Mėnuo: 2024 vasario

Vasario 15–25 dienomis vyksiančiame Berlyno kino festivalyje „Generation 14plus“ konkursinėje programoje įvyks JAV ir lietuvių bendros gamybos trumpametražio filmo „Obraza“ (angl. „Resentment“, 2024) premjera. Juostą, nufilmuotą Lietuvoje, režisavo ukrainiečių kilmės amerikiečių režisierius Glebas Osatinski.

 

Įkvėptas tikrais režisieriaus G.Osatinskio išgyvenimais, filmas „Obraza“ nukelia į maždaug 1990-ųjų Sovietų Ukrainą, kur jaunuolis Jaša, slegiamas jį supančios opresijos, atsiduria tarp laisvės troškimo ir šeimos realybės. Augant jo nusivylimui, paauglio impulsyvūs veiksmai jį priveda prie nepataisomos žalos.

 

„Apmaudas yra kaip gaidukas, kuris gali sukelti pavojingus veiksmus“, – sako scenaristas ir režisierius G. Osatinski. – „Aš norėjau, kad žiūrovai per mano vaikystės istoriją susitapatintų su mūsų šių dienų pasauliu, jog jie šį filmą pamatytų kaip įspėjamąją pasaką, aktualią kiekvienai kartai. Galbūt juostoje „Obraza“ veiksmas ir vyksta prieš 30 metų, bet tai lygiai taip pat galėtų būti ir šių dienų istorija.“

 

Juosta kartu su kitais 8-iais trumpametražiais filmais iš Indijos, Kolumbijos, Ispanijos ir kitų šalių varžosi jaunimui skirtoje konkursinėje programoje „Generation 14plus“. Tarptautinę žiuri šiais metais sudaro režisierius iš Sudano Amjad Abu Alala, aktorė Banafshe Hourmazdi (Iranas/ Vokietija) ir amerikiečių režisierius Ira Sachs. Pastarojo filmas „Passages“ (2023) buvo atrinktas į Sandanso ir Berlyno kino festivalius. Geriausią filmą konkursinėje programoje taip rinks ir žiuri sudaryta iš penkių jaunuolių.

 

„Patekti į vieną prestižiškiausių festivalių – milžiniška garbė mūsų kompanijai „Smart Casual“. Filmo „Obraza“, kurio didžioji pagrindinės komandos dalis yra lietuviai, o taip pat ir nemaža dalis aktorių, yra įrodymas kokį potencialą turi ir demonstruoja Lietuvos kinas. Dar svarbiau, kad toks aktualus šiuo tragišku laikotarpiu filmas, turint omeny karą Ukrainoje, bus rodomas didelei tarptautinei auditorijai. Šiame kontekste nagrinėjama tema įgauna naujų poteksčių“, – sakė viena iš filmo prodiuserių Rūta Petronytė.

 

Scenaristas ir režisierius G.Osatinski per savo karjerą sukūrė kelis apdovanojimus pelniusius filmus, kurie buvo rodomi tarptautiniuose kino festivaliuose visame pasaulyje. 2020 m. filmo „Obraza“ kūrimui jam buvo suteikta Katherinos Otto-Bernstein stipendija bei „Fiscal“ Gothamo kino instituto parama. 2022 m. režisierius baigė menų studijas Kolumbijos universitete Niujorke.

 

Juostoje pagrindinius vaidmenis atlieka ukrainiečiai ir baltarusiai aktoriai, tačiau antraplaniuose vaidmenyse taip pat galima išvysti Vaidotą Martinaitį bei Reginą Arbačiauskaitę. Prie šio filmo gamybos dirbo amerikiečių ir lietuvių kūrėjai: prodiuserinė įmonė „Smart Casual“, gamybos dizaino darbus atliko Greta Vileikytė, už kostiumus buvo atsakinga Fausta Naujalė, juostą filmavo Vytautas Katkus. Tai vienas retesnių atvejų Lietuvoje, kuomet filmas kuriamas kartu su JAV kino kūrėjais, dėl kurių užsimezgusių ryšių džiaugiasi prodiuseriai.

 

„Mes ilgai ieškojome kitų kūrėjų, kurie dalintųsi mūsų kūrybine vizija, todėl labai džiaugiamės galėdami dirbti su „Smart Casual“ prodiuserine įmone. Kiekviename žingsnyje jie buvo kūrybingi, palaikantys ir pasišventę išlaikyti filmo autentiškumą“, – sakė filmo prodiuseris J. Dixon Byrne.

 

„Mūza man atvėrė klasikinės muzikos pasaulį, supratau, kad tobulas kūrinio atlikimas nėra vien perfekcionizmas, tai gali būti dvasinio tobulėjimo kelias“, – sako kino operatorius Rytis Kurkulis. „Užaugęs muzikų šeimoje, be abejo, žinojau Mūzos istoriją, tačiau filmas man suteikė galimybę padirbėti su didžia pianiste, pabūti šalia jos, pamatyti, kaip ji groja. Tai praturtino mano asmenybę“, – teigia garso režisierius Jonas Jocys.

 

Šie du žmonės buvo stipri kino režisierės Agnės Marcinkevičiūtės komanda, net penkerius metus drauge kūrusi filmą apie pasaulinio garso pianistę Mūzą Rubackytę „Mūza“.

 

Tarp Vilniaus, Paryžiaus ir Ženevos gyvenanti, didžiausiose pasaulio koncertų salėse grojanti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, meistriškumo klasių įvairiose šalyse dėstytoja, pasaulinių pianistų konkursų komisijos narė M. Rubackytė dokumentinio filmo kūrėjų komandą pakvietė į muzikos ir jausmų pripildytą kelionę. Joje žiūrovai pamatys aukštosios muzikos pasaulio užkulisius, kartu su mokiniais dalyvaus Mūzos pamokose, pažvelgs į menininkės būtį ir buitį.

 

Dokumentinio filmo kūrėjų komanda su Mūza keliavo per įvairias šalis ir koncertų sales, tuo pat metu klausydami neeilinės asmenybės gyvenimo istorijos. Visa tai meistriškai nufilmavo operatorius R. Kurkulis, o garso režisierius J. Jocys įrašė ne tik Mūzos pasakojimus, bet ir jos atliekamą muziką. Aukštos kokybės garsas filmo žiūrovams leis pajusti pasaulio šedevrų gausiai prisodrintą filmo muzikinį takelį.

 

Muzika šiame dokumentiniame filme jos kūrėjams tapo iššūkiu. „Sukau galvą, kaip įrašyti nuostabią muziką, kaip padaryti, kad filme ji visą laiką skambėtų ir kartu nekonkuruotų su vaizdu, Mūzos balsu ir visa filmo istorija. Neabejotinai man padėjo tai, kad esu baigęs M. K. Čiurlionio menų gimnaziją, turiu muzikinį išsilavinimą. Muzikos įrašų mes mokėmės studijuodami garso režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Atėjo laikas, visos įgytos žinios pravertė“, – sako J. Jocys.

 

O filmo operatorius R. Kurkulis prisipažįsta, kad, nors ir studijavo Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje, klasikinės muzikos pasaulis jam buvęs svetimas: „Neįtikėtinas atradimas man, kiek emocijų gali kelti muzika ir kaip ji tas emocijas paskleidžia, perduoda klausytojams. Norėjau visa tai perteikti vaizdais, tos emocijos tapo Mūzos portreto dalimi. Atskleisti jas kino ekrane, perduoti kino žiūrovui man buvo iššūkis.“

 

Ir R. Kurkulis, ir J. Jocys pasakoja apie tai, kad kiekvienas nedidelės jų komandos narys turėjo savą filmo įsivaizdavimą. Dokumentinis kinas tuo ir žavus, kad čia sunku numatyti tikslią įvykių tėkmę. „Mes sekėme paskui Mūzą, jos grafikas ir koncertai diktavo, kada ir kur turime būti, kas nutiks tuose filmavimuose. Dokumentika visada diktuoja, ką filmuoti, kartais įvykiai, kurie nutinka, sugriauna kūrėjų planus ir įsivaizdavimus, koks filmas turi būti“, – sako R. Kurkulis.

 

Šio filmo planus sustabdė pandemija. Dėl jos neįvyko planuoti Mūzos koncertai Jungtinėse Amerikos Valstijose, karantinas filmavimo grupę įkalino Lietuvoje. „Kas žino, gal toji kelionė ir koncertai Amerikoje būtų pridėję filmui globalumo, tačiau pandemija filmui taip pat pridėjo savo spalvų, užfiksavo neeilinį įvykį, kai Mūzos koncerte žmonės sėdi su kaukėmis ir toli vienas nuo kito“, – prisimena filmo operatorius.

 

Filmo prodiuserė Živilė Gallego pasakoja, kad garso režisierius Jonas į Mūzos koncertą Bagatelle koncertų salėje Paryžiuje atėjo pasirišęs peteliškę. „Nusprendžiau, kad turiu atrodyti tvarkingai, nesvarbu, kad dirbame, – juokiasi Jonas ir pasakoja išties šiam filmui atidavęs daug jėgų ir fantazijos. – Galėjau eksperimentuoti, garsą įrašinėjau visur – koncertų salėse, gatvėse, netgi lėktuve paslapčia. Ne viską, žinoma, panaudojome, tačiau liko daug autentikos, kuri kino ekrane ir kuria tą dokumentinį garso sluoksnį.“

 

Marcinkevičiūtės dokumentinis filmas „Mūza“ kino teatruose pasirodys nuo vasario 23 dienos. Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Filmą kūrė prodiuserinė kompanija „Fralita Films“, filmo platinimu Lietuvoje rūpinasi „Acme Film“.

 

Filmo anonsą galite pamatyti čia https://youtu.be/ZFs3rSROCFs

https://www.acmefilm.lt/filmai/local–muza

 

 

Foto T. Kaunecko. Leidau sau 1 pataisą: gal ne visai teisinga sakyti kad neturėjau jokio supratimo apie klasikinę muziką. Aš esu baigęs Muzikos akademiją ( nors ir kino-teatro fakultetą). Tiesiog norėjau pasakyti, kad gal nebuvau tiek įsigilinęs, maniau, kad savęs pažinimo Kelias per muziką yra labiau būdingas Rytų tradicijai, tačiau Mūzos grojimas pakeitė tokį požiūrį.

 

 

 

 

Vasario viduryje daugelis šalių mini Saugesnio interneto savaitę, kuri mums primena: vis naujas galimybes atveriančiame virtualiame pasaulyje turime išlikti budrūs. Šia proga dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ kuruojamas „NK-DOKU“ projektas kviečia atkreipti dėmesį į du šią svarbią temą įtraukiai nagrinėjančius filmus ir persvarstyti savo saugumą internete. Iš viso „NK-DOKU“ platformoje bendruomenės jau gali rasti beveik 20 filmų ir nemokamai rengti jų peržiūras.

 

„NK-DOKU“ platformoje ką tik atsiradęs filmas „Ir karalius pasakė: koks fantastiškas prietaisas!“ priverčia susimąstyti apie tai, ką reiškia nuolatos būti apsuptam dėl mūsų dėmesio konkuruojančių vaizdų. Šiandien pasaulyje jau yra daugiau nei 45 mlrd. fotoaparatų ir jais „pagaminama“ dar daugiau milijardų turinio vienetų: nuo propagandos iki adrenalino kupinų triukų ant dangoraižių stogų. Kitas filmas – „Tiktok, Boom“ –  žvelgia į vieną įtakingiausių šių dienų socialinių platformų ir nagrinėja poveikį, kurį mums daro ši istoriją keičianti programėlė.

 

Šiuos ir kitus filmus nemokamai gali žiūrėti visoje Lietuvoje įsikūrusios bendruomenės – bendrakūrystės projektas „NK-DOKU“ pasirūpina filmais ir kviečia bendruomenes burtis bei pačioms organizuoti dokumentinio kino peržiūras. „Šį projektą įkūrėme tam, kad dėmesio vertus ir svarbius filmus galėtų pažiūrėti kuo daugiau žmonių – ne vien festivalio „Nepatogus kinas“ metu. Šiandien platforma jau vienija net 246 vartotojus, kurių didžioji dalis – regionuose veikiančios bendruomenės, iš viso jau suorganizuota daugiau nei 80 seansų. Susiburti nemokamai žiūrėti filmus gali visi – tereikia patalpos ir projektoriaus, o mes pasirūpiname viskuo kitu – filmų medžiaga, jų rodymo teisėmis“, – pasakoja „NK-DOKU“ koordinatorė Emilija Statinaitė.

 

Šiam projektui sukuruoti filmai pritaikomi įvairiausioms temoms ir amžiaus grupėms. „NK-DOKU“ jau naudojasi mokyklos, bibliotekos, bendruomenėse susibūrę kino klubai, jaunimo organizacijos ir mes esame atviri visiems – šios platformos teikiamos galimybės dažnai žengia toliau už vien filmo peržiūros ribų. Organizacijos po filmų rengia diskusijas, kuriasi kino ambasadorystės projektai – šie filmai gali tapti įkvėpimu daugybei veiklų ir idėjų“, – džiaugiasi E. Statinaitė.

 

Minėti dokumentiniai filmai Lietuvos bendruomenėms tapo prieinami „NK-DOKU“ platformos rengėjams įgyvendinant tarpkultūrinio pažinimo ir medijų raštingumo projektą „Kino ambasadoriai“. Drauge su Britų Taryba įgyvendinamo projekto metu 15-18 metų mokiniai iš įvairiakalbių Vilniaus regiono mokyklų renkasi žiūrėti filmus, juos analizuoja, mokosi juose narpliojamas temas nušviesti bendraamžiams ir savo mokyklų bendruomenėse  patys rengia kino seansus.

 

„Tokios edukacijos svarbios mokyklose, nes kitokių kultūrų ir situacijų pažinimas padeda plėsti akiratį. Pamačiau tokių žmonių istorijų, kurios – totaliai skirtingos nei mano, – po filmų peržiūros ir mokymų, kaip pristatyti filmus savo mokykloje, pasakojo viena moksleivė. – Manau, daugumai jaunimo tarpe yra lengviau informaciją priimti tada, kai ji eina iš bendraamžio ar panašaus amžiaus žmogaus.“

 

„Tai – tik vienas puikių pavyzdžių, kaip filmai gali būti pritaikomi įvairiausioms bendruomenių veikloms. Susidomėjimas „NK-DOKU“ auga, o mes kasmet atnaujiname filmų katalogą – šiemet jį vėl papildysime 10 naujų filmų, nestokosiančių įkvėpimo ir nuostabos akimirkų. Tad labai kviečiame bendruomenes ir organizacijas naudotis „NK-DOKU“ – tereikia užsiregistruoti, sulaukti patvirtinimo ir suteiksime visą reikiamą medžiagą jūsų peržiūrai“, – ragina E. Statinaitė.

 

 

Šiandien vidurio Prancūzijoje prasideda pasaulyje reikšmingiausia 39-oji Klermono-Ferano trumpųjų filmų mugė. Į tarptautinį trumpametražių filmų renginį atvyko industrijos atstovai iš viso pasaulio – kino kūrėjai, prodiuseriai, pardavimų agentai, festivalių organizatoriai, filmų platintojai ir kiti. Prie jų jau 12 kartą prisijungė ir Lietuvą renginyje reprezentuojanti lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.

 

Tarptautinė trumpųjų filmų mugė vyksta didžiausio pasaulyje Klermono-Ferano trumpametražių filmų festivalio metu, kuris kasmet sukviečia beveik 200 tūkst. kino gerbėjų ir industrijos profesionalų. Dvyliktus metus iš eilės mugėje veikia nacionalinis lietuviškų trumpametražių filmų stendas, nuo 2022 m. išplėstas į jungtinį Baltijos šalių stendą „Baltic Shorts“. Čia lankytojams bus pristatomi naujausi lietuviški trumpametražiai filmai ir šiuo metu vystomi projektai, konsultuojama koprodukcijos, sklaidos ir kitais su kino lauku susijusiais klausimais, supažindinama su Baltijos regione organizuojamais kino renginiais. Tarp jų – „Lithuanian Shorts“ agentūros rengiamu Vilniaus trumpųjų filmų festivaliu, trumpųjų filmų industrijos forumu „Baltic Pitching Forum“, scenarijų vystymo rezidencija „Baltic Shorts Residency“ ir kitais.

 

Mugėje – svarbūs Lietuvių delegacijos renginiai

 

Šiandien „Lithuanian Shorts“ agentūros vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė trumpametražių filmų pirkėjų prezentacijų programoje „Buyers’ Presentations“ pristatys Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją LRT, kuri nuo 2022 m. pirmoji Baltijos šalyse pradėjo transliuoti trumpametražį kiną. Tą pačią dieną Vilniaus trumpųjų filmų festivalio vykdomoji direktorė Gabrielė Cegialytė dalyvaus prieinamumo kino festivaliuose temai skirtoje diskusijoje „Short Film Conference panel: Inclusive Cinema“ ir pristatys šių metų sausį vykusio festivalio atvejį.

 

Mugėje vykstančiame Europos trumpametražių filmų koprodukcijos forume „Euro Connection“ šiemet pristatomas ir lietuviško trumpametražio filmo projektas „OUT“ (rež. Kristijonas Dirsė, prod. Rūta Petronytė), pasakojantis homoseksualaus vyro atsiskleidimo šeimai istoriją. Šis projektas yra vienas iš 12-os į „Euro Connection“ forumą patekusių Europos kino kūrėjų darbų, kelialapį pelnęs 2023 m. „Baltic Pitching Forum“ metu. Pagrindinis dalyvavimo šiame renginyje tikslas – užsienio koprodiuserių, kūrybinių partnerių ir finansuotojų paieška.

 

Taip pat mugės metu tarptautinės industrijos atstovai turės galimybę susipažinti su Lietuvoje prieš kelis metus startavusia iniciatyva, skirta kino industrijoje dirbančioms moterims. Šių metų Klermono-Ferano trumpųjų filmų mugės fokusas nukreiptas į moterų kino kūrėjų kūrybą bei šiandieninę padėtį kino industrijoje. Ta proga mugės organizatoriai pakvietė „Lithuanian Shorts“ agentūros vadovę R. Daugėlaitę-Cegelskienę pristatyti Baltijos šalių kino moterims skirtą mentorystės programą „Baltic Women in Film Mentorship“, kurią nuo 2021 m. įgyvendina „Lithuanian Shorts“ kartu su Kino ir televizijos moterų asociacija. Pristatymas vyks vasario 6 d.

 

Lietuviško trumpo kino akcentai festivalio specialiose programose

 

Šiais metais Klermono-Ferano festivalio dėmesys moterims kūrėjoms atliepiamas ir specialioje filmų programoje „Panorama“, kurioje bus pristatomi pastarojo dešimtmečio rinktiniai 24-ių Europos moterų režisierių darbai. Į programą atrinktas ir lietuvių kino režisierės Oksanos Burajos dokumentinis trumpametražis filmas „Liza, namo!“ (2012). Režisierė O. Buraja Klermono-Ferano festivalio istorijoje palikusi ryškų įspaudą dėl dukart laimėtų pagrindinių festivalio konkursinės programos „Lab“ prizų už du ankstesnius savo filmus („Mama“, 2001 ir „Dienoraštis“, 2003).

 

Tradiciškai „Lithuanian Shorts“ kartu su partneriais iš Latvijos ir Estijos pristatys didelį tarptautinį potencialią turinčius trumpametražius filmus programoje „Baltic Shorts 2024“. Uždaroje tik industrijos profesionalams skirtoje peržiūroje bus pristatomi 7 vaidybiniai ir animaciniai filmai, atskleidžiantys unikalų jaunosios kino kūrėjų kartos braižą bei šviežią požiūrį į šių dienų aktualijas. Lietuvą šiame rinkinyje reprezentuoja du filmai: Eglės Davidavičės animacinis trumpametražis filmas „Ta, kuri žino“ bei vaidybinis Ado Burkšaičio filmas „Tušinukas“.

Tuo tarpu festivalio metu vykstančios mugės videotekoje specialioje naujausių trumpametražių filmų kategorijoje „Short Film Market Picks“ pastebėtas ir išskirtas lietuviškas filmas „Lūkesčiai ir kitos prekės“. Tai naujausias kino režisierės Dali Rust eksperimentinis vaidybinis filmas.

 

„Lithuanian Shorts 2023–2024“ katalogo pristatymas industrijai

 

Kiekvienais metais likus keletui dienų iki Klermono-Ferano trumpametražių filmų mugės „Lithuanian Shorts“ agentūra pristato naujausių lietuviškų trumpųjų filmų katalogą „Lithuanian Shorts 2023–2024“. Kasmet šiuo katalogu siekiama didinti lietuviškų filmų ir jų kūrėjų žinomumą tarptautiniu mastu. Šių metų kolekcijoje – 33 filmai: 21 vaidybinis, 7 animaciniai, 3 dokumentiniai bei 2 eksperimentiniai trumpieji filmai. Katalogas skirtas naujų talentų ir filmų ieškantiems kino industrijos atstovams iš kino festivalių, filmų gamybos, platinimo ir pardavimų kompanijų, televizijų ir namų kino platformų.

 

Jungtinį „Baltic Shorts“ stendą ir jo veiklas rengia „Lithuanian Shorts“ agentūra kartu su Rygos tarptautiniu trumpųjų filmų festivaliu 2ANNAS, Rygos tarptautiniu kino festivaliu, Latvijos animacijos asociacija bei tarptautiniu trumpametražių filmų ir animacijos festivaliu „PÖFF Shorts“. Pagrindinis Lietuvos prisistatymo Klermono-Ferano trumpametražių filmų mugėje institucinis partneris ir rėmėjas – Lietuvos kino centras.