Mėnuo: 2023 spalio

Jau šį trečiadienį, 18 val. kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, 9 salėje vyks nemokama, režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filmo, sukurto pagal A. Škėmos apysaką, „Izaokas“, peržiūra. Po filmo seanso kino kritikė Neringa Kažukauskaitė diskusijoje kalbins vakaro svečius – filmo prodiuserį Stasį Baltakį bei ko-scenaristą Nerijų Milerių.

 

Praėjusiais metais prodiuseris Stasys Baltakis dalyvavo projekte „Knyga + Kinas“ kaip komisijos narys. Iš 22 leidyklų pateiktų knygų, kartu su kitais komisijos nariais – režisiere ir scenariste Inesa Kurklietyte bei rašytoja Renata Šerelyte atrinko 9 knygas, galinčias tapti kino scenarijumi. Šios kino industrijai buvo pristatytos Vilniaus knygų mugės metu. Vasario mėnesį projektas pristatys pastarųjų metų geriausius literatūros kūrinius ekranizacijoms.

 

Apie kūrybą kalbamės su filmo „Izaokas“ prodiuseriu Stasiu Baltakiu:

– Stasy, kuo gyvenate šiandien? Kokius kino projektus šiuo metu vystote?

– Tiek daug projektų, kad ieškau komandos papildymo, nes nebespėju, juk reikia sužiūrėti ir einamuosius, ir tuos, kurie yra gavę ar negavę finansavimo iš LKC. Šiuo metu filmuojame ir Algimanto Puipos „Vidurnakčio seansą“, ir Jurgio Matulevičiaus „Kinų jūrą“, taip pat keletą dokumentinių filmų, kurių režisieriai – Nerijus Milerius, Živilė Mičiulytė.

 

– Jūsų filmografijoje gausu skirtingo žanro filmų – nuo istorinių iki komedijų. Su kokiu kino žanru ar tema dar nesate dirbęs ir norėtumėte  išbandyti? 

– Su Domante Urmonaite kažkada vystėme sci-fi žanro filmą „Tabletė“. Niekad nebandžiau siaubo filmo žanrų, bet tikrai nedegu noru į tai sulįsti ir tuo gyventi, nes kiekvienas žanras reikalauja ypatingų žinių, supratimo, atsidavimo. Kaip ir režisieriai, jei žanrus keičia, taip ir prodiuseriai – turi tam atsiduoti, o turint kelis projektus skirtingų žanrų – lengva nebūtų.

 

– Vienas iš filmų, prie kurių esate dirbęs – daugelį festivalių apkeliavęs ir apdovanojimus pelnęs režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filmas „Izaokas“.  Kaip gimė šio filmo idėja ir bendrystė su filmo režisieriumi?

– Jurgis lankė kai kurias mano paskaitas, kai dėsčiau LMTA. Sekiau jo studentišką karjerą, jo tumpametražiai filmai buvo puikūs, o pabaigęs studijas jis ieškojo prodiuserio. Atėjęs pasisakė, kad norėtų gaminti filmus kartu, pasiūlė porą temų, o kai pasakė, kad norėtų gaminti filmą pagal A. Škėmos „Izaoką“, iškart jį palaikiau – tai mano mėgstamiausias lietuviškas kūrinys. Pasiraitojome rankoves, 7 metai ir filmas yra. Geras filmas, kurio žinomumui ir atsipirkimui stipriai pakišo koją pandemija.

 

– Apie ką jums pačiam yra „Izaokas“? Kuo ši tema jums pasirodė aktuali?

– Fone dabartinių įvykių Izraelyje ir Ukrainoje, man filmas yra apie beprasmišką neapykantą ir žudymą vien dėl to, kad nesugebi priimti kitaminčių, kitataučių, kitokių žmonių nei esi pats. Na ir apie meilės peripetijas.

 

– Filmas sukurtas remiantis Antano Škėmos apysaka ir kalba sudėtinga Holokausto tema. Kiek kūrinys padėjo išpildyti temą?

– Nė viename lietuviškame filme nebuvo nagrinėjami žydų ir lietuvių tarpusavio santykiai, lietuvių didysis nusikaltimas prieš žydų tautą. Džiaugiuosi, kad bandom ieškoti priežasčių vizualiais ir dialogų sprendimais. Nors, regis, Holokaustas filme neminimas, jis parodomas ir nuo pirmos scenos valdo filmo temų priežastingumą ir net pačią struktūrą, nes būtent ta pirma scena žiūrovo pasąmonės nepalieka visą filmą kaip pagrindinė nelaimės ir likimo sudarkymo priežastis.

 

– Kuo ypatingas ekranizacijų kūrimas?  Ar jas yra lengviau kurti, nei kad filmo scenarijų pradėti kurti tik nuo idėjos?

– Atsakomybė pratęsti pirminio kūrėjo, rašytojo mintį, jausmą ir intencijas. Ar lengviau kurti nei rašyti scenarijų nuo idėjos? Tikriausiai taip – veikalo turinys, kartais ir struktūra, turi padėti scenarijų lipdant.

 

– Ką palinkėtumėte išsinešti iš šio filmo šiandieniniam žiūrovui?

– Kad sustojus bėgti gyvenime, susimąstytume apie tai, kas pagimdo mūsų kaltes ir kaip mes patys formuojame mūsų likimus.

 

„Knyga+kinas“ rudens kino vakarus organizuoja „Fralita Films“. Projekto partneriai: Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, „Vilniaus kino biuras“,  Kūrybiškos Europos biuras Lietuvoje. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.

 

Plačiau apie projekto „Knyga+Kinas“ nemokamus kino seansus: https://bit.ly/45nnDXZ

 

Ketvirtadienį, spalio 12-ąją, kino teatrų ir namų ekranuose įsižiebs festivalis „Nepatogus kinas“. Daugiau nei dvi savaites, iki spalio 29 d., truksiantis festivalis žiūrovams pasiūlys ne tik apie 50 rinktinių filmų iš viso pasaulio, bet ir nepatogių, todėl dar įdomesnių juos lydinčių renginių ir net išplėstinės realybės patirčių. Šiemet dėl geriausiųjų titulo varžysis daugiau nei įprasta festivalio filmų – „Nepatogus kinas“ įvedė naujovę ir pristato net keturias konkursines programas.

 

„Kiekvienas konkursas yra pretekstas kritiškai kalbėtis apie filmus, rasti argumentų, kodėl vienas ar kitas filmas išsiskiria iš kitų. Nusprendėme išplėsti konkursinių programų skaičių tam, kad šiuose pokalbiuose galėtų dalyvauti daugiau kiną mylinčių ir vertinančių žmonių. Kartu taip padedame daugiau filmų būti pastebėtiems ir įvertintiems – o juk tai ir yra viena iš festivalių misijų. Tad šiemet žodžius „prizas atitenka…“ išgirs net keturių konkursinių programų nugalėtojai“, – atskleidžia „Nepatogaus kino“ vadovas Gediminas Andriukaitis.

 

Atradimų konkursinėje programoje varžysis 7 filmai. Jų temų ir istorijų spektras – platus: ISIS narių išpažintys, už gražių šeimos nuotraukų slypintis lyčių lūkesčių prislėgtos mamos skausmas, queer bendruomenės tamsa ir grožis viename, trapūs laiko tarpsniai griūnant režimams ir kt. Šiuos filmus vienija tai, kad jų kūrėjams tai – pirmieji ar antrieji filmai, o jų kūriniai liudija tikėjimą kinu kaip priemone jautriai ir atsakingai reflektuoti apie svarbiausias šių dienų realijas. Šio konkurso filmus vertins kultūros mokslų daktarė, kino kritikė Yulia Kovalenko (Ukraina), viena drąsiausių Nyderlandų dokumentinių filmų kūrėjų Coco Schrijber ir plačiai žinomas lietuvių dokumentalistas, režisierius, prodiuseris Arūnas Matelis.

 

Žaliosios konkursinės programos filmus vienija Žemės planeta – šie filmai kaip niekad anksčiau susitelkę į mūsų santykį su sparčiai besikeičiančia aplinka. 6 šioje programoje besivaržantys kūriniai konstatuoja: keičiantis planetai, privalės keistis ir žmogus. Prie šios programos žiuri prisijungė gamtos fotografas Marius Čepulis, Osle vykstančio kino festivalio „Human“ įkūrėjas, vadovas Ketil Magnussen (Norvegija) ir klimato komunikacijos specialistė, aplinkosaugos žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė. Geriausiam šios konkursinės programos filmui prizą įsteigė pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“.

 

Poveikio konkursinė programa skirta filmams, kuriuose nagrinėjamos esminės politinės problemos. Jie kviečia pasinerti giliau, atskleisti, kas slepiasi už blizgių paviršių ir atkreipti dėmesį į temas, kurios yra ypač nepatogios, bet įžiebia didžiausius pokyčius. Nusikaltimai Ugandoje, žurnalisto nužudymas demokratinėje Europos šalyje – Slovakijoje, prorusiškų separatistų numuštas keleivinis lėktuvas, Lenkijos teisėjai „po padu“ ir kt. – į tokias temas savo kameras nukreipė 6-ių programoje besivaržančių filmų kūrėjai. Šiuos kūrinius žiūrės ir vertins režisierė, poveikio prodiuserė Sini Hormio (Suomija), daugybę apdovanojimų pelniusi Ukrainos dokumentinių filmų režisierė Alisa Kovalenko ir žurnalistė, laidų vedėja, politikos apžvalgininkė ir LRT tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.

 

Festivalis „Nepatogus kinas“ gerbia autoritetus, bet žiūri į ateitį, todėl jo rengėjai kasmet labai laukia, kam atiteks „Jauno balso“ apdovanojimas. Šiuo prizu apdovanojas filmas, kurį – kaip svarbiausią ir aktualiausią jaunimui – išrenka festivalio jaunimo žiuri. Ši žiuri sudarė ir savo filmų rinkinį – iš viso festivalio repertuaro jie atrinko ir jauniems žmonėms nutarė parekomenduoti 9 kūrinius, iš kurių ir išrinks geriausią. Šiemetinę žiuri sudaro: Lukas Pacevičius, Mija Ničajutė, Kamilė Laurinavičiūtė, Ugnė Pilkionytė ir Aneta Beginskaitė.

 

Naujovės laukia ir „Nepatogaus kino“ renginių programoje. Didžiausia jų – spalio 18-28 d. specialiai festivaliui vėl atveriamose Radvilų rūmų muziejaus erdvėse vyksianti išplėstinės realybės programa „NK-Interactive“, kurioje žiūrovo laukia ne tik virtualios realybės filmai, bet ir žaidimai, video instaliacijos ir įvairios interaktyvios patirtys, skatinančios naujai interpretuoti realybę. O vos prasidėjus festivaliui, spalio 14 d., MO muziejuje „Nepatogus kinas“ ruošia sceną filmo scenarijaus vertoms istorijoms – čia vyks pirmieji „Nepatogūs pasakojimai“.

 

Kaip visuomet, „Nepatogų kiną“ aplankys ir festivalyje rodomų filmų kūrėjai. Vienas jų – spalio 13 d. pokalbiui po filmo „Žurnalisto nužudymas“ pasiliksiantis jo režisierius Matt Sarnecki. Prieš kelis metus jauno žurnalisto Jáno Kuciako ir jo sužadėtinės nužudymas Slovakijoje sukėlė didžiausius protestus nuo komunizmo griūties. Nužudymą tiriantiems jo kolegoms pavyko rasti įrodymų, siejančių nusikaltimą su garsiu verslininku, kuris yra artimas vyriausybei ir jos premjerui. Belaukiant šio filmo „Nepatogiame kine“, jo kontekstas dar labiau sutirštėjo – buvęs premjeras ką tik vėl laimėjo rinkimus Slovakijoje. Tad prie šio svarbaus pokalbio apie politines naujienas prisijungs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius ir publicistas Donatas Puslys.

 

Festivalis tradiciškai rengia ir daugiau nepatogių, bet todėl dar svarbesnių pokalbių. Spalio 20 d. filmą „Gyvenimas kaip ir bet kuris kitas“ lydės pokalbis apie motinystės įvaizdžius, atvaizdus ir tikroves. Kokią tikrovę (o gal – iliuziją?) randame sklaidydami senus šeimos fotografijų albumus? Kokie mamų tikrovės fragmentai lieka anapus kadro? Apie tai festivalis kviečia pareflektuoti kartu su Vilniaus universiteto mokslininkėmis ir psichikos sveikatos ekspertėmis. O spalio 27 d. dar viena diskusija su jomis persikels į Kauną – po filmo „Is There Anybody Out There“ žiūrovai kviečiami pasikalbėti apie negalią ir supergalią, įvairovę ir motinystę.

 

Dar viena „Nepatogaus kino“ naujovė – patyriminiai filmų seansai. Priklausomai nuo filmo temos, po kai kurių peržiūrų žiūrovų lauks įvairios patirtys: filmus „Nuogi sodai“ ir „Is There Anybody Out There“ palydės judesio terapija, po filmo „Svetimkūniai“ apie ekologinį nerimą bus galima pasikalbėti su psichoterapeute, o po filmo „Žiogų respublika“ žiūrovai pasiliks žiogų degustacijai. Konkrečius filmų seansus su šiomis patirtimis bei visą festivalio filmų ir renginių kalendorių žiūrovai gali patogiai peržvelgti čia: https://nepatoguskinas.lt/2023/tvarkarastis/

 

„Nepatogus kinas“ spalio 12-29 d. vyks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Marijampolės kino teatruose, daugiau nei 200-uose miestų ir miestelių bibliotekų bei kiekvienuose namuose – žiūrovai didžiąją dalį filmų galės žiūrėti ir „Nepatogaus kino“ namų kino platformoje sau patogiu metu. Gero kino labiausiai išsiilgę žiūrovai galės už priimtiną kainą įsigyti festivalio pasus ir neribotai mėgautis kad ir visais „Nepatogaus kino“ filmais.

 

Festivalio filmų ir renginių programą galima rasti adresu www.nepatoguskinas.lt. Kaip ir kasmet, žiūrovai galės išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti festivalio pasą į visus filmus, pirkti virtualų vienkartinį ar išankstinį kino teatro bilietą. Tradiciškai, kino teatrų kasose įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą žiūrovai galės ir laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.

Informuojame, kad dabar veikiančios AVAKA Tarybos kadencija eina į pabaigą, todėl kviečiame AVAKA narius aktyviai dalyvauti AVAKA veikloje kandidatuojant ir renkant savo atstovus (-es) į Tarybą 2023-2027 metams.

 

Išsamiau apie Tarybą, jos funkcijas ir kitą informaciją galite rasti šiame priede https://bit.ly/3F6rBcM Su AVAKA įstatais susipažinti galite čia: https://bit.ly/3F4cTTN

 

SUSIRINKIMŲ INFORMACIJA:

KADA: 2023 m. spalio 21 d.

Autorių gildijos susirinkimas – 10 val.

Prodiuserių gildijos susirinkimas – 11 val.

KUR: AVAKA, Basanavičiaus 24, Vilniuje. Durų kodas:201, II a.

 

Atkreipiame dėmesį, kad įprastai pirmieji susirinkimai neįvyksta dėl Įstatuose nustatytos tvarkos, t.y. nesusirenka reikiamas dalyvaujančių narių skaičius (1/3 kiekvienos gildijos narių), todėl, dėl šių teisinių priežasčių, iš karto numatoma ir kita data pakartotiniams susirinkimams, kurie įvyks nepaisant susirinkusių dalyvių skaičiaus.

 

PAKARTOTINIŲ SUSIRINKIMŲ INFORMACIJA

KADA: 2023 m. spalio 24 d.

Autorių gildijos susirinkimas – 10 val.

Prodiuserių gildijos susirinkimas – 11 val.

KUR: Meno avilio „Sinemateka“ patalpose, A. Goštauto g. 2, Vilnius

 

Pakartotinio Autorių gildijos susirinkimo darbotvarkė:

1) AVAKA Autorių gildijos pirmininko rinkimai,

2) AVAKA Autorių gildijos nario rinkimai į AVAKA tarybą.

 

Pakartotinio Prodiuserių gildijos susirinkimo darbotvarkė:

1) AVAKA Prodiuserių gildijos pirmininko rinkimai,

2) AVAKA Prodiuserių gildijos nario rinkimai į AVAKA tarybą.

 

Kurkime AVAKA kartu!

Šį savaitgalį Vilniuje įvyks vienos ryškiausių lietuvių animacijos režisierės ir animatorės Skirmantos Jakaitės filmų programos seansas. Specialiai psichikos sveikatos festivaliui „Ryšiai“ sukuruotoje programoje „Trumpas kinas. Santykių geometrija“ – keturi animacijos kūrėjos trumpametražiai filmai. Seansas vyks spalio 7 d., šeštadienį, „Skalvijos“ kino centre.

 

Skirmanta Jakaitė animaciniame kine dirba daugiau nei 20 metų, o jos kūrybinis savitumas plačiai pastebėtas ne viename reikšmingame kino festivalyje visame pasaulyje. Keturiuose į specialiąją kūrėjos programą nugulusiuose animaciniuose filmuose skleidžiasi išskirtinis kūrėjos režisūrinis braižas ir mus supančioje aplinkoje užkoduoti ryšiai, meilės dėsniai, baimės ir nerimo logika. Programoje „Trumpas kinas. Santykių geometrija“ bus galima išvysti per paskutinį dešimtmetį sukurtus animacinius filmus „Galim susitikti, galim nesusitikti“ (2011 m.), „Neeuklidinė geometrija“ (2013 m.), „Žonglierius“ (2018 m.) ir „Daug geresnis“ (2022 m.). Programą parengė lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.

 

Kiekvienas animatorės darbas rado savo auditoriją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, bei pelnė pripažinimą prestižiniuose kino festivaliuose ir apdovanojimuose. S. Jakaitė du kartus buvo apdovanota Lietuvos kino akademijos apdovanojimu „Sidabrinė gervė“ už geriausią lietuvišką animacinį filmą, „Neeuklidinė geometrija“ 2014 m. ir „Žonglierius“ 2020 m.  Taip pat  filmas „Neeuklidinė geometrija“ (režisuotas kartu su Solveiga Masteikaite) 60-ajame Oberhauseno trumpametražių filmų festivalyje buvo apdovanotas ekumeninės žiuri prizu, o Hirošimos tarptautiniame animacijos festivalyje gavo specialų tarptautinį žiuri prizą. Naujausias filmas „Daug geresnis“ šią vasarą gavo „Oskarų“ apdovanojimams kvalifikuojantį geriausio trumpametražio animacinio filmo apdovanojimą Palm Springso tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje.

 

Neatsitiktinai Skirmantos Jakaitės filmų programa parengta specialiai psichikos sveikatos menų festivaliui „Ryšiai“. Šiais metais festivalis kviečia dalyvius tirti psichikos sveikatos pojūčių spektrą, susijungti su kūnu, reflektuoti rūpesčio praktikas ir struktūras, ir įgalina lankytojus įsitraukti į dialogą apie psichologiškai sudėtingus išgyvenimus, ugdyti supratimą ir empatiją. Animacijos režisierės S. Jakaitės darbai pasižymi jautriu požiūriu į pasaulį ir jame egzistuojančius ryšius.

 

„Kas matė bent kelis Skirmantos Jakaitės animacinius filmus supras, koks savitas ir ryškus jos kūrinių pasaulis. Režisierės darbai neduoda aiškių atsakymų, bet paskatina kitaip galvoti, atitrūkti nuo tradicinės mąstysenos. Atrasti jos filmus – vienas malonumas. Čia gausu filosofijos, humoro, absurdo, nepamirštant vizualaus grožio, kuris mane visada traukė Skirmantos darbuose. Juose susijungia vaiski vaizduotė ir meistrystė.“ – mintimis apie režisierės kūrybą dalijasi kino žurnalistė Ieva Šukytė.

 

Filmų programa „Trumpas kinas. Santykių geometrija“ bus rodoma spalio 7 d., šeštadienį, 16:45 val. „Skalvijos“ kino centre.  Seansas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija: ČIA.

 

Skirmantos Jakaitės programą parengė lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, nuo 2012 m. besirūpinanti nacionalinio trumpojo kino sklaida Lietuvoje ir užsienyje. Kiti agentūros ir partnerių organizuojami seansai šį rudenį: spalio 12 d. Austrijos sostinėje Vienoje vykstančiame tarpdisciplininių menų festivalyje „LT.art Vienna“ bus pristatyta keturių lietuviškų dokumentinių filmų kolekcija „Wanderlust Chronicles“, o lapkričio 4 d. Kopenhagos trumpametražių filmų festivalyje Danijoje vyks dviejų Lietuvos kino kūrėjų – Vytauto Katkaus ir Lauryno Bareišos – filmų programos „Lithuania in Focus: Two Cinematic Voices“ peržiūra. Daugiau informacijos – www.lithuanianshorts.com.