Mėnuo: 2024 vasario

Pagrindinė kultūros ir kūrybinius sektorius Europoje remianti programa „Kūrybiška Europa“ išplėtė finansuojamų Lietuvoje vykstančių kino festivalių sąrašą – nuo šių metų jis pasipildė tarptautiniu dokumentinių filmų festivaliu „Nepatogus kinas“. Audiovizualinės srities projektus remiančios paprogramės „MEDIA“ finansavimą Europoje iš viso gauna 95 kino sklaidos renginiai, 3 iš jų vyksta Lietuvoje.

 

„Labai džiugu, kad vis daugiau Lietuvos organizacijų pasiryžta išbandyti jėgas konkurencinguose finansavimo konkursuose, o jų teikiami projektai kokybe ne tik nenusileidžia, bet vis dažniau pralenkia net ir didžiųjų Europos valstybių įgyvendinamus projektus. „Nepatogus kinas“ tapo jau trečiu „MEDIA“ remiamu kino festivaliu Lietuvoje ir tai yra didelis laimėjimas ne tik festivalio organizatoriams, bet ir žiūrovams, kurie šios paramos dėka galės išvysti dar daugiau kokybiško europietiško turinio“, – džiaugiasi „Kūrybiškos Europos“ biuro „MEDIA“ koordinatorė Austėja Milvydaitė.

 

„Nepatogaus kino“ vadovas Gediminas Andriukaitis sako, kad festivalio nuosekliai įgyvendinama strategija atitiko geriausias praktikas, privalomas „MEDIA“ finansavimui gauti. „Šiame konkurse didelis dėmesys buvo skiriamas inovatyviems kino sklaidos sprendimams, gebėjimui pasiekti naujas auditorijas ir užtikrinti festivalio prieinamumą. Todėl ši sėkmė mums kartu yra ir didelis pastarųjų metų darbo įvertinimas, ir patvirtinimas, kad strategiškai festivalis eina teisingu keliu.“

 

Andriukaitis pabrėžia, kad „Nepatogus kinas“ gali pasiekti kone kiekvieną šalies gyventoją. „Strategiškai išliekame vieninteliu hibridiniu kino festivaliu Lietuvoje. Tai reiškia, kad mūsų programa pasiekiama ne vien didžiųjų miestų kino teatrų lankytojams – festivalis kasmet vyksta ir nuotoliu, mūsų virtualioje kino salėje. Tačiau net ir tuo neapsiribojame – daug dirbame su mokyklomis ir esame užmezgę partnerystes su daugiau nei 250 Lietuvos bibliotekų. Jų lankytojai gali žiūrėti visus festivalio filmus, o aktyviausios bibliotekos jiems pasiūlo ir mūsų parengtą specialią programą – praėjusiais metais tokius „Nepatogaus kino“ seansus rengė beveik 100 bibliotekų.“

 

„Kūrybiška Europa MEDIA“ finansuoja šiuos Lietuvoje vykstančius kino sklaidos renginius: tarptautinį dokumentinių filmų festivalį „Nepatogus kinas“, Vilniaus miesto kino festivalį „Kino pavasaris“ ir Europos šalių kino forumą „Scanorama“.

 

Apie „Nepatogų kiną“

 

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Festivalio metu pristatomi ryškiausi pastarųjų metų dokumentiniai filmai, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vienas pagrindinių festivalio finansuotojų yra Lietuvos kino centras, festivalio kino industrijos veiklas taip pat remia Vilniaus miesto savivaldybė, audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA ir kiti instituciniai partneriai.

 

Kovo 1 d. šalies kino teatrus pasieks režisierės Aistės Stonytės dokumentinis pilnametražis filmas „Mamutų medžioklė“, pasakojantis mįslingą legendinio spektaklio dingimo istoriją.

 

1968-ieji. Jaunas ir charizmatiškas režisierius Jonas Jurašas Kauno dramos teatre pastato spektaklį „Mamutų medžioklė“. Spektaklį lydi milžiniška sėkmė: bilietai graibstyte graibstomi, o geri atsiliepimai sklinda iš lūpų į lūpas. Toks populiarumas kelia pavojų tuometinei valdžiai ir ši nusprendžia „Mamutų medžioklę“ uždrausti. Slapta susirinkusi teatre naktį, trupė prieš kino kameras suvaidina spektaklį paskutinį kartą ir jį nufilmuoja. Deja, kino juosta mįslingai dingsta, o režisierius netrukus priverstas palikti ne tik teatrą, bet ir Lietuvą.

 

Filmo anonsas: https://youtu.be/_Ng-r28Q3gE?si=llsd7PuPf9QszB3j

 

„Mamutų medžioklė“ ir paslaptimis apgaubtas naktinis jos filmavimas daugelį metų žadino mano smalsumą. Užaugau su pasakojimais apie J. Jurašo spektaklius. Iš savo tėčio aktoriaus Česlovo Stonio, kuriam teko su režisieriumi dirbti Kauno dramos teatre, išgirdau daugybę teatro legendų, kokius Golgotos kelius teko praeiti teatro žmonėms praėjusiame šimtmetyje, norint kurti ne tai, ko tikisi valdžia, bet tai, ko teatre ieško laisvą žodį gaudantis žiūrovas. Pasakojimas apie „Mamutų medžioklę“ man tapo vienu gražiausių to laiko atspindžių. Daugybę kartų bandžiau įsivaizduoti, kokia ji  – ta paslaptinga ir legendomis apipinta „Mamutų medžioklė“, kuri galbūt keitė ją kūrusių ir vieną vienintelį kartą užfiksavusių žmonių likimus“, – pasakoja filmo režisierė A. Stonytė.

 

Anot jos, dingusios juostos paslaptis kurstė fantaziją, kur galėjo prapulti kino juosta su konspiracinėmis sąlygomis nufilmuoto spektaklio įrašu: „Atsimenu buvau pagalvojusi, jei niekam nepavyko jos rasti, gal niekas jos net neieškojo? Tačiau susisiekus su J.Jurašu, paaiškėjo, kad visus tuos metus jis neprarado vilties įrašą surasti. Jo tikėjimas, kad juosta kažkur tebėra paslėpta, tapo postūmiu drauge leistis į šią kelionę“.

 

Filmo prodiuseriai – nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, filmų „Prieš parskrendant į žemę“ bei „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ režisierius Arūnas Matelis ir Algimantė Matelienė (studija „Nominum“). Filmo gamybą parėmė Lietuvos kino centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, LATGA. 

„Pamačius, ką kamera filmuoja per langą, supranti, kur šis butas yra, ką jis regėjęs, ir kaip į visas jo meilės istorijas įsipina paties Vilniaus istorija“, – naują Tomo Vengrio kūrinį komentavo kino kritikas Edvinas Pukšta. Jis ir kiti meno, kultūros, verslo, politikos pasaulių atstovai antradienio vakarą „Forum Cinemas Vingis“ sveikino režisierių su su filmo „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ nacionaline premjera.

 

Didžiajame ekrane pamatyti drauge kurto filmo iš JAV atvyko scenarijaus bendraautorė Tatia Rosenthal. Su „5 ½ meilės istorijomis viename Vilniaus bute“ dirbo Lietuvos, Latvijos ir Airijos gamybos kompanijos, taigi svečių iš užsienio didžiausiame Vilniaus kino teatre buvo ir daugiau. Specialiai dėl premjeros sugrįžo T. Vengrio tėvai, taip pat iš Niujorko atskrido itin retai Lietuvoje viešinti sesuo Indré Rockefeller.

Savo apsilankymu kino kūrėjams palaikymą išreiškė LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Premjeroje taip pat dalyvavo kino kūrėjai Algimantas Puipa, Aistė Stonytė, Giedrė Žickytė, Nerijus Milerius, Dovilė Šarutytė, Rugilė Barzdžiukaitė, kompozitorė Lina Lapelytė, jaunosios teatro kartos atstovės Elžbieta Latėnaitė ir Eglė Švedkauskaitė, filosofas Paulius Gritėnas, poetas Tomas Venclova ir kiti.

 

Iš Lenkijos į premjerą atvyko vienas filmo aktorių Juliusz Krzysztof Warunek, iš Niujorko – kartu su T. Vengriu scenarijų rašiusi Tatia Rosenthal, iš Latvijos – operatorius Jurgis Kmins ir kiti komandos nariai.

 

Iš buto į butą

 

Vasario 9 d. Lietuvos kino teatruose kelionę pradedančios „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ pasakoja apie penkias poras, apsistojančias viename ir tame pačiame nuomojamame bute Lietuvos sostinėje. Visus personažus ištinka meilės krizės, bet nė vienas nenutuokia, kokių dar džiaugsmų ir vargų būta tarp šių sienų. Kiekvieno nuotykių pėdsakų ištrinti vis sugrįžtančiai tylenei valytojai Jolantai meilės istorija tik užsimezga.

 

„Butas čia pagrindinis personažas – žmonės keičiasi, o į sienas įsigeria vis naujos istorijos“, – po premjeros pastebėjo E. Pukšta.

 

Po seanso „Vingyje“ veiksmas persikėlė į dar vieną nuomojamą butą – tiesa, jau Vokiečių gatvėje. „Nusprendėme, kad filmo atmosferą būtina perkelti ir į premjerą – visų svečių į seansą bute nebūtume sutalpinę, bet vakarėliui – pats tas“, – teigė filmo platintojų „Kino Pavasaris Distribution“ vadovas Konradas Kazlauskas.  

 

Jau įvertintas užsienyje

 

Pasaulinė antrojo Tomo Vingrio filmo premjera įvyko ten pat, kur jis prieš kelerius metus debiutavo su „Gimtine“ – Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“. JAV lietuvio šeimos bute nufilmuota naujoji juosta tapo geriausiu filmu šio „A“ klasės konkursinėje programoje. Filmą į savo programs įtraukė ir Korko, Londono, Mančesterio kino festivaliai.

 

Filme vaidina Velta Žygure, Vidas Petkevičius, Jonas Braškys, Valene Kane, Alison Oliver, Marijus Mažūnas, Yiftach Klein, Hadar Ratzon Rotem, Šarūnas Datenis, Géza Röhrig, Adelė Šuminskaitė, Gintautė Rusteikaitė, Skomantas Duoplys, Juliusz Krzystof Warunek, Magdalena Celowna Jankowska.

Asociacija AVAKA kartu su Lietuvos kino centru skelbia filmų paraiškų priėmimo pradžią 15-iesiems Nacionaliniams kino apdovanojimams „Sidabrinė gervė“, vyksiantiems šių metų birželio 9 dieną Vilniuje.

 

Nuo vasario 5 d. iki 2024 m. vasario 29 d. kino kūrėjai kviečiami teikti nacionalinių filmų paraiškas apdovanojimų svetainėje: www.sidabrinegerve.lt. Apdovanojimams gali būti teikiami filmai, rodyti nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. gegužės 1 dienos. Šias metais pristatomi ir atnaujinti apdovanojimų nuostatai, aptarti su Lietuvos kino industrija.

 

Naujovės

 

Šių metų naujovė – specialus apdovanojimas už kino kultūros sklaidą. Šis apdovanojimas pažymės kino lauke veikiančių organizacijų, kūrėjų ir praktikų indėlį į kino kultūros puoselėjimą. Apdovanojimas bus skiriamas kino festivalių, edukacinių projektų, straipsnių, leidinių, tyrimų, ar kitos veiklos, puoselėjančios kino kultūros sklaidą sričių atstovams ar organizacijoms. Kandidatus gali teikti juridiniai asmenys iki vasario 29 d., pateikus laisvos formos rekomendaciją.

 

Komisijų sudarymas

 

Apdovanojimuose veiks patariamoji ekspertų taryba, sudaryta iš 11 narių. Jos tikslas – paskirti atrankos komisijos narius, dalintis savo patirtimi ir įžvalgomis. Patariamosios tarybos narius deleguoja Lietuvos kino kūrėjus vienijančios asociacijos, organizacijos ir profesinių sąjungų deleguoti kino atstovai, asociacijos AVAKA bei Lietuvos kino centro atstovai.

 

Pateiktus filmus vertins ir nominacijų trumpuosius sąrašus sudarys atrankos komisija, sudarytas iš 11 kino meno kūrėjų, profesionalių kino meno vertintojų ir tyrėjų, prodiuserių, aktorių, kino platintojų. Komisija skirs apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus „Auksinė gervė“ bei apdovanojimą už kino kultūros sklaidą. Kandidatams į atrankos komisiją prašoma užpildyti registracijos formą iki vasario 19 d..

 

Kiekvienoje nominacijoje nugalėtojus rinks iš Lietuvos kino industrijos profesionalų sudaryta balsavimo komisija, kurią sudarys kino kūrėjus vienijančių organizacijų deleguoti asmenys, kino srityje veikiantys fiziniai asmenys, pateikę paraiškas bei ankstesnių metų „Sidabrinės gervės“ laureatai. Teikti kandidatus į balsuotojų komisiją bus galima sulaukus atskiro organizatorių kvietimo, balandžio mėnesį.

 

Kiti atnaujinimai

 

Nominacijos bus sudaromos iš 5 kandidatų. Šį sąrašą trumpinti galima iki trijų kandidatų, vienoje nominacijoje, bus galima tik išimties atveju ir tik ne mažiau nei dviejų trečdalių komisijos narių sprendimu.

 

Birželio 9 d., sekmadienį, paaiškės 22-ių kategorijų laureatai, tarp jų – žiūroviškiausias filmas, sulaukęs daugiausiai žiūrovų dėmesio Lietuvos kino teatruose, „Auksinė gervė“ už viso gyvenimo nuopelnus, apdovanojimas už kino kultūros sklaidą ir „Sidabrinės gervės kiaušinis“, už metų geriausią studento darbą.

 

Apdovanojimus organizuoja: asociacija AVAKA kartu su Lietuvos kino centru. Partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

 

Susipažinti su nuostatais galima čia: https://bit.ly/3SGPiQy

 

Pildyti Filmo paraišką: https://sidabrinegerve.lt/application/

 

Kandidato į Nominuotojų atrankos komisiją paraišką, Kandidato apdovanojimui už viso gyvenimo nuopelnus „Auksinė gervė“ teikimo formą bei kandidato apdovanojimui už kino kultūros sklaidą teikimo formą rasite čia: https://bit.ly/3SGPiQy