Mėnuo: 2023 kovo

Lietuvos režisieriai ir scenaristai kviečiami teikti naujausius trumpųjų filmų scenarijus penktajam „Baltic Shorts Residency 2023“ programos sezonui. Birželio mėnesį tris savaites Kintuose vykstanti rezidencija suteikia galimybę Baltijos šalių kino kūrėjams vystyti trumpametražių filmų scenarijus, tobulinti rašymo įgūdžius ir megzti naujas pažintis. „Baltic Shorts Residency“ rengia lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

Birželio 1–18 dienomis trys atrinkti režisieriai ir scenaristai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos tobulins savo naujausių trumpametražių filmų projektų scenarijus padedami scenarijų rašymo ekspertės, konsultantės Anna Ciennik (Prancūzija). A. Ciennik yra ilgametę konsultavimo scenarijų rašymo klausimais sukaupusi ekspertė, dirbanti su tokiais reikšmingais tarptautiniais kino industrijos renginiais ir programomis kaip Kanų kino festivalio „La Résidence du Festival de Cannes“, Lokarno kino festivalio programa „Locarno Residency“, tarptautine kino mokymų programa „Torino Film Lab“, Europos trumpametražių filmų projektų vystymo programa „European Short Pitch“. 2017–2021 m. Anna dirbo industrijos profesionalams skirto tarptautinio renginio „Les Arcs Industry Village“ (Prancūzija) vadove.

 

„Baltic Shorts Residency“ yra vienintelė trumpo metro filmų scenarijaus rašymo rezidencija Baltijos regione, padedanti kelti kino scenaristų kompetencijas bei suteikianti didesnį kūrėjų matomumą tarptautiniu lygmeniu. Programos dalyvių pasiekimai tik patvirtina šios rezidencijos naudą ir aktualumą: Tīna Zariņa (projektas „Limo“, Latvija), Sander Joon (projektas „Offside“, Estija), Jaanika Aarum (projektas „Skin of a Mandarin“, Estija) rezidencijoje tobulintus trumpųjų filmų projektus pristatė Baltijos šalių trumpametražių filmų pristatymo forume „Baltic Pitching Forum“ ir pelnė specialiuosius apdovanojimus. Lietuvių režisierės Jorūnės Greičiūtės rezidencijoje vystytas filmas „Išvyka“ apkeliavo ne vieną tarptautinį kino festivalį, o Akvilės Gelažiūtės filmo „2.2 atmosferos arba vidutinis slėgis“ pasaulinė premjera numatoma šiais metais.

 

Rezidencija vyksta Lietuvos Pamario krašto gyvenvietėje Kintuose, o dalyviai apgyvendinami „Kintai Arts“ kuruojamoje tarptautinių menininkų rezidencijų erdvėje. Atvykstančius kino kūrėjus miestelyje pasitinka ne tik malonūs vietos gyventojai, supažindinantys su vietos amatais, bet ir įspūdinga šio krašto gamta bei istorija. Visai netoli Kintų miestelio galima aplankyti ir vienas lankomiausių vietovių: lietuviškąją Veneciją – Mingės kaimą, paukščių žiedavimo stotį Ventės rage, Ventės rago švyturį, ir Kuršių mariomis persikelti į kurortinę Nidą.

 

„Baltic Shorts Residency 2023“ organizatoriai laukia vaidybinių, animacinių arba hibridinių trumpametražių filmų projektų ankstyvoje scenarijaus rašymo stadijoje. Priimami projektai, kurių numatoma trukmė – iki 30 min. bei kurie būtų aktualūs tarptautinei auditorijai. Rezidencijoje norintys dalyvauti kino kūrėjai ar scenaristai privalo būti Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ar Estijos – piliečiai, sukūrę bent vieną profesionalų trumpametražį filmą.

 

Paraiškas 2023 m. rezidencijai galima teikti iki balandžio 16 d. (imtinai).

 

REGISTRACIJOS ANKETA.

 

TAISYKLĖS.

 

Daugiau informacijos apie programą galima rasti čia.

 

Kviečiame teikti Audiovizualinių kūrinių registracijas AVAKA‘i, kurios reikalingos kompensacinio atlyginimo už atgaminimą asmeniniais tikslais 2022 m. paskirstymui.

 

Kūrinių (filmų, serialų, laidų, vaizdo klipų) registracijas teikia prodiuseriai/teisių turėtojai.

 

 

AUDIOVIZUALINIAI KŪRINIAI REGISTRUOJAMI DVIEM BŪDAIS:

• Pateikiant AVAKA AV kūrinio registravimo KORTELĘ.
• Arba pateikiant kūrinio registraciją elektroninėje AVAKA savitarnos sistemoje internetu.  Prisijungimai prie sistemos suteikiami pasirašant AVAKA Savitarnos sutartį – SUTARTIS.

   

TERMINAI:

• Registracijas kviečiame teikti iki 2023 m. kovo 31 d.
• Paskirstymas bus atliktas iki 2023 m. liepos 28 d.

   

SVARBU:

• Raginame nepraleisti registracijos termino, kadangi nespėjus užregistruoti kūrinių, atlyginimas už 2022 m. galės būti išmokėtas tik pateikus registracijas, kito paskirstymo metu.

• Pateiktos registracijos taip pat galios 2022 m. paskirstyme už audiovizualinių kūrinių retransliavimą kabelinių operatorių tinklais.

 

 

KILUS KLAUSIMŲ, PRAŠOME KREIPTIS:

• Telefonu: (+370) 687 69 230
• El. paštu: klausimai dėl registracijų: paskirstymai@avaka.lt; klausimai dėl autorių teisių, sutarčių ir kt: info@avaka.lt.

Kultūros ministerija, siekdama gerinti internete platinamo audiovizualinio piratinio turinio identifikavimą, paskelbė rinkos konsultaciją dėl technologinio (išmanaus) sprendimo, padėsiančio vartotojui nustatyti nelegalų turinį, ir laukia pasiūlymų bei idėjų šio sprendimo įgyvendinimui.

 

Praktikoje neretai susiduriama su atvejais, kai piratinės interneto svetainės stengiasi pateikti save kaip legalaus turinio platintojus, be to, apgaulės būdu renka įmokas iš vartotojų, taip dar labiau padidindamos vartotojų įsitikinimą, kad platinamas turinys yra legalus. Susiklosto situacija, kai dėl nežinojimo piratinį audiovizualinį turinį vartoja ir tie naudotojai, kurie sutiktų sumokėti už legalų turinį, jei turėtų reikiamos informacijos.

 

Siekiama sukurti priemonę – technologinį (išmanųjį) sprendimą, kuris leistų ar padėtų vartotojui identifikuoti nelegalų turinį. Tokiu būdu ne tik būtų keliamas vartotojo sąmoningumas, bet ir įvedama aiškesnė skirtis tarp legalaus ir nelegalaus turinio. Kartu tai prisidėtų prie legalaus turinio vartojimo kultūros puoselėjimo, leistų sumažinti piratinio turinio vartojimą, kas savo ruožtu leis legalaus turinio kūrėjams gauti daugiau pajamų ir atitinkamai padidins per mokesčius į biudžetą surenkamas pajamas, didins legalaus audiovizualinio turinio plėtrą.

 

Rinkos konsultacija vyksta iki kovos 31 d., išsami informacija apie ją skelbiama čia.

 

Detalus vietimas dalyvauti rinkos konsultacijoje: viešųjų pirkimų sistemoje: čia

Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ visus pakvietė į ypatingą premjerą – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rodomą režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmą „Mariupolis 2“. Rusijos vis dar vykdomo karo prieš Ukrainą žiaurumus užfiksavęs kino kūrėjas dar kartą parodė, kad tikrosios laisvės negali atimti niekas, o ryškiausiai karo tamsoje švyti žmogiškumas. Dokumentinį pasakojimą, tapusį dar vienu karo nusikaltimo įrodymu, žiūrovai taip pat galės pamatyti kovo 16–26 dienomis vyksiančio festivalio metu.

 

Premjeroje dalyvavusi režisieriaus mama Banguolė Kvedaravičienė sakė, kad pirmiausia savo šeimos ir Manto vaikų vardu nori padėkoti visiems, dariusiems labai daug, kad Manto auka nebūtų beprasmė: Hannai Bilobrovai, Lietuvos kino centrui, prodiuseriams, filmo kūrybinei grupei ir kitiems. „Tai ir Kanų kino festivalis, Europos kino apdovanojimai Reikjavike, laida „Legendos“, paroda apie Mantą ir kiti dalykai. Dėkoju visiems Manto draugams, kurie jį pažinojo ir mylėjo tokį, koks jis buvo, ir juo tikėjo. Tegul ilsisi ramybėje nerami Manto siela. Ačiū visiems,“ – dėkojo ji.

 

„Noriu padėkoti festivalio organizatoriams, kad šiandien visi mes esame čia. Noriu padėkoti Manto tėvams – jie tebeturi puikų sūnų, kuriuo didžiuojasi pasaulis, o aš didžiuojuosi, kad jį pažinojau,“ – premjeroje kalbėjo filmo ko-režisierė Hanna Bilobrova.

 

Į filmo premjerą Vilniuje vos vienai dienai iš Ukrainos atvyko ir žurnalistė, filmo vykdančioji prodiuserė iš Ukrainos Irina Prudkova. Ji pasakojo, kad norėdama dalyvauti premjeroje, iš Donbaso, kur šiuo metu gyvena su vyru, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariu, turėjo keliauti visą savaitę – autobusais ir traukiniais per Kyjivą ir Varšuvą.

 

„Šiuo metu Mariupolyje rusai bando sunaikinti visus savo nusikaltimų pėdsakus. Jie griauna Rusijos aviabombų sudaužytus namus…. Betonu užpila rūsius, kuriuose iki dabar guli tūkstančiai žuvusių mariupoliečių lavonų… Filmas „Mariupolis 2“ yra tiesioginis Rusijos karo nusikaltimų prieš žmoniją įrodymas. Deja, Manto gyvybės kaina… Tačiau nors jie ir nužudė Mantą, bet jiems jau nepavyks sunaikinti dokumentinių įrodymų, patvirtinančių jų dalyvavimą sunaikinant miestą. Šis filmas turi tapti įrodymu prieš Putiną Hagoje ar kitame tribunole. Ir jeigu dabar paklaustumėme Manto, ar jo mirtis verta šito?… Aš esu tikra 100 procentų, kad jis atsakytų „Taip“, – neabejojo I. Prudkova, šiuo metu filmuojanti vaikus kare.

 

„Apie Manto žūtį dokumentuojant Rusijos karinę invaziją į Ukrainą sužinojome prieš pat uždarydami praėjusių metų „Kino pavasarį“, – prisiminė generalinis festivalio direktorius Algirdas Ramaška. – Tuomet, stigdami žodžių ir slegiami liūdesio, žiūrėjome jo dokumentinę esė „Mariupolis“ ir girdėjome nedrąsias užuominas apie būsimą „Mariupolį 2“. Šiandien daugybės žmonių dėka „Mariupolis 2“ ne tik pasiekė kino ekranus, bet ir, sulaukęs kino industrijos, žiniasklaidos bei žiūrovų dėmesio, tapo atminimo pačiam Mantui ir visiems kare žuvusiems žmonėms simboliu.“

 

Filmo premjeroje dalyvavo Vytautas Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, kino režisierius Audrius Stonys, kino režisierė Giedrė Žickytė, kiti kultūros ir visuomenės atstovai.

 

Kanų festivalio specialųjį dokumentinio kino prizą pelnęs ir geriausiu dokumentiniu filmu Europos kino apdovanojimuose pripažintas „Mariupolis 2“ yra antrasis M. Kvedaravičiaus filmas apie karo išgyvenimus šiame mieste.

 

„Žinote, kas Mariupolyje buvo visiškai neįtikėtina? Niekas nebijojo mirties, nors ir manė, kad bijo. Mirtis jau buvo čia ir kiekvienas norėjo mirti prasmingai. Žmonės padėjo vienas kitam net rizikuodami gyvybe. Jie rūkė lauke ir šnekučiavosi net krintant bomboms. Pinigai nebeegzistavo, nes gyvenimas tapo per trumpas, kad apie juos galvotum. Visi buvo patenkinti tuo, ką turėjo, tapdami geresne savo pačių versija; nebuvo nei praeities, nei ateities, smerkimo, dviprasmybių! Tai buvo rojus pragare. Susiliečiantys trapūs drugelio sparnai. Mirties tikrosios vertės kvapas. Toks ten buvo gyvenimas,“ – rašoma apie filmą jo pristatyme.

 

28–asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 16–26 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Visus filmo „Mariupolis 2“ seansus rasite čia. Šį ir kitus lietuviškus festivalio filmus palaiko turinio platforma „Telia Play“.

 

Vilniaus miesto kino festivalį „Kino pavasaris“ iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė ir Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA. Lietuvių kino kūrėjus festivalyje remia audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA.