Mėnuo: 2024 sausio

Vakar Lukiškių kalėjime vykusioje ceremonijoje atidarytas kasmet kino renginių sezoną pradedantis 17-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis. Sausio 17–23 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino salėse bei internetinėje namų kino platformoje ŽMONĖS Cinema kino mylėtojų laukia virš šimto įkvepiančių ir jaudinančių filmų bei daugybė renginių, kurie padės nudažyti žiemišką kasdienybę ryškiomis spalvomis.

 

„Šiemet džiaugiamės galėdami pasiūlyti kaip niekad daug filmų, skirtingų savo temomis, žanrais ar geografija, bet panašių aktualumu ar polėkiu. Taip pat šiemet itin daug dėmesio skyrėme festivalio prieinamumo didinimui – visuose festivalio miestuose žiūrovai nacionalines konkursines programas galės žiūrėti ne tik su įprastiniais dialogų subtitrais, bet ir juos papildančiais kurtiesiems ir neprigirdintiems skirtais SKN titrais, o Vilniuje, MO muziejuje, vykstančių nacionalinių konkursinių programų seansus papildys akliesiems ir silpnaregiams skirtas garsinis vaizdavimas. Po šių seansų vykstantys pokalbiai su filmų kūrėjais/-omis bus verčiami į lietuvių gestų kalbą. Paruošėme itin stiprią programą, tad nekantriai laukiame žiūrovų ir linkime malonių įspūdžių“, – atidarymo metu kalbėjo Vilniaus trumpųjų filmų festivalio vadovė Rimantė Daugėlaitė–Cegelskienė.

 

Kaip ir kasmet, festivalio metu tarptautinė žiuri vertins konkursines programas ir paskelbs, kas tapo laureatais – bus renkami geriausi tarptautinės ir nacionalinės konkursinių programų filmai, vienas filmas bus įvertintas specialiuoju kino kritikų paminėjimu, bei vienas filmas pelnys pagrindinį prizą – festivalio Grand Prix.

 

Repertuarą puošia net 21 pagal temas ir žanrus suskirstyta programa, tačiau festivalis – ne vien tik kinas. Tikros šventės atmosferą kurs ir daugybė renginių – nuo industrijos dienų, kūrybinių dirbtuvių vaikams ar susitikimų bei pokalbių su kino kūrėjais, iki „Karaokė nakties” ar net „tyliosios diskotekos” (angl. „silent disco“).

 

Industrijos dienose – dėmesys jaunos auditorijos plėtrai ir kinematografinių istorijų pasakojimui

 

Kasmet Vilniaus trumpųjų filmų festivalis kviečia ne tik pasimėgauti kinu, bet ir audiovizualinės industrijos atstovams pristato jiems skirtus renginius. Šiais metais „Industrijos dienos“ vyks sausio 18-19 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bei „Meno avilio“ sinematekoje, ir pakvies kalbėtis aktualiomis jaunos auditorijos plėtros, kino kritikos ir kinematografinių istorijų pasakojimo temomis.

 

Nesulaužoma festivalio tradicija – „Kino naktis“

 

Kasmet pilnas sales žiūrovų sukviečianti festivalio programa „Kino naktis“ vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose tik sausio 19 d. Dosnioje penkių valandų trukmės programoje – net dvidešimt krūpčioti, juoko ašaras braukti ir antakius kilnoti priverčiančių filmų. Tai ilgiausia festivalio programa, todėl čia apsilankyti – ne tik naktinis nuotykis, bet ir puikus būdas pamatyti didelę dalį festivalio filmų vienu kartu.

 

Specialūs seansai MO muziejuje

Sausio 21 d. didžiausiu prieinamumu žiūrovams su negalia pasižyminčioje festivalio erdvėje – MO muziejuje – bus rodomos abi festivalio Nacionalinės konkursinės programos, kuriose – trumpieji filmai, besivaržantys dėl geriausio lietuviško trumpametražio filmo titulo. Nacionalinių konkursinių programų seansai yra pritaikyti kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms – rodomi su SKN lietuviškais titrais, bei garsiniu vaizdavimu, skirtu žmonėms, turintiems regos negalią, o po vykstantys pokalbiai su filmų kūrėjais bus verčiami gyvai į gestų kalbą.

 

Taip pat MO muziejuje vyks trijų išskirtinai tik čia rodomų „Triangle“ programų seansai. Šių programų iniciatorius – svarbiausias Austrijoje trumpametražių filmų festivalis „Vienna Shorts“, kuris dar pavasarį pakvietė Vilniaus trumpųjų filmų festivalį ir Italijos „Lago Film Fest“ sukuruoti specialias filmų programas, kurių akcentu pasirinktas trumpiausias laiko vienetas – akimirka.

 

Dėmesys pogrindžio kultūrai Artūro Baryso-Baro retrospektyvinėje programoje

Filmų programa „Šššša! Jokių bajerių sėdimojoje diskotekoje“ – specialiai Vilniui parengta neseniai suskaitmenintų šviesaus atminimo lietuvių autorinio kino kūrėjo, avangardinės grupės „IVTKYGYG“ bendraįkūrėjo ir kultinės pogrindžio asmenybės Artūro Baryso retrospektyva. Jos repertuare – 1972–1982 m. sukurti ir ilgai lentynose dulkėję trumpi filmai su šiuolaikinių lietuvių kompozitorių specialiai sukurta ir 2022 m. įrašyta muzika. Ši programa bus rodoma išskirtinai „Skalvijos“ kino centre sausio 20-21 dienomis. Po sausio 20 d. seanso vyks pokalbis su programos sudarytojais Davidu Ellisu ir Lijana Jakovlena Siuchina, Artūro Baryso sūnumi Vyčiu Barysu, režisieriumi Arturu Jevdokimovu ir rašytoju, muzikologu Robertu Kundrotu.

 

Programoje – ne tik filmai mažiesiems, bet ir kūrybinės dirbtuvės

 

Festivalis kviečia mažuosius kino mylėtojus mokytis iš kino ir apsilankyti kūrybinėse dirbtuvėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Dirbtuvės skirtos smalsiems 6-10 m. vaikams, trokštantiems iš arčiau susipažinti su animacijos kūrimo subtilybėmis. Po dirbtuvių dalyviai keliaus žiūrėti „Animacinės išdaigos vaikams“ programos, kurioje šiemet – net 10 animacinių trumpųjų filmų iš įvairių pasaulio šalių! Dirbtuvės nemokamos, tačiau dalyvauti galima tik įsigijus bilietus į „Animacinis pasaulis vaikams“ seansus kino teatrų svetainėse arba kasose bei užsiregistravus internetu.

 

Festivalyje – duoklė muzikai bei gyvenimo džiaugsmui

 

Sausio 19 d. bare „Paviljonas“ vyks vienas iš smagiausių ir skambiausių festivalio renginių, kuriame vakaro žvaigždėmis taps nebe aktoriai, o lankytojai. Čia vyks „Karaokė naktis“, ilgainiui tapusi festivalio tradicija ir ne tik proga demonstruoti paslėptus talentus, bet ir susipažinti su festivalio komanda, užsienio svečiais ir lietuvių kino kūrėjais.

 

Antrasis su muzika tampriai susijęs renginys – sausio 20 d. Lukiškių kalėjime vyksiantis „Silent disco“ – tylioji diskoteka, kurioje renginio dalyviai šoks klausydamiesi dviejų DJ gyvai grojamos muzikos per belaides ausines, o ne per įprastą garsiakalbių sistemą.

 

Taip pat programoje – daugybė susitikimų su kino kūrėjais, filmų pristatymų ir šventiško šurmulio po seansų.

 

Festivalis vyks sausio 17-23 d. kino teatruose Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir Šiauliuose bei namų kino platformoje ŽMONĖS Cinema. Festivalį organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.

 

Informacija, bilietai ir pilna festivalio programa: www.filmshorts.lt.

 

Festivalį iš dalies finansuoja: Lietuvos kino centras, ES programa „Kūrybiška Europa MEDIA“, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA. Instituciniai partneriai: Vilniaus miesto savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybė, ES programos „Kūrybiška Europa MEDIA“ biuras Lietuvoje, asociacija LATGA. Pagrindinis informacinis partneris – LRT Epika.

Kokie pastarųjų metų lietuvių literatūros kūriniai galėtų tapti kino filmų scenarijais? Į šį klausimą pirmadienio vakarą atsakyti pasiryžo iniciatyvos „Knyga+Kinas“ vertinimo komisijos nariai. Rezultatas – 11 kūrinių, komisijos nuomone, labiausiai tinkančių didiesiems kino ekranams.

 

„Knyga + Kinas“ – iniciatyva, burianti rašytojus, knygų leidėjus bei kino režisierius, scenarijaus autorius, prodiuserius bei kitus kino pasaulio atstovus. Jau penktus metus vykstantis projektas spalio mėnesį leidyklas kvietė siūlyti kinematografiškiausias 2022-2023 m. lietuvių autorių knygas. Iš keliasdešimt pasiūlytų įvairaus žanro literatūros kūrinių, specialiai sudaryta komisija išrinko ir paskelbė, jų nuomone, labiausiai įkvėpti kino kūrėjus gebančius romanus bei noveles.  Atrinkti kūriniai kino industrijai ir renginio lankytojams bus pristatomi vasario 23 d., Vilniaus parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančios Vilniaus knygų mugės metu. Renginyje susirinkę kino industrijos atstovai galės susipažinti su kūriniais ir nuspręsti, ar jų pakuždėtus siužeto vingius ateityje žiūrovai išvys didžiuosiuose ekranuose.

 

„Knyga + Kinas“ komisiją šiais metais sudarė trys kino ir literatūros lauko profesionalai: rašytoja, poetė ir dramaturgė Laura Sintija Černiauskaitė, režisierius Ignas Miškinis, 2024-siais žiūrovams pristatysiantis filmą „Pietinia kronikas“, kurtą pagal Rimanto Kmitos romaną, bei animacijos režisierius, prodiuseris, dailininkas Valentas Aškinis. 

 

Komisijos teigimu, renkant kinematografiškas knygas, daug dėmesio buvo skiriama pačiai istorijai bei knygos idėjos originalumui. Spręsta, ar kūrinio įkvėptas scenarijus ir jo veikėjai galėtų sujaudinti būsimą žiūrovą. Vertinant knygas taip pat atsižvelgta į finansines knygos ekranizavimo galimybes, temų aktualumą

 

Anot komisijos nario I. Miškinio, itin svarbus kriterijus buvo knygos vizualumas. „Skaitant kai kurias knygas, vaizdinius buvo galima matyti prieš savo akis, nebuvo sunku patikėti, kad istorija iš tiesų gali įvykti,“ – pasakoja režisierius.

 

Išrinktos knygos galėtų tapti tiek kino juostomis, tiek animaciniais filmais

 

Į vertinimo komisijos vienuoliktuką pateko rašytojo Sauliaus Šaltenio kūrinys „Akis į akį. Klaipėda 1923“ (leidykla „Vaga“). „Dėl šios knygos kinematografiškumo tikrai neabejoju“, – teigė komisijos narė Laura Sintija Černiauskaitė. 

 

Tarp atrinktų knygų – ir Dainos Kleponės trileris „Kritusių mazgas“ (leidykla „Alma Littera“). Komisijos nuomone, kvapą gniaužiančią romano istoriją, didžiuosiuose ekranuose galėtume išvysti skandinaviško „noir“ detektyvo forma. 

 

Kaip atskleidžia Virginijos Kulvinskaitės apsakymų rinkinio „Keturi“ (leidykla „Kitos knygos“) pavadinimas – šioje knygoje skaitytojų laukia keturi pasakojimai ir keturi pagrindiniai personažai. „Klaipėdoje, uostamiestyje susipynę žmonių gyvenimai, tikrai gali tapti įkvėpimu filmui. Tai – kinematografiška, šiuolaikine dvasia alsuojanti knyga“, – kūriniui pagyrų negailėjo komisija.

 

Sąraše atsidūrė rašytojos Ilonos Skujaitės romanas „Karo nuotaka“ (leidykla „Alma Littera“). Kotrynos Jogailaitės ir jos vyro, Švedijos princo bei Suomijos kunigaikščio Jono Vazos likimus pasakojantis kūrinys, komisiją sužavėjo įdomiai atrasta istorija. Komisijos nario V. Aškinio teigimu, šis pasakojimas galėtų virsti prašmatnia bei didinga istorine ekranizacija.

 

Anot komisijos, kino kūrėjus galėtų įkvėpti ir dar vienas į Klaipėdą nukelsiantis romanas – Ignės Ales „Visi vieniši žmonės“ (leidykla „Svajonių knygos“). Tai – pasakojimas, kviečiantis naujai pažvelgti į save, praeitį ir meilę. 

 

Rašytojos Irenos Buivydaitės romanas „Kas būtų, jei…“ (leidykla „Alma Littera“), komisijos narius sudomino originaliu gyvenimo dilemų sprendimu, gyva istorija. Šis kūrinys – jau penkioliktoji populiarumo sulaukusios rašytojos knyga.

 

Į vienuoliktuką išrinkta ir Danutės Kalinauskaitės „Baltieji prieš juoduosius“ (leidykla „Tyto alba“). „Knyga ilgai manęs nepaleido, atpažinau daug savęs, sužavėjo, „užkabino“ keliavimas per laikmečius,“ – pasakojo I. Miškinis. 

 

Sąraše atsidūrė net dvi rašytojos Ginos Viliūnės knygos „Mirtinas arkebuzos šūvis“ (leidykla „Tyto Alba“) ir „Išgelbėti mešką“ (leidykla „Tyto Alba“). Pirmajame romane, Vilniaus istorijos žinovė, skaitytojus nukėlė į XVI a. sostinės gyvenimą. Būtent galimybė ekrane išvysti Vilnių stambiu planu ir sudomino komisiją. Tuo tarpu antroji knyga galėtų įkvėpti edukacinį filmą vaikams. 

 

Komisija taip pat išrinko ir keletą knygų, jų nuomone, galinčių virsti animaciniais filmais. Tarp jų – jau ne pirmą kartą į renginį „Knyga + Kinas“ sugrįžtančio rašytojo Juozo Gaižausko „Antarktidos indėnai“ (leidykla „Alma Littera“), bei Viktorijos Butautis paaugliams skirtas romanas „Kanarų paslaptis“ (leidykla „Vaga“). 

 

***

Renginį organizuoja „Fralita Films“. Projekto partneriai: Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, „Vilniaus kino biuras“, Kūrybiškos Europos biuras Lietuvoje. 

 

 

 

 

Režisierės Inesos Kurklietytės filmas visai šeimai „Drugelio širdis“ pristatytas sausio 9-13 dienomis vykusiame Tarptautiniame vaikų kino festivalyje BCIFF, Indijoje, Margao mieste, Goa regione. Tai jau 51-asis šio filmo aplankytas festivalis ir 13 pelnytų apdovanojimų. 

 

Festivalio nekonkursinėje programoje „Panorama“ tarp geriausių pasaulio filmų vaikams savo darbą „Drugelio širdis“ pristačiusi režisierė Inesa Kurklietytė džiaugėsi dar neregėto dydžio žiūrovų sulaukusia sale ir širdį suvirpinusiomis vaikų emocijomis po filmo peržiūros: „1600 žiūrovų salės auditorija filmą žiūrėjo tarsi vienu įkvėpimu. Vaikai lipo į sceną vienas po kito. Viena mergaitė sakė pati augina vabalus vabalų viešbutyje. Kitas klausė, ar tai tikra istorija, mokytojos buvo labai susijaudinusios ir dėkodamos pasiliko po filmo pokalbiui“.

 

Filmas nukelia į pagrindinio herojaus Juozapo  pasaulį, kuriam visas gyvenimas – apleistame dvare kuriamas vabzdžių viešbutis. Jo gyvenimą džiaugsmu papildo sparnus auginanti draugystė su Rugile, naujai į miestelį atvykusia drauge.

 

Patyčių, draugystės bei šeimos temas gvildenantis ir pozityvumo bei šviesos suteikiantis filmas įtrauktas į daugiau nei 55-ių filmų festivalio vaikams ir jaunimui programą, skirtą įkvėpti ir motyvuoti Goa vaikus. Penkias dienas trukusiame festivalyje vaikai turėjo galimybę ne tik pamatyti gausią filmų programą, bet ir pramogauti mobiliame planetariume, teleskopu tyrinėti pasaulį, pažinti dronų ir žaliųjų ekranų pasaulį, mokytis mandalų meno ir daugelį kitų amatų, dalyvauti edukaciniuose mokymuose.

 

Filmo prodiuserė Živilė Gallego pastebi, kad filmas per festivalius keliauja jau trečius metus: „Džiugina, kad filmas jau treti metai keliauja po pasaulio tarptautinius festivalius, vis atranda naujas auditorijas. Filmą įsigijo virš dešimt pasaulio šalių televizijų, tarp jų – Italija, Lenkija, Čekija, Graikija, Latvija, Estija, Kolumbija ir, žinoma, Lietuva“ .

 

Juozapą vaidina Elijas Malinauskas, kuris už geriausią vaidmenį buvo nominuotas „Sidabrinei gervei“. Filme taip pat vaidina aktoriai Vilnė Konstancija Abukevičiūtė, Mindaugas Balabonas, Eglė Jackaitė, Lukas Petrauskas, Gabrielia Kuodytė, Toma Vaškevičiūtė, Marius Repšys, Gabija Jaraminaitė, Julius Žalakevičius, Sonata Visockaitė, Violeta Mičiulienė bei kiti. Scenarijaus autorės – Modesta Jurgaitytė bei Inesa Kurklietytė.  Filmo prodiuserė – Živilė Gallego. Juostą nufilmavo operatorius Viktoras Radzevičius.

 

Filmo „Drugelio širdis“ gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras, Kūrybiškos Europos programa Media ir LRT.  Filmą galima pamatyti namų kino platformose „Telia Play“,  „ŽMONĖS Cinema“, „Cgates“ ir „Go3“.

 

Airių mergvakaris, savo šaknų ir aistros ieškantys izraeliečiai, Vilniaus klubų išsiilgęs didžėjus, lenkų pensininkus šokiravęs striptizo šokėjo siurprizas bei viską smalsiai tyrinėjanti valytoja iš Latvijos. Tiek visko spėja nutikti naujoje romantinėje komedijoje, kurios esmė užkoduota pavadinime – „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“.

 

Naujausias režisieriaus Tomo Vengrio filmas iš tiesų sukurtas jo šeimos bute prie Vilniaus katedros, kuriame nutikusios tikros istorijos davė daug peno scenarijui. Jį JAV lietuvis parašė kartu su scenariste Tatia Rosenthal. Šio darbo rezultatas – penkios istorijos, tai yra, penkios poros, kurių kiekvieną ištinka meilės krizė. Tiesa, nė vienas personažas nenutuokia, kokių džiaugsmų ir vargų tarp šių sienų būta iki jo viešnagės.

 

Anonsas: https://youtu.be/DAqK6l9xi2s?feature=shared

 

Artėjant vasario 9 d., prieš pat Valentino dieną, suplanuotai  premjerai, paskelbtas pro rakto skylutę į butą pažvelgti kviečiantis filmo anonsas ir plakatas. Neatsitiktinai pastarajame pozuoja aktorė Velta Žygure, T. Vengrio kvietimu filme suvaidinusi valytoją Jolantą. Šis personažas, vis sugrįžtantis į meilės audrų nusiaubtą butą paruošti jį kitiems svečiams, yra lyg penkias mikroistorijas jungianti gija, taip pat palytėta Amūro strėlės.

 

Filme taip pat vaidina Vidas Petkevičius, Jonas Braškys, Valene Kane, Alison Oliver, Marijus Mažūnas, Yiftach Klein, Hadar Ratzon Rotem, Ieva Andrejevaitė, Šarūnas Datenis, Géza Röhrig, Adelė Šuminskaitė, Gintautė Rusteikaitė, Skomantas Duoplys, Juliusz Krzystof Warunek, Magdalena Celowna Jankowska.

 

Tomas Vengris 2019 m. prisistatė su itin sėkmingu pilnametražiu filmu „Gimtinė“, įvertintu ir Lietuvoje, ir užsienyje. Naujojo režisieriaus darbo pasaulinė premjera 2023 m. lapkritį įvyko Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“, kur filmas tapo geriausiu tarptautinėje konkursinėje programoje „Rebels With a Cause“. „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ taip pat dalyvavo tarptautiniame Korko filmų festivalyje ir Airijos kino festivalyje Londone.

 

„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ yra Lietuvos, Airijos ir Latvijos bendros gamybos kino filmas, kurį finansavo Lietuvos kino centras, Europos Tarybos fondas „Eurimages“, „Screen Ireland“, Latvijos nacionalinis kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.