Mėnuo: 2023 kovo

Šiandien festivalyje „Kino pavasaris“ įvyko debiutinio Austėjos Urbaitės filmo „Per Arti“ premjera Lietuvoje. Tai yra vienintelis lietuviškas filmas konkursinėje festivalio programoje. Šiandien filmas pirmą kartą parodytas Lietuvos žiūrovams, rytoj „Kino pavasario“ programoje bus rodomas Kaune, o šeštadienį Klaipėdoje, o reguliariame kino teatrų repertuare „Per Arti“ atsiras rudenį.

 

 „Per arti“ (angl. Remember to Blink) jau buvo parodytas A klasės Talino tarptautinio kino festivalio „Juodosios naktys“ Baltijos šalių konkursinėje programoje bei Varšuvos tarptautiniame kino festivalyje. Filmas taip pat dalyvauja festivalio „Kino pavasaris“ programoje „Smart 7“ ir bus rodomas Europos festivaliuose – Salonikų, Transilvanijos, Reikjaviko ir kt.

 

Filmo „Per arti“ išskirtinumas – jis sukurtas dviem kalbom – lietuvių ir prancūzų. Pagrindinius vaidmenis filme atlieka perspektyvi lietuvių aktorė Dovilė Kundrotaitė ir prancūzų aktoriai Anne Azoulay bei Arthur Igual, kurie specialiai premjerai atvyko į Vilnių. Filmo „Per arti“ vaikus įkūnija neprofesionalūs aktoriai Inesa Sionova ir Ajus Antanavičius.

 

„Kino pavasario“ premjeroje „Forum Cinemas Vingis“ šiandien dalyvavo filmo kūrybinė grupė, lietuvių aktoriai, A.Urbaitės kurso draugai – jaunieji lietuviško kino kūrėjai.  

 

Filmo „Per arti“ pagrindinė tema – įvaikinimas bei sudėtingi ir daugiasluoksniai šeimos santykiai po jo. Filmas pasakoja apie prancūzus Žakliną ir Leoną, kurie įsivaikina lietuvius vaikus ir laikinai į šeimą priima studentę Gabrielę, kad padėtų vaikams susišnekėti ir mokytų juos prancūzų kalbos. Ilgainiui Gabrielė ir Žaklina pradeda konkuruoti dėl vaikų dėmesio ir prieraišumo, peržengdamos ribą tarp meilės ir egoizmo.  

 

„Įdomiausi filmai yra tie, kuriuose neaišku, kas yra blogas, o kas geras. Austėjai Urbaitei pavyksta žaisti žiūrovo perspektyva ir išankstinėmis nuostatomis, kad priverstų iš naujo jas įsivertinti. Tai giliai apmąstytas debiutas apie nesusikalbėjimą ir galią, kuriame kiekviena istorijos detalė, gamtos vaizdai bei puikiai parinkti aktoriai, padeda atskleisti subtilius temos niuansus.“ – apibūdina filmą Ignė Smilingytė, festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytoja.

 

Filmo operatorius – Julius Sičiūnas, filmo dailininkė – Justė Vazgytė, kostiumų dailininkė – Monika Vėbraitė, muziką kūrė – Domas Strupinskas. Filmą prodiusavo – Živilė Gallego iš kompanijos „Fralita Films“.

 

Filmo režisierė A.Urbaitė baigė kino režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Pirmasis studentiškas darbas „Etiudas“ pelnė pripažinimą 2013-aisiais, o 2015-aisiais pirmasis režisūrinis trumpo metro debiutas „Tiltai“ buvo apdovanotas „Sidabrine gerve“, taip pat pripažintas geriausiu Baltijos šalių trumpuoju filmu Šiaurės šalių kino forume „Scanorama“.

 

Filmo „Per arti“ gamybą iš dalies parėmė Lietuvos kino centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizja.

 

Šįvakar Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kovo 16–26 d. ragina nebandyti atsispirti kino šauksmui ir dėl kino teatro svaigulio, susitikimų su kino kūrėjais ar po gero filmo apimančio pilnatvės jausmo kviečia į šalį nustumti visus kitus savo planus.

 

„Kai šaukia kinas, tu eini“, – sakė festivalio rengėjai, kino mylėtojus pakvietę festivalio atidarymo vakarą susitikti kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ ir prisiminti kino šventės keliamus efektus. Kai po seanso nė neketini palikti kino salės, bandai įrodyti draugams, kad istoriją ne taip suprato jie, o ne tu, arba kai išgirsti ir nenustoji klausyti festivalio dainos, kuria salėje žiūrovus ir pasitiko atlikėja Rūta Mur.

 

„Kad festivalis įvyktų, reikia žiūrovo – ačiū, kad pašaukti „Kino pavasario“ susirinkote“, – atidarymo metu dėkojo „Kino pavasario“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška. – Jau 28-ąjį kartą pradedame kino šventę, kuri, tikiu, mums visiems dovanoja ypatingus efektus. Labai laukiu smagaus šurmulio kino teatruose, kino salės nenorinčių palikti žiūrovų, kokybiško kino pasiilgusių draugų ir pažįstamų, tokių skirtingų ir įdomių atsiliepimų apie filmus. Tačiau labiausiai nekantrauju vėl susitikti su žmonėmis, kurie pasiėmė vienuolikos dienų atostogas tam, kad galėtų pasidžiaugti festivaliu visa širdimi.“

 

„Kino pavasaris“ tapo neatsiejama Vilniaus miesto dalimi. Kasmet vilniečiai, miesto svečiai ir kino mėgėjai laukia šios šventės su nekantrumu. Esu dėkinga visai „Kino pavasario“ komandai už tai, kad myli kiną, daro ir tiki tuo, ką daro. Linkiu neblėstančio įkvėpimo ir dėkoju už meilę Vilniaus miestui“, – atidaryme kalbėjo Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

 

Savo žinutę „Kino pavasariui“ perdavė ir Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys: „11 dienų truksianti kino šventė jo mylėtojams siūlo solidžią programą, platų filmų spektrą, šiemet jautriai atskleidžiantį ne tik universaliąsias žmogiškąsias temas, bet ir už savo bei visų mūsų laisvę būti ir kurti kovojančios Ukrainos temą. Prasminga, kad „Kino pavasario“ organizatoriai greta pripažintų kino meistrų nuolatinį dėmesį skiria naujiems talentams, o šiemet itin gausiai bus pristatomi Lietuvos kūrėjai. Jų dėka mūsų šalies vardas vis ryškiau spindi tarptautinio kino padangėje ir nuskamba prestižiniuose tarptautiniuose forumuose ir apdovanojimuose. Linkiu, kad „Kino pavasaris“ ir toliau augtų, kad tęstųsi ir po paskutinio kino seanso „Kino karavanu“ pasklistų po visą Lietuvą.“

 

Ypatingas festivalio efektas – du atidarymo filmai

 

„Dar vienas neatsiejamas festivalio efektas – jame sutikti visų mylimą Vidutę“, – atidaryme sakė „Kino pavasario“ vadovas A. Ramaška, į sceną pakvietęs festivalio įkūrėją Vidą Ramaškienę. Daugybę metų „Kino pavasariui“ atidavusios V. Ramaškienės prieš dvejus metus įkurtas fondas ir toliau skatina jaunuosius kino kūrėjus, o antroji fondo premija – 2000 eurų – buvo įteikta kino prodiuserei Klementinai Remeikaitei.

 

Atidarymo vakarą žiūrovai buvo pakviesti žiūrėti ne vieno, kaip įprasta, bet dviejų filmų: tarptautinius apdovanojimus skinančio režisierės Charlotte Wells debiuto „Po saulės“ (After Sun) bei Kanuose pernai pristatyto režisieriaus Vytauto Katkaus trumpo metro kino pasakojimo „Uogos“.

 

„Man vienais įsimintiniausių efektų „Kino pavasaryje” kasmet tampa pilnutėliai, šventiško džiugesio kupini lietuviškų premjerų seansai, kuriuose pasimato, koks įvairus ir veržlus mūsų šių dienų nacionalinis kinas“, – pasakojo „Kino pavasario“ turinio ir programos vadovė Aistė Račaitytė. – O Vytauto filmai vis nustebina. Palieka su šypsena veide, bei daug įdomių minčių pokalbiams po filmo. Svarbu, kad festivalį atidaro filmas, įprasminantis žiūrovo dalyvavimą filmo reikšmių kūrime.“

 

Festivalio nebūtų be daugybės partnerių, kurie palaiko „Kino pavasarį“. Tai Lietuvos kino centras, kuris, iš dalies finansuodamas festivalį, remia kino sklaidą Lietuvoje, taip pat festivalį globojanti Vilniaus miesto savivaldybė, Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA ir kt.

 

28–asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 16–26 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Visa festivalio programa čia.

 

 

 

Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ šiemet didžiuosiuose ekranuose parodys ne tik daugiau nei 100 filmų, bet ir kurs nepaprastą kultūros šventę. Žiūrovų lauks ypatingos patirtys: devynių valandų trukmės seansas MO muziejuje, šviesa ir dūmais specialią salę užpildysiantis eksperimentinis filmas-instaliacija, istorija apie vyriausią Lenkijos „drag“ karalienę, o po jos – vakarėlis su šio filmo herojumi ir dar daugiau.

 

Pirmoji šių metų „Kino pavasario“ naujiena – net du atidarymo filmai. Kovo 16 d. festivalio pradžią organizatoriai kviečia švęsti visų „Kino pavasario“ miestų žiūrovus ir iškart pamatyti abu filmus: jaudinančią Charlotte Wells dramą „Po saulės“ (angl. Aftersun) su „Oskarui“ nominuotu Paulu Mescaliu ir pagrindinėje Kanų kino festivalio trumpametražių filmų konkursinėje programoje besivaržiusį Vytauto Katkaus filmą „Uogos“.

 

Išskirtinių patirčių „Kino pavasaris“ pasiūlys ir netikėtus šviesos bei erdvės įspūdžius mėgstantiems žiūrovams. Jie turės vienintelę progą sudalyvauti specialiuose eksperimentinio filmo-instaliacijos „Linija apibrėžianti kūgį“ (rež. Anthony McCall) seansuose Vilniuje.

 

Šis filmas visuomet yra rodomas pagal jo autoriaus detaliai nurodytas instrukcijas. Dalyvius stebins kūgį piešianti 16 mm projektoriaus šviesa ir tamsi, dūmais užpildyta salė, po kurią bus galima laisvai vaikščioti. Seansai vyks Bernardinų g. 6 esančioje salėje, kur pamažu kuriasi „Lewben Art Foundation“, sukaupusi apie pusantro tūkstančio menininkų darbų kolekciją.

 

Trumpametražiams filmams – unikalūs formatai ir erdvės

 

Šiemet „Kino pavasaris“ kvies trumpametražius filmus žiūrėti ne tik tradicinių seansų ribas peržengiančiais formatais, bet ir tai daryti unikaliose erdvėse. Konspiracijos teorijos, paslaptingi gyvūnai, vienas kitą iš proto vedantys kaimynai ar siurrealistinės atostogos Ispanijoje – tai tik kelios detalės to, ką žiūrovai išvys šių metų trumpo metro filmų programoje.

 

Kovo 25 d. festivalio žiūrovų lauks jau tradicija tapęs renginys – „Pati trumpiausia naktis“. Vėlyvą vakarą prasidėsiančiame ir naktį pasibaigsiančiame seanse bus parodyta 20 trumpametražių filmų – 11 šmaikščiausių ir keisčiausių programos „Trumpas konkursas“ darbų bei dar 9 būtent šiam seansui atrinkti režisierių darbai.

 

Pasak festivalio trumpametražių filmų programos sudarytojos Aušros Umbrasaitės, „Kino pavasaris“ kiekvienais metais suka galvas, kaip filmų žiūrėjimo patirtį kino teatre papildyti ir naujomis formomis. Todėl jau tradicinę „Pačią trumpiausią naktį“ šiemet lydi dieninis filmų maratonas „Be galo trumpai“. Antrąjį festivalio savaitgalį, kovo 25–26 d., MO muziejus taps festivalio trumpametražių filmų žiūrovų traukos vieta. Čia nenutrūkstamai „suksis“ 9 valandų trukmės seansas, parodysiantis net 36 šių metų „Kino pavasario“ trumpuosius filmus.

 

„Šio seanso repertuarą dėliojome pagal temines programas, kad žiūrovai galėtų naviguoti net išėjus pailsėti, o po to dar ir dar kartą grįžti į filmus, kuriuos labiausiai norisi pamatyti. Tikiu, kad būtent toks nepertraukiamas seansas tikriems sinefilams taps dovana ir maloniu iššūkiu. O vis dar neatradusiems trumpos kino formos – įtraukianti, jaudinanti ir netikėta pažintis. Kviečiame žiūrovus ištirpti kino salės tamsoje išgyvenant daug trumpų įkvepiančių, žavingų istorijų“, – sako A. Umbrasaitė.

 

Seansai jauniems tėveliams ir ekstravagantiški vakarėliai

 

Ryškių patirčių išsiilgusius žiūrovus „Kino pavasaris“ kovo 17 d. Vilniuje pakvies į specialų filmo „Boileska“ (rež. Bogna Kowalczyk), pasakojančio apie vyriausią Lenkijos „drag“ karalienę, seansą. Po jo salėje lauks susitikimas su pagrindiniu filmo herojumi Lulla la Polaca. Vėliau tą patį vakarą festivalis kartu su Lulla kino mylėtojų lauks naktiniame klube SOHO, kuriame vyks „Balaganza Q Factor 2023“ vakarėlis, o jo metu pasirodys debiutuojančios ir patyrusios „drag“ karalienės.

 

„Kino pavasaris“ paruošė ir daugiau staigmenų. Kartu su „Pasakos“ kino teatru festivalis savaitgaliais visas mamas ir tėčius pakvies į jiems dedikuotus seansus, į kuriuos Vilniuje bus galima atsivesti ne tik mažamečius vaikus, bet ir kūdikius. Kino salėje tėvelių lauks patogūs foteliai, pilnai neužgesintos šviesos ir sumažintas įprastas garso lygis, norint užtikrinti kuo jaukesnę ir ramesnę aplinką vaikams.

 

Daugiau apie festivalio renginius – „Kino pavasario“ „Facebook“ paskyroje. 28–asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 16–26 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. 

 

Vilniaus miesto kino festivalį „Kino pavasaris“ iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė ir Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA. 

Nuotrauka; filmo KAIP BŪTI ŽMOGUMI akimirka 

Šią savaitę prasidėsiančiame Vilniaus miesto kino festivalyje „Kino pavasaris“, kuris vyks kovo 16-26 d., bus pristatyti 6 ilgo ir 11 trumpo metro lietuvių filmai. Tarp jų – pripažinimą jau pelnęs, daugiau nei dvidešimt kino festivalių visame pasaulyje apkeliavęs režisieriaus Meinardo Valkevičiaus trumpametražis filmas „Patrikas“, kalbantis jautria vaikystės be tėvų ir savęs paieškų tema.

 

Tai draminė istorija apie drovų berniuką Patriką, gyvenantį vaikų namuose. Vieną dieną ekskursijos zoologijos sode metu pamatęs papūgas jis jomis susižavi taip, kad pats atranda savyje daugiau spalvų ir laisvės būti savimi, o jį supantys žmonės supanašėja į kitus matytus gyvūnus. Net jei tai dar labiau apsunkina jo gyvenimą tarp bendraamžių, o į vaikų namus užėję įtėviai keistai žiūri į Patriką – jis išlieka ištikimas sau.

 

Apie buvimą savimi

 

„Patriko“ režisierius M. Valkevičius sako, kad įkvėpimas šiai istorijai atėjo labai natūraliai – iš asmeninės patirties ir savo identiteto paieškų: „Filme paliečiamos temos – būti savimi ir mylėti save tokį, koks esi. Manau, dabar baigėsi tie laikai, kai gyveni, nes kažkas sugalvojo, kad būtent taip turi atrodyti, daryti kaip daro visi, nes kažkam atrodo, kad tik taip ir ne kitaip yra teisinga. Aš nuo pat vaikystės stengiausi viską daryti taip, kaip man atrodo, tą atspindi ir pagrindinė filmo žinutė. Scenarijų sukūrė Kotryna Šeduikytė. Abiejų mūsų tikslas buvo rasti tinkamą istoriją, kuri atspindėtų jautrius ir įkvepiančius išgyvenimus.“

 

„Filmo vizijai išpildyti pasirinkau spalvingas vaikiškas iliustracijas su daug tekstūrų. Jos padeda sukurti realizmo ir nostalgijos pojūtį, nes toks animacijos stilius primena knygų iliustracijas. Norėjosi, kad filmo vizualinis stilius atrodytų lyg ne iki galo užbaigta iliustracija ar vaikiškas piešinys. Tarsi iš mūsų filmo pagrindinio herojaus perspektyvos. Meninį apipavidalinimą sukūrė talentinga meno direktorė Gabija Visockaitė, kuri sugalvojo visą pasaulį ir personažus, kuriuos matote filme. Muziką kūrė talentingasis kompozitorius Manuelis Valázquezas. Jam pavyko sukurti išskirtinio grožio ir skirtingas emocijas atspindintį garso takelį. Manuelis yra meksikietis, persikėlęs gyventi į Lietuvą, su juo prie įvairiausių meninių ir komercinių projektų dirbame jau apie 4 metus”, – pasakoja „Patriko“ režisierius.

 

Valkevičiui animacija yra geriausia medija kūrybai ir saviraiškai. „Kaip kūrėjas, noriu pasakoti istorijas, kurios yra svarbios, aktualios, emociškai paveikios ir aukštos vizualinės kokybės, – sako jis. – Aš tikiuosi, kad filmas pasieks visų širdis ir leis jiems priimti save, kokie yra, ir jaustis dėl to laimingais.“

 

Animacija vaikams Lietuvoje

 

Valkevičius teigia, kad jį visada domino animacija vaikams, jis yra didelis „Disney“ filmų fanas. Jis kalba: „Animacija vaikams – tinkama visiems. Manau, kad būtent svarbiausias gyvenimo etapas yra vaikystė, nes tada pradeda formuotis žmogaus pomėgiai, pažiūros, kaip jis supranta pasaulį. Animacija yra daug svarbesnis dalykas, nei galime įsivaizduoti. Animacijos vaikams Lietuvoje yra labai mažai. Kuriami animaciniai trumpo metro filmai, dažniausiai skirti suaugusiems, festivalių auditorijai ir nagrinėja rimtas temas. Šiuo metu baiginėju darbus prie pilno metro animacinio filmo „Kakė Makė: mano filmas“ ir tikiu, kad su juo prasidės lietuviškos animacijos banga, skirta vaikams ir visai šeimai.“

 

Valkevičius animacija domėjosi ir kūrė nuo pat vaikystės. 2010 m. jis baigė animacijos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje. 2012 m. M. Valkevičius įkūrė animacijos studiją „Meinart“, kurios tikslas – kurti ryškią ir kūrybišką animaciją ieškant naujų pasakojimo formų ir investuojant dalį įmonės pelno į paveikių animacinių filmų gamybą. Jis kaip režisierius jau sukūrė tokius trumpametražius animacinius filmus kaip „Medžioklė“, „LOOK“ ir galiausiai – „Patrikas“.

 

2022 m. „Meinart” kaip animacijos kūrėjai prisidėjo prie gilaus, paveikaus, skausmingo armėnų genocido tragedijos paveikslo, dokumentinės animacijos „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ (angl. „Aurora’s Sunrise“, rež. Inna Sahakyan, Armėnija, Lietuva, Vokietija). O Balandžio mėnesį kino teatrus pasieks režisieriaus pilno metro filmas „Kakė Makė: mano filmas“, sukurto pagal garsiąsias, vaikų mylimas Linos Žutautės knygas apie Kakę Makę. Tai ketvirtas animacinis pilnametražis filmas Lietuvos istorijoje. M. Valkevičius sako, kad animacija jiems – medija, kuria nori drauge su kolegomis garsinti Lietuvos vardą. Jo nuomone, lietuviška animacija veržiasi vis plačiau ir vis labiau pasiekia užsienio žiūrovus.

 

„Filmas apkeliavo ir kol kas jau buvo atrinktas net į 23 svarbius kino festivalius visame pasaulyje. Visi jie – kvalifikuojantys tokiems apdovanojimams kaip BAFTA, BIFA, „Moviemaker“, „Oskarams“ ir kitiems apdovanojimams. Smagiausia, kad filmo pasaulinė premjera įvyko prestižiniame Sidnėjaus tarptautiniame kino festivalyje Australijoje. Taip pat filmas buvo rodomas „Curtas Villa do Conde“, „Animateka” Europoje, Čikagos tarptautiniame vaikų kino festivalyje ir kituose festivaliuose Amerikoje. Lietuvoje filmo premjera įvyks „Kino pavasaryje“. Filmą platina platinimo agentai „Festival Formula“. „Patrikas“ bus rodomas „Cine+“ platformoje bei išleistas Prancūzijos kino teatruose, mokykloms skirtoje trumpų animacinių filmų kolekcijoje. Puiki „Patriko“ kelionė tik įrodo, kad komandai pavyko sukurti kokybišką ir žmonių širdis visame pasaulyje paliečiantį savo srities filmą“, – džiaugiasi filmo prodiuserė Akvilė Bliujūtė-Janušė.

 

„Patriko“ premjera „Kino pavasaryje“ įvyks kovo 24 d. 18 val. „Forum Cinemas Vingis” Vilniuje. Taip pat filmą bus galima pamatyti dar šešiuose kituose seansuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje viso festivalio metu.

 

Filmo gamybą finansavo Lietuvos kino centras.

 

„Patriko“ anonsas: https://youtu.be/1-eBPHoyWtg