Mėnuo: 2024 balandžio

 Lietuvos muzikos ir teatro akademija kartu su Audiovizualinių menų industrijų inkubatoriumi jau 26-ąjį kartą Neringoje organizuoja tarptautines kūrybines dirbtuves kino specialybių studentams ir jauniesiems industrijos profesionalams „Vasaros MEDIA studija 2024“. Dalyviai kviečiami registruotis į projektą iki 2024 m. balandžio 30 d.

 

Kurti ir tyrinėti kino subtilybes planuojama atrinkti 40 dalyvių. Visi jie bus kviečiami 2024 m. birželio 23 – liepos 6 d. persikelti į Neringą, kur klausysis teorinių kino industrijos profesionalų paskaitų, pristatys savo filmų idėjas, ieškos lokacjų filmavimams, atliks aktorių kastingą, filmavimo darbus ir postprodukciją. Finaliniame renginyje dalyvių sukurti filmai bus pristatyti viešoje peržiūroje, o geriausi dalyviai – apdovanoti tradicinėmis autoriaus A. Kuzmos statulėlėmis „Neringos žuvelė“.

 

Kūrybinės dirbtuvės skirtos jauniesiems kino kūrėjams, norintiems save išbandyti režisieriaus, scenarijaus autoriaus, vaizdo operatoriaus, garso režisieriaus bei kompozitoriaus ar prodiuserio profesijoje. Projekto dalyviai dirba  tarptautinėse kūrybinėse komandose, kur gali praktiškai keistis patirtimi ir mokytis vieni iš kitų. Kiekvienai grupę konsultuos ir teorines paskaitas ves kino profesionalai iš Lietuvos ir užsienio. Kūrybinių dirbtuvių dalyvius konsultuos ir patirtimi dalinsis kino režisierius, scenaristas bei prodiuseris, „Oskaro“ nominantas Jonathan Tammuz (Didžioji Britanija-Kanada), scenaritas ir kino režisierius Damiá Serra Cauchetiez (Katalonija, Ispanija), dramaturgijos dėstytoja Susan Kelly (JAV), prodiuseriai Paul Nethercott (JAV) ir  Anna Huth (Lenkija, Austrija). Kiekviename kino gamybos ir post-produkcijos etape dalyvius lydės profesionalūs skirtingų kino departamentų atstovai – vaizdo, garso bei postprodukcijos  konsultantai.

 

Kasmet projektas dedikuojamas konkrečiai temai, atliepiančiai kino industrijos poreikius, pokyčius ar problemas. Šiais metais pasirinkta tema – „Scenarijaus meistriškumas“ – skatins dalyvius nerti giliau į istorijos pasakojimo niuansus ir leis ištobulintus scenarijus paversti paveikiomis kino istorijomis didžiajame ekrane. Dirbtuvės rengiamos Neringos ir Klaipėdos regionuose, išsiskiriančiuose unikaliu ir įkvepiančiu kraštovaizdžiu, pasižyminčiuose tiek gamtine, tiek urbanistine įvairove. Kūrybinės laboratorijos principu dirbančios komandos turės galimybę ne tik paversti aplinkines vietoves kino aikštelėmis, bet ir atrasti naujų, įkvepiančių vietos herojų, kurių gyvenimo istorijos persikels į kinematografinius pasakojimus.

 

Dalyvio mokestis – 400 EUR. Į kainą įskaičiuota kelionė iš Vilniaus į Pervalką ir atgal, apgyvendinimas, maitinimas bei edukacinės veiklos.

 

Projekto organizatoriai skiria 5 stipendijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos bei kompozicijos katedrų studentams. Dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse bus kviečiami motyvuoti ir gerus akademinius rezultatus turintys studentai.

 

Daugiau informacijos apie projektą ir registracijos anketa – svetainėje summermediastudio.lt. Registracija vyks iki balandžio 30 d.

 

Projekto organizatoriai: Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius.

 

Projekto rėmėjai ir partneriai: Neringos miesto savivaldybė, Kūrybiškos Europos MEDIA biuras, Erasmus+, LMTA Studentų atstovybė, VilniusTECH, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studentų atstovybė, Valstybinis studijų fondas, AVAKA, Studio Nethercott, „Cine Wave“, Klaipėdos kino biuras,  Liudviko Rėzos kultūros centras, Klaipėdos jaunimo teatras, „Taško“ teatras.

Nuo balandžio 19 d. Lietuvos kino teatrų ekranuose mirgės šiandienai itin aktuali režisieriaus Davio Sīmanio istorinė drama „Marijos tyla”. Po pasaulinės premjeros šių metų prestižiniame Berlyno tarptautiniame kino festivalyje, Latvijos ir Lietuvos bendros gamybos vaidybinis ilgametražis filmas pelnė Ekumeninės žiuri apdovanojimą už meistrišką humanistinių ir socialinių vertybių atvaizdavimą. Įtaigios ir kvapą gniaužiančios dramos, paremtos žinomos praėjusio amžiaus aktorės Marijos Leiko gyvenimu ir „Latvių operacijos” įvykiais, lietuviškoji premjera įvyko festivalio „Kino pavasaris“ metu.

 

Glūdžios elegancijos apgaubta „Marijos tyla“ seka paskutinius Europos nebyliojo kino žvaigždės Marijos Leiko gyvenimo metus. Sulaukusi klasta apipintų žinių apie gimdymo metu žuvusią dukrą, ji patraukia į stalinistinę Rusiją rūpintis naujagime anūke. Aktorei Maskvoje žadamas ne tik saugus, buržuazinėmis gėrybėmis aprūpintas prieglobstis, bet ir galimybė tęsti šlovingą karjerą bei prisijungti prie latvių teatro trupės „Skautuve” veiklos. Tačiau totalitarinio režimo brutalumui įsismelkus į aktorės aplinką ir santykius, paaiškėja tikrasis žvaigždės vaidmuo politiniame mechanizme. Marijos rankose atsiduria ne tik pačios, bet ir teatro trupės likimas.

 

Šiuo filmu režisierius teigia, kad kinas ne tik atveria mus supančius nematomus ideologinius sluoksnius, bet ir formuoja mūsų tikrovės suvokimą. „Manau, kad kinu galime pasiekti tikrovę. Apmaudu, kai istoriniai filmai dažnai numato tragiškus civilizacijų susidūrimus arba niūrią ateitį. Tačiau dar apmaudžiau suvokti, kad niekas nieko iš šių pasakojimų neišmoksta. Net ir šiandien vis dar gyvename laikais, kai žmonės praranda supratimą, kaip iš tikrųjų atpažinti blogį. Kinas turėtų stengtis skatinti žmonių norą mokytis iš praeities,” – interviu su Sergiu Inizianu pastebi D. Sīmanis.

 

Tad, istorikas, režisierius ir scenaristas taikliai pasirenka atpasakoti Marijos Leiko likimą kaip žiauraus laikmečio atspindį. Vaizduodamas aktorės audringą, politinėmis piktžolėmis apsiraizgiusią karjeros pabaigą, jis meistriškai pristato teatro ir totalitarinės valdžios mechanizmų veikimo panašumus. Už spindinčios scenos įtaigių kaukių ir kruopščiai surežisuotų dialogų, užkulisiuose slepiasi niekam nepasiekiamų paslapčių ir scenarijų pasaulis. „Šiais laikais, juolab Rusijoje, baisu matyti, kiek menininkų sąmoningai ar nesąmoningai vaidina kartu su režimu, – teigia D. Simanis. – Ši nuoroda filme nebuvo eskaluota, tačiau dabar, atsižvelgus į pastarųjų keletos metų kontekstą, ji tapo itin stipria jo dalimi.”

 

Kviesdami Lietuvos kino žiūrovus išvysti „Marijos tylą“ filmo prodiuseriai Justė Michailinaitė ir Kęstutis Drazdauskas pabrėžia, kad šis filmas nėra pramoga. „Jis kaip nuplėštas pleistras atveria ne tik makabriškus istorijos įvykius, bet ir dar kartą primena dabarties kontekstą, kuriame netrūksta nei žiaurumo, nei stingdančio siaubo,“ – teigia jie. „Marijos tyla“ suskamba ir kaip praeities graudus šauksmas, ir kaip priminimas apie nenumaldomą istorijos polinkį kartotis.

 

Svarbiausius vaidmenis filme atlieka Olga Šepicka, Artūrs Skrastiņš, Įrts Ķesteris, Inese Kučinska ir Vilis Daudziņš. Latvių ir lietuvių kūrybinę komandą sudaro režisierius Davis Sīmanis, scenarijaus bendraautoriai Davis Sīmanis, Magali Negroni ir Tabita Rudzāte, operatorius Andrejs Rudzāts, kostiumų dailininkės Kristīne Jurjāne, Rūta Kuplā ir Aija Strazdiņa, grimo dailininkė Aija Beata Rjabovska, kompozitoriai Paulius Kilbauskas ir Justas Štaras, montažo režisierė Ieva Veiverytė, garso dizaineriai Jonas Maksvytis ir Saulius Urbanavičius. Filmo prodiuseriai Gints Grūbe, Inese Boka-Grūbe („Mistrus Media“, Latvija), Justė Michailinaitė ir Kęstutis Drazdauskas („Broom Films“, Lietuva).

 

Filmą nuo balandžio 19 d. bus galima pamatyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Ukmergės ir Marijampolės kino teatruose.

„Kino pavasario“ žiūrovų numylėtiniu išrinktas tapytas filmas „Kaimiečiai“ (rež. DK Welchman ir Hugh Welchman) toliau keliauja per šalies kino teatrus, rinkdamas gerus atsiliepimus. Filmą, prie kurio kūrimo prisidėjo ir Lietuvos dailininkai, liaupsina įvairiausio amžiaus ir profesijų žmonės: nuo nuomonės formuotojo ir studentės, iki kino industrijos atstovų ir teisininkės.

 

„Kokio gerumo filmas – šedevras kažkoks! Kiekvienas kadras, kiekviena sekundė yra nutapyta. Į bet kurį kadrą gali užsimerkęs pirštu durti – kaip paveikslas, taip gražiai! Ir istorija kokia gera… Negalėjau patikėti tuo, ką mačiau, kai kuriais momentais išsižiojęs žiūrėjau. Kokio gerumo! Labai rekomenduoju“, – po filmo susižavėjimo neslėpė Naglis Bierancas.

 

„Ištaškė mano smegenis. Aš esu matęs „Loving Vincent“ (pastaba: ankstesnį šių režisierių tapytos animacijos filmą „Jūsų Vincentas“) ir nuo tada labai pradėjau domėtis šia animacija. Kai sužinojau, kad kuria šį filmą, labai laukiau šios premjeros. Jaučiuosi geriau jį pamatęs, nei kai nemačiau. Pati istorija yra tokia… Primena mums senus laikus – kaip viskas buvo, kaip sunku. Ir istorija tebėra labai aktuali šiems laikams. Buvo nuostabu matyti, kad lietuviai prisidėjo prie šito filmo. Reikia didžiuotis šituo filmu, rodyti visiems ir pasakoti apie jį“, – džiaugėsi Meinardas Valkevičius.

 

„Filmas paliko gana gilų įspūdį. Sunku suvokti, kiek darbo reikėjo įdėti ištapyti kiekvieną sceną. Tikrai žiūrisi kaip vientisas meno kūrinys. Nors, tiesą sakant, siužetas gana liūdnas, na, toks dramatiškas, bet vis vien jis palieka plastiškumo pojūtį, nepalieka to kartėlio – kodėl čia taip? Nes išlieka kažkas tauraus“, – įspūdžiais dalijosi Marija Bartaševičiūtė.

 

„Pirmą kartą šį filmą mačiau Talino kino festivalyje ir labai norėjau pažiūrėti antrą kartą. Neįtikėtina technika – tapyba. Labai retai matome tapytus filmus – o jei tiksliau, visai nematome, nes tokių daugiau nėra. Didžiuojuosi, kad Lietuva yra tokio filmo dalis ir norisi, kad visi pasaulio žmonės jį pamatytų“, – sakė Brigita Beniušytė.

 

„Vos išėjusi iš „Kaimiečių“, „Spotify“ programėlėje susiradau filmo garso takelį ir išsisaugojau. O Jagnos vaidmuo… Aktorė labai labai graži. Šis filmas pateko tarp mano TOP3 „Kino pavasario“ filmų, tikrai rekomenduočiau jį pasižiūrėti visiems“, – pasakojo Ieva Daugialaitė.

 

„Labai vaizdingas, labai muzikalus, kostiumai labai gražūs. Ir ta piešimo technika labai įdomi. Sakyčiau, kad kiekvienas galėtų jį pasižiūrėti dėl išskirtinės filmavimo technikos, įdomaus scenarijaus. Na, jis tinkamas kiekvienam“, – kvietė Justina Semėnaitė.

 

„Puikus tiesiog. Jei žmonės domisi menu, jei jiems patinka tokia vizualinė išraiška arba tiesiog aliejinė tapyba, yra labai labai verta ateiti į šitą filmą. Net ir nieko nežinant apie istoriją“, – ragino Rita Strelčiūnaitė.

 

Filmas „Kaimiečiai“ pasakoja istoriją apie Jagną – jauną moterį, kuri XIX a. pabaigos Lenkijos kaime yra pasiryžusi rinktis savo pačios kelią. Apkalbų, pavydo ir nesibaigiančių nesutarimų židinyje visus – ir turtingus, ir vargšus – vienija pasididžiavimas savo žeme, atsidavimas tradicijoms ir giliai įsišaknijęs patriarchatas.

 

Jagna atsiduria prieštaringų troškimų ir intrigų sūkuryje – tarp turtingiausio kaimo ūkininko, jo vyriausio sūnaus ir kitų svarbiausių bendruomenės vyrų. Jos pasipriešinimas veda link tragiško susidūrimo su bendruomene, kurioje ji augo ir gyveno. Filmas „Kaimiečiai“ yra Nobelio prizą pelniusio Władysław Reymont klasikinio romano ekranizacija.

 

Filmo „Kaimiečiai“ pasaulinė premjera įvyko prestižiniame Toronto kino festivalyje, šiuo metu filmą galima išvysti Lietuvos kino teatruose, anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=FEj6KuBeYDM&t=46s. Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras, Lietuvoje šį filmą platina „Kino Pavasaris Distribution“.

Ar šiuolaikiniame medijų pasaulyje dar skiriate, kas yra tikra ir kas – ne, kas dar saugu ir kas jau nebe? O kaip visa tai sekasi atskirti jūsų vaikams ir paaugliams? Tai pasitikrinti, permąstyti ir suklusti ragina vienas populiariausių festivalio „Nepatogus kinas“ filmų – apdovanojimų pelnęs „Ir karalius pasakė: koks fantastiškas prietaisas!“. Judančių vaizdų istoriją nuo pirmųjų nuotraukų iki šiandieninio „Instagram“ šmaikščiai parodantis filmas rodomas namų kino platformose, o festivalio atstovai ragina šį filmą žiūrėti ir aptarti kartu su vaikais.

 

„Medijos dabar vystosi sparčiausiai per visą žmonijos istoriją. Ir dar ne visiems spėjus susivokti, kad, pasirodo, ne viskas, ką skaitome „Facebook“ yra tiesa, technologijos pažeria dar daugiau – giliosios klastotės (angl. deepfake) vaizdo įrašais kompromituojama, siekiama sukelti neramumus ar net sėkmingai išviliojami pinigai. Filmas „Ir karalius pasakė: koks fantastiškas prietaisas!“ gan šmaikščiai peržvelgia, nuo ko viskas prasidėjo – nuo pirmosios nuotraukos. Šiandien pasaulyje turime daugiau nei 45 mlrd. fotoaparatų, kuriais „pagaminame“ dar daugiau milijardų turinio vienetų“, – atkreipia dėmesį „Nepatogaus kino“ koordinatorė Emilija Statinaitė.

 

Pasak medijas tyrinėjančios profesorės Kristinos Juraitės iš UNESCO-UNITWIN Medijų ir informacinio raštingumo tyrimų centro, medijos ir informacija tapo ginklu – jomis kariaujama: „Mes visi esame informacinio karo lauke, atakuojami dezinformacijos, melagingų naujienų, politinės propagandos. Turime būti akylesni, žvelgti giliau, plačiau, o šis filmas padeda pamatyti daugiau sluoksnių ir pamąstyti apie platesnį kontekstą.“

 

„Būtumėme atsparesni, jei mūsų medijų raštingumas būtų geresnis ir jo mokytis pradėtumėme dar nuo mokyklos suolo“, – sakė K. Juraitė, „Nepatogaus kino“ iniciatyva kvietusi mokytojus filmą „Ir karalius pasakė: koks fantastiškas prietaisas!“ žiūrėti klasėse su mokiniais. Filme paliečiama medijų ir etikos tema, kalbama apie neigiamą vaizdų poveikį – prisimenami ne tik istoriniai propagandiniai A. Hitlerio ar šiuolaikiniai V. Putino ir Kim Jong Uno vaizdo įrašai, bet ir šių laikų jaunimo nuotykiai ant aukščiausių pastatų stogų, kuriuos „būtina“ filmuoti šitaip galbūt neatsakingai „įkvepiant“ kitus.

 

Šių temų kontekste profesorė Auksė Balčytienė (UNESCO-UNITWIN Medijų ir informacinio raštingumo tyrimų centras) prisiminė 2015 m. atvejį, kai pasaulio žiniasklaidoje pasirodė jūros į krantą išmesto kurdų berniuko nuotrauka. Tuomet buvo keliamas klausimas – ar tai yra jautru ir etiška? „Kas mes esame – ar žurnalistas, kuris fiksuoja, ar, visų pirma, žmogus, puolantis teikti pirmąją pagalbą? Tai yra moraliniai apsisprendimai. Apie tai verta ne tik kalbėti tiek su vaikais ir paaugliais, bet ir užduoti šiuos klausimus sau pačiam“, – sako A. Balčytienė.

 

„Tai yra problema. Žiniasklaidos atstovai kalba apie tai, keliamas klausimas, kas yra etiška informacija? Tačiau dabar informaciją kuria ne tik žurnalistai, kūrėjai, bet ir eiliniai piliečiai. Jiems reikalingas susivokimas, kaip aš jaučiuosi medijų apsuptyje, kokiomis vertybėmis vadovaujuosi jomis naudodamasis, kuo dalinuosi ir kaip tai veikia kitus? Kuo daugiau neigiamos informacijos mus pasiekia, tuo daugiau neigiamų emocijų provokuoja. Ne tik jausmų, bet ir žalingų veiksmų“, – įsitikinusi K. Juraitė.

 

„Nepatogus kinas“ filmu „Ir karalius pasakė: koks fantastiškas prietaisas!“ kviečia susimąstyti apie tai, ką reiškia nuolatos būti apsuptam dėl mūsų dėmesio konkuruojančių vaizdų, kaip jie mus veikia ir kokią įtaką daro. Filmą galima žiūrėti namų kino platformose „Telia Play“, „Cgates“, „Žmonės Cinema“ ir „Kino fondo“ virtualioje salėje.