Mėnuo: 2024 sausio

Kino ir kultūros gerbėjams puikiai pažįstama žurnalistė, režisierė, ilgametė laidos „Legendos“ kūrėja Aistė Stonytė debiutuoja kine: kovo 1-ają kino teatruose pasirodys pirmasis jos pilnametražis dokumentinis filmas „Mamutų medžioklė“. 

 

„Mamutų medžioklė“ – tai kelionė laiku, bandant įminti vieną labiausiai intriguojančių Lietuvos teatro paslapčių. Sovietų cenzūrai uždraudus itin populiarų režisieriaus Jono Jurašo Kauno dramos teatre pastatytą spektaklį „Mamutų medžioklė“, sumanoma slapta jį nufilmuoti. Susirinkusi naktį teatre, trupė suvaidina spektaklį prieš kino kameras. Deja, kino juosta su nufilmuotu spektakliu mįslingai dingsta, o J. Jurašo likimas pasikeičia dramatiškai: režisierius netrukus priverstas palikti ne tik teatrą, bet ir Lietuvą.

 

„Užaugau su pasakojimais apie režisieriaus J. Jurašo spektaklį ir jį ištikusį likimą. Iš savo tėčio aktoriaus Česlovo Stonio, kuriam teko su režisieriumi dirbti Kauno dramos teatre, išgirdau daugybę teatro legendų  – kokiomis sąlygomis gimdavo spektakliai, kokias cenzorių atakas ir vidinius puolimus teatre teko iškentėti režisieriams, užsispyrusiai kuriantiems ne tai, kas reikalinga valdžiai, bet tai, ko reikia laisvą žodį gaudantiems žmonėms. Pasakojimas apie „Mamutų medžioklę“ man tapo vienu gražiausiu to laiko atspindžiu. Kai pamišęs atsidavimas tam, kuo tiki, suteikia drąsos nepaisyti savisaugos instinkto ir eiti iki galo“, – sako filmo režisierė A. Stonytė. 

 

Nors detektyvinėje istorijoje intriga sutelkta į dingusios spektaklio juostos medžioklę, ne mažiau įdomi ir režisieriaus J. Jurašo drama, paliksianti įspūdį tiek istorijos amžininkams, tiek jaunajai kartai.

 

 „Mamutų medžioklė“ atveria filmo herojų praeities refleksijas, bet priverčia kartu su jais sugrįžti į tą laiką, kitaip, nei įprasta šių dienų žiniasklaidai, pamatyti, kad už kiekvieną pasirinkimą dažnai teko sumokėti gyvenimais, ir nė vieno jų negalima vertinti tik juodai ar baltai. Kita vertus, menininkams pasirinkimo kaina visada yra didelė, kad ir kokie būtų laikai“, – leidinio „7md“ recenzijoje rašė kino kritikė Živilė  Pipinytė.

 

 „Leisdamasi į dingusios juostos paieškas neįsivaizdavau, kad galiu rasti dar kitą šios įdomios istorijos dugną, o pasakojimas apie dingusią juostą taps skerspjūviu sudėtingo laikmečio, kuriame teko dirbti okupuotos šalies kūrėjams,“ – pasakoja A. Stonytė. 

 

Nacionalinė filmo premjera įvyko tarptautiniame kino festivalyje „Scanorama“. Filmo prodiuseriai – nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, filmų „Prieš parskrendant į žemę“ bei „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ režisierius Arūnas Matelis ir Algimantė Matelienė (studija „Nominum“). Filmo operatorė – tarptautinių kino festivalių laureatė Kristina Sereikaitė. Muziką filmui kūrė žinomas kompozitorius Giedrius Puskunigis. Filmą montavo Audinga Kučinskaitė, JAV televizijos apdovanojimuose pelniusi „Emmy“ statulėlę. Filmo garso režisierius ir dizaineris Kipras Čėsna.

 

Filmą „Mamutų medžioklė“ Lietuvos žiūrovams platins kino platinimo kompanija „Pasaka Distribution“, jau prisidėjusi prie sėkmingo dokumentinių filmų „Šuolis“ (rež. Giedrė Žickytė), „Kernagis“ (rež. Andrius Lekavičius) ir „Pirties seserys“ (rež. Anna Hints) pasirodymo kino teatre.

 

 

 

 

Lietuviai antrąkart istorijoje sulaukė gerų žinių iš Berlyno kino festivalyje vykstančios koprodukcijos mugės, kurioje pristatomi didelį tarptautinį potencialą turintys projektai. Iš daugybės kino projektų čia dalyvauti buvo atrinktas būsimasis Andriaus Blaževičiaus filmas „Skyrybos karo metu“ (angl. „Divorce During the War“). Jis vasarį vyksiančioje prestižinėje mugėje prisistatys šimtams tarptautinių prodiuserių, pardavimo agentų, platintojų, transliuotojų, finansuotojų.

 

Režisierius Andrius Blaževičius sako, kad ši žinia jam dar džiaugsmingesnė žinant, kad dalyvavimas Berlinalės mugėje – ne vien prestižas, ji atneša realius rezultatus. „Patekimas į rimčiausių industrijos profesionalų akiratį – jau didžiulė sėkmė, tačiau iš pirmų lūpų žinau ir tai, kokią praktinę vertę filmui tai gali atnešti. Marija Kavtaradze užpernai čia buvo pirmoji lietuvė, pristačiusi savo filmą „Tu man nieko neprimeni“. Šioje mugėje užmegztos partnerystės M. Kavtaradze filmui tikrai buvo labai naudingos – žinome, kaip gerai jai sekėsi tarptautinėje arenoje. Tad tikimės filmui surasti gerų tarptautinių partnerių“, – džiaugiasi A. Blaževičius.

 

Abu iki šiol Berlinalės koprodukcijos mugei atrinktus lietuviškus filmus – A. Blaževičiaus „Skyrybos karo metu“ ir M. Kavtaradze „Tu man nieko neprimeni“ prodiusuoja ta pati kino gamybos kompanija „M–Films“. „Atranka į šią mugę – ypatingai reikli ir profesionali. Tad vien patekimas į ją reiškia, kad tarptautinės kino industrijos žvilgsniai jau nukrypo į mus ir galime ne teoriškai, o praktiškai galvoti apie tarptautinį filmo potencialą. Andriaus filmui ši mugė turėtų atverti duris į tarptautines partnerystes, finansavimą, platinimą ir festivalius – vasarį vyksime į Berlyną ir mugėje turėsime kelias dešimtis susitikimų su galimais partneriais“, – pasakoja prodiuserė Marija Razgutė („M–Films“).

 

Būsimasis Andriaus Blaževičiaus filmas „Skyrybos karo metu“ nukels į 2022 m. vasarį. Filmo pagrindinis veikėjas Vytas (akt. Marius Repšys) išgirsta netikėtą žmonos Marijos (akt. Žygimantė Elena Jakštaitė) pareiškimą skirtis. Kitą rytą Ukrainoje prasideda karas – pora keliauja per sudėtingą skyrybų procesą karo fone.

 

„Filmo idėja gimė pirmaisiais karo mėnesiais – tuomet, kai itin aktyviai ir masiškai aukojome Ukrainai, ėmė kirbėti mintis, kiek žmonės išlaikys tokį tempą. Žmogus, ko gero, taip užprogramuotas, kad keliskart dosniai paaukojęs, netrukus vis tiek greičiausiai ims galvoti, kad ir sau naujų kelnių visgi norėtųsi. Ši paprasta, žmogiška ir buitiška mintis kartu yra fundamentali – kiek mes, žmonės, net ir didžiausios grėsmės akivaizdoje esame pasiruošę atsisakyti patogumo, išeiti iš komforto zonos?“ – svarsto A. Blaževičius.

 

Berlinalės koprodukcijos mugėje vasario 17-21 d. bus pristatyti 34 projektai iš 27 valstybių. Į šiemetinę mugę taip pat buvo atrinktas dar vienas projektas, prie kurio prisideda lietuviai – režisierės Katerynos Gornostai būsimasis filmas „Antonivka“, kuriamas kartu su ukrainiečiais.

 

„Skyrybos karo metu“ – trečiasis Andriaus Blaževičiaus filmas. Ankstesni jo filmai „Šventasis“ (2016) ir „Bėgikė“ (2021) jau puikiai žinomi Lietuvos žiūrovams. Planuojama, kad naujausias jo filmas „Skyrybos karo metu“ pasirodys 2026-aisiais.

 

Vilniaus trumpųjų filmų festivalis pristato atvirus renginius, skirtus audiovizualinės industrijos atstovams. 17-ąjį kartą vyksiantis festivalis sausio 18–19 d. kvies kalbėtis jaunos auditorijos plėtros, kino eseistikos ir kinematografinių istorijų pasakojimo temomis. Industrijai skirti renginiai vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir „Meno avilio“ sinematekoje. Dalyvavimas industrijos dienose nemokamas.

 

Sausio 18 d., ketvirtadienį, industrijos dienas pradės apdovanojimus pelniusi lietuvių kilmės scenaristės ir režisierė iš Liuksemburgo Gintarė Parulytė scenarijaus rašymo meistriškumo kursais „Kinematografinių istorijų pasakojimas“. Renginio metu G. Parulytė kalbės apie tai, kas jai padeda rašyti įtraukius scenarijus, skirtus plačiai tarptautinei auditorijai. Pristatydama praktinius pavyzdžius, pranešėja papasakos apie savo darbo procesą rašant scenarijus ir pateiks konkrečius įrankius, kurie gali padėti kiekvienam rašyti aktualias istorijas, skirtas kino ekranams. Prieš keletą metų Gintarė Parulytė, dirbusi aktore nacionaliniuose ir tarptautiniuose teatro projektuose, pasuko į kino kūrimą. Jos, kaip kino scenaristės ir režisierės, filmografijoje – internetinis serialas „Ladybits“, virš penkių trumpametražių filmų, šiuo metu vystomas pirmasis ilgametražis filmas bei Europos antologijos serialas. Meistriškumo kursai vyks anglų kalba, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

 

Tą pačią dieną kino kritikos srities atstovai kviečiami į pranešimą „Kino kritika: eseistinė, lokali ir globali“. Kino žurnalistas Laurence Boyce ir kino kritikė Savina Petkova kalbės apie kino eseistikos vietą kino kritikos ekosistemoje ir egzistuojantį santykį tarp kino kritikos, eseistikos ir festivalių. Abu pranešėjai priklauso „European Film Academy“, FIPRESCI bei kitoms prestižinėms kino žurnalistų bei kritikų asociacijoms, o jų straipsniai talpinami tarptautiniuose kino industrijos leidiniuose, tokiuose kaip  „Screen International”, „Sight & Sound”, „Cineuropa”, „Variety” ir kt. Pranešimas vyks anglų kalba, „Meno avilio“ sinematekoje (A. Goštauto g. 2, Vilnius).

 

Visa antroji industrijos renginių diena – sausio 19 d., penktadienis – bus skirta jaunos auditorijos plėtros temai. Pranešimų metu tarptautinių kino festivalių bei lietuviškų kino teatrų ir kino sklaidos organizacijų atstovai dalinsis įžvalgomis apie jaunimo formuojamą repertuarą, tarptautines kino teatrų ir festivalių jaunos auditorijos plėtros praktikas, bendradarbiavimo svarbą jaunos auditorijos plėtros srityje ir nekomercinių šeimos kino seansų lankymo tradicijų ugdymą Lietuvoje. O dieną užbaigs praktinė kūrybinė sesija, skirtai išskirtinai Lietuvos kino edukacijos, sklaidos, festivalių, platinimo sričių atstovams.
Viename iš antrosios dienos pranešimų pavadinimu „Įgalinti rytojaus auditorijas: jaunimo formuojamas repertuaras“ „Meno avilio“ edukatorė Gintė Žulytė ir Motovuno tarptautinio kino festivalio programų sudarytoja Inja Korać pasidalins gerąja patirtimi įgyvendinant „Jaunųjų programerių“ iniciatyvą, kuria siekiama suteikti galimybę jauniems žmonėms „pasimatuoti“ filmų programos sudarytojo/-os profesiją.

 

Kitame pranešime „Kino teatrų ir festivalių jaunos auditorijos plėtros praktikos“ Vilniuje veikiančio kino teatro ir tarptautinių kino festivalių atstovės – Miglė Apyvalaitė-Petronienė (Skalvijos kino centras, Lietuva), Clara Schermer (tarptautinis Vienos trumpųjų filmų festivalis, Austrija) bei Sigrid Hedenius-Ebner (Upsalos trumpametražių filmų festivalis, Švedija) – kalbės apie įvairias festivalių ir nekomercinių kino teatrų praktikas, edukacines strategijas ir filmų rodymo, programų sudarymo mechanizmus siekiant ugdyti jaunos auditorijos įpročius žiūrėti nekomercinį europietišką kiną.

 

Iniciatyvos, skirtos jaunos auditorijos plėtrai, veikia efektyviau, kai veikiama bendradarbiaujant su bendraminčiais ir turint ilgametę strategiją. Slovėnijos nekomercinio kino institutas „Otok Institute” ilgus metus vykdo gausią tarptautinių ir nacionalinių edukacinių inciatyvų programą pavadinimu „Submarine”, skirtą vaikams, jaunimui ir šeimoms. Minėto instituto atstovė Tanja Hladnik savo pranešime pavadinimu „Bendradarbiavimo svarba jaunos auditorijos plėtros srityje: „Submarine” atvejis“ pristatys iniciatyvas, kurios gali būti aktualios ir Lietuvos auditorijoms.

 

Industrijos renginių programoje dėmesys bus skiriamas taip pat šeimų seansų temai. Nuo 2022-ųjų pavasario lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ įgyvendina tyrimą „Nekomercinių šeimos kino seansų lankymo tradicijų ugdymas Lietuvoje“, skirtą atskleisti nekomercinio šeimų kino seansų žiūrėjimo tradiciją Lietuvoje. Šio tyrimo vadovė, tyrėja-edukologė Gintarė Gilaitienė pristatys tyrimo antrojo etapo rezultatus, kuriuose atsispindi kokias praktikas vykdo ir kokiomis tendencijomis gyvena Europos kino festivaliai ir regiono kino teatrai, kurdami šeimoms skirtą repertuarą.

 

Vilniaus trumpųjų filmų festivalio industrijos dienas uždarys nepriklausomos tyrėjos Gintarės Gilaitienės moderuojamos kūrybinės-praktinės dirbtuvės „Jaunos auditorijos plėtros strategijos Lietuvoje: kaip sukurti sėkmingą tinklą?“. Šios dirbtuvės bus praktinė idėjų apsikeitimo platforma, kurios tikslas – suburti Lietuvos kino edukacijos, sklaidos, festivalių, platinimo sričių atstovus. Sesijos metu dalyviai bus kviečiami kartu aptarti galimas jaunos auditorijos plėtros strategijas bei kolektyviai pagalvoti apie jaunų žiūrovų įtraukties priemonių, paslaugų ar programų prototipus, kurie būtų aktualūs regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu.

 

Visi renginiai nemokami, tačiau reikalinga išankstinė registracija: https://bit.ly/VTFF24_IndustrijosDienos_registracija

Daugiau informacijos apie Industrijos dienų pranešimus čia.

 

Renginiai vyks anglų k. (išskyrus sausio 19-osios kūrybines dirbtuves „Jaunos auditorijos plėtros strategijos Lietuvoje: kaip sukurti sėkmingą tinklą?”, kurios vyks lietuvių k.)

 

Pagrindinis industrijos dienų partneris – asociacija AVAKA.

 

17-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis vyks sausio 17-23 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose bei ŽMONĖS Cinema namų kino platformoje. Daugiau informacijos ir išsami festivalio programa – www.filmshorts.lt.

 

Vasario mėnesį vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje jau penktą kartą su kino bei literatūros mylėtojais sveikinsis ir renginys „Knyga+Kinas“. Jo metu bus pristatomos komisijos atrinktos kinematografiškiausios knygos, labiausiai tinkančios didiesiems ekranams. Renginiui artėjant, „Knyga+Kinas“ komanda teiravosi, kokias knygas skaito kino industrijos profesionalai. Savo rekomendacijomis dalinasi režisieriai Tadas Vidmantas ir Meinardas Valkevičius, aktoriai Rasa Samuolytė ir Kęstutis Cicėnas bei prodiuserė Justė Michailinaitė.

 

Aktorė Rasa Samuolytė

 

Nacionaline kultūros ir meno premija šiais metais apdovanota aktorė Rasa Samuolytė šiuo metu skaito Karl Ove Knausgård knygos „Mano kova“ trečiąją dalį „Vaikystės sala“. 

 

„Kviesdamas pasivaikščioti po savo vaikystės, šeimos, santykių prisiminimus, šis autorius nuveda pas mane pačią. O tai, ko gero ir yra gražioji meno kūrinio paskirtis – leisti atsigręžti į save, savo paties gyvenimą. Man atrodo, kad šio rašytojo knygos labai kinematografiškos, skaitydama matau vaizdus, nuotraukas ir man tai labai patinka“, – pasakoja R. Samuolytė.

 

Režisierius Tadas Vidmantas

 

Režisierius Tadas Vidmantas prieš savaitę žiūrovams pristatė naujausią savo komediją „Milijonieriaus palikimas“, o prieš dvejus metus, jo režisuotas filmas „Naktinė žvejyba“ buvo išrinktas žiūroviškiausiu filmu „Sidabrinė gervė 2022“ apdovanojimuose. 

 

Kaip vieną labiausiai įkvėpusių ir didžiausią įspūdį palikusių knygų, T. Vidmantas įvardija rašytojo Daniilo Charmso apsakymų ir apysakų ciklą „Nutikimai“. „Manau, dėl to, kad ją perskaičiau labai anksti, paauglystėje, ir ji buvo parašyta taip, kaip jokia kita mano iki tol skaityta knyga – juokingai, absurdiškai, drąsiai“, – pasakoja režisierius.

 

Animacijos režisierius Meinardas Valkevičius

 

Meinardas Valkevičius – animacijos režisierius, 2023 metais nominuotas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimui už animacinį filmą „Patrikas“. Visą gyvenimą knygas skaitantis kūrėjas atvirauja, kad labiausiai jį žavi mokslinės fantastikos ir „fantasy“ žanrai. 

 

„Dar paauglystėje net kelis kartus perskaičiau „Žiedų valdovo“ knygas. Man jos paliko tokį gilų įspūdį, jog tada nusprendžiau savo gyvenimą pašvęsti kūrybai, kurios dėka kurčiau filmus apie paslaptingas būtybes, nematytus kraštus ir įsimintinus charakterius.

 

Beje, kartu su savo vaikais skaitome ir išskirtinai jiems skirtas knygas. Prieš daug metų atradome Kakės Makės pasaulį. Visas jos išleistas knygas skaitėme po kelioliką kartų, net mintinai mokame atpasakoti vos ne kiekvieną puslapį. Šių knygų įkvėptas, galiausiai sukūriau pilno metrą lietuvišką animacinį filmą „Kakė Makė: mano filmas“, – pasakoja režisierius.

 

Aktorius Kęstutis Cicėnas

 

Naujausiame režisierės Marijos Kavtaradzės filme „Tu man nieko neprimeni“ pagrindinį vaidmenį suvaidinęs jaunosios kartos teatro ir kino aktorius Kęstutis Cicėnas rekomenduoja filosofo Arvydo Šliogerio knygą „Daiktas ir menas“. 

 

„Perskaitęs šią knygą, pradėjau kitaip žiūrėti į meninius procesus ir kūrinius. Mano nuostabai atsivėrė naujos interpretacijos galimybės ir įgavau įrankių, kurie labai pasitarnauja mano kūrybiniuose procesuose. Privaloma perskaityti! – teigia K. Cicėnas.

 

Prodiuserė, Lietuvos animacijos asociacijos prezidentė Justė Michailinaitė

 

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos kino teatruose pasirodė dokumentinis-animacinis filmas „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“, pasakojantis apie genocidą išgyvenusią jauną armėnę ir neįtikėtiną jos kelionę į Holivudą. Viena šio jautrus ir šokiruojančio filmo prodiuserių – režisierė, Lietuvos animacijos asociacijos prezidentė Justė Michailinaitė.

 

Prodiuserė prisipažįsta, kad be galo mėgsta skaityti, o beveik kas mėnesį nusiperka naują knygą. „Šiais metais jau irgi spėjau vieną kitą knygą įsigyti. Todėl namie prie lovos visada laukia skaitomos knygos – nemoku skaityti tik vienos. Tačiau įvardinti vieną mėgstamiausią ar padariusią didžiausią įspūdį – sunku. Visgi vienos tokių galėtų būti Hertos Muller „Amo sūpuoklės“, Taros Westover „Apšviestoji“, Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“. Taip pat Ričardo Gavelio, Jurgio Kunčino knygos.

 

***

 

„Knyga + Kinas“ – iniciatyva, burianti rašytojus, knygų leidėjus bei kino režisierius, scenarijaus autorius ir prodiuserius. Jau penktus metus vykstantis projektas gruodžio mėnesį leidyklas kvietė siūlyti kinematografiškiausias 2023 m. lietuvių autorių knygas. Iš keliasdešimt pasiūlytų įvairaus žanro literatūros kūrinių, specialiai sudaryta komisija sausio mėnesį išrinks ir paskelbs, jų nuomone, labiausiai tinkančius ekranizacijoms. Atrinkti kūriniai kino industrijai ir renginio lankytojams bus pristatomi vasario 23 d., Vilniaus parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančios Vilniaus knygų mugės metu.

 

Renginį organizuoja „Fralita Films“. Projekto partneriai: Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, „Vilniaus kino biuras“, Kūrybiškos Europos biuras Lietuvoje.