Mėnuo: 2024 vasario

„Tuo metu gyvenau Niujorke ir kurso draugui iš Izraelio užsiminiau, kad norėčiau šviežios perspektyvos į vystomą scenarijų“, – pažintį su filmo „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ bendraautore tapusia Tatia Rosenthal prisimena kino režisierius Tomas Vengris.

 

Animacinių filmų kūrėjos indėlis

 

JAV lietuvis, pats vos kelioms dienoms atvykęs į Vilnių, ateinančią savaitę čia sutiks ir daugiau kartu antrąjį jo ilgametražį kūrusių žmonių, taip pat – savo šeimos narių. Visi jie rinksis į filmo „5 ½ meilės istorijų viename Vilniaus bute“ premjerą. Lietuvos kino teatruose filmas pradedamas rodyti vasario 9 d.

 

„Tatia – animacinio filmo „$9.99“, kuriame taip pat pasakojamos atskiros, bet tarpusavyje susijusios istorijos, autorė, tad jos įžvalgos man buvo ypač įdomios“, – susitikimą Niujorke prisimena Tomas.

Anot režisieriaus, animacijos srityje dirbančios kolegės pasiūlytos idėjos ir kitoks požiūris filmui pridėjo lengvumo: „Kartu sėkmingai dirbome apie metus, tuomet galutinę scenarijaus versiją paruošiau jau pats.“

 

Kritikai vertina atvirumą ir dvilypumą

 

„Tai filmas apie painų žmogaus būties trapumą. Mylime ir norime būti mylimi, geidžiame ir norime būti geidžiami. Blaškomės po gyvenimą vedami baimės, troškimo ir nesibaigiančių pripažinimo paieškų. Tačiau intymiausiomis akimirkomis paaiškėja, kad turime daugiau panašumų nei skirtumų. Filmo istorijos lyg veidrodis ragina mus priimti save suvokti likusio gyvenimo vertę. vertingumą. Trumpai tariant, šioje painiavoje esame įstrigę visi kartu“, – savo režisūrinę viziją pristato T. Vengris.

 

Anonsas: https://youtu.be/DAqK6l9xi2s?feature=shared

 

Rodosi, režisieriui ir scenarijaus autoriui pavyko rasti universalų raktą į intymų jausmų pasaulį – filmas apdovanotas Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“, susilaukė ir puikių recenzijų tarptautinėje spaudoje.

 

„Filme atsiskleidžia puikūs T. Vengrio istorijų pasakojimo įgūdžiai – jis sklandžiai pina skirtingas gijas ir sukuria  vientisą, įtraukiančią  patirtį“, – pastebi kanadiečių kino žurnalistė Bita Habibi. Ji lietuvio filmą vadina „šildančiu širdį ir žavingai perteikiančiu sudėtingą meilės temą“.

 

Amerikietis kino apžvalgininkas Joshua Polanski tuo tarpu pripažįsta, kad tos pačios scenos priverčia ir kikenti, ir išspausti ašarą. Kritikas negaili pagyrimų operatoriaus Jurgio Kmins darbui: „Kamera niekada nepalieka buto, net kai svečiai išsikrausto – ji tiesiog stebi juos per langą, per atstumą. Kažkodėl ji nė nesigundo išeiti ir lieka ištikima butui, kuris gyvena savo nuobodžiai fantastišką gyvenimą.“

 

Aikštelėje – lietuvių, airių ir latvių profesionalai

 

Naujojo T. Vengrio filmo prodiuserė – Uljana Kim. 1997 m. įkūrusi „Studio Uljana Kim“, ji tapo pirmąja moterimi prodiusere Lietuvoje ir yra dirbusi su daugiau nei 3 dešimtimis vaidybinių ir dokumentinių filmų. 2023 m. pabaigoje jai skirtas Europos kino akademijos ir Europos Tarybos kino paramos fondo „Eurimages“ koprodukcijos apdovanojimas.

 

Kartu su prodiusere iš Lietuvos prie filmo dirbo kolegos Alicia Ní Ghráinne („Tiger Darling Productions“, Airija) ir Roberts Vinovskis („Studio Locomotive“, Latvija).

 

Lietuviškoji komandos dalis – tai pirmiausiai T. Vengris, kuris filmą pats ir montavo. Filmavimo aikštele virtusiame autentiškame Tomo šeimos bute darbavosi dailininkė Sigita Šimkūnaitė ir garso režisierius Julius Grigelionis. Lietuvos aktorių atranką vykdė Jorė Janavičiūtė.

 

Airijai filmo komandoje atstovauja ne tik pirmoje istorijoje nusifilmavusios aktorės, bet ir kompozitorius Stephen Rennicks, geriausiai žinomas dėl savo darbų tėvynainio Lenny Abrahamson filmuose „Room“, „Frank“, „Adam & Paul“ ir kt.

 

Latviškoji filmo linija – visų pirma aktorė Velta Žygurė, sukūrusi istorijas sujungiantį nuomojamo buto valytojos vaidmenį. Latvė – ir filmo kostiumų dailininkė Liene Dobraja.

 

1. Vengris džiaugiasi, kad prie komandos prisijungė ir talentingas latvių kino operatorius J. Kmins (beje, filmavęs ir Kristijono Vildžiūno „Dainas lapei“): „Jis labai gerai suprato mano vizualinę idėją ir išsiskiria itin technišku požiūriu į darbą, moka suktis greitai ir kokybiškai, kad aktoriams būtų patogu ir paprasta judėti.“

 

Nacionalinėje „5 ½ meilės istorijų viename Vilniaus bute“ premjeroje dalyvaus ne tik lietuvių aktoriai, bet ir specialiai iš Lenkijos atvykstantis Juliusz Krzysztof Warunek, kino žiūrovams pažįstamas iš į „Oskarą“ pretendavusio Jano Komasos filmo „Kristaus kūnas“ (Corpus Christi).

 

Filme taip pat vaidina Vidas Petkevičius, Jonas Braškys, Valene Kane, Alison Oliver, Marijus Mažūnas, Yiftach Klein, Hadar Ratzon Rotem, Šarūnas Datenis, Géza Röhrig, Adelė Šuminskaitė, Gintautė Rusteikaitė, Skomantas Duoplys, Magdalena Celowna Jankowska.

 

„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ yra Lietuvos, Airijos ir Latvijos bendros gamybos kino filmas, kurį finansavo Lietuvos kino centras, Europos Tarybos fondas „Eurimages“, „Screen Ireland“, Latvijos nacionalinis kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

 

Apdovanoti geriausiai kamerą valdančius kolegas jau keturioliktąjį kartą ruošiasi Lietuvos kino operatorių asociacija ir vasario 1 d. paskelbė atrankos pradžią. Šiais metais „Ąžuolo“ apdovanojimuose laukia net kelios naujienos – neribojamas paraiškų skaičius ir išplėstas filmų sukūrimo terminas.

 

Lietuvos kino operatorių asociacijos rengiamoje šventėje bus teikiamos kelios svarbios statulėlės: „Ąžuolo“ – už geriausią kino operatoriaus darbą, „Gilės“ – už geriausią studento operatoriaus darbą ir Operatorių dėkingumo prizas – teikiamas su operatorių darbu glaudžiai susijusių profesijų atstovams pagerbti.

 

Taip pat, nuo 2017 metų gyvuoja tradicija į šią kino šventę įtraukti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentus. Studentai savo prizais apdovanoja, jų nuomone, didžiausią pagalbą studijų laikotarpiu suteikusius žmones ar įmones.

 

Pasak Asociacijos atstovų, „Ąžuolo“ apdovanojimai kino operatorių yra labai laukiami ir vertinami gal net labiau nei žymioji „Sidabrinių gervių“ statulėlė. Norinčių dalyvauti konkurse kasmet vis daugėja ir todėl komisijai tenka vis sunkesnis darbas atrinkti geriausias kino juostas. Šiais metais komisiją sudaro kino operatoriai Vitalijus Kiselius, Saulius Lukoševičius (LAC), Zbigniev Bartoševič (LAC), kino režisierius Jurgis Matulevičius ir kino kritikė Monika Gimbutaitė.

 

Lietuvos kino operatorių asociacijai vadovaujanti operatorė Laura Aliukonytė sako: „Jau 14-ąjį kartą galėsime visi kartu švęsti šią „Ąžuolų“ dieną (tai kūrėjams ne mažesnė šventė nei naujo filmo premjera) bei apdovanoti komisijos sutarimu labiausiai nustebinusius, novatoriškiausius ar didžiausią vizualinį įspūdį palikusius operatorių darbus. Laikomės tradicijų, bet kartu ir stengiamės augti: šiemet kiek pasikeitusios konkurso taisyklės neapribos paraiškų kiekio „Ąžuolo“ kategorijoje, o prailgintas filmų premjeros laikas leis nominuoti bei apdovanoti naujausius lietuviškas premjeras turėjusius filmus“.

 

Norintys dalyvauti konkurse, paraiškas kviečiami teikti nuo vasario 1 iki vasario 29 d. Paraiškos formą ir konkurso taisykles galima rasti adresu: www.lac.lt

Apdovanojimams galima teikti ilgametražius ir trumpametražius dokumentinius, vaidybinius, eksperimentinius filmus.

 

Nominantai bus paskelbti balandžio viduryje, o apdovanojimai numatyti gegužės 10 dieną.

 

Anksčiau „Ąžuolo“ apdovanojimus jau yra pelnę Eitvydas Doškus už trumpametražį filmą „Čia buvo Vilnius” (rež. Eitvydas Doškus), Feliksas Abrukauskas už pilnametražį flmą „Sinefilija“ (rež. Algimantas Puipa), Simonas Glinskis už vaidybinį filmą „Nova Lituania“ (rež. Karolis Kaupinis), Vytautas Katkus už dokumentinį filmą „Animus Animalis. Istorija apie žmones, žvėris ir daiktus“ (rež. Aistė Žegulytė) ir kt.

„Tekstai ateina iš gyvenimo, o pats gyvenimas puikiai egzistuoja ir be tekstų“, – pokalbį pradeda rašytoja, daugybės kūrinių autorė Laura Sintija Černiauskaitė. Rašytoja šiais metais išbandė ir dar vieną vaidmenį – tapo iniciatyvos „Knyga+Kinas“ komisijos nare, turėjusia išrinkti kinematografiškiausius pastarųjų metų lietuvių literatūros kūrinius. Apie skaitomas knygas, kūrybą ir santykį su kinu – pokalbyje su rašytoja.

 

– Didelė jūsų gyvenimo dalis yra rašymas – koks šiuo metu jūsų santykis tarp tekstų ir tiesiog gyvenimo?

 

– Toks, kaip visada – tekstai ateina iš gyvenimo. Be gyvenimo jų tiesiog nebūtų… O pats gyvenimas puikiai egzistuoja ir be tekstų.

 

– Ar knygos lydi nuo vaikystės? Kokias knygas renkatės skaityti savo malonumui?

 

– Taip, nuo vaikystės. Ir tuo negaliu atsidžiaugti – kad spėjau gimti ir pagyventi, kol dar nebuvo interneto ir išmaniųjų telefonų. Šita „tuštuma“ suformavo iš manęs valingą, knygas skaitantį žmogų. Pastarąjį dešimtmetį skaitau knygas ne savo malonumui, o savišvietai (įvairias biografijas, autobiografijas) arba, dvasiniam alkiui patenkinti, – krikščionišką dvasinę literatūrą.

 

– Kaip šiandien žiūrite į savo sukurtas knygas – kaip kartu su jumis keitėsi ir jūsų raiška, temos, o gal net rašymo stilius? Koks jausmas šiandien į rankas paimti prieš dešimtmetį parašytą kūrinį, matyti, kad jis gyvena savo gyvenimą tarp šiandienos skaitytojų?

 

– Jausmas geras. Kas kokius 5 metus pasiskaitinėju save jauną – turbūt kad pasitikrinčiau, kiek pasikeičiau. Ir kaskart maloniai nustebina tai, kad man dėl savo knygų vis dar ne gėda. Žiūrėsim, kaip čia bus toliau.

 

– Ar skaitote daug šiuolaikinių Lietuvos rašytojų kūrinių? Kaip apibūdintumėte šiuolaikinę lietuvių literatūrą: kas domina, skaudina, kas aktualu mūsų kūrėjams?

 

– Negaliu pasakyti, kad perskaitau daug šiuolaikinės literatūros – kadangi dirbu tekstų redaktore, man skaitymas, tiesą sakant, asocijuojasi su darbu. Dažniausiai skaitau tik artimesnių kolegų pasirodančias knygas, ir tam skiriu vasarą kaime. Kitais sezonais tiesiog nerandu laiko ir šviesios galvos skaitymui.

 

– Su renginio „Knyga+Kinas“ komisijos nariais atrinkote 11 knygų, galinčių tapti kino scenarijais. Kuo išskirtiniai šie kūriniai? 

 

– Visos knygos pasirodė daugiau ar mažiau kinematografiškos. Mažoji jų dalis buvo menkos meninės vertės, ir, nors gerą filmą turbūt galima nufilmuoti ir pasitelkiant blogą knygą, už tokias nebalsavau iš principo. Vis tik norisi atkreipti režisierių dėmesį į gerą, vertingą literatūrą. Šiuolaikinės literatūros tendencija apskritai tokia – ji vizualėja. Todėl išsirinkti ir susitarti su kitais komisijos nariais nebuvo labai sudėtinga.  Pati sau atradau istorinį detektyvą – tokį žanrą, kokio net nebūčiau sugalvojusi atsiversti… Su malonumu perkaičiau Ginos Viliūnės knygas. Nežinau, kaip ankstesniais metais, bet šiemet gavome nemažai istorinių romanų, kuriuos, net neitin meniškai parašytus, įdomu skaityti (ir turbūt statyti) būtent dėl jų istoriškumo…

 

– Pagal jūsų kūrinį „Kvėpavimas į marmurą“ buvo sukurta ekranizacija (rež. Giedrė Beinoriūtė). Ką jaučia rašytojas, kai jo romanas atgimsta ekrane?

 

– Jaudulį, smalsumą… Jeigu filmas atrodo vykęs – pasididžiavimą ir tam tikrą brolystę, seserystę su jo kūrėjais. Apskritai, žinodama, koks ilgas ir sudėtingas filmo atsiradimo kelias, žaviuosi ir gerbiu kine kuriančius už jų atkaklumą, ištikimybę ir neapsakomą darbštumą.

 

Kur šiandien ieškote ir kur randate įkvėpimą, idėjas savo kūriniams? Kas šiuo metu jums aktualu – galbūt yra tam tikri procesai, situacijos, pokyčiai, tendencijos, apie kurias norisi kalbėti?

 

– Šiuo metu pamažu rašau „Džiaugsmyno‘‘ (paskutinės mano knygos) žanro knygelę, kuri atsiranda iš mano pačios gyvenimo – vidinio ir išorinio – patirčių bei apmąstymų.

 

Vilniaus knygų mugės metu susitiks kino kūrėjai ir literatūros lauko atstovai

 

„Knyga + Kinas“ – iniciatyva, burianti rašytojus, knygų leidėjus bei kino režisierius, scenarijaus autorius, prodiuserius bei kitus kino pasaulio atstovus. Jau penktus metus vykstantis projektas spalio mėnesį leidyklas kvietė siūlyti kinematografiškiausias 2022-2023 m. lietuvių autorių knygas. Iš keliasdešimt pasiūlytų įvairaus žanro literatūros kūrinių, specialiai sudaryta komisija išrinko ir paskelbė, jų nuomone, labiausiai įkvėpti kino kūrėjus gebančius romanus bei noveles.  Atrinkti kūriniai kino industrijai ir renginio lankytojams bus pristatomi vasario 23 d., Vilniaus parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančios Vilniaus knygų mugės metu. Renginyje susirinkę kino industrijos atstovai galės susipažinti su kūriniais ir nuspręsti, ar jų pakuždėtus siužeto vingius ateityje žiūrovai išvys didžiuosiuose ekranuose.

 

„Knyga + Kinas“ komisiją šiais metais sudarė trys kino ir literatūros lauko profesionalai: rašytoja, poetė ir dramaturgė Laura Sintija Černiauskaitė, režisierius Ignas Miškinis, 2025-siais žiūrovams pristatysiantis filmą „Pietinia kronikas“, kurtą pagal Rimanto Kmitos romaną, bei animacijos režisierius, prodiuseris, dailininkas Valentas Aškinis.

 

***

Atrinkti kūriniai kino industrijai ir renginio lankytojams bus pristatomi vasario 23 d., Vilniaus parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančios Vilniaus knygų mugės metu nuo 14 val. Kino salėje.

 

Renginį organizuoja „Fralita Films“. Projekto partneriai: asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, „Vilniaus kino biuras“, Kūrybiškos Europos biuras Lietuvoje. 

 

Plačiau apie renginį: https://www.facebook.com/knygakinui/ 

 

Lauros Sintijos černiauskairės nuotraukos autorius – Dirk Skiba.