Mėnuo: 2024 sausio

Vasario 15-17 dienomis Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, jau tryliktą kartą vyks Kino ir televizijos katedros studentų organizuojamas „Šoblės“ kino festivalis. Tai išskirtinis, vienintelis tarptautinis studentų kino festivalis Lietuvoje bei visose Baltijos šalyse. Festivalio tikslas – supažindinti žiūrovus su studentišku, trumpu kinu, jo aktualijomis, tendencijomis ir kūrėjais, suteikti jaunajai kino kartai galimybę ir vietą parodyti savo kūrinius. Šių metų festivalio tema – „Išsikraustymas”- kviesianti kalbėti apie jaunų žmonių augimą ir naujas pradžias.  Taip pat, šiemet LMTA studentai atsisveikins su senaisiais, istoriniais akademijos namais – Sluškų rūmais – čia „Šoblės“ kino festivalis vyks paskutinį kartą. Tai atliepia ir šiųmetinis festivalio šūkis – „It’s a wrap!”

 

Festivalyje netrūks nei Lietuvos, nei užsienio kūrėjų darbų. Svečiai turės galimybę išvysti septynias filmų programas, tarp kurių konkursinės Nacionalinė ir Moksleivių programos, kuriose dėl žiūrovų ir žiuri įvertinimo varžysis geriausi metų Lietuvos studentų ir moksleivių, tik pradedančių gilinti savo kino žinias, filmai. Taip pat sugrįš tradicija tapusi „Šablevičiaus ir draugų“- kino katedros įkūrėjo Henriko Šablevičiaus ir jo amžininkų, senosios lietuvių dokumentikos grandų, filmų programa. Festivalyje bus galima ir išvysti paskutiniųjų metų tarptautinio studentiško kino grietinėlę – lankytojai bus kviečiami į „Studentiškų festivalių favoritų” programą, kurią sudarys filmai, rodyti ir laimėję prizus svarbiausiuose pasaulio kino renginiuose. „Šoblėje” sutiksime ir festivalio temą atliepiančią „Subtilios grandinėlės” programą – savotišką istorinę LMTA studentų filmų retrospektyvą, kalbančią apie naujas pradžias bei santykį tarp seno ir naujo.

 

Kaip ir kasmet, festivalis kvies svečius ne tik žiūrėti filmų. „Šoblėje” vyks skirtingų kino specialybių dirbtuvės, konkursai, žaidimai ir protmūšiai. Viena reikšmingiausių veiklų festivalyje – dirbtuvės kinu besidomintiems moksleiviams, skirtos susipažinti su skirtingomis kino profesijomis, studentų filmų gamyba bei Akademija. Festivalio metu vyks ir trijų dienų dirbtuvės „Pasirengimo gamybai seminaras ir tvarus filmų kūrimas: išsamus supratimas apie tvarią filmų kūrimo praktiką ir principų taikymą studentų filmuose”, kurias ves Daiga Livčāne, Latvijos prodiuserė ir Latvijos kultūros akademijos audiovizualinio meno katedros dėstytoja. Taip pat festivalio metu į Vilnių atvyks „Nordfilm” Šiaurės Europos kino mokyklų tinklui priklausančių aukštųjų mokyklų studentai iš Estijos, Suomijos ir Švedijos.

 

Nors „Šoblės“ kino festivalis yra kino šventė, reaguodami į Rusijos karą prieš Ukrainą, festivalio organizatoriai jau trečius metus rinks lėšas paramos organizacijai „Mėlyna ir geltona“. Be to, į festivalio ekraną grįš specialioji Ukrainos studentų filmų programa.

 

13-asis „Šoblės” kino festivalis – vasario 15-17 dienomis, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Sluškų rūmuose (T. Kosciuškos g. 10), Vilniuje. Renginys nemokamas. Visi festivalio seansai pristatomi su anglų ir lietuvių kalbų subtitrais.

 

Organizaciniai partneriai: Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, LMTA kino ir TV katedra, LMTA Studentų Atstovybė.

 

Informaciniai partneriai: „Skalvijos” kino centras.

 

Kontaktai:

Festivalio vyr. koordinatorė Morta Verbickaitė paštas: mortaverbickaite@gmail.com

tel. nr: +370 675 70933

Daugiau informacijos:

https://www.facebook.com/sobles.kino.klubas

https://www.facebook.com/events/271065779017615

https://www.instagram.com/soble.filmfestival/

 

 

 

Šiemet 20 metų sukaktį mininti mokymų programa „ESoDoc – European Social Documentary“ (www.esodoc.eu) kviečia su dokumentika dirbančius profesionalus iš Lietuvos į 8 mėnesių trukmės projektų vystymo programą. Užpildytą dalyvio anketą galima pateikti iki vasario 9 d. Kūrėjams iš Lietuvos taikomos palankesnės dalyvavimo sąlygos – perpus mažesnis dalyvio mokestis bei mažesni kelionių kaštai, kadangi  viena iš mokymų sesijų vyks Vilniuje. Atrinkti dalyviai hibridinę mokymų programą pradės balandžio mėnesį, pirmoji savaitės trukmės sesija vyks Italijoje, vėliau konsultacijos ir projektų tobulinimas vyks internetu, antroji „gyva“ sesija vyks spalio mėnesį Vilniuje, festivalio „Nepatogus kinas“ metu.

 

Vietos partneris – „Nepatogus kinas“

 

Festivalis „Nepatogus kinas“ siekia kurti sąlygas profesionaliam menui susitikti su politika ir aktyvizmu, jo politiškumas („nepatogumas“) išlieka svarbiausiu festivalio tapatybės elementu, padedančiu suburti unikalią profesionalių dalyvių bendruomenę. Šia prasme vienas iš strateginių festivalio partnerių yra Europos dokumentinio kino mokymų programa „ESoDoc – European Social Documentary“ (www.esodoc.eu), kuri buvo įkurta dokumentinio kino, televizijos ir naujųjų medijų mokyklos „ZeLIG” (Italija), siekiant paskatinti ir įgalinti filmų kūrėjus imtis su žmogaus teisėmis susijusių temų, kartu nebijant perlipti tradicinio dokumentinio kino formato ribas. Tai pirmoji mokymų programa Europoje, kurioje dokumentinės istorijos taip pat yra pritaikomos naujosios medijos formatams – virtualiai  realybei, interneto dokumentikai, 360, video žaidimams ir daugeliui kitų eksperimentinių formų.

 

Programoje mokymus veda žinomi Europos ir pasaulio kino industrijos profesionalai, tokie kaip Mark Atkin („Crossover Lab“ prodiuseris ir festivalio „CPH:DOX“ kuratorius), Sibylle Kurz (Europos filmų akademijos (EFA), Europos moterų audiovizualiniuose menuose tinklo (EWA) bei Europos dokumentinio kino tinklo (EDN) narė), Stefano Tealdi (prodiuseris ir režisierius, vedantis paskaitas tokiose institucijose kaip Biennale Cinema College Venice, Documentary Campus, Fabrique Cinemas-Marchè du Film Cannes, Films 3 Continents-Produire au Sud, Med Film Factory, Torino Film Lab ir kt.), scenaristas, kūrėjas, dramaturgas ir prodiuseris Raimo Lång (Suomijos nacionalinio transliuotojo (YLE) turinio kūrimo padalinio LumeLab, katalizuojančio dokumentikos, dramos ir vaidybinės žurnalistikos žanrų projektus, vadovas), Simon Løvind (Danijos kino instituto (DFI) žaidimų ir skaitmeninės medijos padalinio vadovas, prodiuseris) ir kiti.

 

Užpildytą dalyvio anketą galima pateikti iki vasario 9 d.

Prieš reikšmingiausią trumpo kino industrijos renginį – Klermono-Ferano trumpametražių filmų festivalį ir mugę – lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ pristato naujausių trumpųjų filmų selekciją „Lithuanian Shorts 2023–2024“. Rinktiniame kataloge – baigti ir festivalių kelionėms pasirengę trumpieji filmai bei baigiamųjų darbų etape esantys filmų projektai.

 

Atrinktų filmų kūrėjai meistriškai kuria įvairialypes istorijas, tyrinėjančias šiuolaikiniam žmogui aktualias temas. Nuo dirbtinio intelekto poveikio žmogaus egzistavimui, tarpusavio ryšių kūrimo, etinių dilemų sprendimo, iki pastangų ieškant savo tapatybės, drąsos siekiant kitoniškumo ir susidūrimo su branda. Šiais metais į „Lithuanian Shorts“ katalogą atrinkti 33 filmai: 21 vaidybinis, 7 animaciniai, 3 dokumentiniai bei 2 eksperimentiniai trumpieji filmai.

 

Kasmet nuo 2012 m. „Lithuanian Shorts“ agentūra atrenka ir industrijai pristato naujausių lietuviškų trumpametražių filmų katalogą, kuriuo siekiama didinti  lietuviškų filmų ir jų kūrėjų žinomumą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Katalogas skirtas naujų talentų ir filmų ieškantiems kino industrijos atstovams iš kino festivalių, filmų gamybos, platinimo ir pardavimų kompanijų, televizijų ir namų kino platformų.

 

Naujausias „Lithuanian Shorts 2023-2024“ katalogas veikia kaip virtuali filmų duomenų bazė ir bus prieinamas ištisus metus www.lithuanianshorts.com.

 

Katalogo sudarymą finansavo Lietuvos kino centras.

„Dokumentikoje labai sunku padėti tašką, ypač jei pasakoji asmenybės istoriją“, – sako kino gamybos kompanijos „Fralita Films“ vadovė, prodiuserė Živilė Gallego. Išties, naujausio jos prodiusuoto dokumentinio filmo „Mūza“ herojės – pasaulinio garso lietuvių pianistės, muzikos pedagogės, profesorės Mūzos Rubackytės gyvenime ir planuose – dar daug nuostabių įvykių ir koncertų. Prodiuserė tikra: labai gali būti, kad apie Mūzą bus sukurtas dar ne vienas dokumentinis, o gal ir vaidybinis kino filmas.

 

Kino režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinio filmo „Mūza“ centre – nuostabi tarp Vilniaus, Paryžiaus ir Ženevos gyvenančios, didžiausiose pasaulio koncertų salėse grojančios talentingos muzikės istorija. M. Rubackytė filmo žiūrovus kviečia į muzikos ir jausmų kelionę, kurioje atsiveria aukštosios muzikos pasaulio užkulisiai, meistriškumo pamokos, menininkės gyvenimo ir meilės istorijos.

 

Filmo prodiuserė Ž. Gallego pasakoja, kad toji kelionė prasidėjo 2019 metais ir užtruko daugiau nei penkerius metus. Kūrybinė grupė – filmo režisierė A. Marcinkevičiūtė, operatorius Rytis Kurkulis, garso režisierius Jonas Jocys ir ji pati kartu su Mūza keliavo po koncertų sales, po miestus, kuriuose ji gyvena: „Mes neturėjome asistentų, tarp mūsų nebuvo žmogaus, kuriam rūpėjo didesnis honoraras, atrodo, visi kartu kūrėme filmą, kuris augino ir mus pačius. Nepaprasta patirtis dalyvauti didžiausiuose koncertuose, matyti muzikos pasaulio virtuvę, emocijas užkulisiuose“, – kūrėjų komandos vienybę ir draugystę pabrėžia filmo prodiuserė.

 

Vėlesniame filmo kūrimo etape prisijungė dar keletas komandos narių. Itin šiltas bendradarbiavimas vyko su lietuvių kilmės kompozitoriumi Gabrieliu Orentu.

 

Filmavimai prasidėjo Paryžiuje, tačiau tada dar niekas nežinojo, kad po metų pasaulį sustabdys COVID-19 pandemija ir visos suplanuotos kelionės bus atšauktos. „Planavome kartu su Mūza vykti į Jungtines Amerikos Valstijas, kur turėjo vykti jos koncertai, tačiau koncertus atšaukė“, – pasakoja filmo prodiuserė ir priduria, kad Mūzos muzikinių pasirodymų filme bus užtektinai – filmuota nuostabiose Paryžiaus, Budapešto koncertų salėse ir, žinoma, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

 

Galimybė patirti koncerto džiaugsmą yra dar viena priežastis, kodėl šį filmą geriau žiūrėti

dideliame ekrane kino salėje. Filme skamba daug gražių muzikos kūrinių, įrašų iš studijos, kurioje Mūza įrašinėjo savo albumus. „Filmo žiūrovai atras „du viename“: pasakojimą apie ypač įdomią asmenybę ir kartu išskirtinį klasikinės muzikos koncertą“, – žada filmo „Mūza“ prodiuserė.

 

Iki šio filmo klasikinės muzikos pasaulis kino prodiuserei Ž. Gallego buvo mažai pažįstamas. Ji sako, kad būtent Mūza ją panardino į muziką, leido prisiliesti prie jos pasaulio: „Buvau girdėjusi apie Mūzą, be abejo, kas apie ją nėra girdėjęs? Tačiau filmas man leido pažinti nepaprastai stiprią asmenybę, kuri sunkiu darbu susikūrė karjerą. Su režisiere norėjome nuosekliai papasakoti jos istoriją – nuo vaikystės iki dabartinio laiko. Mums buvo svarbu perteikti kūrėjos kelią, jos nuotaikas ir Mūzai itin svarbų laisvės momentą – ištrūkusi iš sovietinio laikotarpio, savo karjerą Prancūzijoje ji turėjo pradėti nuo nulio. Buvo įdomu sužinoti, ar visą savo gyvenimą investavęs į muziką kūrėjas iš tiesų yra laimingas? Ar, turėdamas galimybę grįžti atgal, jis rinktųsi tą patį kelią? Ar karjera, pasiekimai netrukdo asmeninei laimei?“

 

„Dokumentika leidžia pažinti žmones ir reiškinius, štai kodėl tarp vaidybinių filmų Ž. Gallego sako visada turinti ir dokumentinį, kuris tampa jos sielos kelione. Filmas apie Mūzą jai tapo išskirtiniu, inspiravusiu jos pačios kūrybiškumo įkvėpimą. „Neabejoju, kad filmas įkvėps ir žiūrovus, jie ras, ko iš Mūzos kelio pasimokyti. Pasaulinis pripažinimas neateina lengvai, susipažinusi su muzike supratau, kiek disciplinos, kiek alinančio darbo yra jos gyvenime ir kiek daug ji turėjo aukoti muzikai“, – teigia filmo prodiuserė.

 

Didžiulė sėkmė filmui, kad jo kūrėjams pavyko gauti daug archyvinių kadrų, – pianistė nuo mažens buvo filmuojama. Apie kai kurių kadrų egzistavimą nežinojo nė ji pati. Dvejus metus filmo kūrybinė grupė žvejojo filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip M. Rubackytė Budapešto pianistų konkurse gauna pirmąjį savo tarptautinį apdovanojimą. „Aš jau buvau nuleidusi rankas, tačiau Budapešte turėjome nemažai pagalbininkų, tarp jų radosi žmogus, kuris padėjo mums tą medžiagą gauti. Kokia laiminga buvo Mūza!“ – pasakoja Ž. Gallego.

 

Dokumentinio filmo „Mūza“ premjera Lietuvos kino teatruose – vasario 23-iąją, tačiau čia filmo kelionė tik prasideda. Kovą filmas iškeliauja į JAV, Bostono mieste, vyksiantį Baltijos šalių filmų festivalį, po jo – didžiulis filmo parodymas Niujorke, kai jį galės išvysti ir Šiaurės Amerikos lietuvių verslo konferencijos dalyviai, vėliau laukia kiti festivaliai ir būtinai filmo premjera Mūzos mieste – Paryžiuje.

 

Marcinkevičiūtės dokumentinis filmas „Mūza“ kino teatruose pasirodys nuo vasario 23 dienos. Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Filmą kūrė prodiuserinė kompanija „Fralita Films“, filmo platinimu Lietuvoje rūpinasi „Acme Film“.

 

Filmo anonsą galite pamatyti čia https://youtu.be/ZFs3rSROCFs

 https://www.acmefilm.lt/filmai/local–muza