Mėnuo: 2024 vasario

Informuojame, kad paraiškų priėmimas į nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2024“ Atrankos komisiją pratęsiamas iki vasario 29 d. 

 

Primename, kad į atrankos komisiją, sudarančią šių metų apdovanojimų nominantų sąrašus, pretenduoti gali:

– kino kūrėjai (režisieriai, scenarijaus autoriai, dialogo autoriai, dailininkai, operatoriai, muzikos, sukurtos specialiai audiovizualiniam kūriniui kūrėjai ir kt.),
– prodiuseriai,
-profesionalūs kino meno vertintojai,
-profesionalūs kino meno tyrėjai,
-aktoriai,
-kino platintojai.

 

Kandidatai gali patys teikti savo kandidatūras. Su keliamais reikalavimais susipažinti galima apdovanojimų nuostatų V skyriuje: https://bit.ly/36qgAmx

 

Ypač atkreipiame dėmesį į kino meno kūrėjus (kino dailininkai, garso ir muzikos kūrėjai, operatoriai).

 

Procesas:

1. Kandidatai pateikia paraiškas organizatoriams el. paštu info@sidabrinegerve.lt (iki vasario 29 d.) Paraiškos formos prieinamos čia: https://bit.ly/3SGPiQy ,
2. Organizatoriai, įvertinę ar kandidatai atitinka Nuostatuose keliamus reikalavimus, kandidatų sąrašą perduoda Patariamajai komisijai. 
3. Patariamoji komisija atrenka 11 narių ir suformuoja Nominuotųjų atrankos komisiją,
4. Šaukiami Nominuotųjų atrankos komisijos posėdžiai. 

Kiti terminai:

1. Filmų paraiškų apdovanojimams priėmimas –  iki vasario 29 d. 
2.  Kandidato apdovanojimui už viso gyvenimo nuopelnus „Auksinė gervė“ paraiškų priėmimas – iki vasario 29 d.
3. Kandidato apdovanojimui už kino kultūros sklaidą paraiškų priėmimas – iki vasario 29 d.

Paraiškų formos: https://bit.ly/3SGPiQy 

 

Kilus klausimų, kreipkitės el. p. info@sidabrinegerve.lt arba tel. nr. +370 620 52877

Kovo 1 d. Lietuvos kino teatruose pasirodys režisierės Aistės Stonytės dokumentinis filmas „Mamutų medžioklė“, nagrinėjantis mįslingą Jono Jurašo spektaklio dingimo istoriją. Neįtikėtino populiarumo sulaukęs, uždraustas, nufilmuotas ir dingęs spektaklis iki šiol prisimenamas amžininkų, o jo istorija žadina vaizduotę net ir po daugiau nei penkiasdešimt metų.

 

1968 m. gruodžio 31-ąją, Naujųjų metų išvakarėse, Kauno dramos teatre įvyko režisieriaus Jono Jurašo spektaklio „Mamutų medžioklė“ premjera. Pagal Kazio Sajos pjesę pastatytas spektaklis, kuriame sarkastiškai buvo vaizduojama tuometinė santvarka, tapo teatro legenda. Pasižiūrėti spektaklio žmonės traukdavo ne tik iš visos Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių. Eilės prie teatro kasų nusidriekdavo per naktis.   

 

„Man atrodo, kad „Mamutų medžioklė“ buvo toks didelis to meto kultūrinis reiškinys, kad visi mano tėvų kartos žmonės yra jį matę“, – sako filmą apie spektaklio istoriją sukūrusi režisierė A. Stonytė.

 

Nors Kultūros ministerija iš pradžių nepritarė J. Jurašo minčiai statyti „Mamutų medžioklę“, vėliau išimties tvarka leidimas buvo suteiktas, komentuojant „pažiūrėsim, kas iš viso to išeis“. Spektaklis sulaukė neįtikėtino populiarumo – per nepilną sezoną jis buvo parodytas net 74 kartus.

 

Paskutinį, 75 kartą, spektaklis buvo suvaidintas slapčia, kino kameroms, siekiant išsaugoti jį ateities kartoms. Deja, vėliau juosta mįslingai dingo, o jos pėdsakais filme ir seka režisierė A. Stonytė, mėgindama įminti  „Mamutų medžioklės“ paslaptį bei suprasti režisieriaus, menininko J. Jurašo pasirinkimo priešintis sistemai kainą.

 

„Mamutų medžioklė“ buvo ryškus reginys – iki šiol prisimenu kai kurias jo scenas, Modrio Tenisono mimus, gausų rekvizitą, finale į žiūrovus mėtomas jo dalis ir gyvo absurdo teatro pojūtį. Paauglystėje išgirsta frazė, kad „visų protingiausius suėda kvailiai. Mamutai suėda“, įstrigo ilgam, “ – filmo recenzijoje, publikuotoje leidinyje „7 meno dienos“, rašo kino kritikė Ž. Pipinytė. Kretingoje augusiai Ž. Pipinytei tuo metu buvo penkiolika, o J. Jurašo trupė buvo atvykusi gastrolių į Klaipėdos dramos teatrą.

 

Aktorius Sigitas Račkys prisimena, kaip būdamas studentu su kurso draugais, pabėgę iš paskaitų vyko į Kauno dramos teatrą pažiūrėti legenda tapusios „Mamutų medžioklės“. „Mūsų kursiokas Vytautas Kernagis kažkokiu būdu sužinojo, kad spektaklis bus rodomas paskutinį kartą. Jis ir suorganizavo visą tą kelionę. Traukinio bilietų, atsimenu, negavom. Stabdėm pakeleivines mašinas. Sustojo sunkvežimis, kuris visą kursą ir nugabeno į Kauną. Tas spektaklis įsiminė visam gyvenimui. Nors grįžę, oi, kiek pylos gavom nuo kurso vadovo Henriko Vancevičiaus, kad praleidom paskaitas dėl kažkokio sofistikuoto, paslėptomis prasmėmis pagarsėjusio Jurašo spektaklio,“ – juokiasi aktorius.

 

Savo istoriją su šiuo spektakliu turi ir vėlesnės kartos lietuvių aktoriai. Arūnas Sakalauskas pasakoja: „Besimokydami antrame kurse pradėjome statyti „Mamutų medžioklę“. Pastatę pirmą veiksmą išvažiavome į Juodkrantę. Joje mus pasiekė kurso vadovo Jono Vaitkaus skambutis, kad toliau tęsti negalime. Pasirodo, jį iškvietė Centro komitetas ir prie šios medžiagos liestis uždraudė“. Ironiška, tačiau tokiu būdu 1983 metais „Mamutų medžioklė“ buvo uždrausta antrą kartą.

 

„Mamutų medžioklė“ – nuo kovo 1 d. kino teatruose Vilniuje  „Forum Cinemas Vingis“, „Multikino“, „Pasaka“, „Skalvija“; Kaune „Forum Cinemas Kaunas“ ir „Romuva“; Klaipėdoje filmą rodys „Arlekinas“, Gargžduose –  „Minija“, Alytuje – „Dainava“, Marijampolėje – „Spindulys“, Šiauliuose – „Atlantis“, Panevėžyje – kino centras „Garse“, Ukmergės kultūros centre.

 

Filmo prodiuseriai – Arūnas Matelis ir Algimantė Matelienė (studija „Nominum“), operatorė – Kristina Sereikaitė, montuotoja – Audinga Kučinskaitė, garso operatorius – Kipras Čėsna, kompozitorius – Giedrius Puskunigis.  

Filmo gamybą parėmė Lietuvos kino centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, LATGA. 

Filmą platina „PASAKA distribution“.

                                                                

Ar gali lietuvių rašytojų knygos ateityje virsti kino juostų ar animacinių filmų scenarijais? Vizualūs, įtraukiantys ir ekranizacijas įkvėpti galintys pastarųjų metų literatūros kūriniai jau vasario 23 d. bus pristatomi Vilniaus knygų mugės metu vyksiančiame „Knyga + Kinas“ renginyje. Panašaus formato iniciatyvos, skatinančios kino ir literatūros kūrėjų bendradarbiavimą, itin populiarios visame pasaulyje, o Lietuvoje projektas organizuojamas jau penktą kartą.

 

Renginio „Knyga + Kinas“ organizatoriai spalio mėnesį leidyklas kvietė siūlyti kinematografiškiausias lietuvių autorių knygas. Komisija, iš keliasdešimties pateiktų įvairaus žanro kūrinių, atrinko 11 knygų, galinčių tapti filmų scenarijais. Visi kūriniai kino industrijos atstovams bus pristatomi Vilniaus knygų mugės metu, vasario 23 d. 14 val.

 

Jau trečią sykį renginį ves žurnalistas ir keliautojas, kelionių knygų, dokumentinių filmų prodiuseris ir režisierius, aktorius Martynas Starkus.  „Smagu matyti, kaip iniciatyva per keletą metų išaugo ir buria vis didesnę literatūros bei kino kūrėjų bendruomenę. O galimybė artimiau susipažinti su mūsų rašytojais ir leidyklų atstovais, man yra laukiamiausia renginio dalis. Pastebiu, kad daug klausimų ir nuoširdaus noro bendrauti turi ir susirinkusi publika – pokalbiai tęsiasi ir po knygų pristatymų – galimybė  išvysti mėgstamų kūrinių ekranizacijas domina visus knygų mylėtojus“, – pasakoja M. Starkus.

 

Kūrinius atrinko specialiai renginiui suburta komisija

 

„Knyga + Kinas“ komisiją šiais metais sudarė trys kino ir literatūros lauko profesionalai: rašytoja, poetė ir dramaturgė Laura Sintija Černiauskaitė, režisierius Ignas Miškinis, 2025-siais žiūrovams pristatysiantis filmą „Pietinia kronikas“, kurtą pagal Rimanto Kmitos romaną, bei animacijos režisierius, prodiuseris, dailininkas Valentas Aškinis.

 

Komisijos teigimu, renkant kinematografiškas knygas, daug dėmesio buvo skiriama pačiai istorijai bei knygos idėjos originalumui. Spręsta, ar kūrinio įkvėptas scenarijus ir jo veikėjai galėtų sujaudinti būsimą žiūrovą. Vertinant kūrinius taip pat atsižvelgta į finansines knygos ekranizavimo galimybes, temų aktualumą

 

Anot komisijos narės Lauros Sintijos Černiauskaitės, šiuolaikinė lietuvių literatūra „vizualėja“, – būtent šis kriterijus buvo vienas iš svarbiausių atrankos metu. „Pati sau atradau istorinį detektyvą – tokį žanrą, kokio net nebūčiau sugalvojusi atsiversti“, – pasakoja L. S. Černiauskaitė. Režisierius Ignas Miškinis pripažįsta, kad labiausiai knygose jį domina herojus ir tai, kaip jis gyvena tam tikrose aplinkybėse, koks jo siekis, požiūris į gyvenimą, kaip jis elgiasi, kai užklumpa sunkumai.

 

Renginyje naujausius kūrinius pristatys Virginija Kulvinskaitė, Daina Kleponė, Juozas Gaižauskas, Irena Buivydaitė, Ilona Skujaitė, Viktorija Butautis, Mindaugas Gudelis ir Audrius Juzėnas, Danutė Kalinauskaitė, Ignė Ale, Gina Viliūnė.

 

Pristatomi kūriniai:

14:10 val. Virginijos Kulvinskaitės apsakymų rinkinys „Keturi“ (leidykla „Kitos knygos“);

14:20 val. Dainos Kleponės trileris „Kritusių mazgas“ (leidykla „Alma Littera“);

14:30 val. Juozo Gaižausko knyga „Antarktidos indėnai“ (leidykla „Alma Littera“);

14:40 val. Irenos Buivydaitės romanas „Kas būtų, jei…“ (leidykla „Alma Littera“);

14:50 val. Ilonos Skujaitės romanas „Karo nuotaka“ (leidykla „Alma Littera“);

15:00 val. Viktorijos Butautis romanas „Kanarų paslaptis“ (leidykla „Vaga“);

15:10 val. Sauliaus Šaltenio kūrinys „Akis į akį. Klaipėda 1923“ (leidykla „Vaga“);

15:20 val. Danutės Kalinauskaitės  kūrinys „Baltieji prieš juoduosius“ (leidykla „Tyto alba“);

15:30 val. Ignės Ale romanas „Visi vieniši žmonės“ (leidykla „Svajonių knygos“);

15:40 val. Ginos Viliūnės romanas „Išgelbėti mešką“ (leidykla „Tyto Alba“);

15:50 val. Ginos Viliūnės romanas „Mirtinas arkebuzos šūvis“ (leidykla „Tyto Alba“);

 

Renginys vyks vasario 23 d. 14 val. Vilniaus parodų ir kongresų centro „Litexpo“ Kino salėje. Renginys atviras Vilniaus knygų mugės lankytojams.

 

Renginį organizuoja „Fralita Films“, audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, Vilniaus kino biuras, Kūrybiškos Europos biuras Lietuvoje. Projektą finansuoja Lietuvos kino centras. Draugai – „Crustum“ kepyklėlė. 

 

Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti filmas „Amor“, sukurtas italų režisierės Virginia Eleuteri Serpieri, kartu su didele lietuvių komanda. Filme skamba kompozitoriaus Martyno Bialobžeskio kurta muzika, vaidina neprofesionali aktorė iš Lietuvos Odetta Tunyla, viena iš filmo operatorių – Elvina Nevardauskaitė. Filmas buvo pristatytas prestižiniame Venecijos kino festivalyje, o dabar jį pamatyti galės Lietuvos žiūrovai.

 

Filmas „AMOR“ kalba apie asmeninį santykį su amžinuoju miestu Roma. „Kai matau Romą, matau savo mamą. Taip buvo nuo tada, kai ji mirė“- dalinasi filmo režisierė italė V.Eleuteri-Serpieni. Filme pasakojama apie vasaros vakarą prieš penkerius metus, kuomet moteris vardu Teresa, nueina prie Tibro upės ir leidžiasi nunešama srovės amžiams, o dukra Virginija nakties tamsoje vaikšto po Romą: nori surasti mamą ir ją išgelbėti. Tai hibridinio žanro filmas, kuriame susipina dokumentiniai kadrai, turistiniai Romos vaizdai ir per vaizdus išreikšti jausmai, kuriais norima suvokti, atleisti ir išsivaduoti iš praeities skausmo.

 

„AMOR filmavimas buvo didelis iššūkis, kuriam ruošėmės beveik 4 mėnesius, bet juk kuo labiau reikia sukti galvą – tuo įdomiau: tą žino kiekvienas kūrėjas“, – apie filmo kūrimo procesą dalijasi lietuvė operatorė Elvina Nevardauskaitė.

 

Filmo muzika sukurta lietuvio kompozitoriaus Martyno Bialobžeskio.

 

„Tiesą sakant, retai taip nutinka, kad nuo pačio pirmojo nusiųsto muzikinio pasiūlymo užsimegztų tvirtas ir aiškus kūrybinis ryšys su režisiere – o filmo AMOR atveju būtent taip ir atsitiko su režisiere Virginia. Tai, suprantama, didelė vertybė ir stiprus kūrybinis impulsas. Nežinau, ar galima pasakyti, kad tiesiog pataikiau, gal labiau tiktų taip – man pavyko atidaryti filmą sau pačiam“, – sako kompozitorius Martynas Bialobžeskis.

 

„Tai buvo netikėta gyvenimo dovana. Roma man yra ypatingas miestas, taip pat mano širdį palietė režisierės Virginijos gyvenimo istorija ir filmo idėja. Džiaugiuos, jog filmas pelnė tarptautinį pripažinimą ir šiuo metu keliauja po pasaulį. Esu dėkinga ir laiminga, kad man teko garbė būti šio filmo komandos dalimi“, – sako odontologe dirbanti ir filme vieną pagrindinių vaidmenų atlikusi lietuvė Odetta Tunyla.

 

„Virginia nustebino mane savo pasiruošimu, kai pristatėm projektą Lietuvos kino centro ekspertams, Virginia pademonstaravo kad pažįsta lietuvišką poetinę dokumentiką. Jos preciziškumas ruošiantis labai sudėtingiems filmavimams Vilniuje ir tvirtas žinojimas jau aikštelėje, ko ji siekia kiekviename kadre, visai komandai tapo nuostabia patirtimi. Džiaugiuosi lietuviškos komandos įsiklausimu į režisierės viziją, susigyvenimu su idėja. Šis nuoširdus susiklausymas atsispindi ir filme“ – sako filmo prodiuserė Rasa Miškinytė (kompanija Era Film). 

 

AMOR premjera įvyko 2023 metų rugsėjį Venecijos kino festivalyje, paskui filmas rodytas didžiausiame dokumentinių filmų festivalyje Amsterdame IDFA. Lietuvoje filmo premjera įvyko Europos šalių kino forume SCANORAMA, taip pat apdovanotas specialiuoju žiuri prizu ir už garso takelį Romos tarptautiniame dokumentikos festivalyje. 

 

Filmas kurtas bendrai italų prodiuserinės kompanijos „Setifilm“ prodiuseris Edoardo Fracchia ir lietuvių kompanijos „Era Film“ (prodiuserė Rasa Miškinytė). Filmo gamybai Lietuvoje vadovavo režisierė Ramunė Rakauskaitė. Filmas iš dalies finansuotas Lietuvos kino centro ir jo gamybai pritaikyta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio lengvata. 

 

Filmas bus rodomas Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdoje mažuosiuose kino teatruose.