Filmas „Tu man nieko neprimeni“ – pretendentas į europietiškųjų „Oskarų“ nominacijas

Belaukiant rugsėjo 22-ąją Lietuvoje įvyksiančios Marijos Kavtaradze filmo „Tu man nieko neprimeni“ (angl. „Slow“) premjeros, jo komanda sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo. Europos kino akademija filmą atrinko į kūrinių, besivaržančių dėl Europos kino apdovanojimų nominacijų, sąrašą. M. Kavtaradze filmas potencialių nominacijų atrankoje dalyvaus iškart penkiose kategorijose: geriausio Europos filmo, režisieriaus, scenarijaus autoriaus, aktorės ir aktoriaus.

 

„Toks didžiulis svarbiausių Europoje kino apdovanojimų dėmesys mus labai nudžiugino – filmo kūrybinė komanda verta kiekvienos nominacijų kategorijos. Jau nuo pat pasaulinės premjeros „Sundance“ festivalyje filmas buvo pastebėtas ir pelnytai įvertintas – Marija iškart pelnė geriausios režisierės apdovanojimą, o toliau keliaudamas per pasaulį, „Tu man nieko neprimeni“ renka itin šiltus ir pozityvius atsiliepimus. Labai gera bei ne taip jau ir dažna yra tai, kad šįkart ir kritikų, ir kino profesionalų, ir žiūrovų nuomonės apie filmą sutampa: jos – gausios komplimentų ir palaikymo“, – pasakoja filmo prodiuserė Marija Razgutė („M-films“).

 

Į Europos kino apdovanojimų atrankos sąrašus filmas „Tu man nieko neprimeni“ pateko kartu su Kanų kino festivalio „Auksinės palmės šakelės“ laimėtoju „Anatomy of Fall“ (rež. Justine Triet), Kanų žiuri prizą pelniusiu „Fallen Leaves“ (rež. Aki Kaurismäki) ir kitais žinomais vardais ir pavadinimais. Dėl nominacijų penkiose kategorijose varžosi 19 Europos filmų.

 

Nuo 1988 m. vykstančiuose Europos kino apdovanojimuose kasmet skelbiami geriausi Europos filmai ir kūrėjai. Dabartiniame apdovanojimų etape Europos kino akademijos valdyba atrinko filmus, kuriuos jos nariai įvardijo kaip vienus geriausių pastarųjų metų Europos kino kūrinių. Kitame etape 4 600 Akademijos narių žiūrės atrinktus filmus ir lapkričio 7 d. paskelbs galutinius nominantus, o gruodžio 9 d. laimėtojai bus apdovanoti Berlyne vyksiančiuose 36-uosiuose Europos kino apdovanojimuose.

 

Filmas „Tu man nieko neprimeni“ nuo pasaulinės premjeros prestižiniame „Sundance“ (JAV) festivalyje jau apkeliavo tarptautinius Stambulo (Turkija), Sidnėjaus (Australija), Karlovi Varų (Čekija), Taipėjaus (Taivanas), „Atlantidos“ (Maljorka, Ispanija), „Naujųjų horizontų“ (Vroclavas, Lenkija), Durbano (Pietų Afrikos Respublika) kino festivalius ir tai – tik pradžia. „Iki premjeros Lietuvoje mūsų žiūrovams turėsime dar daugiau didelių tarptautinių naujienų“, – atskleidžia prodiuserė M. Razgutė.

 

Intymioje meilės istorijoje „Tu man nieko neprimeni“ šiuolaikinio šokio šokėja Elena sutinka gestų kalbos vertėją Dovydą. Tarp jų užsimezga švelnus ryšys, Dovydas ir Elena ima artėti vienas prie kito ir platoniški santykiai pamažu virsta romantiniais. Kai Dovydas atskleidžia esantis aseksualus, jiedu pasiryžta savojo intymumo ieškoti drauge – atrasti savo pačių būdą kurti santykius.

 

Ko gero, laukiamiausią šių metų lietuvišką filmą Lietuvos kino teatruose bus galima išvysti jau šį rudenį, nuo rugsėjo 22 d. Lietuviškas filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=Ky_I3UnalPw. Filmo „Tu man nieko neprimeni“ režisierė Marija Kavtaradze taip pat yra ir jo scenarijaus autorė, filmo operatorius: Laurynas Bareiša, dailininkė: Sigita Šimkūnaitė, prodiuserė: Marija Razgutė („M–Films“). Filmo gamybą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, jis kuriamas bendra gamyba su Ispanija ir Švedija.

 

Šis filmas – antrasis Marijos Kavtaradze pilnametražis darbas. Jos pirmojo kūrinio „Išgyventi vasarą“ (2018 m.) tarptautinė premjera įvyko Toronto kino festivalyje, o vėliau, pelnęs pripažinimą ir namie, filmas apkeliavo daugybę tarptautinių festivalių, pelnė publikos ir žiuri apdovanojimų, jo rodymo teises įsigijo Italijos, Latvijos, Albanijos, Slovėnijos bei kitų šalių televizijos, taip pat Jungtinės Karalystės ir JAV namų kino platformos.

 

Apie „M–Films“

 

2008 m. įkurta kino gamybos kompanija „M–Films“ prodiusuoja vaidybinius bei animacinius filmus, kurie sėkmingai pristatomi svarbiuose tarptautiniuose kino festivaliuose, ne vienas jų apdovanotas Nacionaliniais Lietuvos kino apdovanojimais bei „Sidabrinėmis gervėmis”. Kompanija prodiusuoja jaunosios kartos Lietuvos režisierių – Marijos Kavtaradzes („Išgyventi vasarą“, „Tu man nieko neprimeni“), Andriaus Blaževičiaus („Šventasis“, „Bėgikė“), Karolio Kaupinio („Nova Lituania“), Vytauto Katkaus („Uogos“) – filmus, o taip pat dirba su tarptautinės bendros gamybos projektais.

Naujame G. Paliušytės dokumentinio filmo „Laivas“ centre – legendinis šokėjas Algirdas Stravinskas

Menininkė ir kuratorė Gerda Paliušytė liepos – rugpjūčio mėn. filmuoja naują dokumentinį filmą „Laivas“, pasakojantį apie legendinį choreografą, šiuolaikinio šokio ir breiko pradininką Lietuvoje – Algirdą Stravinską. Tai pirmas filmas apie jau primirštą, bet mūsų šalyje šokio aikštelėje perversmą padariusią asmenybę.

 

Paauglystėje atsitiktinai pamatęs Norvaišų vadovaujamo šokių kolektyvo „Sūkurys“ pasirodymą, Algirdas šokių aikštelėje liko visam gyvenimui. Šokdamas jis pasižymėjo vaizduote, gebėjimu improvizuoti, todėl jam buvo pasiūlyta įkurti savo šokių grupę. 9-jame deš. jis buvo breiko pradininkas Lietuvoje. Su šokių grupe laimėjo ne vieną konkursą Sovietų Sąjungoje. Per savo karjerą Stravinskas šoko su didžiausiomis estrados muzikos žvaigždėmis, o jo pasirodymus stebėjo pati įvairiausia publika – nuo „Žalgirio“ krepšininkų iki tuometinių politikų ar mafijos vadeivų.

 

Filme „Laivas“ jautriai atskleidžiama Stravinsko meilė ir aistra šokiui. Tam režisierė pasirinko hibridinę dokumentinio kino formą ir bendradarbiavo su „Low Air“ šokių grupe, kurie specialiai filmui pastatė pasirodymą. G. Paliušytė juostoje sujungia archyvinę 9 deš. medžiagą, kurioje užfiksuoti Stravinsko kolektyvo pasirodymai, restoranų spindesys, naktinės dangoraižių panoramos ir jų fone šokanti trapi herojaus figūra, jo atsiminimai ir nenutrūkstamas potraukis grožiui, šiandien matomas socialinio būsto realybėje.

 

Filmo centre esantis kruizinis laivas yra tarsi poetiškas šiuolaikinio pasaulio modelis, kuriame persipynusios fikcijos ir tikrovės plotmės, atsiskleidžia kolektyvinio būvio magija ir laikinumas. „Laivas“ yra skirtas neblėstančiam kūrybiškumui ir aistrai, peržengiančiai suvaržymus, egzistuojančiuose visuose laikmečiuose.

„Laivas“ yra apie apie idealizmą ir  kūrybinę aistrą, nepaisančią amžiaus ir laikmečių skirtumų. Šią temą padiktavo praeityje žinomo choreografo ir šokėjo Algirdo Stravinsko gyvenimo istorija: jo įspūdinga ir trumpa karjera, reikšmė Lietuvos šokio istorijai ir jo kasdienybė socialiniame būste šiandien. Algirdas ir toliau jaučia aistrą šokiui. Tai diktuoja ir filme vystomą temą: meno ir gyvenimo, utopijos ir buities tarpusavio santykiai ir trintis“, – sako filmo režisierė G. Paliušytė.

 

Tai ketvirtasis G. Paliušytės filmas. Savo meninės dokumentikos filmuose kino kūrėja dažnai tyrinėja istorinius ir populiariosios kultūros reiškinius bei personažus, jų santykį su socialine tikrove. Ją domina tai, kaip kūrybiškumas, poreikis grožiui gali egzistuoti skirtingiausiuose kontekstuose ir kurti niuansuotą, įvairialypę tikrovę. Juostoje ji toliau plėtoja jau anksčiau ją dominusias temas ir reiškinius: laikinas bendruomenes, prieštaras egzistuojančias kultūros istorijoje, individo ir visuomenės santykius, kolektyvines patirtis, gebėjimą dalintis ir būti drauge, nepaisant amžiaus ir socialinio statuso skirtumų.

 

Juostą prodiusuoja Rūta Petronytė (gamybos įmonė „Smart Casual“). Filmuoja – Vytautas Katkus, jaunosios kartos režisierius ir operatorius. Jo paskutinė juosta „Uogos“ buvo atrinkta į oficialią Kanų kino festivalio trumpametražių konkursinę programą. Filmo montažo režisierė Gintarė Sokelytė šiais metais buvo apdovanota „Sidabrine gerve“ už darbą juostoje „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“. Iš viso už montažą ji yra gavusi tris „Sidabrines gerves“. Filmo dailininkas – Jurgis Paškevičius, kuriantis įvairiose meno srityse: skulptūros, garso, fotografijos, instaliacijos, kino bei teatro scenografijos.

 

Filmą „Laivas“ iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir Lietuvos nacionainis radijas bei televizija. Jo premjera tarptautiniuose kino festivaliuose numatoma kitų metų rudenį.

 

Apie „Smart Casual“

2021 m. Rūtos Petronytės ir Justino Pociaus įkurta kino gamybos įmonė „Smart Casual“ neapsiriboja filmų žanrais, formatais ar temomis. Tarp sėkmingai įgyvendintų projektų – Birutės Kapustinskaitės „Motinos“ bei premjeros tarptautiniuose festivaliuose laukiantis naujasis režisierės darbas „Nominantai“. Šiuo metu įmonė vysto naujausią Irmos Pužauskaitės vaidybinį filmą „Intymumas“ bei dirba prie kelių trumpametražių filmų.

Vienintelė Lietuvoje kino kritikos mokymų programa „Shorts Critics“ kviečia į antrąjį sezoną

Nuo šiandienos pradedantieji kino kritikai kviečiami teikti paraiškas antrajam mokymų programos „Shorts Critics 2023-2024“ sezonui. Konkurso būdu atrinkti dalyviai rugsėjo-sausio mėnesiais įgaus ne tik teorinių žinių, bet ir praktikuosis kurti apžvalgas, recenzijas, interviu, kritinius straipsnius kartu su geriausiais šios srities ekspertais. Paraiškų į naująjį programos sezoną „Shorts Critics“ laukiama iki rugpjūčio 24 d. Programą įgyvendina lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.

 

Praėjusiais metais startavusi iniciatyva „Shorts Critics“ skirta kelti pradedančiųjų kino kritikų, žurnalistų ir komunikacijos specialistų kompetencijas kino kritikos srityje. Penkių mėnesių programa susideda iš kelių dalių – intensyvių kūrybinių dirbtuvių, tekstų rašymo veiklų, dalyvavimo festivaliuose ir, žinoma, filmų žiūrėjimo. Visą programos laikotarpį dalyvius jų veiklose lydės „Shorts Critics“ ugdymo vadovės – profesionalios kino kritikės ir filmų festivalių programų sudarytojos – Mantė Valiūnaitė ir Monika Gimbutaitė.

 

Rugsėjo pabaigoje būsimieji kino kritikai dalyvaus mokymų sesijoje tokiomis temomis kaip kino kritika, kūrybinis rašymas, ryšiai su žiniasklaida, kino programų sudarymas. Spalio-sausio mėnesiais dalyviai lankysis Lietuvoje vyksiančiuose kino festivaliuose: žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“, Europos šalių kino forume „Scanorama”, Vilniaus tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje, ir rašys interviu su kino kūrėjais bei recenzijas apie pasirinktus trumpametražius filmus ir/ar filmų programas. Pradedančiųjų kino kritikų tekstai bus talpinami „Lithuanian Shorts“ bei minėtų festivalių ir partnerių tinklapiuose.

 

„Kino kritikos mokymų programa „Shorts Critics“ yra kol kas vienintelė tokio pobūdžio programa Lietuvoje, kurioje daug dėmesio skiriama ne tik teorinėms žinioms, bet ir praktikai. Džiaugiamės, kad ir antrajame sezone ugdymo vadovės, gerai žinomos kino kritikės Mantė Valiūnaitė ir Monika Gimbutaitė, planuos aktualų kūrybinių dirbtuvių turinį pasikviečiant Lietuvos festivalių programų sudarymo, žurnalistikos, kino kritikos ir komunikacijos sričių specialistus. Pirmajame sezone įsitikinome, kad „Shorts Critics“ programa padeda pradedantiesiems kino kritikams pažinti trumpametražį kiną bei jo kritikos subtilybes iš arčiau ir įgytas žinias pritaikyti praktikoje.“ – teigia Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė, programos organizuojančios lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ vadovė.

 

 

Paraiškų programai „Shorts Critics 2023-2024“ teikimo terminas – rugpjūčio 3-24 d.
Programos taisyklės: čia.

Daugiau informacijos: čia.