Mėnuo: 2023 spalio

Ketvirtadienio vakarą „Bokšto skvero“ erdvėse skambėjo daug plojimų – čia, įpusėjus dokumentinių filmų festivaliui „Nepatogus kinas“, buvo apdovanoti net keturių konkursinių programų geriausi filmai. Gera žinia žiūrovams – festivalis tęsiasi iki spalio 29 d., tad geriausius dar bus galima pamatyti ne tik namų ekranuose, bet ir kino salėse – jiems suplanuoti specialūs papildomi seansai.

 

Nebyli žiogų ir žmogaus kova

 

Geriausiu Atradimų konkursinės programos filmu buvo pripažintas režisieriaus Daniel McCabe filmas „Žiogų respublika“. „Nugalėtoją išrinkome vienbalsiai. Filmas užvaldo visą žiūrovo esybę – ir vizualumu, ir garsais, taip paversdamas mus vabzdžių ir žmonių išlikimo kovos dalimi. Išradingas, jautrus filmas, kuriame tampa akivaizdu, kad ši gamtos ir žmonių kova toli gražu nėra baigta“, – skelbdami nugalėtoją sakė šios programos žiuri nariai.

 

„Žiogų respublika“ pasakoja apie subtilų karą, bet vis dėlto karą – tarp žmogaus ir „iš mėnulio atskrendančių“ žiogų. Du paraleliniai pasauliai, kuriuose gyvūnai, regis, pirmauja – jie geriau jaučiasi priešiškoje aplinkoje. <…> Niekas nėra paaiškinama, mes stebime ir pamažu esame įtraukiami į ypatingą atmosferą – tampame nežemiškos kovos dalimi“, – kalbėjo Atradimų konkursinės programos žiuri.

 

Specialaus paminėjimo prizą šioje programoje pelnė režisierės Zaynê Akyol filmas „Rožava“. „Kasdien tampame liudininkais, o kai kurie – ir dalyviais, įvairiose pasaulio šalyse vykstančių karų ir ginkluotų agresijų. Kas lemia, kad žmonės pasirenka agresiją? Kaip gimsta blogis? Ir kaip jį sustabdyti? Šio filmo režisierė į smurtą gilinasi užduodama paprastus, bet svarbius klausimus tiems, kurie sąmoningai pasirinko kelią naikinti bet kuriuos kitus pasaulius, išskyrus savąjį“, – sakė žiuri, įteikdama apdovanojimą filmui, kalbinančiam ISIS karius.

 

Atradimų konkursinės programos konkurso filmus vertino kultūros mokslų daktarė, kino kritikė Yulia Kovalenko (Ukraina), viena drąsiausių Nyderlandų dokumentinių filmų kūrėjų Coco Schrijber ir plačiai žinomas lietuvių dokumentalistas, režisierius, prodiuseris Arūnas Matelis.

 

Demokratijai reikia atidos

 

Geriausio filmo apdovanojimą Poveikio konkursinėje programoje gavo Kacper Lisowski kūrinys „Teisėjai po padu“. „Savo nuostabia kinematografija ir artima prieiga prie veikėjų, filmas tiesa empatijos tiltą tarp žiūrovų ir teisėjų bei pakviečia į jų pasaulį. Tai – tobulas svarbios temos ir kinematografinio pasakojimo derinys. Šis filmas primena, kad demokratijos palaikymui ir klestėjimui reikia nuolatinės atidos“, – skelbdama nugalėtoją kalbėjo žiuri.

 

Specialaus paminėjimo prizas Poveikio konkursinėje programoje atiteko režisieriaus Matt Sarnecki filmui „Žurnalisto nužudymas“. „Filmas tarsi atvėrė „kirminų skardinę“, išryškindamas vieną svarbiausių mūsų laikų iššūkių – demokratijos krizę. Galingas tyrimas, atskleidžiantis tamsiausius valdžios sluoksnius ir primenantis mums, kad visi turime saugoti demokratiją“, – sakė žiuri.

 

Šios programos kūrinius vertino režisierė, poveikio prodiuserė Sini Hormio (Suomija), daugybę apdovanojimų pelniusi Ukrainos dokumentinių filmų režisierė Alisa Kovalenko ir žurnalistė, laidų vedėja, politikos apžvalgininkė ir LRT tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.

 

Dėmesį kaustanti aplinkosaugos drama

 

Žaliosios konkursinės programos žiuri geriausio filmo apdovanojimą skyrė filmui „Ąžuolų vienatvė“ (rež. Fabiana Fragale, Kilian Kuhlendahl, Jens Mühlhoff). „Šis filmas iškelia daug svarbių klausimų apie tai, ko reikia norint sustabdyti gamtos niokojimą, ir atveria duris daugybei diskusijų apie aplinkosaugos problemas, su kuriomis susiduria pasaulis. Dramatiškas siužetas, originalūs kameros rakursai ir unikalios filmavimų vietos nuo pat pradžios prikausto žiūrovo dėmesį ir kviečia nagrinėti ekologinio radikalizmo, kapitalizmo, anarchizmo ir valdžios galios temas. Ir tai – tik kelios jų“, – skelbdami šio konkurso nugalėtoją sakė žiuri nariai.

 

Šios konkursinės programos žiuri taip pat nusprendė specialaus paminėjimo prizą įteikti režisieriaus Nikolaus Geyrhalter filmui „Svetimkūniai“ – „už įspūdingus kadrus, unikalią perspektyvą ir aiškią bei galingą žinutę apie taršą“.

 

Prie Žaliosios programos žiuri šiemet prisijungė gamtos fotografas Marius Čepulis, Osle vykstančio dokumentinio kino festivalio „Human“ įkūrėjas, vadovas Ketil Magnussen (Norvegija) ir klimato komunikacijos specialistė, aplinkosaugos žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė.

 

„Teisingosios“ pusės pasirinkimai

 

Geriausiu „Jauno balso“ konkursinės programos filmu tapo režisierių Lukasz Konopa ir Emil Langballe filmas „Smurto teatras“. Skelbdama nugalėtoją, žiuri kalbėjo apie jauno žmogaus atsakomybę pasirinkti „teisingąją“ pusę karo, tragedijų ir pandemijų akivaizdoje: „<…> Pasirinkdami greitai, pasirenkame smerkti. Kritinis mąstymas pasimeta teisybės paieškose. Filmas „Smurto teatras“ kviečia įvertinti, kas tau yra teisingumas ir kartu kritiškai pažvelgti, kas konstruoja šį suvokimą. Kviečiame šios dokumentikos žiūrovus įžengti į pilkąją zoną, kur žmogiškumo ribos yra kvestionuojamos ir išsilieja konteksto plotmėse. Spektre tarp juodos ir baltos, mes norime atskleisti daugiau spalvų“, – pabrėžė žiuri.

 

Specialaus paminėjimo prizą „Jauno balso“ žiuri paskyrė režisierių Axel Danielson ir Maximilien Van Aertryck filmui „Ir karalius pasakė: koks fantastiškas prietaisas!“. „Jame atsispindi ne tik judančių vaizdų istorija, bet ir visuomenės prisirišimas prie jų. Kandi satyra žiūrint filmą neleidžia nuobodžiauti ir pašiepia daugeliui mums artimą vizualų pasaulį“, – sakė žiuri.

 

„Jauno balso“ žiuri sudarė: Lukas Pacevičius, Mija Ničajutė, Kamilė Laurinavičiūtė, Ugnė Pilkionytė ir Aneta Beginskaitė.

 

Festivalis tęsiasi

 

Iki pat spalio 29 d. „Nepatogus kinas“ ir toliau žiūrovą kalbins daugybe klausimų: apie mūsų santykius su kūnu, planetos būklę, skirtingus meilės veidus, nusikaltimus žmonijai, savęs paieškas ir kt. Tačiau vien filmais „Nepatogus kinas“ neapsiriboja – Radvilų dailės muziejaus rūsyje jau veikia ir pirmoji Lietuvoje išplėstinės realybės (XR) programa „NK-Interactive“. Žiūrovai čia turi išskirtinę progą patirti ryškiausius ir plačiai įvertintus pastarųjų metų XR kūrinius: virtualios realybės filmus, žaidimus, video instaliacijas.

 

Festivalio filmų ir renginių programą galima rasti adresu www.nepatoguskinas.lt. Kaip ir kasmet, žiūrovai gali išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti festivalio pasą į visus filmus, pirkti virtualų vienkartinį ar išankstinį kino teatro bilietą. Tradiciškai, kino teatrų kasose įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą žiūrovai gali ir laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.

 

Debiutinis Austėjos Urbaitės filmas „Per Arti“ jau spalio 27 dieną pasieks Lietuvos kino teatrų ekranus. Šio filmo išskirtinumas – jis sukurtas dviem kalbom – lietuvių ir prancūzų, jame vaidina tiek prancūzai, tiek lietuviai.

 

Filmas pasakoja apie prancūzus Žakliną ir Leoną, kurie įsivaikina lietuvius vaikus ir laikinai į šeimą priima studentę Gabrielę, kad padėtų vaikams susišnekėti, mokytų juos prancūzų kalbos, prisitaikytų prie aplinkos. Tačiau greitai šeimos idilė sutrikdoma kultūrinių skirtumų, nesuderinamų auklėjimo metodų, bei kovos dėl vaikų prisirišimo. Pagrindinius vaidmenis filme atlieka aktorė Dovilė Kundrotaitė ir prancūzų aktoriai Anne Azoulay bei Arthur Igual. Filmo vaikus įkūnija neprofesionalūs aktoriai Inesa Sionova ir Ajus Antanavičius.

 

Filmo režisierė Austėja Urbaitė pasakoja, kad filmo istorijai Prancūziją ji pasirinko todėl, kad jau buvo kiek prisilietusi prie šios šalies kultūros, keliaudama pažino šios šalies žmones, jų kasdienius įpročius: visa tai leido jai kurti autentišką, nesuvaržytą stereotipų pasaulį. Bene svarbiausias kriterijus režisierei buvo tai, kad ji moka prancūzų kalbą ir gali sekti subtilias detales, gimstančias improvizacijų metu.

 

„Nuo pat pradžių dialogus aktoriams rašiau abiejomis kalbomis, nes man reikėjo suprasti personažų charakterių bei nesusikalbėjimo niuansus. Vėliau prancūzų aktoriai įnešė natūralesnę kasdienę kalbą, kartu pasitikrindavome scenas, kur, kaip, ką patogiau pasakyti. Yra scenų visiškai pagal scenarijų, kai kur – visiškai suimprovizuota. Aktoriai puikiai žinojo savo personažus ir laisvai juos kūrė“, – apie darbą kita kalba pasakoja režisierė.

 

„Kartais būdavo sunku. Ne visada supratau viską, kas vykdavo filmavimo aikštelėje, bet dėl šios priežasties būdama atskirai, galėjau geriau susikaupti. Be to, esu sukūrusi glaudų santykį su filmo režisiere Austėja, todėl taip ir judėjome į priekį įsiklausydami ir jausdami vienas kitą. Tai labai stipri patirtis“, – pasakoja aktorė Anne Azoulay, filme vaidinusi Žakliną.

 

Šeimos tėtį Leon vaidinantis prancūzų aktorius Arthur Igual sako, kad skirtingos kalbos filmavimo metu problemų nekėlė.

 

„Šio filmo esmė ne žodžiai. Ne tai, ką sakome, o tai, ką jaučiame, ką išgyvename. Viskas vyko daug giliau nei kalbiniame lygmenyje. Darbas Lietuvoje niekuo nesiskyrė nuo darbo Prancūzijoje, nes Austėja yra puiki režisierė. Laimei, ji kalba prancūziškai, taigi, kai reikėdavo, kalbėdavome tai prancūziškai, tai angliškai. Kartais aplink mane kalbėdavo lietuviškai, bet susidariau įspūdį,

kad aikštelėje vyravo harmonija, kalbėjome lietuviškai, angliškai, prancūziškai“, – apie filmavimą įspūdžiais dalinosi Arthur Igual.

 

Lietuvė aktorė Dovilė Kundrotaitė specialiai filmui išmoko prancūzų kalbą, kad galėtų geriau įsijausti į personažo – Gabrielės –vaidmenį.

 

„Dirbdama prie šio filmo atradau, kad mano aistra – kalbų mokymasis. Gabrielės personažui reikėjo prancūzų kalbos žinių, tad likus metams iki filmavimų lankiau kursus bei mokiausi individualiai. Taip patiko, kad dabar esu trečio kurso prancūzų kalbos studentė“, – pasakoja D.Kundrotaitė.

 

Filmas „Per Arti“ „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose pelnė geriausio filmo titulą, Austėja Urbaitė buvo apdovanota kaip geriausia režisierė, o Julius Grigelionis apdovanotas už geriausią filmo garsą. Žiūrovų simpatijų prizą „Per arti“ pelnė Lisabonoje vykusiame festivalyje „Indie Lisboa“, o tarptautinės kino kritikų asociacijos FIPRESCI pripažintas geriausiu Vokietijoje festivalio „Go East“ metu. Šiame festivalyje A.Urbaitės debiutas buvo pripažintas ir geriausiu festivalio filmu.

 

Filmo „Per arti“ gamybą iš dalies parėmė Lietuvos kino centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizja. Filmą platina „Kino pavasaris distribution“.

Šį šeštadienį, spalio 21 dieną, svarbiausiame Europoje kultūros televizijos kanale ARTE bus pristatoma išskirtinė lietuviškų trumpametražių filmų programa. Tai pirmą kartą rengiamas lietuviško trumpametražio kino „fokusas“ šioje Europos kultūros televizijoje. Programoje pavadinimu „Kurzschluss-Court Circuit“ – trys lietuvių kino kūrėjų darbai: Jorūnės Greičiūtės „Viskas gerai“, Vytauto Katkaus „Kolektyviniai sodai“ ir Artūro Baryso-Baro „Esė“. Programos partneris Lietuvoje – lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.

 

ARTE televizija – žinomas inovatyvus, aukštos kokybės kultūrinį turinį pristatantis Europos visuomeninis kultūros ir meno kanalas. O „Kurzschluss-Court Circuit“ – tai speciali šeštadieniais pristatoma programa ARTE eteryje, skirta pasaulio trumpametražių filmų rodymui. Šioje programoje siekiama populiarinti tiek pripažintų, tiek ir neatrastų kino kūrėjų darbus bei pristatyti naujausias trumpametražio kino tendencijas.

 

„Idėja sudaryti trumpametražių filmų programą, skirtą lietuviškam kinui, gimė prieš kelis metus. Ne paslaptis, kad lietuviškas trumpametražis kinas paskutiniu metu stipriai matomas tarptautiniuose kino festivaliuose. Taip pat tokie įvykiai kaip Lietuvos dalyvavimas šalies-viešnios teisėmis Oberhauzeno kino festivalyje praėjusiais metais, Artūro Baryso-Baro retrospektyva Drezdeno trumpametražių filmų festivalyje šių metų pavasarį paskatino skirti ypatingą dėmesį Lietuvai ARTE eteryje. Mano akyse Lietuva yra energingą, stiprią, unikalią ir jaunatvišką trumpametražio kino sceną reprezentuojanti šalis.“ – teigia lietuviškų trumpametražių filmų „fokuso“ sudarytoja, ARTE televizijos programos „Kurzschluss-Court Circuit“ redaktorė dr. Catherine Colas.

 

Rytoj ARTE televizijos eteryje pristatomoje programoje įtraukti trys filmai, sukurti 1981–2020 m. laikotarpiu. Jorūnės Greičiūtės filmas „Viskas gerai“ (2020) pasakoja apie vidutinio amžiaus porą, keliaujančią į pasimatymą prie upės. Šis filmas 2020 m. pripažintas geriausiu lietuvišku filmu Europos šalių kino forumo „Scanorama“ „Naujojo Baltijos kino“ programoje, o 2022 m. pelnė „Sidabrinės gervės kiaušinį“ už geriausią studento darbą. Vytauto Katkaus debiutinis trumpametražis filmas „Kolektyviniai sodai“ (2019) – tai istorija apie dviejų skirtingų kartų susidūrimą ir atšalusius tėvo bei sūnaus santykius. Filmo premjera įvyko paralelinėje Kanų kino festivalio programoje „Kritikų savaitė“ 2019 m., o 2020 m. buvo deleguotas į Europos kino apdovanojimų Geriausio trumpametražio filmo nominantų sąrašą. Avangardinio kino kūrėjo Artūro Baryso-Baro darbas „Esė“ (1981) – tai tarsi ironiškas komentaras apie visuomenę, kamuojamą trūkumo. Šis filmas kartu su kitais A. Baryso-Baro darbais buvo pristatytas šių metų pavasarį 35-ajame Drezdeno tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje.

 

„Tai, kad svarbiausiame Europoje kultūros televizijos kanale ARTE bus pristatoma lietuviškų trumpametražių filmų programa yra didžiulis įvertinimas ir pripažinimas. Atsidurti būtent šios televizijos eteryje yra ne vieno kino kūrėjo siekiamybė. Tikimės, kad tai tik pradžia ir lietuviškų trumpųjų filmų bei programų ARTE televizijoje bus rodoma vis dažniau.“ – džiaugiasi lietuviškų trumpametražių filmų agentūros vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.

 

 

Trumpametražių filmų programa „Kurzschluss-Court Circuit“ su trijų lietuvių kino kūrėjų darbais bus pristatoma ARTE televizijos eteryje spalio 21 d. Prancūzijos ir Vokietijos teritorijose. Daugiau informacijos apie programą: čia (prancūzų k.)

 

 

Likus pusmečiui iki 29-ojo Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“, jo atstovai primena – nėra blogo metų laiko geriems filmams. Spalio 19-ąją vėlyvųjų pusryčių susibūrusiems žiniasklaidos ir kino industrijos atstovams pristatytas naujas festivalį organizuojančios kompanijos veiklos etapas ir artimiausi filmų platinimu užsiimančios „Kino Pavasaris Distribution“ planai.

 

Sutartis su A24 – žiūrovų ir kritikų favoritus platinančia kompanija

 

„Šiandien apie festivalį nekalbėsime“, – juokavo susirinkusius pasveikinęs „Kino pavasario“ vykdomasis direktorius Konradas Kazlauskas. Jis netruko paskelbti, kad „Kino pavasaris Distribution“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su sparčiausiai augančia Jungtinių Amerikos Valstijų kino studija A24. „Tai yra istorinis įvykis mūsų organizacijai ir didelis žingsnis visai regiono kino industrijai. A24 per vos daugiau nei dešimt metų tapo rimta konkurente didžiosioms JAV kino studijoms, ir būtent šios kompanijos platintas „Viskas iškart ir visur“ (Everything Everywhere All at Once) triumfavo šių metų „Oskaruose“, – tęsė K. Kazlauskas. A24 sėkmės sąraše – ir tokie filmai, kaip Darreno Aronofsky „Banginis“ (The Whale) ir Ari Aster „Saulės kultas (Midsommar).

 

„A24 populiarumas JAV ir visame pasaulyje auga žaibišku greičiu. Studija dirba su itin aukštos meninės vertės žiūrovišku turiniu, ir artimiausiu metu su šiuo partneriu pristatysime net penkias premjeras“, – dalinosi K. Kazlauskas. Jis pridūrė, kad šis prekės ženklas toks populiarus, jog net jo atributiką gerbėjai iššluoja vos per kelias valandas.

 

Partnerystė su A24 žymi ir dar vieną svarbų žingsnį – „Kino pavasaris“ pradeda veiklą visose Baltjos šalyse ir filmus platins ne tik Lietuvoje, tačiau ir Latvijoje bei Estijoje. „Kino Pavasaris Distribution“ – tai nuo festivalio atsietu tempu dirbanti komanda, kurią sudaro „Kino pavasario“ senbuviai ir naujai prisijungę profesionalai.

 

Ekranuose – žmogiško mastelio drama, rokenrolo karaliaus žmonos memuarai ir Nicolas Cage

 

Dar šiemet „Kino Pavasaris Distribution“ ir A24 pakvies Baltijos šalių žiūrovus į dvi premjeras. Lapkričio 24 d. kino teatruose pradedamas rodyti „Praėję gyvenimai“ (Past Lives). Korėjiečių kilmės kanadietės Celine Song režisūrinio debiuto premjera įvyko Sandanso festivalyje. Kritikai sutaria, kad filmo apie po dvidešimties metų vienai lemtingai savaitei susitikusius vaikystės draugus stiprybė – žmogiškame mastelyje, nuoširdume bei personažuose, su kuriais lengva tapatintis.

 

Gruodžio 15-ąją prie kino ekranų susiburs slaptas, bet tankiai išsiraizgęs aktoriaus Nicolas Cage gerbėjų klubas. Taip, Cage grįžo ir įsikūnijo į apšepusį dėstytoją, kuris taip nieko ir nepasiekė. Bet… vieną naktį susisapnavo visiems planetos gyventojams ir nubudo įžymus. Komedijos „Sapnų scenarijus“ (Dream Scenario) pasaulinė premjera šį rudenį įvyko Toronte, o jos autorius, norvegų režisierius Kristoffer Borgli, žiūrovams puikiai pažįstamas iš satyros „Bloga nuo savęs“ (Sick of Myself).

 

2024-uosius kino žiūrovai pradės su naujausiu Sofios Coppolos darbu – biografine drama „Priscila“ (Priscilla), sukurta pagal buvusios rokenrolo karaliaus žmonos Priscillos Presley memuarus. Jau patvirtinta, kad „Kino Pavasaris Distribution“ kanalais Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino teatrus pasieks Kanų kino festivalio didįjį prizą laimėjusi istorinė drama „Interesų zona“ (The Zone of Interest, rež. Jonathan Glazer). Kitais metais kino ekranus pasieks ir istorija apie amerikietiškų imtynių dinastijos Von Eric pakilimą ir nuopuolį „Geležiniai gniaužtai“ (The Iron Claw), kurioje vaidina Zac Efron, Harris Dickinson ir Jeremy Allen White, bei romantinis trileris „Love Lies Bleeding“, kuriame svarbius vaidmenis atlieka ego, geismas ir amerikietiškoji svajonė.

 

„Kino Pavasaris Distribution“ taip pat tęsia darbą su geriausiai vertinamu lietuvišku kinu. Pastaruoju metu kino žiūrovams pristačiusi tokius filmus kaip „Tu man nieko neprimeni“ (rež. Marija Kavtaradze), „Vesper“ (rež. Kristina Buožytė ir Bruno Samper) ir „Piligrimai“ (rež. Laurynas Bareiša), jau spalio 27 d. į ekranus palydės „Sidabrinėse gervėse“ triumfavusį Austėjos Urbaitės debutinį ilgametražį „Per arti“.