PASKELBTI 95-ŲJŲ „OSKARŲ“ LAUREATAI

Paskelbti 95-ųjų „Oskarų“ laureatai 23-ose kategorijose. Apdovanojimų ceremoniją vedė JAV laidų vedėjas, komikas Jimmy Kimmel. 

  1. GERIAUSIAS VAIDYBINIS FILMAS – VISKAS IŠKART IR VISUR (Everything Everywhere All at Once, rež. Daniel Kwan, Daniel Scheinert)
  2. GERIAUSIAS REŽISIERIAUS DARBAS – DANIEL KWAN IR DANIEL SCHEINERT, VISKAS IŠKART IR VISUR („Everything Everywhere All at Once“)
  3. GERIAUSIAS DOKUMENTINIS FILMAS – NAVALNAS (Navalny, rež. Daniel Roher)
  4. GERIAUSIAS ANIMACINIS VAIDYBINIS FILMAS – GUILLERMO DEL TORO PINOKIS (Guillermo del Toro’s Pinocchio, rež. Guillermo del Toro, Mark Gustafson)
  5. GERIAUSIAS TARPTAUTINIS FILMAS – VAKARŲ FRONTE NIEKO NAUJO, Vokietija (All Quiet on the Western Front, rež. Edward Berger)
  6. GERIAUSIA KINEMATOGRAFIJA – JAMES FRIEND, VAKARŲ FRONTE NIEKO NAUJO (All Quiet on the Western Front, rež. Edward Berger)
  7. GERIAUSIAS MONTAŽO REŽISIERIUS – PAUL ROGERS, VISKAS IŠKART IR VISUR (Everything Everywhere All at Once, rež. Daniel Kwan, Daniel Scheinert)
  8. GERIAUSIAS GARSAS – ASAS MAVERIKAS (Top Gun: Maverick, Mark Weingarten, James H. Mather, Al Nelson, Chris Burdon ir Mark Taylor)
  9. GERIAUSI VAIZDO EFEKTAI – ĮSIKŪNIJIMAS: VANDENS KELIAS (Avatar: The Way of Water, Joe Letteri, Richard Baneham, Eric Saindon ir Daniel Barrett)
  10. GERIAUSIAS GRIMAS IR ŠUKUOSENA – ADRIEN MOROT, JUDY CHIN IR ANNEMARIE BRADLEY filme BANGINIS (The Whale, rež. Darren Aronofsky)
  11. GERIAUSIAS TRUMPAMETRAŽIS ANIMACINIS FILMAS – BERNIUKAS, KURMIS, LAPĖ IR ARKLYS (The Boy, the Mole, the Fox and the Horse, rež. Charlie Mackesy, Matthew Freud)
  12. GERIAUSIAS TRUMPAMETRAŽIS DOKUMENTINIS FILMAS – DRAMBLIŲ UŽKALBĖTOJAI (The Elephant Whisperers, rež. Kartiki Gonsalves, Guneet Monga)
  13. GERIAUSIAS TRUMPAMETRAŽIS VEIKSMO FILMAS – AIRIŠKAS ATSISVEIKINIMAS (An Irish Goodbye, rež. Tom Berkeley, Ross White)
  14. GERIAUSIAS ORIGINALUS SCENARIJUS – VISKAS IŠKART IR VISUR (Everything Everywhere All at Once, rež. Daniel Kwan, Daniel Scheinert)
  15. GERIAUSIAS ADAPTUOTAS SCENARIJUS – MOTERYS KALBA, (Women Talking, rež. Sarah Polley)
  16. GERIAUSIA PAGRINDINIO VAIDMENS AKTORĖ – MICHELLE YEOH filme VISKAS IŠKART IR VISUR (Everything Everywhere All at Once, rež. Daniel Kwan, Daniel Scheinert)
  17. GERIAUSIAS PAGRINDINIO VAIDMENS AKTORIUS – BRENDAN FRASER filme BANGINIS (The Whale, rež. Darren Aronofsky)
  18. GERIAUSIAS ANTRO PLANO AKTORIUS – KE HUY QUAN filme VISKAS IŠKART IR VISUR (Everything Everywhere All at Once, rež. Daniel Kwan, Daniel Scheinert)
  19. GERIAUSIA ANTRO PLANO AKTORĖ – JAMIE LEE CURTIS filme VISKAS IŠKART IR VISUR (Everything Everywhere All at Once, rež. Daniel Kwan, Daniel Scheinert)
  20. GERIAUSIAS KOSTIUMŲ DIZAINAS – RUTH CARTER filme JUODOJI PANTERA: WAKANDA AMŽIAMS (Black Panther: Wakanda Forever, rež. Ryan Coogler)
  21. GERIAUSIAS PRODUKCIJOS DIZAINAS – CHRISTIAN M. GOLDBECK, ERNESTINE HIPPER filme VAKARŲ FRONTE NIEKO NAUJO (All Quiet on the Western Front, rež. Edward Berger)
  22. GERIAUSIAS ORIGINALUS GARSO TAKELIS – VOLKER BERTELMANN, VAKARŲ FRONTE NIEKO NAUJO (All Quiet on the Western Front, rež. Edward Berger)
  23. GERIAUSIA VAIDYBINIO FILMO DAINA – „NAATU NAATU” filme RRR (rež. S.S. Rajamouli), muzika – M.M. Keeravaani; žodžiai – Chandrabose

Plačiau: https://www.oscars.org/ 

 

 

FESTIVALYJE – ISTORINĘ ATMINTĮ APMĄSTANTIS FILMAS „PURGA“

Praėjusią savaitę Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“ paskelbė programą, į kurią pateko ne vienas lietuvių kūrėjų darbas. Tarp jų ir animacinis trumpametražis Gintarės Valevičiūtės-Brazauskienės bei Antano Skučo filmas „Purga“, primenantis apie itin jautrų istorinį laikotarpį.

 

Žiema, 1942-ieji metai Šiaurės poliariniame rate. Atšiauri arkties gamta, Laptevų jūra, Trofimovsko sala ir jos fone – dėl išlikimo kovojantis  žmogus. Čia sovietų valdžia deportavo tūkstančius gyventojų iš okupuotų Baltijos šalių, Suomijos, Ukrainos ir kitų vietų.

 

Smurtas ir žiaurumas laukinėje žemėje. Žmogus čia tik svetimkūnis. Tremtinių kasdienybė, pastangos išgyventi, išlikti žmogumi ten, kur žmogaus apskritai neturėtų būti  – kiekviena diena gamtos didybės akivaizdoje tampa akistata su mirtimi.

 

Visos filme vaizduojamos patirtys paremtos išgyvenusiųjų atsiminimais. Kurdami šį filmą režisieriai atliko kūrybinį tyrimą, gilinosi į trauminių patirčių liudijimus, memuarus, dienoraščius, kurie vėliau susipynė į vieną kolektyvinę istoriją. Rašant scenarijų buvo pasirinkta remtis Dalios Grinkevičiūtės memuarais, kuriuose penkiolikametės tremtinės išgyvenimai aprašyti ypatingai vizualia ir muzikalia kalba. Gintauto Martynaičio grafiniai prisiminimai, vaizdo liudijimai iš tos pačios tremties vietos ir laiko tapo vizualinėmis gairėmis. Istorinės, trauminės patirties apmąstymai, kolektyvinės traumos paveldėjimo idėja, nesvarbu, kurioje konflikto pusėje esi, ir terapija per atminties atgaivinimą buvo viena iš paskatų kurti šia tema.

 

„Pradėję kurti tema, kilusia iš asmeninių šeimos, giminės patirčių, nemanėme, kad taip greitai paaiškės jos visuotinis aktualumas, universalumas. Filmo gamyba vyko pandemijos metu, o baigiamieji darbai – Rusijai pradėjus plataus masto įsiveržimą į Ukrainą. Tema mūsų kartai, savo akimis nemačiusiai tremčių, įgavo skaudžiai apčiuopiamą pagrindą, aiškesnį nei tada, kai jautėmės saugūs. Todėl buvo svarbu apmąstyti veiksnius, kurie padeda išlikti žmogumi tuomet, kai aplinkybės, sąlygos, visa, kuo gyvenai, pavirsta nesuvokiamu, siaubingu košmaru. Kaip žmogus išlieka žmogumi nežmoniškomis sąlygomis,“ – teigė režisieriai.   

 

Siekiant sužadinti kolektyvinės patirties refleksiją, iškelti atsakomybės už savo veiksmus ar neveiklumą svarbą, buvo nuspręsta, kad projektas neapsiribos vien filmu, jam reikia didesnio žiūrinčiojo įsitraukimo, todėl buvo sukurtas išplėstinis projektas, apjungiantis filmą ir patyrimines judančio vaizdo instaliacijas. Projekto interaktyvioji dalis buvo įtraukta į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą ir pristatyta parodoje  Dalia Grinkevičiūtė (1927-1987). Kambariai/ Įveikti atstumai, Maironio lietuvių literatūros muziejuje“.

 

Filmo „Purga“ nacionalinė premjera įvyks šių metų Vilniaus kino festivalyje „Kino pavasaris“. Filmą bus galima pamatyti kovo 24, 25, ir 26 dienomis.

 

Filmo režisieriai ir scenarijaus autoriai Gintarė Valevičiūtė-Brazauskienė, Antanas Skučas. Prodiuseriai Giedrė Burokaitė, Lauras Lučiūnas. Filmo dailininkas Martynas Vilimavičius. Kompozitorius Marius Salynas.

Animatoriai Svetlana Bezuglova, Milda Kargaudaitė, Pijus Balkaitis, Antanas Skučas, Aurelijus Čiupas.

 

Filmą parėmė Lietuvos kino centras

 

Filmo „Drugelio širdis“ tarptautinės kelionės nauja stotelė – Bostonas , JAV

Režisierės Inesos Kurklietytės filmas šeimai „Drugelio širdis“ jau daugiau nei metus rodomas visame pasaulyje vykstančiuose kino festivaliuose – dabar filmas dalyvauja Bostono Baltijos šalių filmų festivalyje JAV ir rodomas programoje kartu su Latvijos ir Estijos filmais.

 

„Bostono žiūrovai filmą priėmė labai šiltai, po filmo vyko pokalbiai ir diskusijos. Nuostabu matyti, kad filmas vis atranda ir jaudina naujus žiūrovus kitoje Atlanto pusėje“, – įspūdžiais iš Amerikos dalinosi prodiuserė Živilė Gallego. Festivalio metu Baltijos šalių filmų kūrėjai dalyvavo diskusijoje apie filmų gamybos iššūkius ir bendradarbiavimo galimybes.

 

Tai jau 50-tas  festivalis, kuriame dalyvauja „Drugelio širdis“. Nuo pat tarptautinės filmo premjeros Vokietijos festivalyje „Schlingel“ 2021-ųjų rudenį, filmas aplankė festivalius Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje, Afrikoje bei Naujoje Zelandijoje. Svarbiausi ir didžiausių jų buvo „Cinekid“ Nyderlanduose, viename seniausių vaikų filmų festivalių Oulu Suomijoje, Busano vaikų ir jaunimo festivalyje Pietų Korėjoje, tarptautiniame vaikų kino festivalyje Čikagoje, vaikų kino festivalyje Meksikoje, vaikų kino festivalyje  Monrealyje, Kanadoje.

 

Filmas pelnė 12 apdovanojimų, iš kurių geriausio filmo prizus festivaliuose Italijoje, Jordanijoje, Egipte, Meksikoje, Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Ukrainoje, JAV. Taip pat filmas buvo atrinktas tarp 13 geriausių europietiškų filmų Europos vaikiškų filmų kūrėjų asociacijos (ECFA). Lietuvos kino teatruose „Drugelio širdį“ pamatė 47 tūkst. žiūrovų.

 

Vienas įspūdingiausių ir svarbiausių filmo rodymų buvo vaikų filmų festivalyje „Ditiatko“ Charkivo mieste Ukrainoje 2022-ųjų rugsėjį ir jame tarptautinės žiuri buvo pripažintas geriausiu vaikišku filmu. Filmo „Drugelio širdis“ seansai vyko slėptuvėse, metro stotyse bei rūsiuose – būtent taip vyko šis festivalis kariaujančioje šalyje.

„Labai smagu, kad visame pasaulyje vaikai gali pamatyti „Drugelio širdį“, bet filmo rodymas Charkivo slėptuvėse buvo prasmingiausias  – nes tiems vaikams labiausiai reikia vilties, šviesos ir tikėjimo, kad viskas bus gerai“, – sako režisierė Inesa Kurklietytė. „Drugelio širdyje“ kalbama apie labai svarbias ir universalias tiesas – draugystę, toleranciją, empatiją, todėl jis suprantams ir mėgstamas visame pasaulyje“.

 

„Drugelio širdis“ pasakoja apie ypatingą berniuką Juozapą, jo draugystę su kaimynų mergaite Rugile, priešpriešą su berniukų gauja, santykius su suaugusiaisiais. Juozapą vaidina Elijas Malinauskas, kuris už geriausią vaidmenį buvo nominuotas „Sidabrinei gervei“. Filme taip pat vaidina aktoriai Vilnė Konstancija Abukevičiūtė, Mindaugas Balabonas, Eglė Jackaitė, Lukas Petrauskas, Gabrielia Kuodytė, Toma Vaškevičiūtė, Marius Repšys, Gabija Jaraminaitė, Julius Žalakevičius, Sonata Visockaitė, Violeta Mičiulienė bei kiti. Scenarijaus autorės – Modesta Jurgaityte bei Inesa Kurklietytė.  Filmo prodiuserė – Živilė Gallego. Juostą nufilmavo operatorius Viktoras Radzevičius.

 

Filmo „Drugelio širdis“ pristatymą Bostone iš  dalies finansavo Lietuvos kino centras. Filmą galima pamatyti namų kino platformose „ŽMONĖS Cinema“, Cgates, Go3 ir Telia.

„Skalvijos“ kino centras 60-metį pasitinka ironiškai – su juosta apie baimę pasenti

Kovą Vilniaus centre įsikūręs „Skalvijos“ kino centras minės 60-metį. Kino teatro komanda vilniečiams paruošė šventinę filmų programą, o kitų miestų gyventojus kviečia susitikti prie namų kino ekranų. Ilga istorija, ilgas ir gimtadienis – švęsti ketinama visą mėnesį ar net ilgiau. Planuose – paroda, pristatanti kino teatro istoriją. 

 

1963 m. kovo mėnesį tuometinėje K. Požėlos gatvėje (dabar – A. Goštauto g.) duris atvėrė dviejų salių kino teatras „Planeta“. 1997 m. jam buvo duotas dabartinis pavadinimas – „Skalvija“. Gyvenamajame name įsikūręs kino centras tebeveikia iki šiol.

 

„Ši šventė – dar viena proga įvertinti, kaip pasisekė Vilniaus miestui, kad, nepaisant visų sudėtingų aplinkybių, šis kino teatras išliko iki šių dienų. Siautė privatizacijos bangos, žiūrovai apeidavo kino sales, repertuarui trūko filmų, tačiau net ir didžiausių sunkmečių laikais „Skalvija“ nenutraukė savo veiklos. Kiną mylinčių ir motyvuotų žmonių dėka išsaugotas kino teatras šiandien yra arthouse kino meka, kuriame pristatomos kokybiškos kino programos, nuolat vyksta kino renginiai, didelis dėmesys skiriamas edukacijai“, – sako „Skalvijos“ kino centrui vadovaujanti Vilma Levickaitė.

 

Gimtadienio šventė prasidės nuo Johno Cassaveteso, kurio darbai buvo ne kartą pristatyti „Skalvijos“ kino centre,  dramos „Premjera“ (1977). Šis filmas pasirinktas ne veltui – jame kalbama apie bėgantį laiką, baimę pasenti. Anot kino centro direktorės V. Levickaitės, į jubiliejų norėta pasižiūrėti su ironija – pasenti „Skalvija“ nebijo. Anaiptol – patirtis ir ilgametis įdirbis užtikrina tęstinumą bei leidžia plėtoti veiklą – tiek repertuarą, tiek edukacinius projektus.

 

Į šventinę programą įtraukti filmai, atspindintys kino centro repertuarą – nuo 30-metį mininčios režisieriaus Andriaus Šiušos juostos „Ir jis pasakė jums sudie“ (1993) iki vieno ryškiausių 2022 m. filmų „Viskas iškart ir visur“. Bus parodytas ir vienas iš Ukrainos kino klasikos perlų – Sergejaus Paradžanovo romantinė drama „Užmirštų protėvių šešėliai“ (1965).

 

„Programoje skiriame dėmesį kino klasikai, lietuviškam kinui bei ryškiems pastarųjų metų filmams. Nors tematiškai filmus apjungia magiškas, tragikomiškas, kartais karštligiškas žvilgsnis į praėjusį laiką, programa atspindi ir svarbius įvykius „Skalvijos“ gyvenime: su „Klajoklių žeme“ atsidarėme iškart po karantino, kai kino teatras neveikė ilgiausiai per visą savo istoriją. Reguliarūs ukrainietiško kino rodymai tapo „Skalvijos“ būdu solidarizuotis su Ukraina. Džiugina tokių lietuviškų filmų kaip „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“, „Sengirė“ autentika ir pelnytas populiarumas. Programos atidarymo šventę pasitiksime su režisieriaus J. Cassaveteso drama „Premjera“ – ode teatrui ir publikai, nepriklausomai kino dvasiai ir be galo sudėtingiems jausmams, kurie ištinka su amžiumi“, – komentuoja filmus parinkusi „Skalvijos“ programos vadovė Eglė Maceinaitė.

 

Filmų programa „Skalvijos“ salėje bus rodoma kovo 10–12 d. Dauguma seansų prasidės nuo įžangos – kino centro auditorija įpratusi prie kino kritikų pristatymų.

 

Dar viena staigmena – nemokama filmo peržiūra. Visą kovą LRT mediatekoje žiūrovai galės pasižiūrėti jau minėto J. Cassaveteso juostą „Meilės tėkmės“ (1984). Filme rodomos kelios rašytojo Roberto ir jo sesers Saros gyvenimo dienos. Nors jiedu be galo skirtingi, tačiau vienas kitą puikiai supranta ir pasitiki.
Šis filmas – tarsi grynas, nesuvaidintas gyvenimas, kai žiūrėdamas juokiesi, bet tuo pat metu
užgniaužia gerklę suvokus, kad visa tai iš baisios nevilties ir desperatiško meilės troškimo.
Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė J. Cassavetesas ir jo žmona Gena Rowlands. 

 

 

Gimtadienio savaitgalio programa

Kovo 10 d.

21 val. „Premjera“ (rež. John Cassavetes, 1977)

Kovo 11 d.

12.30 val. „Net ir pelės keliauja į dangų“ (rež. Denisa Grimmová, Jan Bubeníček, 2021)

14.15 val. „Klajoklių žemė“ (rež. Chloé  Zhao, 2020)

16.20 val. „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ (rež. Aistė Žegulytė, 2018)

18 val . „Ir jis pasakė jums sudie“ (rež. Andrius Šiuša, 1993). Po seanso vyks pokalbis su režisieriumi A Šiuša.

20.30 val. „Užmirštų protėvių šešėliai“ (rež. Sergei Parajanov, 1965)

Kovo 12 d.

12.30 val. „Sengirė“ (rež. Mindaugas Survila, 2017). Po seanso vyks M. Survilos paskaita.

15 val. „Premjera“ (rež. John Cassavetes, 1977). Filmą pristatys LRT KLASIKOS žurnalistė Ieva Buinevičiūtė.

18 val. „Išvyka prie Kabančios uolos“ (rež. Peter Weir, 1975). Filmą pristatys kino kritikė Izolda Keidošiūtė.

20.30 val. „Viskas iškart ir visur“ (rež. Dan Kwan, Daniel Scheinert, 2022). Filmą pristatys kino kritikas Vladas Rožėnas.

 

Bilietus į seansus galima įsigyti „Skalvijos“ kino centro kasoje arba Bilietai.lt.