Trylika motyvuotų kino ir televizijos moterų sieks profesinio tobulėjimo penktajame „Lithuanian Shorts Mentorship“ sezone

Šiandien startuoja penktoji profesinės mentorystės programa kino ir televizijos moterims „Lithuanian Shorts Mentorship“. Šių metų dalyvių sąraše – trylika ugdytinių, kurios ateinančius aštuonis mėnesius semsis patirties ir žinių, konsultuosis su gerai žinomais Lietuvos kino ir televizijos industrijos profesionalais. Programą organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

„Kiekvienais metais paraiškų kiekis didėja, o tai patvirtina šios iniciatyvos reikalingumą ir industrijoje egzistuojantį karjeros, profesinių konsultacijų su labiau patyrusiais profesionalais poreikį. Šiais metais nustebino itin didelis skaičius paraiškų iš aktorių, kurios rengiasi išbandyti joms naują, mažai ištyrinėtą sritį – scenarijaus rašymą ir režisūrą. Džiaugiamės, kad per penkerius metus programa tapo sėkmingu tramplinu ne vienai ugdytinei, todėl net neabejojame, kad šių metų dalyvių ir jų mentorių bendradarbiavimo pagalba taip pat bus įgyvendintas ne vienas kino projektas.“ – dalijasi agentūros vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.

 

Iš trisdešimties pateiktų paraiškų atrinkta trylika motyvuotų ugdytinių, dirbančių įvairiose kino ir televizijos srityse – kino režisūros, prodiusavimo, scenarijaus rašymo, scenografijos kūrimo, gamybos asistavimo, aktorystės bei kultūros vadybos lauko. Nors kiekviena ugdytinė prie programos prisijungė turėdama asmeninius profesinio tobulėjimo siekius, pagrindinė motyvacija dalyvauti yra galimybė semtis žinių iš industrijos profesionalų, su jais dalintis savo nuogąstavimais, kelti klausimus bei užmegzti naujas pažintis su kitomis moterimis, bandančiomis įsitvirtinti industrijoje.

 

2023 m. „Lithuanian Shorts Mentorship“ mentorystės programoje dalyvauja: aktorės Aistė Diržiūtė, Elžbieta Latėnaitė, Eglė Ancevičiūtė, Ugnė Šiaučiūnaitė, Viktorija Žukauskaitė, režisierės Laura Udra, Greta Dirmauskaitė, Patricija Matusevičiūtė, kino vadybininkės Judita Ragauskaitė ir Vėjūnė Dūdėnienė, prodiuserė Rūta Račaitė, gamybos asistentė Meda Šataitė ir scenografė Patricija Vytytė.

 

Gegužės–gruodžio mėnesiais dalyvių laukia veiklų ir susitikimų pilna programa. Be pagrindinio mentorystės programos užsiėmimo – individualių konsultacijų su mentoriais, ugdytinių laukia: reguliarūs susitikimai su kitomis programos dalyvėmis, asmeninio tobulėjimo mokymai lyderystės, emocinės sveikatos temomis, tinklaveikos ir partnerių rengiami industrijos renginiai.

 

Šių metų programos mentoriais ir mentorėmis tapo solidus Lietuvos kino ir televizijos profesionalų būrys: kino operatorius ir režisierius Vytautas Katkus, kino režisierės Kristina Buožytė, Austėja Urbaitė, Gabrielė Urbonaitė, Gailė Garnelytė, režisierė ir intymumo koordinatorė Irma Pužauskaitė, kino ir kultūros projektų vadovė Dovilė Butnoriūtė, komunikacijos specialistė Rita Stanelytė, prodiuserės Marija Razgutė ir Rūta Petronytė, videomenininkė ir režisierė Anastasija Piroženko, scenaristės Birutė Kapustinskaitė ir Gintarė Parulytė.

 

Lietuvių inicijuota Baltijos šalių kino mentorystės programa – viena iš keturių stipriausių bendradarbiavimo idėjų regione

 

2021 metais lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ inicijavo pirmąją regioninę mentorystės programą „Baltic Women in Film Mentorship“, skirtą Baltijos šalių moterims iš kino ir televizijos industrijų. Programa šį pavasarį buvo pastebėta ir įvertinta reikšmingo regione Šiaurės šalių kultūros centro (angl. „Nordic Culture Point“) ekspertų, kurie skyrė solidų trimetį finansavimą programos ir ją organizuojančių organizacijų tinklo plėtrai. Tai svarbus pasiekimas ir įvertinimas Lietuvos audiovizualiniam laukui, nes „Lithuanian Shorts“ projektas – vienas iš keturių finansuotų Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo tinklų projektų ir vienintelis reprezentuojantis Baltijos regioną.

 

„Baltic Women in Film Mentorship“ – tai pirmoji regioninė kino ir televizijos mentorystės programa. Ja siekiama sukurti kontaktų tinklą, kuris ne tik paisytų lyčių lygybės principų, bet ir skatintų dalijimąsi patirtimi, žiniomis, kontaktais ir susidomėjimą Baltijos šalių kino sritimi. Programoje kviečiamos dalyvauti jaunos, industrijoje siekiančios įsitvirtinti moterys iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurios nori mokytis iš kino ar televizijos industrijų profesionalų. Septynis mėnesius trunkanti programa apima individualius susitikimus su mentoriais, seminarus, kūrybines dirbtuves ir mokymų sesijas, taip pat tarptautinius tinklaveikos renginius ir vizitus į kino festivalius visose Baltijos šalyse. Kasmet programoje dalyvauja 12–15 dalyvių iš įvairiausių kino ir televizijos sričių.

 

„Baltic Women in Film Mentorship“ idėja tapo reikšmingu startu suburti tvarų regioninį bendraminčių organizacijų tinklą, kurių pagalba būtų sėkmingai taikoma ir plėtojama profesinės mentorystės praktika kino ir televizijos srityse. Programa įgyvendinama „Lithuanian Shorts“  agentūros kartu su Kino ir televizijos moterų asociacija (Lietuva), Rygos tarptautiniu kino festivaliu (Latvija), Talino kino festivaliu „Juodosios naktys“ (Estija), Europos kino moterų tinklu „European Women Audiovisual Network“ (EWA).

 

Trejų metų finansavimas programai „Baltic Women in Film Mentorship“ ir ją organizuojančių organizacijų tinklo plėtrai skirtas iš Helsinkyje įsikūrusio Šiaurės šalių kultūros centro bendradarbiavimo tinklų programos. Bendradarbiavimo tinklų veiklos finansavimo idėja – sudaryti galimybes Šiaurės ir Baltijos šalių kūrėjams bei kultūros srities darbuotojams kartu dirbti, plėtoti partnerystę ir mokytis vieniems iš kitų. Šių tinklų tikslas yra generuoti daugiau kontaktų, sukurti dalinimosi patirtimi ir žiniomis būdus.

 

Prieš kelias savaites pasibaigęs sėkmingas antrasis „Baltic Women in Film Mentorship“ sezonas patvirtino programos reikalingumą ir svarbą jaunų moterų profesiniame kelyje. Jo metu Baltijos šalių audiovizualinių sričių moterys turėjo galimybę mokytis ir gauti palaikymą iš industrijos profesionalų, taip gilinant profesinius įgūdžius ar vystant naujus projektus. Didelė dalis programos alumnių sėkmingai užbaigė vystomus projektus, pateikė paraiškas projektų finansavimui ar pradėjo naujas bendros gamybos iniciatyvas. Organizatorių tinklo pagalba buvo surinktas solidus mentorių būrys, į kurį prisijungė tokie savo sričių ekspertai kaip prodiuserės Marianne Ostrat (Estija), Alise Rogule (Latvija), Gabija Siurbytė (Lietuva), scenaristė Birutė Kapustinskaitė (Lietuva), režisierė Lina Lužytė (Lietuva), kino operatorė Elen Lotman (Estija), kino apžvalgininkas Dmitrij Gluščevskij (Lietuva) ir kiti.

Paskelbti Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimų „Ąžuolas“ 2022 nugalėtojai

 

Penktadienio vakarą „Meno avilio“ sinematekoje pirmą kartą po trejų metų pertraukos įvyko gyva Lietuvos kino operatorių asociacijos (LAC) apdovanojimų „Ąžuolas“ 2022 ceremonija. Jos metu paskelbti „Ąžuolo“, „Gilės“ bei kitų apdovanojimų statulėlės nugalėtojai.

 

„Ąžuolo“ apdovanojimas atiteko operatoriui Eitvydui Doškui už meistrišką pasakojimą grynąja vaizdų kalba apie žmones, būsenas, laiką ir miestą, inovatyvumą ir retrospektyvumą kartu viename filme „Čia buvo Vilnius” (rež. Eitvydas Doškus).

 

„Už brandų ir subtilų konceptualumą kuriant filmo vaizdą, kuris veikia kaip atskira ir neiliustratyvi dimensija, tuo pačiu esanti visiškoje dermėje su kitais filmo elementais juos papildant ir sukuriant tarplaikinį bei tarpkultūrinį filmo pasaulį“ geriausio jaunojo kino operatoriaus apdovanojimas „Gilė“ įteikta operatoriui Nojui Drąsučiui už filmą „Krytis” (rež. Eglė Razumaitė).

 

Jokūbas Miškinis pelnė „Gilės“ specialųjį paminėjimą už filmą „Nuosėdos” (rež. Viktoras Gineitis). Šį apdovanojimą komisiją jaunajam operatoriui skyrė už taiklų kompozicijų, atmosferų ir medijos pasirinkimą atskleidžiant filmo temą bei personažų santykį, taip pat už gebėjimą pabrėžti štiliaus būseną, tvyrančią ore.

 

Statulėlė už kūrybinius gyvenimo pasiekimus už daugiau nei 20 kūrybinių metų, filmuojant dokumentinius ir vaidybinius filmus, buvo skirta operatoriui Viktorui Radzevičiui.

 

Taip pat ceremonijos metu už įamžintą ypatingą žmogų, menininką, buvusį LAC narį Audrių Kemežį knygoje „Kino operatorius Audrius Kemežys. Akimirksnis spalvoms suderinti” režisierei Giedrei Beinoriūtei įteikta operatorių dėkingumo statulėlė.

 

Išdalinti ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų apdovanojimai kino industrijos atstovams, kuriuos išrenka patys LMTA vaizdo operatoriaus bakalauro studijų studentai ir apdovanoja jiems reikšmingiausius žmones. Vienas apdovanojimų buvo skirtas LMTA Kino ir TV studijos administratorei Jurgai Mačionytei, antrasis – LMTA Kino ir TV studijos vyr. technikui Sigitui Motorui.

 

Renginį vedė aktorius Martynas Nedzinskas. Koncertavo atlikėjas Lukas Pilkauskas. Statulėlių autorius – skulptorius Marius Skudžinskas.

 

Apdovanojimų „Ąžuolas“ 2022 nominantus ir laimėtojus išrinko kino profesionalų komisija, kurią sudarė kino operatorius bei komisijos pirmininkas Vytautas Plukas, kino režisierius Robertas Neveckas, kino festivalių programų sudarytoja Aistė Račaitytė, kino operatorė bei režisierė Rugilė Barzdžiukaitė ir kino operatorė Laura Aliukonytė.

 

Renginio partneriai – Lietuvos kino centras, asociacija LATGA, LRT, „Meno avilys“, „Madstone“, „Cinevera“, „Cineskopė“, „Kinolab“, „Arclight“, „No Noise“, „Čiobreliai“.

 

LAC apdovanojimų „Ąžuolas 2022“ nominantai ir nugalėtojai:

 

„Ąžuolo“ kategorija:

 

„Piligrimai” (rež. Laurynas Bareiša), op. Narvydas Naujalis

 

„Čia buvo Vilnius” (rež. Eitvydas Doškus), op. Eitvydas Doškus – nugalėtojas

 

„Tvano nebus” (rež. Marat Sargsyan), op. Feliksas Abrukauskas

 

 „Gilės“ kategorija:

 

„Krytis” (rež. Eglė Razumaitė), op. Nojus Drąsutis – nugalėtojas

 

„Blausos” (rež. Arnas Balčiūnas), op. Milda Juodvalkytė

 

„Nuosėdos” (rež. Viktoras Gineitis), op. Jokūbas Miškinis – specialusis paminėjimas

 

 

Diskusija su „Ąžuolo“ kategorijos nominantais:

 

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000268050/kino-operatoriu-asociacijos-apdovanojimu-azuolas-2022-diskusija-su-azuolo-kategorijos-nominantais

 

Diskusija su „Gilės“ kategorijos nominantais:

 

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000268053/kino-operatoriu-asociacijos-apdovanojimu-azuolas-2022-diskusija-su-giles-kategorijos-nominantais

 

Nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ – papildytas nominantų sąrašas

 

Apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ organizatoriai – asociacija AVAKA ir Lietuvos kino centras (LKC) – sureagavo į kino bendruomenėje kilusias diskusijas apie šių metų nominacijas. Penktadienio vakarą buvo sušauktas specialusis Atrankos komisijos ir organizatorių posėdis, kuriame priimti visai kino industrijai svarbūs sprendimai.

 

Po gegužės 2-ąją įvykusio „Sidabrinės gervės“ nominantų paskelbimo, kino bendruomenės nariai socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje karštai diskutavo apie tai, kad Atrankos komisija suformavo pernelyg trumpus nominantų sąrašus, kai kuriose nominacijų įvardydama tik 3 ar 4 kandidatus, nors apdovanojimų įstatai leidžia sudaryti nominacijų penketus.

 

„Pagal apdovanojimų įstatus Atrankos komisija turi teisę skelbti mažiausiai tris nominantus, penketukai nėra privalomi. Tačiau tokia taisyklė labiau pritaikyta situacijai, kai tam tikroje nominacijoje yra nedaug pretendentų ir tuomet komisijai paliekama galimybė formuoti ją iš mažiau nominantų arba išvis tokios nominacijos neskelbti“, – paaiškino AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.

 

Šįkart apdovanojimų rengėjai sulaukė kino industrijos atstovų ir kai kurių jau paskelbtų šių metų nominantų oficialių prašymų peržvelgti nominacijas ir praplėsti jas, kad antrame etape dirbanti balsavimo komisija galėtų rinktis iš kuo platesnio filmų spektro.

 

„Matėme prasmę reaguoti. Labai svarbu ne tik tai, kad vyktų dialogas tarp abiejų pusių, bet ir kad visos pusės būtų išgirstos. Ir jei kino bendruomenei yra svarbu matyti nominantų penketukus, mūsų – organizatorių – užduotis to siekti“, – kalbėjo D. Vaitiekūnas.

 

„Dėl šios situacijos kilo išties daug diskusijų kino kūrėjų gretose. Svarbu, kad diskusija kyla, taip pat svarbu, kad priimtas kompromisinis sprendimas“, – teigė LKC direktorius Laimonas Ubavičius.

 

LKC ir AVAKA kreipėsi į Atrankos komisiją, kad būtų įvertinta galimybė veikiant įstatų rėmuose įsiklausyti į kino kūrėjų teikiamus siūlymus ir išplėsti nominantų sąrašus nominacijose, kuriose nebuvo paskelbti penketukai.

 

„Išgirdome kino industrijos balsus ir vakar vakare susirinkome į posėdį dėl galimybės peržiūrėti priimtus sprendimus. Manau, kad pavyko pasiekti bendrą kompromisą, – sakė Atrankos komisijos pirmininkas Martynas Mickėnas. – Norime pabrėžti, jog visi komisijos nariai filmus vertino sąžiningai ir atsakingai, neteikdami reikšmės juos kūrusių žmonių pavardėms ar festivalinei filmų ir jų apdovanojimų istorijai. Mes negalvojame, kad kitų komisijų vertinimai turi daryti įtaką „Sidabrinės gervės“ komisijos vertinimui. Suvokdami kino bendruomenės poreikius, siūlome apsvarstyti „Sidabrinės gervės“ atrankos ir komisijos skyrimo ar neskyrimo taisykles, idant kitais metais sprendimai atitiktų lūkesčius. Atbuline tvarka taisyklės negali būti keičiamos. Tad, suprasdami kino bendruomenės lūkesčius, padarėme viską, ką šiuo metu leidžia taisyklės: praplėtėme galimą nominantų sąrašą. Linkime visiems gražios šventės“.

 

Po antrojo komisijos balsavimo beveik visos nominacijos yra sudarytos iš 5 nominuotųjų, išskyrus metų geriausio grimo dailininko darbo nominaciją – joje liko 4 pavardės, kadangi vieną iš kandidačių buvo galima nominuoti net už 6 filmus, o taisyklės reikalauja pasirinkti vieną filmą.

 

Posėdyje dalyvavo 6 iš 9 komisijos narių, dėl to kvorumas priimti sprendimus buvo. Juos priėmė Martynas Mickėnas, Mantė Valiūnaitė, Linas Mikuta, Elena Jasiūnaitė, Monika Valkūnaitė, Vilius Mačiulskis. Posėdyje nedalyvavo Živilė Pipinytė, Jūratė Leikaitė, Laura Almantaitė. Procesą stebėjo audito kompanijos „Grant Thornton Baltic“ atstovai.

 

Atnaujintos „Sidabrinės gervės“ nominacijos:

 

 

  1. Metų geriausias ilgametražis vaidybinis filmas:
  • Ilgo metro filmas apie gyvenimą (rež. Dovilė Šarutytė, prod. Uljana Kim)
  • Paradas (rež. Titas Laucius, prod. Klementina Remeikaitė)
  • Per arti (rež. Austėja Urbaitė, prod. Živilė Gallego)
  • Poetas (rež. Giedrius Tamoševičius, Vytautas V. Landsbergis, prod. Uljana Kim, Vytautas V. Landsbergis)
  • Vesper (rež. Kristina Buožytė, Bruno Samper prod. Asta Liukaitytė, Daiva Jovaišienė, Alexis Perrin)

 

  1. Metų geriausias trumpametražis filmas:
  • 1991 (rež. Linas Žiūra, prod. Dagnė Vildžiūnaitė, Urtė Aškelovičiūtė)
  • Čia buvo Vilnius (rež. Eitvydas Doškus, prod. Dagnė Vildžiūnaitė, Meno avilys, VšĮ)
  • Pasakyk, kad myli (rež. Elena Rožukaitė, prod. Gabrielė Misevičiūtė, Ieva Norvilienė)
  • Reisas (rež. Rimantas Oičenka, prod. Jurga Kaye)
  • Uogos (rež. Vytautas Katkus, prod. Marija Razgutė)

 

  1. Metų geriausias ilgametražis dokumentinis filmas:
  • Antanas Sutkus: scenos iš fotografo gyvenimo (rež. Vytautas V. Landsbergis, prod. Osvaldas Bručas)
  • Dekadentas nr. 2419 (rež. Saimir Bajo, prod. Teresa Rožanovska)
  • Kapinynas (rež. Emilija Škarnulytė, prod. Dagnė Vildžiūnaitė, Elisa Fernanda Pirir)
  • Mariupolis 2 (rež. Mantas Kvedaravičius, korežisierė Hanna Bilobrova, prod. Mantas Kvedaravičius, Uljana Kim, Nadia Turincev, Thanassis Karathanos, Omar El Kadi, Martin Hampel)
  • Sugrįžę iš Niujorko (rež. Ramunė Rakauskaitė, prod. Arūnas Matelis)

 

  1. Metų geriausias animacinis filmas:
  • Daug geresnis (rež. Skirmanta Jakaitė, prod. Agnė Adomenė)
  • Katu katu (rež. Giedrė Narušytė Boots, prod. Rasa Miškinytė, UAB Era Film)
  • Patrikas (rež. Meinardas Valkevičius, prod. Akvilė Bliujūtė Janušė )
  • Planetos ir robotai (rež. Julius Zubavičius, Antanas Skučas, prod. Julius Zubavičius, Antanas Skučas)
  • Purga (rež. Gintarė Valevičiūtė Brazauskienė, Antanas Skučas, prod. Giedrė Burokaitė, Lauras Lučiūnas)

 

  1. Metų geriausias režisieriaus darbas:
  • Austėja Urbaitė (Per arti)
  • Giedrius Tamoševičius, Vytautas V. Landsbergis (Poetas)
  • Kristina Buožytė, Bruno Samper (Vesper)
  • Ramunė Rakauskaitė (Sugrįžę iš Niujorko)
  • Titas Laucius (Paradas)

 

  1. Metų geriausias aktorės vaidmuo:
  • Agnė Misiūnaitė (Ilgo metro filmas apie gyvenimą)
  • Anne Azoulay (Per arti)
  • Dovilė Kundrotaitė (Per arti)
  • Raffiella Chapman (Vesper)
  • Rasa Samuolytė (Paradas)

 

  1. Metų geriausias aktoriaus vaidmuo:
  • Donatas Želvys (Poetas)
  • Lukas Malinauskas (Dainos lapei)
  • Šarūnas Rapolas Meliešius (Rūpintojėlis)
  • Valentinas Masalskis (Tvano nebus)
  • Vytautas Kaniušonis (Piktųjų Karta)

 

  1. Metų geriausias antraplanis aktorės vaidmuo:
  • Barbora Bareikytė (Paradas)
  • Indrė Patkauskaitė (Poetas)
  • Inesa Sionova (Per arti)
  • Nelė Savičenko (Ilgo metro filmas apie gyvenimą)
  • Rosy Mcewen (Vesper)

 

  1. Metų geriausias antraplanis aktoriaus vaidmuo:
  • Dainius Gavenonis (Poetas)
  • Giedrius Savickas (Paradas)
  • Paulius Markevičius (Poetas)
  • Povilas Jatkevičius (Rūpintojėlis)
  • Romuald Lavrinovič (Ilgo metro filmas apie gyvenimą)

 

  1. Metų geriausias scenarijaus autorius:
  • Austėja Urbaitė (Per arti)
  • Giedrius Tamoševičius, Vytautas V. Landsbergis (Poetas)
  • Kristijonas Vildžiūnas (Dainos lapei)
  • Marat Sargsyan (Tvano nebus)
  • Titas Laucius (Paradas)

 

 

 

  1. Metų geriausias operatoriaus darbas:
  • Eitvydas Doškus, Audrius Budrys, Adam Khalil, Emilija Škarnulytė (Kapinynas)
  • Feliksas Arbukauskas (Piktųjų karta)
  • Julius Sičiūnas (Per arti)
  • Laurynas Bareiša (Paradas)
  • Vytautas Plukas (Poetas)

 

  1. Metų geriausias kompozitoriaus darbas:
  • Gaute Barlindhaug (Kapinynas)
  • Justė Janulytė (Sausis)
  • Kipras Mašanauskas, Vytautas Bikus (Piktųjų karta)
  • Mindaugas Urbaitis (Man viskas gerai)
  • Šiaurės kryptis (Dainos lapei)

 

  1. Metų geriausias kino dailininko darbas:
  • Justė Vazgytė (Paradas)
  • Jurgis Krasons (Dainos Lapei)
  • Polina Rudčik (Piktųju karta)
  • Ramūnas Rastauskas, Raimondas DIČIUS (Vesper)
  • Sigita Šimkūnaitė (Poetas)

 

  1. Metų geriausias montažo režisieriaus darbas:
  • Audinga Kučinskaitė (Sugrįžę iš Niujorko)
  • Danielius Kokanauskis (Natūrali naikinimo istorija)
  • Gabrielė Urbonaitė, Austėja Urbaitė (Per arti)
  • Gintarė Sokelytė (Ilgo metro filmas apie gyvenimą)
  • Mikas Žukauskas, Darius Šilėnas (Kapinynas)

 

  1. Metų geriausias garso režisieriaus darbas:
  • Jonas Maksvytis (Sausis)
  • Julius Grigelionis (Per arti)
  • Saulius Urbanavičius (Dainos lapei)
  • Vladimir Golovnitski (Natūrali naikinimo istorija)
  • Vytis Puronas (Kapinynas)

 

  1. Metų geriausias kostiumų dailininko darbas:
  • Agnė Rimkutė (Poetas)
  • Arūnė Daukantaitė (Paradas)
  • Christophe Pidre, Florence Scholtes (Vesper)
  • Jolanta Rimkutė (Piktųju karta)
  • Rūta Lečaitė (Sausis)

 

  1. Metų geriausias grimo dailininko darbas:
  • Eglė Mikalauskaitė Gricienė (Vesper)
  • Elena Permogorskaja (Rūpintojėlis)
  • Jurgita Globytė (Piktųjų Karta)
  • Justė Butkė (Per arti)

 

  1. Metų geriausias mažumos bendros gamybos filmas:
  • Eisiu, kiek reikės (rež. Stefan Arsenijevic, liet. prod. Kęstutis Drazdauskas)
  • Geras gyvenimas (rež. Morta Dauliūtė, Viktorija Šiaulytė, liet. prod. Dagnė Vildžiūnaitė)
  • Natūrali naikinimo istorija (rež. Sergei Loznitsa, liet. prod. Uljana Kim)
  • Sausis (rež. Viesturas Kairišas, liet. prod. Kęstutis Drazdauskas)
  • Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija (rež. Inna Sahakyan, liet. prod. Justė Michailinaitė, Kęstutis Drazdauskas)

 

  1. Metų geriausias studento filmas:
  • Blausos (rež. Arnas Balčiūnas, prod. Marija Kazlauskaitė)
  • Juoda juoda naktis (rež. Laura Udra, prod. Natalija Butylkina
  • Krytis (rež. Eglė Razumaitė, prod. Eglė Razumaitė, Natalija Butylkina)
  • Noriu būt žmogum (rež. Rinaldas Tomaševičius, prod. Lineta Lasiauskaitė, Gabija Šinkevičiūtė)
  • Nuosėdos (rež. Viktoras Gineitis, prod. Viktoras Gineitis, Jokūbas Miškinis)