorija. D. Meškauskas juostoje suvaidino pagrindinės veikėjos vyrą, o už šį vaidmenį pelnė Latvijos kino apdovanojimą.

 

„Man šis vaidmuo svarbus dėl personažo akistatos su savimi. Dėl atgailos…Turbūt vertingiausia šiame filme, kad jo autoriai neužsiima teisėjų pozicijos, o nagrinėja žmonių likimus, tai, ar jie pajėgūs išlaikyti žmogiškas vertybes politinių virsmų fone“, – pasakoja D. Meškauskas. 

 

Apie sudėtingą laikmetį pasakoja ir nebyliojo kino žvaigždės Marijos Leiko gyvenimu paremta istorinė drama „Marijos tyla“ (rež. Davis Simanis, prod. Justė Michailinaitė, Kęstutis Drazdauskas, Gints Grube, Inese Boka Grube), nominuota trijose kategorijose. Apgaulės būdu išviliota į stalinistinę Rusiją, M. Leiko netrukus susiduria su siaubingomis represijomis ir gniuždančiomis rėžimo paslaptimis. Ji yra priversta rinktis tarp šlovės ir meilės anūkei, tarp savo įsitikinimų ir melu persunkto totalitarinio Stalino režimo. 

 

Tarp geriausių dokumentinių filmų ir „Mamutų medžioklė“ (rež. Aistė Stonytė, prod. „Studio Nominum“, Arūnas Matelis, Algimantė Matelienė). Dokumentinė juosta žiūrovus nukelia į 1968-uosius, kur jaunas ir charizmatiškas režisierius Jonas Jurašas Kauno dramos teatre pastato spektaklį „Mamutų medžioklė“. Filmas atveria to meto herojų praeities refleksijas, sugrįžta į sudėtingą ir daugybės žmonių gyvenimą pakeitusį istorinį laikotarpį. 

 

Į metų geriausio dokumentinio filmo kategoriją pretenduoja ir režisierės Elenos Kairytės filmas „Roberta“ (prod. Rūta Jekentaitė, Baltic Productions). Tai – istorija apie merginą, gyvenančią Vilniuje ir ieškančią savo vietos pasaulyje. Šio amžiaus dvasia, kartais vedančia į savidestrukciją, paremta juosta – jauno šiuolaikinio žmogaus portretas. 

 

Metų geriausio mažumos bendros gamybos filmų nominantų sąraše – bendras Lietuvos ir Italijos kūrėjų dokumentinis filmas „Amor“ (rež. Virginia Serpieri Eleuteri, prod. Rasa Miškinytė, Era film, Stefilm, Edoardo Fracchia), kurio premjera įvyko prestižiniame Venecijos kino festivalyje. Tai – filmas apie asmeninį santykį su amžinuoju miestu Roma.

 

Apdovanojimų ceremonija vyks birželio 9 d., LVSO koncertų salėje. Stebėti tiesioginę Raudonojo kilimo transliaciją žiūrovai kviečiami nuo 18 val. portale LRT.lt bei LRT PLIUS kanale. Apdovanojimų ceremonijos transliacija vyks 19-22 val. LRT kanale ir LRT.lt.

 

Nacionalinius kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“ organizuoja asociacija AVAKA kartu su Lietuvos kino centru. Lietuvišką kiną palaiko „Telia Play“. „Sidabrinės gervės“ filmų atrankos ir balsavimo komisijų darbą prižiūri tarptautinė audito kompanija „Grant Thornton Baltic“.

 

Birželio 9 d. su lietuviškų filmų gerbėjais ir visa šalies kino industrija jau 15-ąjį kartą sveikinsis nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė 2024“. Organizatoriai jubiliejinius metus pasitinka šūkiu „Atverk akis kinui“, ir tai iliustruoja pasaulinį pripažinimą pelniusio dailininko Stasio Eidrigevičiaus paveikslu, sukurtu specialiai šiam įvykiui.

 

Eidrigevičius – vienas žymiausių Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų, pelnęs per 40 tarptautinių apdovanojimų, taip pat jis – Gedimino ordino Karininko kryžiaus ir Lietuvos nacionalinės premijos laureatas. Per gyvenimą iliustravęs apie 40 knygų, sukūręs daugybę tapybos ir grafikos darbų, kino apdovanojimams skirtame paveiksle menininkas pavaizdavo dvi gerves ir jų akimis į pasaulį žiūrintį žmogų.

 

„Paukštis dažnai pasirodo mano iliustracijose, grafikos darbuose, tapyboje. Šiame kūrinyje matomas paukščių prisilietimas, susitikimas, savotiškas pokalbis, kalbantis apie vienybę. Sveikinu su kino švente ir džiaugiuosi, kad į ją įnešu ir dalį savo kūrybos“, – pasakoja kūrinio autorius.

 

Jo paveikslo įkvėpta šių metų apdovanojimų tema kvies pažinti ir pamatyti lietuvišką kiną tokį, koks jis ir yra – vertinamą visame pasaulyje, jaudinantį ir atvirą.

Stulbina lietuvių kūrėjų įvertinimai 

 

Apdovanojimai „Sidabrinė gervė” Lietuvoje rengiami nuo 2008 metų, per tą laiką jau įvertinta per šimtą Lietuvos kūrėjų. Stebint pastaruosius 15 metų, itin matomas ir Lietuvos kino industrijos augimas, pastebimumas tarptautiniame lygmenyje, svarūs kino kūrėjų apdovanojimai. 

 

Pamatyti ir vertinti lietuvišką kiną kviečia šių metų šūkis – „Atverk akis kinui“. Anot organizatorių, lietuviškas kinas nuolat keičiasi, drąsiai eksperimentuoja, ieško naujų temų, meistriškai kalba apie tai, kas reikšminga Lietuvai ir visam pasauliui. Tad labai svarbu, kad lietuvišku kinu tikėtų ir jį vertintų patys šalies žiūrovai.

 

„Šūkis kviečia atkreipti dėmesį į mūsų kiną, jo platų temų spektrą, technologinius sprendimus, filmų keliones per pasaulį, pergales tarptautinėje arenoje, ir kartu ragina žiūrovą ateiti į sales bei patirti kiną ir jo įvairovę“, – sako asociacijos AVAKA direktorius Darius Vaitiekūnas.

 

Lietuviško kino kūrėjai pastaraisiais metais stebino pasiekimais: jų filmai buvo atrinkti į reikšmingiausių pasaulio festivalių programas, laimėta prestižinių prizų. Lietuvių kūryba pristatyta „Sundance“ kino festivalyje, Talino „Juodosiose naktyse“, Roterdamo kino festivalyje, Toronto „Hot Docs“ ir kitur. Tarp nominuotų filmų – ir 3D bei virtualios realybės technikas pasitelkiantys filmai, taip pat Lietuvos dailininkų tapyta juosta. 

 

Laukia 21 statulėlė ir 1 specialusis apdovanojimas

 

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salėje vyksiančioje ceremonijoje metų geriausiems kino profesionalams – aktoriams, režisieriams, operatoriams, kostiumų ir grimo meistrams bei kitiems, prie filmo gimimo prisidedantiems kūrėjams, bus įteikta 20 „Sidabrinės gervės“ statulėlių įskaitant „Auksinę gervę“ už viso gyvenimo nuopelnus, ir daugiausiai kino teatruose žiūrovų sulaukusiam filmui „Žiūroviškiausio filmo“ apdovanojimas, „Sidabrinės gervės kiaušinis“ už geriausią studento darbą bei specialus apdovanojimas už kino kultūros sklaidą. Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2024“ laimėtojus renka kino industrijos asociacijų pasiūlyti bei savo kandidatūras pateikę kino industrijos atstovai ir 2008-2023 m. „Sidabrinės gervės“ laureatai. Balsavimą ir komisijų darbą stebi audito kompanija „Grant Thornton Baltic“.

 

Apdovanojimų ceremonija vyks birželio 9 d., LVSO koncertų salėje. Stebėti tiesioginę Raudonojo kilimo transliaciją žiūrovai kviečiami nuo 19 val. portale LRT.lt bei LRT PLIUS kanale. Apdovanojimų ceremonijos transliacija prasidės 20 val. per LRT PLIUS ir LRT.lt, o nuo 21 val. prisijungs ir LRT kanalo žiūrovai.

 

Nacionalinius kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“ organizuoja asociacija AVAKA kartu su Lietuvos kino centru. Lietuvišką kiną palaiko „Telia Play“.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Artėja apdovanojimai „Sidabrinė gervė 2024“: organizatoriai atskleidžia renginio temą 

Antradienio vakarą svečiai raudonu kilimu skubėjo į filmo „Mėnesinės“ premjerą. Lietuviams po filmo „Amžinai stilingos“ puikiai pažįstama režisierė Lina Lyte Plioplytė sugrįžo su nauju filmu, nuotaikingai ir išsamiai pasakojančiu apie įprastą, bet dar vis mitais apipintą gyvenimo dalį – menstruacijas. Kino teatruose žiūrovai šią įtraukiančią dokumentiką galės pamatyti jau nuo penktadienio, gegužės 17-osios, o mokytojai ir edukatoriai kviečiami burti moksleivius į specialius filmo seansus.

 

Praėjo 10 metų nuo žiūrovų pamilto lietuvės Linos Lyte Plioplytės režisūrinio debiuto „Amžinai stilingos“, pasakojančio apie įkvepiančias Niujorko stileivas. JAV gyvenanti ir kurianti režisierė neslepia, kad sugrįžti į gimtinę su nauja dokumentika „Mėnesinės“ – jaudinanti patirtis.

 

„JAV keliaudama su šiuo filmu sulaukiau daugybės atvirų ir įdomių pasidalinimų iš paauglių, menopauzę išgyvenančių moterų ar partnerių, atviravusių, kad filmas jiems padėjo viską geriau suprasti ir pajusti daugiau empatijos toms ir tiems, kas kiekvieną mėnesį keliauja per savo ciklą. Vienas restorano šefas net pasakojo iš filmo išėjęs su idėja atnaujinti meniu patiekalais, skirtais skirtingoms menstruacijų ciklo dienoms, – šypsosi Lietuvoje viešinti režisierė. – Labai nekantrauju susitikti ir atvirai pasikalbėti su Lietuvos žiūrovais ir ypač – paaugliais.“

 

Vieni pirmųjų susitikti su režisiere galės moksleiviai – gegužę ir birželį jiems bus rengiami keli specialūs filmo seansai, po kurių Lina Lyte Plioplytė pasiliks atviriems pokalbiams, o lytiškumo ugdymo ekspertė Rusnė Kirtiklytė parengė metodinę medžiagą juos atlydėsiantiems mokytojams. Mokytojai ir edukatoriai kviečiami planuotis seansus su moksleiviais Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje: https://kinopavasaris.lt/edukacija-menesines/.

 

Edukaciniame filme „Mėnesinės“ savo patirtimis ir žiniomis atvirai ir įdomiai dalijasi medikės, sportininkės, kino žvaigždės, žurnalistės, aktyvistės, tiesiog moterys ir ne tik jos. Linos Lyte Plioplytės kamerai apie savo menopauzės patirtis atsivėrė aktorė Naomi Watts, apie menstruacijų stigmas ir apie tai, kaip sekėsi su jomis kovoti, pasakojo įžymi aktyvistė, žurnalistė ir JAV feminizmo judėjimo 7-8 deš. lyderė Gloria Marie Steinem ir kitos savo srityse žinomos moterys.

 

Per pastaruosius 12 metų JAV gyvenanti ir kurianti Lina Lyte Plioplytė režisavo ir filmavo daugybę dokumentinių, trumpametražių filmų, kelionių dienoraščių ir reklamų, už operatorės talentą ji yra pelniusi „Emmy“ apdovanojimą.

 

Apie filmą „Mėnesinės“

 

Ką XXI a. žinome apie mėnesines? Kodėl taip skauda? O ar žinojote, kad tamponus išrado… vyrai? Žiūrint režisierės Linos Plioplytės naująją dokumentiką tikrai paaiškės, kad dar vis žinome per mažai. Apie menstruacijas nuo pradžios iki pabaigos, požiūrio į jas istorija, mokslas, politika ir paslaptys – patraukliai ir šmaikščiai tai išsiaiškinti svarbu ne vien jaunoms, savo ciklą tik pradedančioms moterims.

 

Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=fL2zfN0j5M8. Lietuvoje šį filmą platina „Kino Pavasaris Distribution“, filmo edukacinius seansus remia JAV ambasada ir Vilniaus miesto savivaldybė. „Mėnesinės“ gegužės 17 d. pasirodys kino teatrų repertuaruose, o mokyklos kviečiamos registruotis į specialius seansus moksleiviams: https://kinopavasaris.lt/edukacija-menesines/.

Lietuvos kino operatorių asociacija gegužės 10 dieną apdovanojo geriausius lietuviškų filmų operatorius. Į „Meno avilio“ Sinemateką kino operatorių bendruomenė labai šiltai sirgo už kiekvieną nominuotąjį ir apdovanotąjį. Laureatams atiteko Mariaus Skudžinsko kurti statulėlės. Pagrindinį „Ąžuolo“ kategorijos prizą pelnė Julius Sičiūnas už darbą Austėjos Urbaitės režisuotame filme „Per arti“, o jauniesiems operatoriams skirtas „Gilės“ prizas atiteko Mildai Juodvalkytei už filmą „Hablo dėsnis“, kurį režisavo Arnas Balčiūnas, taip pat buvo įteikti dar keturi tradicija jau tapę apdovanojimai.

Laimėtojus ir nominantus rinkusią komisiją sudarė jos pirmininkas operatorius Saulius Lukoševičius (LAC) ir nariai: kino operatoriai Vitalijus Kiselius, Zbigniev Bartoševič (LAC), kino režisierius Jurgis Matulevičius bei kino kritikė Monika Gimbutaitė.

 

Šiemet – kitaip nei anksčiau – komisija pristatė net keturis nominantus „Ąžuolo“ apdovanojimui gauti, o ne tris. Su Juliumi Sičiūnu dėl prizo varžėsi jo kursiokai Laurynas Bareiša („Tu man nieko neprimeni“, rež. Marija Kavtaradze) ir Vytautas Plukas („Poetas“, rež. Giedrius Tamoševičius, Vytautas V. Landsbergis) bei operatorius iš Lenkijos Jacek Podgórski („Devintas žingsnis“, rež. Irma Pužauskaitė).

 

„Jeigu dėl nominacijų dar turėjome padiskutuoti, tai kai atėjo eilė laimėtojui – čia visi vienbalsiai sutarėme. Pastebėjome operatoriaus Juliaus Sičiūno ženklų augimą jo profesiniame kelyje. Šviesa, darbas su šešėliais, kameros judesys bei kompozicijų pasirinkimas parodo jo aukštą meistriškumo lygį ir įsigilinimą į pasakojamą istoriją“, – sako komisijos pirmininkas Saulius Lukoševičius.

 

Apdovanojimą Juliui Sičiūnui įteikė Lietuvos kino operatorių asociacijos pirmininkė Laura Aliukonytė, prisipažinusi, kad Julius Sičiūnas buvo vienas pirmųjų jos mokytojų, su kuriuo dirbdama visada stebėjo jo sprendimus ir pasirinkimus, bei Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA direktorius Darius Vaitiekūnas, pasidžiaugęs išskirtiniu kino operatorių vieningumu.

 

„Gilės“ apdovanojimą LMTA studentei Mildai Juodvalkytei įteikė pernai jį pelnęs jaunasis operatorius Nojus Drąsutis, prisipažinęs, kad jam teko lankytis visų trečio kurso studentų peržiūrose ir buvo jis sužavėtas, kaip jautriai ir profesionaliai buvo nufilmuoti visi to kurso darbai, ypač – trijų nominuotųjų.

 

Dėl prizo Milda Juodvalkytė varžėsi su Dominika Pieczulis (filmas „Kai aš buvau malalietka“, rež. Severina Vaičiūnaitė) ir Matu Juškaičiu („Procesija“, rež. Agnė Girsaitė).

 

Pasak „Ąžuolo“ S. Lukoševičiaus, komisija vienbalsiai išrinko ir „Gilės“ laimėtoją. „Mildos Juodvalkytės nufilmuotame darbe kameros pozicijos nuo pat pradžių labai aiškiai perteikia nebylaus vaikino perspektyvą, o kameros judesys laiku ir vietoje pabrėžia svarbias pasakojamos istorijos vietas“, – priežastis, kodėl būtent „Hablo dėsnio“ operatorė pelnė apdovanojimą išvardijo Saulius Lukoševičius.

 

Ceremonijos, kurią vedė Rytis Zemkauskas, metu taip pat buvo įteikta ir daugiau prizų. Operatorių dėkingumo prizas, kuris tradiciškai teikiamas su operatorių darbu glaudžiai susijusių profesijų atstovams, šiemet atiteko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir TV studijos administratorei Jurgai Mačionytei už visokeriopą pagalbą. Apdovanojimą įteikęs LAC narys Simonas Glinskis sakė, kad labiausiai šis žmogus įsiminė dėl pokalbių tarp darbų ir nuolatinės pagalbos, ypač edukaciniams ir nekomerciniais projektams.

 

Apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus buvo įteiktas kino operatoriui Arvidui Andrijui Baronui, per daugiau nei 60 karjeros metų dirbusiam su garsiais to meto kino režisieriais Marijonu Giedriu, Robertu Verba,  Almantu Grikevičiumi, Petru Abukevičiumi ir kitais. Savo karjerą su juo pradėjo ir režisierius Arūnas Matelis, kuriam buvo patikėta įteikti šį garbingą apdovanojimą. Matelis pavadino Baroną savotišku savo kino krikšto tėvu, padėjusiu sukurti jo pirmąjį filmą: „Dėl to, kad operatorius buvo šalia buvo ramiau, jis viską ramiai priimdavo, leido klysti, pats ieškodavo ką filmuoti, taip atsirado pirmas arklys bažnyčioje, pirmas garas iš burnos. Tas mano pirmas filmas buvo vienas iš lengviausių. Visi režisieriai nori, kad operatorius būtų ne tik operatorius, bet ir nuodėmklausys, ir psichologas, ir mama bei tėtis. Turint tokį žmogų, aš galėjau pradėt dirbti kine ir sukurti savo pirmąjį filmą“.

 

Operatorei Kristinai Sereikaitei atiteko Specialus „Ąžuolo“ kategorijos paminėjimas už dėmesingą ir pagarbų žvilgsnį į dokumentinio kino personažus bei išskirtinę profesinę laikyseną režisierės Aistės Stonytės dokumentiniame filme „Mamutų medžioklė“. Apdovanojimą iš režisieriaus Jurgio Matulevičiaus rankų gavusi menininkė prisipažino, kad iš tiriamosios dokumentikos peršokti į detektyvą nebuvo lengva, bet dirbti buvo labai įdomu, tad dėkojo filmo režisierei Aistei Stonytei už kvietimą.

 

Taip pat tradiciškai savo apdovanojimą įteikė Vaizdo operatoriaus studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje  pasirinkę studentai. Šiemet prizą už begalinį atsidavimą ir palaikymą jie skyrė savo dėstytojui operatoriui, LAC nariui Simonui Glinskiui.

 

Asociacijos pirmininkė Laura Aliukonytė pasidžiaugė, kad prie šių apdovanojimų prisidėjo labai daug žmonių – pradedant bendruomenės nariais, kurie kūrė vaizdo klipus, vizualus, organizavo ceremoniją, baigiant partnerių įmonėmis – kurių buvo net trisdešimt, pagrindiniai „Ąžuolo“ rėmėjai – Lietuvos kino centras ir AVAKA.