Mėnuo: 2023 lapkričio

Lietuva užima net 5-ą vietą tarp Europos Sąjungos šalių pagal neteisėtą audiovizualinio turinio naudojimą internete, o per metus Lietuvos kūrėjams dėl piratavimo padaroma žalos už 360 mln. eurų. Kokios to priežastys, kodėl turinį reikėtų naudoti legaliai ir kaip jį galima pasitelkti mokykloje, lapkričio 20 d. bus diskutuojama „Europos kino“ ir „Kino pavasario“ organizuojamos virtualios konferencijos „Film Hunt: legalaus kino savaitės Lietuvos mokyklose 2023“ metu.

 

„Kino pavasario“ programos ir edukacinių projektų koordinatorė Benita Paplauskaitė pasakoja, kad projektas „Film Hunt: legalaus kino savaitės Lietuvos mokyklose“ kasmet sulaukia nemažo pedagogų susidomėjimo, o tai tik patvirtina, jog diskusijos apie autorių teises bei intelektinę nuosavybę yra itin reikšmingos.

 

„Kino pavasaris” – didžiausias šalies kino renginys, todėl jaučiame atsakomybę įnešti savo indėlį sprendžiant problemas, su kuriomis pedagogai susiduria norėdami kiną švietime naudoti legaliai. Matome, kad mokytojai yra pasiruošę prisidėti prie kino industrijai svarbių pokyčių ir išauginti atsakingai audiovizualinį turinį vartojančią kartą. Su nekantrumu laukiame išgirsti šalies mokytojams kylančius klausimus ir į juos atsakyti virtualios konferencijos metu“, – sako B. Paplauskaitė.

 

Lapkričio 20 d., nuo 15 val. vyksiančios konferencijos metu savo srities profesionalai skaitys pranešimus ir diskutuos apie legalaus kino reikšmę, prieinamumą ir galimybes filmus pasitelkti kaip edukacinę priemonę. Renginį moderuos žurnalistė, radijo laidų vedėja Austėja Kuskienė.

 

Po konferencijos mokytojai sužinos, kaip supažindinti mokinius su piratavimo pavojais, argumentuotai papasakoti apie sąžiningo vartojimo svarbą, pristatyti legalias turinio platformas bei kaip naudoti kiną edukaciniams tikslams. Be to, po projekto organizatorių komanda parengs metodinį leidinį, prieinamą visiems Lietuvos mokytojams.

 

Piratavimas sukausto kino industriją

 

Vienas iš renginio dalyvių, Andrius Katinas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovas, pasakoja, kad nelegalus kino vartojimas Lietuvoje daro išties didžiulę žalą.

 

„Nors piratavimo mastai Lietuvoje mažėja, norėtųsi greitesnio progreso. Audiovizualinių kūrinių neteisėtas naudojimas daro finansinę ir moralinę žalą teisių turėtojams bei sukausto visa kino industriją“, – sako A. Katinas, konferencijos metu skaitysiantis pranešimą „Nelegalaus audiovizualinio turinio vartojimo padėtis Lietuvoje“.

 

Anot dar vienos renginio dalyvės, edukologės, VšĮ „Meno avilys“ medijų raštingumo projektų vadovės Dovilės Alebaitės, mokykla yra puiki terpė pagarbos intelektinei nuosavybei ugdymui, tačiau pedagogams vis dar kyla daugybė kliūčių, apsunkinančių efektyvų mokinių švietimą.

 

„Mokykloje susipažįstama su daugybe kūrinių, įvairių autorių kūryba, nuolat kuriami autoriniai darbai, todėl autorių teisių tema gali būti itin lengvai integruojama į įvairias pamokas. Vis dėlto tai nėra paprasta užduotis dėl autorių teisių įstatymų sudėtingumo, specialiųjų mokymų trūkumo, nuolat kintančios skaitmeninės aplinkos ir ribotų išteklių. Todėl dar 2019 m. pradėjome vykdyti edukacinę autorių teisių programą Lietuvos mokykloms „Meno teisės, mano pareigos!“ (MEMA), siekdami suteikti žinių autorių teisių srityje, atskleisti šios temos įdomumą ir potencialą ugdymo veiklose. Konferencijos „Film Hunt“ metu apžvelgsiu iššūkius ir geruosius pavyzdžius mokyklose, pastebėtus įgyvendinant šią programą“, – sako D. Alebaitė.

 

Norint gauti prisijungimo į virtualią konferenciją nuorodą, būtina registracija šioje nuorodoje.

 

Taip pat projekto „Film Hunt“ komanda lapkritį ir gruodį organizuos praktinius užsiėmimus mokytojams Marijampolėje, Alytuje, Utenoje, Ukmergėje ir Gargžduose. Jų metu pedagogai ne tik žiūrės autorinį filmą, bet ir kartu su edukatore, režisiere Marija Stonyte mokysis analizuoti filmus ir kurti metodinę medžiagą.

 

Daugiau informacijos apie konferenciją ir metodines dirbtuves ieškokite „Kino pavasario“ svetainėje.

 

Projektą „Legalaus kino savaitės Lietuvos mokyklose 2023“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Režisierės Elenos Kairytės dokumentinis filmas „Roberta“ lapkričio 22 d. kelionę per Lietuvą pradės neįprastoje erdvėje – nacionalinė filmo premjera vyks klube „Kablys“. Būtent šioje vietoje režisierė dažnai sutikdavo ir yra filmavusi pagrindinę filmo heroję Robertą, o ši nacionalinė premjera bus išskirtinė tuo, kad ji nebus uždara – pirmieji pamatyti filmą galės visi norintieji.

 

Filmo centre – kelerius metus filmuota jaunos moters, Z kartos atstovės, Robertos istorija. Režisierės kamera aštriai ir su švelniu intymumu užfiksavo dalies 10-ojo dešimtmečio viduryje gimusių Lietuvos jaunuolių portretą. Pasaulinė filmo premjera pavasarį įvyko Toronte, Kanadoje, dokumentinių filmų festivalyje „Hot Docs“ – didžiausiame Šiaurės Amerikos ir viename reikšmingiausių pasaulio dokumentikos festivalių.

 

„Jai neramu ir nuobodu, ji laukia kažko, ko tikriausiai net negali įvardinti. Tačiau joje yra ir kažkas juokingo – tas prakeiktas nerimastingumas, kai ji nuo kalbų apie depresiją pereina prie smagaus siūbavimo pagal muziką, padirbusi aukle jau daro tatuiruotę kažkokiam vaikinui kambaryje arba tiesiog apibendrina dar vieną beprasmį bandymą susirasti pastovų darbą. „Burnoje jaučiu kartų nesėkmės skonį. O dabar – kavos skonį“, – įspūdžiais apie pagrindinę heroję po pasaulinės premjeros dalinosi „Cineuropa“ kino žurnalistė Marta Balaga.

 

„Švelniai užjaučiantis jaunos lietuvės, kuri blaškosi po gyvenimą ieškodama krypties, portretas <…> Pagrindinė veikėja Roberta įtraukia, su ja lengva leisti laiką, o galiausiai žavinga yra tai, kad su filmo pabaigos titrais atsiranda jausmas, kad ji pagaliau žino, kur link eina“, – „Business Doc Europe“ recenzijoje rašė Nick Cunningham. „Kelerius metus filmuotas filmas – palydėtas daugybės šukuosenų, tatuiruočių ir auskarų – atspindi jos, kaip asmenybės ir moters, augimą, o jos gebėjimas perjunginėti pavaras, keisti kryptį ir keisti planus liudija apie jos potencialą.“

 

„Kaip ir daugelis dvidešimtmečių ir trisdešimtmečių, Roberta dar neišsiaiškino, kaip jai gyventi. Ji neturi darbo ir neatrodo, kad chroniškas nedarbas ją vargintų. Kol ji gali sau leisti nusipirkti cigarečių, šuniui maisto, pasidaryti tatuiruotę ir įeiti į vietinius pankų klubus, tol gyvenimas yra paprastas“, – apie filmą „Point of View Magazine“ rašė Pat Mullen. „Filmas „Roberta“ perteikia kartos, kuri trokšta daugiau ir nuolat jaučiasi nerimastinga, vargus. Pripildytas pankroko muzikos ir veržlaus herojės jausmingumo, per individualią istoriją filmas atranda universalų pasakojimą.“

 

Pagrindinei Elenos Kairytės filmo herojei Robertai reikia nedaug – ji tenori gyventi ramiai, bet nenuobodžiauti. Šios dvi priešpriešos ją dažnai nuveda į destrukciją. Stebint Robertą vis naujame jos gyvenimo etape, išryškėja jos kartą neretai lydintis finansinio ir dvasinio nestabilumo, neužtikrintumo, nuolatinės kaitos jausmas. Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras. „Robertos“ anonsas: https://vimeo.com/801581711/a53753764d

 

Po lapkričio 22 d. nacionalinės filmo „Roberta“ premjeros „Kablyje“, Vilniuje jį bus galima išvysti „Skalvijoje“, senamiesčio „Pasakoje“ ir „Forum Cinemas Vingis“, Kaune – kino centre „Romuva“, o taip pat Klaipėdoje („Arlekinas“), Panevėžyje („Garsas“), Gargžduose („Minija“) ir Visagino kultūros centre. Daugelį filmo seansų lydės susitikimai su kūrybine komanda, išsamią informaciją apie filmo peržiūras galite rasti čia: https://fb.me/e/gfNsJ8tHN.

 

Tai yra pirmasis režisierės Elenos Kairytės pilno metro filmas. Iki šiol Lietuvos žiūrovams ji yra pristačiusi du trumpametražius filmus: „Mudu abudu“ (2019) ir „Mažasis mėnulis“ (2020).

Lapkričio 10-12 dienomis Berlyne vyks lietuviško kino festivalis „Litauisches Kino Goes Berlin“. 13-tą kartą rengiamas festivalis Vokietijos sostinės publikai pristatys geriausius lietuviškus filmus, moterų režisierių trumpųjų filmų programą, post-punk muzikinį pasirodymą ir specialią programą, skirtą avangardiniam kūrėjui Artūrui Barysui-Barui.

 

„Festivalių perlų“ programoje pristatomi geriausi lietuviški filmai, jau pripažinti Lietuvoje ir tarptautiniuose festivaliuose, bet dar nerodyti Berlyne. Šiemet šioje programoje bus parodytas geriausiu lietuvišku filmu tituluotas Austėjos Urbaitės debiutas „Per Arti“, intelektuali Tito Lauciaus komedija „Paradas“ ir dar vienas debiutinis filmas – Dovilės Šarutytės „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“. Režisieriai T.Laucius ir D.Šarutytė patys pristatys filmus ir bendraus su publika Berlyne, o filmo „Per Arti“ pristatyti atvyksta pagrindinė aktorė Dovilė Kundrotaitė.

 

Trumpųjų filmų programa šiemet skirta moterims režisierėms – norėdamas suaktualinti pastarųjų metų moterų kūrybą, festivalis atrinko penkis trumpametražius filmus, išsiskiriančius savo temomis. Programą sudaro Jorūnės Greičiūtės režisuota „Išvyka“, Eglės Razumaitės hibridinis „trumpukas“ „Krytis“, Jorės Janavičiūtės „Kaip būti žmogumi“, Gintarės Valevičiūtės-Brazauskienės bei Antano Skučo dokumentinis-animacinis filmas „Purga“ bei Silvijos Kuodytės „Ja tibia ubju“.

 

„Litauisches Kino Goes Berlin“ šiemet išskirtinį dėmesį skirs avangardinio kino kūrėjui, režisieriui ir melomanui Artūrui Barysui-Barui. Bus parodyta jo trumpųjų filmų programa „Šššš. Sėdimoje diskotekoje nesmagu“, sudarytoje iš aštuoniolikos 1971–1982 m. sukurtų trumpųjų filmų. A. Baryso-Baro trumpametražiuose filmuose perteikiama unikali ir beprotiška sovietinės epochos dvasia Lietuvoje, daugelio dar atmenama ypatinga Vilniaus miesto ir jo kiemų atmosfera, sovietinės kasdienybės absurdas. Šio kūrėjo filmai yra išskirtiniai kinematografiniai liudijimai, už Baltijos regiono ribų dar labai mažai žinomi. Lapkričio 12 dieną, sekmadienį, festivalis rengia ir susitikimą bei diskusiją apie A.Baryso-Baro kūrybą, kuriame dalyvaus filmų restauratorė Lijana Siuchina bei muzikos prodiuseris Davidas Ellis.

 

„Litauisches Kino Goes Berlin“ į Berlyną įneš ir šiek tiek lietuviškos pankiškos dvasios – kylanti atlikėja Eiedma surengs ekscentrišką pasirodymą „Intergalaktinė transendentinė patirtis“.  

 

Festivalio atidarymo ir uždarymo vakarėliuose nuotaiką kurs kylančios lietuvių didžėjo DJ Moteris ir DJ Radsnakez.

 

Festivalio vizualinį identitetą kūrė dizainerė Gabrielė Vingraitė.

 

„Litauisches Kino Goes Berlin“ Festivalis buvo sugalvotas kaip lietuviškų filmų savaitė 2011-aisiais, per 13 metų išsiplėtė į festivalį dviejuose art-house kino teatruose Berlyne – „Sputnik Kino“ Kroicbergo rajone ir „Acud Kino“ Prenclauerbergo rajone.

 

Projektą finansuoja Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos ambasada Vokietijos federacijoje. Festivalį organizuoja VŠĮ „Menininkių projektai“.