Mėnuo: 2023 spalio

Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ skelbia apie atsinaujinusią programos sudarytojų komandą. Drąsią ir stebinančią festivalio programą šiemet kurs už jos vairo stojanti vadovė Marija Fridinovaitė, programos sudarytoja Dovilė Grigaliūnaitė, užimsianti ir pirkimų vadovės pareigas, programos sudarytojas Karolis Žukas ir skyriaus koordinatorė Benita Paplauskaitė.

 

Pasak „Kino pavasario“ vykdomojo direktoriaus Konrado Kazlausko, festivalio turinys – kertinis festivalio pamatas, todėl ieškant komandos papildymo, programos sudarytojų atranka buvo vykdoma itin kruopščiai.

 

„Džiaugiuosi, kad prie programos sudarytojų komandos jungiasi patyrę profesionalai, turintys išlavintą žvilgsnį ir gebantys atrasti išskirtinius filmus. Esu tikras, kad Marija, Dovilė, Karolis ir Benita kurs ateities tendencijas atspindinčią programą, kurioje nestigs novatoriškų kino žiūrėjimo patirčių. Ir toliau koncentruosimės į aukštos meninės vertės, pasaulyje pripažintą autorinį kiną bei, kaip ir kasmet, stengsimės pranokti patys save. Ypatingą dėmesį skirsime ir Lietuvos kūrėjams“, – sako K. Kazlauskas.

 

„Kino pavasario“ programos sudarytoja nuo 2020 m. iki 2022 m. dirbusi M. Fridinovaitė į festivalį sugrįžta naujose – komandos vadovės – pareigose. Anot Marijos, išbandžiusi save programos sudarytojos rolėje, į vadovės poziciją ji žengia jausdamasi užtikrintai.

 

„Ir toliau kursime tokią „Kino pavasario“ programą, kuri skatintų žiūrovus dar labiau domėtis kinu bei jį pamilti, atlieptų ne tik auditorijos pomėgius, bet ir poreikius. Į didžiuosius ekranus atnešti įdomius, patrauklius, aktualius ir stimuliuojančius filmus – svarbiausias mūsų tikslas“, – sako naujoji „Kino pavasario“ programos vadovė.

 

Fridinovaitė baigė kino vadybos bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei kino teorijos magistro studijas Paryžiaus 8-ajame universitete. Nuo 2020 m. bendradarbiauja su Kanų kino festivaliu – Cannes Court Métrage sekcija, Short Film Corner, o šiemet dirbo Marché du Film komandoje, padėjo įgyvendinti tokius industrijos renginius kaip Cannes Investors Circle, Spotlight Asia, Ukraine in Focus ir kt.

Programos sudarytojų komandoje ir pernai dirbusi kino programų sudarytoja Dovilė Grigaliūnaitė, šiemet taip pat užims pirkimų vadovės pareigas.

 

„Jau daugelį metų prie festivalio įgyvendinimo prisidedu dirbdama skirtingose pozicijose – rašiau tekstus, rengiau interviu su kino kūrėjais, rūpinausi foto ir video skyriais. Po pertraukos čia sugrįžau į ilgai svajotą programos skyrių, o nuo dabar būsiu atsakinga ir už naują sritį – filmų pirkimą platinimui. Tikiu, kad skirtingų veiklų bandymas padės man geriau suprasti, kaip sudaryti žiūrovų dėmesio vertą programą, kaip surasti tinkamiausius būdus filmui pasiekti ir plačiąją auditoriją, ir tokią jos dalį, kuri net nežinojo, kaip jai šio filmo reikėjo bei kokie pasikeitę jie gali išeiti iš kino salės“, – teigia D. Grigaliūnaitė.

 

Dovilė anksčiau dirbo ir kituose šalies festivaliuose – žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“ ji buvo programos vadovė, Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalyje – komunikacijos vadovė. Ketverius metus ji buvo atsakinga už Šiuolaikinio meno centro komunikaciją, dirbo medijų edukacijos bei tyrimų centre „Meno avilys“. Šiuo metu ji kartu su kino kritike Mante Valiūnaite veda Radio Vilnius laidą „Blissfully Yours“ apie kiną. Dovilė yra baigusi Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijas ir Politikos ir medijų programos magistro studijas Tarptautinių santykių ir politikos institute.

 

Nauji vėjai festivalio filmų programoje

 

Anot naujojo festivalio programos sudarytojo Karolio Žuko, jungtis prie programos sudarytojų komandos ir pritaikyti savo įvairialypę patirtį – be galo įdomu.

 

„Tikiu, kad platus mano patirčių spektras ir domėjimasis įvairiu turiniu festivalio programai įpūs naujų vėjų. Esu aukštos meninės vertės kūrinių gerbėjas, tačiau vertinu ir gerą pramogą. Man atrodo, kad kiekvieno festivalio programa turi atitikti aukso viduriuką – nestigti įvairiapusiškumo atspindėti šviežiausias kino tendencijas“, – pabrėžia pašnekovas.

 

Žukas programos sudarytojo poziciją yra išbandęs ir kitur – medijų edukacijos bei tyrimų centre „Meno avilys“, videomeno festivalyje „Videogramos“, dokumentinio kino cikle „Common People“, dirbo „Kauno kino festivalio“ koordinatoriumi. Karolis taip pat yra siaubo, fantastinio ir kultinio kino platformos „Kitas kinas“ įkūrėjas.

Prie „Kino pavasario“ programos sudarytojų komandos jungiasi scenaristė, režisierė Benita Paplauskaitė, turinti daugiau nei 10 metų patirtį kino, televizijos bei reklamos industrijose, o nuo 2021 m. vadovavusi festivalio svečių skyriui. Ji bus atsakinga už programos koordinavimą ir kino edukacijos projektus.

 

„Per septynerius metus su „Kino pavasariu“ spėjau pažinti ne tik festivalį, bet ir jo žiūrovus, trokštančius kokybiško autorinio kino, galinčio supurtyti jų pasaulėžiūrą. Drąsią kūrybą mėgstu ir pati, tad stengsiuosi užtikrinti, kad festivalyje netrūktų filmų, kurie mūsų žiūrovus siurbte įsiurbtų į didįjį ekraną“, – sako B. Paplauskaitė.

 

Benita 2014 m. Roehampton universitete Londone įgijo menų bakalaurą filmų srityje. Ji yra dirbusi konkursinės programos sudarymo asistente Vilniaus tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje, renginių Baltic Pitching Forum ir „Lietuvos animacijos diena“ koordinatore, Meeting Point – Vilnius iniciatyvos Talents Nest koordinatore.

 

 

 

[md_imagebox_full imagebox_title=”” imagebox_description=”” imagebox_description_control=”” imagebox_background=”8663″]

„Nepatogus kinas“ prasidės jau kitą savaitę, filmų – virš 50 ir gali būti, kad festivalio žiūrovai pasimetę: kaip viską suspėti, nuo ko pradėti? Festivalio programos sudarytojai – žmonės, kurie matė visus šiemetinius filmus – skuba žiūrovui į pagalbą. Viktorija Cook, Vladas Rožėnas ir Eva Sinicaitė pataria, nuo ko galima pradėti pažindintis su 17-uoju festivaliu – rekomendacijos pravers ir nuolatiniams nepatogių filmų gerbėjams, ir tiems, kas pažintį su jais pradės šį spalį, 12-29 dienomis.

 

„Paskutiniai metai tamsoje“ (rež. Benjamin Mullinkosson)

„Šis filmas dar galėtų vadintis „Nepakeliama būties lengvybė“. Jis nukelia į Kinijos didmestį Čengdu. Čia, klube „Funky Town“, įvairiausių subkultūrų jaunimą vienija karčiai saldus jausmas – kai nenori, kad sutemtų, o tada – kad prašvistų. Kai bijai, kad vakarėlyje sutiksi tą vieną žmogų, o dar labiau – kad nesutiksi. Čia visus jungia sunkumas, bet susibūrus tampa šiek tiek lengviau. Tačiau šis paskutinis jų prieglobstis netrukus bus uždarytas“, – intriguoja Eva Sinicaitė.

 

„Žurnalisto nužudymas“ (rež. Matt Sarnecki)

Vladas Rožėnas sako, kad „Netflix“ dokumentika, būna, prieš festivalinį kiną turi keletą pranašumų: „Vienas jų – ji didesnę svarbą teikia pasakojimo įtraukumui, ne kino kalbai ar sociologinėms įžvalgoms. Dėl to ją žiūrėti lengviau, o sugrįžti norisi dažniau. „Žurnalisto nužudymas“ yra filmas, kuris sujungia abu kelius. Tai ir nepaprastai įtraukus pasakojimas apie nužudymą bei to nužudymo tyrimą, ir platesnius klausimus apie demokratiją Europoje užduodantis kaltinimas mūsų laikams. Jei ieškote to filmo, kuris „užkabins.“

 

„Paskutinis žmogus“ (rež. Ulannaq Ingemann, Agapi Triantafillidis)

Viktorija žiūrovą kviečia į Grenlandiją: „Švelnus ir jautrus filmas, pilnas neišpasakyto grožio Grenlandijos vaizdų. Ne taip seniai buvo atrasta, kad pirmosios gyvybės užuomazgos atsirado būtent ten, o šiandien, nesustabdomai tirpstant ledynams, Grenlandija pranašauja apie galimą civilizacijos žlugimą. Tačiau filmas nedaro tragedijos dėl žmonijos pabaigos – jis tiesiog nepretenzingai primena, kad Žemė mums, žmonėms, yra žymiai reikalingesnė, nei mes jai. Apie gyvenimą Žemėje režisierė kalbina vietinius Grenlandijos paauglius ir pasaulinio lygio gamtos mokslininkus.“

 

„Smurto teatras“ (rež. Lukasz Konopa, Emil Langballe)

Vladas sako, kad tikrovė kartais nenusileidžia kinui: „Kinas mėgsta istorijas, kuriose tas pats veikėjas yra ir kaltininkas, ir auka. Bet kaip neretai nutinka, viską, ką gali scenarijaus autoriai, gali ir tikrovė. Pasakojama apie tikrą karo nusikaltėlį, teisiamą už 70 Ugandoje įvykdytų nusikaltimų, tarp jų – išprievartavimus ir žmogžudystes. Tačiau ar gali būti kaltas tas, kurį patį užverbavo kaip vaiką? Ar mes atsakingi už tai, ką iš mūsų padarė auklėjimas? Ir priešingai – nejau esame dėl visko nepakaltinami, nes kaltas visada auklėjimas? Filmas, parodantis mūsų laisvos valios ir atsakomybės žodynų skurdumą.“

 

„Is There Anybody Out There?“ (rež. Ella Glendining)

„Ella Glendining – įkvepianti, kūrybinga, puikaus humoro jausmo nestokojanti jauna moteris – dalinasi savo patirtimi, ką reiškia būti vienintele „kitokia“ kambaryje. Jausmas, kuris galbūt pažįstamas daugeliui, tačiau filmo režisierei ir pagrindinei veikėjai Ellai tai yra kasdienybė nuo tos dienos, kai ji dar vaikystėje suprato, kad atrodo kitaip, nei visi kiti. Šis filmas primena, kad mes visi ieškome panašių į save ir įkvepia priimti ir mylėti save“, – kviečia V. Cook.

 

„Žiogų respublika“ (rež. Daniel McCabe)

Eva intriguoja: „Magiški vaizdai ir užburiantis muzikinis takelis. Tai vienas iš filmų, kuriuos būtina patirti kino teatre. Filmas apie žiogų fermas Ugandoje arba tiesiog – apie žmogų ir gamtą. Tokie filmai primena apie nuostabią dokumentinio kino žanro savybę – galimybę nunešti žiūrovą į tolimą pasaulį, į kurį jis, ko gero, įprastai niekada nepakliūtų. O kokia dovana jį pamatyti! Ir koks įspūdingas filmo anonsas.“

 

„Ilgai ir laimingai“ (rež. Jana Počtová)

„Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie „tradicinę šeimą“, jos sudėtį. Organizuojami šeimų maršai ir dažnai pamirštama, kad šeima – tai tiesiog žmonių tarpusavio ryšys, nepriklausantis nuo to, kas ir kaip jį apibrėžia gyvenimo taisyklių rinkiniuose. Tikrai nemanau,  kad „Nepatogaus kino“ žiūrovai renkasi siaurąją šeimos sampratą, tačiau noriu pakviest į šį filmą tiesiog prisimint, kad tarpusavio ryšių būna įvairių. Visi jie geri, visi turi skirtingas pradžias ir pabaigas, vieni – laimingas, kiti – nelabai. O tuos, kurie pažįsta ir pripažįsta tik „tradicines šeimas“, kviečiu susipažint su kitokiomis“, – šypsosi V. Cook.

 

„Autoportretas“ (rež. Joële Walinga)

Eva siūlo apmąstyti šaltą kameros žvilgsnį: „Stebėjimo kamera, atrodytų, pirmiausiai yra saugumo įrankis, skirtas kontroliuoti, įteisinti kažką kaip savo nuosavybę. Tačiau yra tūkstančiai kamerų, nukreiptų į kalnus, tuščius laukus, plynas sienas. Be to, jų vaizdas transliuojamas internete – viešai, anonimiškai, 24/7. Tai be galo keistas fenomenas, kartu savyje nešantis didelį grožį. Galimybė pažvelgti per stebėjimo kameros objektyvą atveria pasaulį netikėta ašimi – kiek šaltai, neįprastai, lyg žvelgtum į žemę visiškai iš šalies. Ką toks žvilgsnis sako apie mus?“

 

„Ąžuolų vienatvė“ (rež. Fabiana Fragale, Kilian Kuhlendahl, Jens Mühlhoff)

„Vis dažniau girdime apie radikalius protestuotojų prieš klimato kaitą veiksmus. Jie gadina meną. Jie stabdo judėjimą miestuose. Jie nebijo griauti. „Ąžuolų vienatvė“ pasakoja apie tuos, kurie pasiryžta visą savo gyvenimą pertvarkyti pagal tai, ko reikalauja protestas. Nes paprastesni keliai – patogūs, bet jie neveikia“, – rekomenduoja V. Rožėnas.

 

„Nepatogus kinas“ spalio 12-29 d. vyks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Marijampolės kino teatruose, daugiau nei 200-uose miestų ir miestelių bibliotekų bei kiekvienuose namuose – žiūrovai didžiąją dalį filmų galės žiūrėti ir „Nepatogaus kino“ namų kino platformoje.

 

Festivalio filmų ir renginių programą galima rasti adresu www.nepatoguskinas.lt. Kaip ir kasmet, žiūrovai galės išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti festivalio pasą į visus filmus, pirkti virtualų vienkartinį ar išankstinį kino teatro bilietą. Tradiciškai, kino teatrų kasose įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą žiūrovai galės ir laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.

 

Apie „Nepatogų kiną“

 

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vieni pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras ir Vilniaus miestas

Tris spalio trečiadienius kino teatre „Forum Cinemas“ vyks nemokamos filmų peržiūros bei susitikimai su kino kūrėjais. Repertuare galėsime išvysti šiuos filmus: režisieriaus Jurgio Matulevičiaus „Izaokas“, Agnės Marcinkevičiūtės „Vardas tamsoje“, Algimanto Puipos „Nuodėmės užkalbėjimas“. Po kino seansų svečius kalbins kino kritikė Neringa Kažukauskaitė.

 

Kino vakarų seansai – tai lydimasis Knyga+Kinas renginys, vykstantis prieš Vilniaus Knygų mugę. Renginio iniciatorė prodiuserė Živilė Gallego sako: „Vasario mėnesį vyks jubiliejinis penktasis literatūros rašytojus ir kino kūrėjus vienijantis renginys „Knyga+Kinas“. Šiuo rudens kino seansų ciklu siekiame atkreipti žiūrovų dėmesį į pagal knygas sukurtus filmus, o vasarį vyksiančiu renginiu siekiame paskatinti kino kūrėjus  ieškoti įkvėpimo literatūroje,  taip pat užmegzti glausdesnius ryšius tarp kino ir literatūros bendruomenių“.

Pirmame kino seanse, spalio 11-ą dieną, nuo 18 valandos bus rodomas režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filmas „Izaokas“, sukurtas ir įkvėptas Antano Škėmos kūrinių. Filmas jau pelnęs tarptautinį bei nacionalinį pripažinimą. Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2020 m.“ pelnė apdovanojimus Metų geriausio kompozitoriaus (Domas Strupinskas, Agnė Matulevičiūtė), Metų geriausio operatoriaus (Narvydas Naujalis) kategorijose. Filmas pasakoja apie  tris draugus – Andrių, Gediminą ir Eleną –  kurie susitinka po 20 metų. Kadaise juos išskyrė istorinės aplinkybės ⎯ karas ir emigracija. Per karą Andrius padarė siaubingą nusikaltimą. Grįžęs į Lietuvą, jo draugas Gediminas ruošiasi kurti filmą apie „Lietūkio” garažo žudynes. Andrius supranta, kad norint pradėti gyvenimą iš naujo teks sumokėti už tamsią praeitį. Pagrindinius vaidmenis atlieka Aleksas Kazanavičius, Dainius Gavenonis, Severija Janušauskaitė, Martynas Nedzinskas. Po filmo peržiūros, diskusijoje dalyvaus filmo prodiuseris Stasys Baltakis ir ko-scenaristas Nerijus Milerius.

 

Antrame seanse, spalio 18 dieną, nuo 18 val. bus rodomas režisierės Agnės Marcinkevičiūtės detektyvinio žanro filmas „Vardas tamsoje“, sukurtas pagal to paties pavadinimo rašytojos Renatos Šerelytės romaną. Filmas žiūrovus nukels į  mažą Lietuvos miestelį bei 1995 metus, kur pagrindinis filmo veiksmas vyksta policijos nuovadoje. Miestelio tardytojos gyvenimo rutiną sukrečia paslaptinga nepilnametės nevietinės merginos mirtis. Tiriant šią bylą tardytoja stoja į akistatą su praeitim, nes pagrindinis įtariamasis yra buvęs jos mylimasis muzikos mokytojas. Pagrindinius vaidmenis atlieka aktoriai Neringa Varnelytė ir Gedimininas Storpirštis. Po filmo peržiūros filmo pristatyti atvyks režisierė Agnė Marcinkevičiūtė bei knygos „Vardas tamsoje“ autorė Renata Šerelytė.

 

Trečiajame seanse, spalio 25 dieną, bus pristatomas režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Nuodėmės užkalbėjimas“, sukurtas rašytos Jurgos Ivanauskaitės romanų „Ragana ir lietus“, „Placebas“, „Sapnų nublokšti“ motyvais. Filmas Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2008 m“  pelnė apdovanojimus Metų geriausios aktorės (Rasa Samuolytė ir Nelė Savičenko), Metų geriausio antraplanio aktoriaus (a.a.Remigijus Sabulis) ir Metų geriausio dailininko (Galius Kličius) kategorijose.

 

Filme pasakojama apie jauną žurnalistę Viką, kuri lankosi pas psichoanalitikę Ritą. Viką kankina meilė ir aistra kunigui Pauliui. Skausminga jaunos moters aistra kunigui ir gyvenimo vidurio sulaukusios psichoterapeutės intymus dienoraštis, kurį leista perskaityti visiems. Filme pagrindinius vaidmenis kuria Rasa Samuolytė, Kostas Smoriginas, Aleksas Kazanavičius, Nelė Savičenko. Diskusijoje dalyvaus režisierius Algimantas Puipa ir aktorė Rasa Samuolytė.

 

Bilietus į nemokamus kino seansus galima atsiimti Forum Cinemas kasose likus vienai dienai iki seanso.

 

Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad leidyklos iki lapkričio 1 d. jau gali teikti kinematografiškas knygas vasario mėnesį, Knygų mugės metu, vyksiančiam renginiui Knyga+Kinas. Priimamos kinematografiškos knygos, galinčios tapti kino scenarijumi, išleistos nuo 2022 spalio 1 d. iki 2023 spalio 1 dienos. Paraiškos forma: https://forms.gle/xqb4TA5vQj5FboYq8

 

„Knyga+kinas“ rudens kino vakarus organizuoja „Fralita Films“, projekto partneriai Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, „Vilniaus kino biuras“,  Kūrybiškos Europos biuras Lietuvoje, projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.

 

Plačiau apie renginį Knyga+Kinas bei nemokamus vakaro kino seansus: https://www.facebook.com/knygakinui