Mėnuo: 2023 kovo

Lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ kviečia senjorus į pažintį su trumpuoju kinu. Skatinant kultūrinės veiklos įvairovę vyresnio amžiaus žmonėms šį pavasarį skirtinguose Lietuvos miestuose bus rengiami nemokami trumpametražių filmų programos seansai. Kovo 6 d. – gegužės 1 d. regionų kultūros centruose senjorai kviečiami į lietuviškų trumpametražių filmų programą „Nėra to blogo, kas neišeitų“, kurią parengė grupė senjorių.

 

„Trumpųjų filmų programa „Nėra to blogo, kas neišeitų“ buvo sudaryta agentūros projekto „Kino kelionės“ metu, kuomet šešios senjorės prisijungė prie Vilniuje vykusių kino programos kuravimo dirbtuvių ir atrinko, jų nuomone, senjorams aktualiausius lietuviškus trumpametražius filmus. Matydamos jų aktyvų įsitraukimą į programos sudarymą, energingas diskusijas bei atvirą dalijimąsi įžvalgomis, tik dar labiau įsitikinome, kad programą turi išvysti kuo daugiau senjorų.“ – teigia „Lithuanian Shorts“ agentūros vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.

 

Du mėnesius po Lietuvos regionus keliausianti programa „Nėra to blogo, kas neišeitų“ žiūrovams leis pažvelgti į puikiai pažįstamas situacijas iš šalies ir susitapatinti su filmų veikėjais. Programoje – penkios istorijos apie mažo miestelio mokyklų iššūkius, mėgėjiškai įkurtos kino studijos užkulisius ir jos įkūrėjų patirtis, pirmojo pasimatymo jaudulį, likimą valdančius pasirinkimus ir bandymus įtikti mylimosios tėvams.

 

„Likimas nešykšti situacijų, kuriose bandome pasirodyti kitokiais nei esame. Kai kas gyvenimą renkasi fiksuoti kino kamera ir taip atranda savo laimės formulę. Kartais aplinkybės išmuša iš vėžių ir verčia priimti sprendimą, kai to visai nenorime. Žiūrėdami iš šalies galime pastebėti ne tik dramatiškus gyvenimo įvykius, bet ir komiškąsias lietuviško identiteto puses.“ – dalinasi programos sudarytojos.

 

Senjorams subalansuotoje programoje „Nėra to blogo, kas neišeitų“ pristatomi penki lietuviški trumpametražiai filmai: Karolio Kaupinio „Triukšmadarys“, Audriaus Antanavičiaus „Mėgėjai“, Jorūnės Greičiūtės „Viskas gerai“, Karolinos Nadzeikaitės „A.A.A.“ ir Tito Lauciaus „Šeima“.

 

Prie iniciatyvos prisijungė 41 Lietuvos kultūros įstaiga, senjorus pakviesianti į nemokamus seansus. Du mėnesius truksiančios kelionės metu „Nėra to blogo, kas neišeitų“ programa bus pristatyta Kauno, Joniškio, Elektrėnų, Varėnos, Šilutės, Tauragės, Kaišiadorių, Gargždų ir kitų miestų bei rajonų kultūros centruose. Susipažinti su visomis rodymo vietomis galima agentūros internetinėje svetainėje (www.lithuanianshorts.lt), o seansų datos ir laikai bus nurodyti rodymo vietose.

 

Iniciatyvos organizatorius: lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneris: asociacija LATGA.

 

Nuo 2012 m. įkurta „Lithuanian Shorts“ agentūra rūpinasi nacionalinių trumpametražių filmų sklaida Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauja su įvairiomis Lietuvos ir užsienio organizacijomis, festivaliais, ir kino teatrais, taip pat pristato lietuvių kino industriją didžiausiuose Europos trumpametražių kino filmų festivaliuose ir mugėse. Taip pat agentūra organizuoja ir kitus tęstinius projektus: Vilniaus tarptautinį trumpųjų filmų festivalį, Baltijos šalių trumpametražių filmų projektų pristatymo forumą „Baltic Pitching Forum“, tarptautinės trumpametražių filmų dienos minėjimą, Baltijos šalių scenarijų rašymo rezidenciją „Baltic Shorts Residency“, kino ir televizijos moterims skirtas mentorystes „Lithuanian Shorts Mentorship“ ir „Baltic Women in Film Mentorship“.

Kovo 16–26 dienomis 28–ąjį kartą vyksiančio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“ organizatoriai iki galo atskleidžia programą – jau visai netrukus žiūrovai pasiners į 11 dienų truksiantį žiūrėjimo malonumą. „Norime paraginti nieko nelaukti, neatidėlioti, o pamačius sudominusio filmo anonsą ar aprašymą, eiti ir žiūrėti. Apie tai kalba ir šių metų festivalio šūkis „Kai šaukia kinas – tu eini“. Kviečiame viską atidėti į šalį ir pagyventi filmais, apie kuriuos kalba visas pasaulis“, – sako festivalio vykdomasis direktorius Konradas Kazlauskas.

 

„Kino pavasario“ turinio ir programos vadovė Aistė Račaitytė atskleidžia likusią programos dalį, kurioje šiemet 74 ilgametražiai ir 53 trumpametražiai filmai, o jų kūrėjai ryškūs savo meistriškumu, savitumu, užmojais, drąsa, formų įvairove. „Pirmą kartą „Kino pavasarį“ atidarysime net dvejomis premjeromis Lietuvoje: tarptautinius apdovanojimus skinančiu režisierės Charlotte Wells debiutu „Po saulės“ (After Sun), kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka vienas mylimiausių šių dienų aktorių Paulas Mescalis, bei pirmuoju lietuvių trumpametražiu, kurio premjera įvyko Kanų festivalio pagrindinio konkurso programoje – režisieriaus Vytauto Katkaus filmu „Uogos“.

 

Ypatingas dėmesys lietuvių filmams

 

„Pastarąjį dešimtmetį stebime neįtikėtiną Lietuvos kino atgimimą. Džiaugiamės ir didžiuojamės kiekvienu lietuvių kūrėjų pasiekimu ir vis didėjančiu žiūrovu susidomėjimu. Šiemet lietuvių kurti filmai festivalyje užims ypatingą vietą – parodysime net 18 filmų, iš kurių – 15 nacionalinių premjerų“, – pasakoja A. Račaitytė. Programoje, kurią palaiko turinio platforma „Telia Play“, bus pristatyti 6 ilgo ir 11 trumpo metro pripažintų bei debiutuojančių režisierių filmai.

 

Dalis jų jau spėjo parsivežti prestižinių festivalių apdovanojimų, kiti su žiūrovais pirmą kartą susitiks „Kino pavasaryje“. Tarp jų – ir filosofo Nerijaus Mileriaus mirties kino ekrane ir teatro scenoje tyrinėjimas dokumentiniame filme „Gyvenimas po mirties“ su visiems gerai pažįstamais aktoriais Juozu Budraičiu, Rasa Samuolyte, Dainiumi Gavenoniu ir Luku Malinausku. Lietuvos žiūrovai taip pat išvys ir Varšuvos kino festivalyje pirmą kartą pristatytą debiutuojančios režisierės Austėjos Urbaitės dramą „Per arti“, pasakojančią apie tėvystę, įsivaikinimą bei kultūrų skirtumus.

 

Festivalio žiūrovai galės pirmieji apsilankyti ir specialiajame išankstiniame režisierės Elenos Kairytės filmo „Roberta“, stebinčio Z kartos merginos gyvenimą, seanse, o „Cineuropa“ apdovanojimą pelniusiame Irmos Pužauskaitės filme „9-tas žingsnis“ stebėti iš alkoholio liūno lipančio tėvo ir jo dukters santykius.

 

Jau metus gyvenant karo fone, du festivalio filmai leis iš arčiau pamatyti jo kasdienybę ir Ukrainoje  gyvenančių žmonių likimus. Pirmą kartą Lietuvoje žiūrovai galės išvysti Kanų festivalio specialųjį dokumentinio kino prizą pelniusį ir geriausiu dokumentiniu filmu Europos kino apdovanojimuose pripažintą Ukrainoje nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmą „Mariupolis 2“. Festivalį uždarys Lietuvos kino bendruomenės tebekuriamas dokumentinis filmas – norėdami ištiesti solidarumo ranką Ukrainai, kūrėjai susibūrė į savanorišką projektą, kurio tikslas buvo fiksuoti, kas tokiu sudėtingu metu vyko mūsų šalyje.

 

Trys trumpos Vytauto Katkaus istorijos

 

Greta festivalį atidarysiančio V. Katkaus filmo „Uogos“ bus parodyti ir du ankstesni jo filmai „Kolektyviniai sodai“ bei „Miegamasis rajonas“ –  visi jie sudaro savotišką triptiką. „Ir džiaugiuosi, ir jaudinuosi pristatydamas filmą „Uogos“ Lietuvoje. Kaip ir daugumai kūrėjų, taip ir man, lietuvių nuomonė svarbi ir labai įdomi. Filmą kūrėme ir filmavome čia, todėl manau, kad Lietuvos žiūrovai tiksliausiai pajaus detales. Tikiuosi, jog ši asmeninė istorija palies bent dalį žiūrovų“, – pasakoja V. Katkus.

 

„Lietuvių režisierių filmai, kuriuos šiemet pamatysime „Kino pavasario“ programoje, parodo, koks įvairus, daugiasluoksnis ir įdomus yra lietuviškas kinas bei kokie talentingi jo kūrėjai“, – sako lietuvišką kiną festivalyje jau ne pirmus metus palaikančios „Telia Play“ vadovė Vitalija Kibildė. – Empatiški, atskleidžiantys gražiausias ir kartu baisiausias žmogaus savybes, plečiantys akiratį, atliepiantys tendencijas ir fiksuojantys dabarties pasaulį – tai tokie filmai, kuriuos turi pamatyti kiekvienas. Džiaugiamės, kad galime padėti tą padaryti, ir prisidedame rodydami festivalio filmus „Telia Play“ platformoje.“ 

 

Konkursinėje programoje – europietiško kino ateities pažadas

 

Šiais metais „Kino pavasaris“ džiaugiasi ir itin stipria konkursine programa, kurioje dalyvauja 10-ies režisierių iš Europos pirmieji arba antrieji ilgo metro filmai. Pasak programos sudarytojų, šie kūrėjai ir kūrėjos stebina užmojais, ankstyvu meistriškumu ir autoriniu savitumu. Nors juos skiria pasirinktos temos, bet vienija šviesus, skvarbus žvilgsnis bei ypatingas gebėjimas įtraukti žiūrovą į pasakojimą, o kūrėjai žiūrovams dovanoja naują žvilgsnį ir žada įdomią europietiško autorinio kino ateitį.

 

Konkurse dalyvauja režisierės Lea’os Glob filmas „Apolonija, Apolonija“ (Apolonia, Apolonia), Pierre’o Földes „Aklas gluosnis, mieganti moteris“ (Blind Willow, Sleeping Woman), Damiano Kocuro „Duona ir druska“ (Bread and Salt), Gentiano Koçi „Nauji batai ir puodelis kavos“ (A Cup Of Coffee And New Shoes On), stilingas, abejingų nepaliksiantis Berlyne Sidabriniu lokiu už išskirtinį meninį indėlį jo operatorei Hélène Louvart apdovanotas Giacomo Abbruzzese „Disko berniukas“ (Disco Boy), žiūrovą  į posovietinės stagnacijos metus pirmąjį Ukrainos nepriklausomybės dešimtmetį nukeliantis Philipo Sotnychenko filmas „La Palisiada“ (La Palisiada), Andrea Bagney juosta „Ramona“ (Ramona), festivalio atidarymo filmas Charlotte Wells „Po saulės“ (After Sun), Austėjos Urbaitės drama „Per arti“ ir baskiškas Estibaliz Urresola Solaguren debiutas „20 000 bičių rūšių“ (20,000 Species of Bees), kurio pagrindinė aktorė aštuonerių Sofía Otero Berlyne pelnė Sidabrinį lokį už translyčio vaiko vaidmenį.

 

Geriausią filmą rinks tarptautinė žiuri, sudaryta iš žinomų kino pasaulio žmonių: Lenkijos menų organizacijos „Gutek Film“ meno vadovas, scenaristas Jakubas Duszynskis, tarptautinio kino festivalio „IndieLisboa“ direktorius Miguelis Valverde, montažo režisierė, aktorė Dounia Sichov, aktorė, profesionali šokėja Judith State ir režisierius, operatorius Laurynas Bareiša.

 

28–asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 16–26 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Daugiau apie festivalio programą rasite čia.

 

Vilniaus miesto kino festivalį „Kino pavasaris“ iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė ir Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA. Lietuvių kino kūrėjus festivalyje remia audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA. 

 

 

Kino ir televizijos industrijų moterys kviečiamos teikti paraiškas į profesinės mentorystės programą „Lithuanian Shorts Mentorship 2023“.  Penktąjį sezoną vyksianti programa yra skirta įvairių kino ir televizijos sričių atstovėms, norinčioms įsitvirtinti šiose industrijose ir mokytis iš savo sričių profesionalų. Projektą įgyvendina lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Paraiškos į mentorystės programą priimamos iki kovo 15 d.

 

„Mentorystė yra vienas efektyviausių būdų dalintis patirtimi ir ugdyti talentus. Tai tęstinis procesas, kurio metu mentorius savo ugdytinei perteikia gyvenimiškus ir profesinius pavyzdžius, taip pat padeda, palaiko, nukreipia ir motyvuoja siekti išsikeltų tikslų.“ – teigia ilgametis „Lithuanian Shorts Mentorship“ programos partneris, karjeros platformos „idialogue“ įkūrėjas Saulius Alksnis.

 

„Lithuanian Shorts Mentorship“ – tai vienintelė mentorystės programa Lietuvoje, skirta kino ir televizijos industrijose veikiančioms moterims. Šia programa siekiama kurti bendruomenę, kurioje industrijos moterys galėtų megzti glaudų tarpusavio bendradarbiavimo ryšį, ieškoti naujų profesinio tobulėjimo galimybių ir ryžtingai tęsti savo karjerą kino ir televizijos srityse.  Paraiškas teikti kviečiamos moterys, kurios siekia keisti profesinę sritį ar tęsti karjerą kino ar televizijos industrijose, nori pagilinti savo srities profesines žinias arba plėsti akiratį kitose kino industrijos srityse, yra suinteresuotos mokytis iš patyrusio industrijos atstovo/-ės, plėsti profesinį kontaktų lauką, megzti ir aktyviai inicijuoti naujas pažintis.

 

Penktasis „Lithuanian Shorts Mentorship“ sezonas vyks gegužės-gruodžio mėnesiais.  Konkurso būdu atrinktoms dalyvėms atsižvelgiant į jų profesijos sritį ir motyvaciją bus priskiriamas savo srities ekspertas-mentorius, padėsiantis judėti užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo link. Programos metu be individualių susitikimų su mentoriais bus rengiamos ir grupinės veiklos, asmeninio tobulėjimo mokymai, paskaitos bei neformalūs dalyvių susitikimai.

 

Kasmet prie mentorystės programos prisideda skirtingų Lietuvos kino ir televizijos sričių ekspertai, norintys dalintis savo žiniomis su programos dalyvėmis. Į praėjusio sezono programos mentorių būrį buvo pakviesti tokie industrijos profesionalai kaip prodiuserės Gabija Siurbytė, Rūta Jekentaitė, Dagnė Vildžiūnaitė, kino kūrėjai Aistė Žegulytė, Lina Lužytė, Armas Rudaitis, Vytautas Katkus, animacijos kūrėjas Antanas Skučas, kino komunikacijos specialistė Dovilė Raustytė-Mateikė, kino kuratorės Dovilė Grigaliūnaitė, Mantė Valiūnaitė bei Gerda Paliušytė.

 

Penktus metus vyksianti programa gali pasidžiaugti puikiais rezultatais. 2019 m. programoje dalyvavusi animatorė Eglė Davidavičė su mentore-prodiusere Agne Adomėne vysto bendrą animacinio filmo projektą „Ta, kuri žino“. 2021 m. programos ugdytinė Laura Bartusevičiūtė kino kritikės  Mantės Valiūnaitės mentorystės pagalba pradėjo publikuoti savo kino kritikos straipsnius leidiniuose „Kinas“, „370“. Ugdytinė Raminta Stravinskaitė mentorės-prodiuserės Gabijos Siurbytės konsultacijų ir palaikymo pagalba įstojo į prestižinius UCLA Teatro, kino ir TV mokyklos (Jungtinės Amerikos Valstijos) rengiamus kino scenaristų kursus. 2020 m. programos ugdytinė Aistė Gramantaitė mentoriaus-prodiuserio Luko Trimonio konsultacijų pagalba pateikė paraišką Lietuvos kino centrui ir gavo finansavimą savo pirmajam trumpametražiui filmui.

 

Registracija į penktąjį mentorystės programos sezoną vyksta iki kovo 15 d.

„Lithuanian Shorts Mentorship 2023“ registracijos anketa ČIA.

„Lithuanian Shorts Mentorship 2023“ taisyklės ČIA.

Daugiau informacijos – www.lithuanianshorts.com.