Mėnuo: 2024 vasario

„Labai džiaugiuosi, kad filmo kūrėjams per meilę ir viltį pavyko atskleisti mano gyvenimo tarpsnį, kuris atveria ir Lietuvos istorijos atkarpą. Gyvendama svetur matau, kad žmonės nedaug žino apie mūsų šalies istoriją, apie žmones, kuriems teko išgyventi politinius lūžius, apie artistus, kurių praeitis buvo išniekinta“, – kino režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmo „Mūza“ pristatyme kalbėjo pagrindinė filmo herojė, pasaulinio garso pianistė Mūza Rubackytė.

 

 

Skambant muzikai iš filmo herojės M. Rubackytės albumo „Melancholija“ į kino teatrą „Forum Cinema Vingis“ rinkosi premjeros svečiai. Tarp jų buvo Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Alix Éverard, Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Jolanta Karpavičienė, teatro režisieriai Oskaras Koršunovas, Jonas Vaitkus, istorikas Aurimas Švedas, aktorės Janina Matekonytė, Gabija Ryškuvienė, Vladas Bagdonas, Gediminas Storpirštis, rašytoja Akvilina Cicėnaitė, dizainerė Zita Gustienė ir daugybė kultūros žmonių.

 

Rubackytė su vyru, Šveicarijos dietologu Alainu Golay, dalyvauti A. Marcinkevičiūtės filmo „Mūza“ premjeros vakare ir išankstiniuose, Vasario 16-osios šventei skirtuose seansuose atvyko iš Paryžiaus.

 

Dokumentinio filmo „Mūza“ raudonojo kilimo premjeros data pasirinkta neatsitiktinai – kartu su nepaprasta, pianistės M. Rubackytės atliekama muzika filme suskamba ir stiprus laisvės motyvas. Istorija apie tai, ką talentingam žmogui reiškė siekti svajonių sovietmečio kalėjime.

 

„Mano likimas klostėsi kartu su Lietuvos likimu“, – filme ištaria pianistė M. Rubackytė, o režisierė Agnė Marcinkevičiūtė jame atskleidžia muzikinį menininkės portretą, kuriame skleidžiasi įspūdinga ir atvira pianistės gyvenimo istorija.

 

„Mudvi su Mūza sujungė man ir jai labai brangus žmogus – mano buvusio filmo herojus JAV gyvenantis operos solistas Arnoldas Vokietaitis. Būtent jis pajuto mano muzikinę klausą ir pasiūlė sukurti filmą apie Mūzą. Be abejo, apie Mūzą žinojau, tačiau man labai norėjosi jos asmenybę atverti kur kas platesniam žmonių ratui, leisti jiems per muzikę ir jos atliekamą muziką suvokti laikotarpį, kuriame ji gyveno“, – sako filmo režisierė A. Marcinkevičiūtė.

 

Režisierė yra nepaprastai dėkinga filmo prodiuserei Živilei Gallego, kuri komandą aprūpino finansiškai ir leido jai nerti į kūrybinius ieškojimus. „Kai į vieną vietą susirenka tinkami ir vienas kitą suprantantys žmonės, sėkmė užtikrinta“, – filmo sėkme neabejoja A. Marcinkevičūtė.

 

Tarp Vilniaus, Paryžiaus ir Ženevos gyvenanti, didžiausiose pasaulio koncertų salėse grojanti, daugiau nei trisdešimt kompaktinių plokštelių išleidusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, meistriškumo klasių įvairiose šalyse dėstytoja, pasaulinių pianistų konkursų komisijos narė M. Rubackytė dokumentinio filmo kūrėjų komandą pakvietė į muzikos ir jausmų pripildytą kelionę. Žiūrovai pamatys aukštosios muzikos pasaulio užkulisius, kartu su mokiniais dalyvaus Mūzos pamokose, pažvelgs į menininkės būtį ir buitį.

 

Ir Mūza, ir filmo kūrėjai premjeroje pabrėžė, kad filmą būtina žiūrėti dideliame ekrane, – kokybiška garso įranga užtikrina, kad filmo muzika suskambės. Aukšta garso kokybe pasirūpino filmo garso režisierius Jonas Jocys, o vaizdus iš didžiausių koncertų salių, garso studijos, meistriškumo pamokų ir Mūzos namų nufilmavo operatorius Rytis Kurkulis.

 

Dokumentinis filmas „Mūza“ buvo kurtas beveik penkerius metus. „Filme skamba daug muzikos, šalia jos pamažu skleidžiasi ypatingos dvasinės tvirtybės talentingo žmogaus gyvenimo kelias. Įspūdinga pianistės gyvenimo istorija, tikiuosi, įkvėps ir jaunus žmones, ir vyresnius klasikinės muzikos mylėtojus“, – sako prodiuserių kompanijos „Fralita Films“ vadovė, prodiuserė Ž. Gallego.

 

Marcinkevičiūtės dokumentinis filmas „Mūza“ kino teatruose pasirodys nuo 2024 metų vasario 23 dienos. Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Filmą kūrė prodiuserinė kompanija „Fralita Films“, filmo platinimu Lietuvoje rūpinasi „Acme Film“.

 

Filmo anonsą galite pamatyti čia https://youtu.be/ZFs3rSROCFs

https://www.acmefilm.lt/filmai/local–muza

 

Šeštus metus vykstanti mentorystės programa kine ir televizijoje dirbančioms moterims „Lithuanian Shorts Mentorship“ kviečia teikti paraiškas naujam sezonui. Programa skirta įvairių kino ir televizijos sričių atstovėms, norinčioms įsitvirtinti šiose industrijose ir mokytis iš savo sričių profesionalų. Programa vyks balandžio–gruodžio mėnesiais, o paraiškos priimamos iki kovo 3 d. „Lithuanian Shorts Mentorship“ rengia lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

„Nuo programos pradžios suburta labai tvirta ugdytinių alumnių bendruomenė, kurioje – beveik 70 įvairiausių kino ir televizijos sričių atstovių. Šioje bendruomenėje gimė ne viena bendra idėja ar užsimezgė graži profesinė partnerystė, o per penkerius programos metus galime pasidžiaugti tikrai puikiais rezultatais. Naujai į programą prisijungsiančių ugdytinių laukia tiek pažintis su šio sezono dalyvėmis ir mentoriais, tiek ir galimybė užmegzti ryšius su programos alumnais“, – džiaugiasi agentūros vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.

 

Nuo 2017 m. įgyvendinama mentorystės programa „Lithuanian Shorts Mentorship“ yra vienintelė profesinio tobulėjimo programa Lietuvoje, skirta kine ir televizijoje dirbančioms moterims, kurios siekia puoselėti savo talentus, gilinti žinias pasirinktoje srityje, nori atrasti naujas profesinio tobulėjimo galimybes ar užmegzti naujus profesinius ryšius su kolegėmis iš įvairių sričių.

 

Šeštasis „Lithuanian Shorts Mentorship“ mentorystės programos sezonas prasidės balandžio pabaigoje ir truks aštuonis mėnesius – iki gruodžio pradžios. Programos metu ugdytinės turės galimybę bendraut su joms paskirtu/-a mentoriumi/-e bus, taip pat dalyvauti bendrose veiklose: programos atidaryme ir uždaryme, kuriuos ves programos partneris, „idialogue“ platformos įkūrėjas Saulius Alksnis, kasmėnesiniuose virtualiuose susitikimuose bei tinklaveikos renginiuose, skirtuose susipažinti su kitais mentoriais bei programos alumniais.

 

Kasmet prie mentorystės programos prisideda skirtingų Lietuvos kino ir televizijos sričių ekspertai, norintys dalintis savo žiniomis su programos dalyvėmis. Į praėjusio sezono programos mentorių būrį buvo pakviesti tokie industrijos profesionalai, kaip prodiuserės Marija Razgutė ir Rūta Petronytė, kino kūrėjai Vytautas Katkus, Birutė Kapustinskaitė, Gailė Garnelytė, Gabrielė Urbonaitė, Anastasija Piroženko ir Austėja Urbaitė, intymumo koordinatorė ir režisierė Irma Pužauskaitė, tarptautinių kino ir kultūros projektų vadovė Dovilė Butnoriūtė, rinkodaros ir komunikacijos specialistė Rita Stanelytė.

 

Per penkerius programos metus ugdytinės ir mentoriai pasiekė nemažai puikių rezultatų. Keletas jų – 2019 m. programos ugdytinė animatorė Eglė Davidavičė su programos mentore prodiusere Agne Adomėne pagamino bendrą animacinį filmą „Ta, kuri žino“, kuris šių metų vasarį pristatytas kino industrijai Klermono-Ferano tarptautinėje trumpametražių filmų mugėje. 2020 m. programoje ugdytine buvusi Emilija Petkūnaitė bei jos mentorė Dagnė Vildžiūnaitė ir toliau bendradarbiauja – 2023 m. spalio mėn. Emilija pristatė savo režisuotą dokumentinį filmą „Nutirpusio ledo lyga“, kurį prodiusavo D. Vildžiūnaitė. 2021 m. programos ugdytinė Laura Bartusevičiūtė mentorės Mantės Valiūnaitės konsultacijų pagalba pradėjo publikuoti savo kino kritikos straipsnius leidiniuose „Kinas“, „370“, o ugdytinė Raminta Stravinskaitė, mentorės, prodiuserės Gabijos Siurbytės konsultacijų ir palaikymo dėka įstojo į JAV UCLA Teatro, kino ir TV mokyklos rengiamus kino scenaristų kursus.

 

Registracija į šeštąjį mentorystės programos sezoną vyksta iki kovo 3 d.

„Lithuanian Shorts Mentorship 2024“ registracijos anketa: ČIA.

„Lithuanian Shorts Mentorship 2024“ taisyklės: ČIA.

 

Informuojame, kad iki vasario 19 d. priimamos paraiškos tapti šių metų Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2024“ Atrankos komisijos nariu. 11-os narių komisija iš pateiktų filmų paraiškų atrinks ir sudarys šių metų apdovanojimų nominacijas.

 

Atrankos komisijos nariu gali būti:
1. kino kūrėjai ir prodiuseriai,
2. profesionalūs kino meno vertintojai,
3. profesionalūs kino meno tyrėjai,
4. aktoriai,
5. kino platintojai.

 

Atkreipiame dėmesį, kad nuo šių metų, pagal atnaujintą tvarką, kandidatus į Atrankos komisiją siūlys ne institucijos, kaip buvo iki šiol, bet patys kandidatai gali teikti savo kandidatūras.

 

Procesas:
1. Kandidatai pateikia paraiškas organizatoriams el. paštu info@sidabrinegerve.lt (iki vasario 19 d.) Paraiškos formos prieinamos čia: https://bit.ly/3SGPiQy,
2. Organizatoriai, įvertinę ar kandidatai atitinka Nuostatuose keliamus reikalavimus, kandidatų sąrašą perduoda Patariamajai komisijai. Keliami reikalavimai aprašyti nuostatų V skyriuje (nuostatai pridedami prisegtuke),
3. Patariamoji komisija atrenka 11 narių ir suformuoja Nominuotųjų atrankos komisiją,
4. Šaukiami Nominuotųjų atrankos komisijos posėdžiai.

 

Kviečiame kandidatuoti ir prisidėti prie 15-ųjų nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2024“.

 

Kilus klausimų, kreipkitės el. paštu info@sidabrinegerve.lt arba telefonu +370 620 52 877

Režisierius Ignas Miškinis šiuo metu baigia paskutinius naujausio savo filmo, inspiruoto A. Kmitos romano „Pietinia kronikas“, darbus. Literatūra režisierių lydi ir kituose projektuose – šiais metais I. Miškinis prisijungė prie iniciatyvos „Knyga + Kinas“, komisijos ir padėjo išrinkti kinematografiškiausias praėjusių metų lietuvių autorių knygas. Vilniaus knygų mugėje vykstančiam renginiui „Knyga + Kinas“ artėjant, režisierius pasakoja apie ekranizaciją, pirmąjį filmą ir santykį su literatūra.

 

– Ignai, kokiomis mintimis ir planais gyvenate šiuo metu?

 

– Baigėme kurti filmą pagal R. Kmitos romaną „Pietinia kronikas“, liko paskutiniai „patepimai“ – garso korekcija ir kiti malonūs rūpesčiai. Ši juosta skiriasi nuo kitų mano filmų tuo, kad nesu pirminės medžiagos autorius, beje, ir idėja kurti filmą prasidėjo ne nuo manęs. 

 

– Kas tuomet paskatino prisijungti prie komandos? Ar stipriai nutolote nuo pirminės kūrinio idėjos?

 

– Dirbdamas su pirminio scenarijaus autore Egle Vertelyte, daug svarsčiau, kodėl šiai medžiagai manęs reikia. Neslėpsiu, kad iš pradžių mane atstūmė laikmetis – 90–ųjų pradžia. Šį periodą prisimenu visai kitaip nei rašytojas ir anaiptol ne linksmai. Knyga nuotaikinga, smagi, tačiau ganėtinai priešinga mano prisiminimams. Tik daug vėliau atsirado bendrų taškų. 

 

Nors kūrybinio proceso metu atrodė, kad scenarijus ganėtinai stipriai nutolo nuo knygos, tačiau prie originalaus kūrinio nuolat sugrįždavau – ieškojau detalių ir paslėptų idėjų. Viską nufilmavę, pamatę rezultatą, supratome, kad nuo knygos vis dėlto niekur nepabėgome. Įdomu, kaip šią adaptaciją priims kūrinio gerbėjai.

 

– Koks Jūsų santykis su literatūra apskritai? Ar knygos jums, kaip režisieriui, yra svarbi gyvenimo ir kūrybos dalis?

 

– Mano santykis su literatūra yra fragmentiškas. Aš nesu knygų „peliukas“, tikriausiai, per daug ilgą laiką neskaičiau – dabar noriu pasivyti tas pamokas, kurias praleidau, knygas, kurių neperskaičiau. 

 

Nei knygų, nei filmų nesirenku pagal temą – man tai yra antraeilis dalykas. Jei personažas nėra įdomus, į knygą įsitraukiu sunkiai. Mane domina herojus ir tai, kaip jis gyvena tam tikrose aplinkybėse, koks jo siekis, požiūris į gyvenimą, kaip jis elgiasi, kai užklumpa sunkumai. 

 

– Grįžkime prie kino – ar stipriai kaip kūrėjas pasikeitėte nuo tada, kai žiūrovams pristatėte savo pirmąjį filmą?

 

– Kai kūriau pirmąjį filmą, nieko nemokėjau ir viską dariau iš klausos. Akademijoje mokslai man visai nerūpėjo. Atrodė, kad visi, kurie bando išmokyti, yra pasenę, tebegyvenantys nespalvotame kine, kai tuo tarpu už lango – naujas pasaulis. 

 

Gerai, kad kurdamas pirmąjį savo filmą turėjau stiprią komandą, kuri nepabijojo leistis į avantiūrą. Ir pats buvau nemažai dirbęs su reklama ir trumpais filmais, todėl nebijojau filmavimo aikštelės. Apskritai, turėjau labai daug drąsos ir norėjau kurti toliau, kol nesupratau, kad man labai trūksta žinių. Tada atsirado kompleksai, atrodė, kad negalima daryti nieko naujo tol, kol visko neišsiaiškinau. Pradėjau mokytis, lankyti kursus, važinėti į seminarus, skaičiau, o tada pasidarė dar sunkiau. Kad viskas stotų į savo vietas reikėjo ir pertraukų. O dabar atsirado minčių laisvė ir darydamas apie daug ką tiesiog nebegalvoju. 

 

– Ar kurdamas filmą daug galvojate apie žiūrovus, žinutę, kurią jiems norite perduoti?

 

– Kūryboje mane traukia žmogaus vienatvė ir tai, kaip jis su tuo gyvena. Įdomu, kai personažas ieško alternatyvos viskam, kas jį supa, kai bando išsiveržti iš rėmų, ar suvaržymų, kad surastų savo kelią. 

 

Man atrodo, kad esu visuomenės dalis ir jaučiu, kas vyksta aplinkui, kur aš gyvenu ir kas gyvena aplink mane, tačiau negaliu tiksliai patikrinti, kokia bus žiūrovų reakcija ar nuomonė. Todėl tiek rašydamas, tiek režisuodamas, aš galvoju tik apie save.  

 

– Dėkoju už pokalbį.

***

Vilniaus knygų mugės metu susitiks kino kūrėjai ir literatūros lauko atstovai

 

„Knyga + Kinas“ – iniciatyva, burianti rašytojus, knygų leidėjus bei kino režisierius, scenarijaus autorius, prodiuserius bei kitus kino pasaulio atstovus. Jau penktus metus vykstantis projektas spalio mėnesį leidyklas kvietė siūlyti kinematografiškiausias 2022-2023 m. lietuvių autorių knygas. Iš keliasdešimt pasiūlytų įvairaus žanro literatūros kūrinių, specialiai sudaryta komisija išrinko ir paskelbė, jų nuomone, labiausiai įkvėpti kino kūrėjus gebančius romanus bei noveles.  Atrinkti kūriniai kino industrijai ir renginio lankytojams bus pristatomi vasario 23 d. 14 val. Vilniaus parodų ir kongresų centre „Litexpo“, Kino salėje, Vilniaus knygų mugės metu. Renginyje susirinkę kino industrijos atstovai galės susipažinti su kūriniais ir nuspręsti, ar jų pakuždėtus siužeto vingius ateityje žiūrovai išvys didžiuosiuose ekranuose.

 

„Knyga + Kinas“ komisiją šiais metais sudarė trys kino ir literatūros lauko profesionalai: rašytoja, poetė ir dramaturgė Laura Sintija Černiauskaitė, režisierius Ignas Miškinis, 2025-siais žiūrovams pristatysiantis filmą „Pietinia kronikas“, kurtą pagal Rimanto Kmitos romaną, bei animacijos režisierius, prodiuseris, dailininkas Valentas Aškinis. 

***

Renginį organizuoja „Fralita Films“. Projekto partneriai: asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, Vilniaus kino biuras, Kūrybiškos Europos biuras Lietuvoje. 

 

Plačiau apie renginį ir atrinktas knygas: https://www.facebook.com/knygakinui/