Mėnuo: 2023 kovo

Lietuvos kino teatruose nuo kovo 30 d. bus galima išvysti Manto Kvedaravičiaus dokumentinį filmą „Mariupolis 2“, tapusį dar vienu rusijos nusikaltimų žmoniškumui liudijimu. Tai – nefiltruotas karo dokumentas, skirtas atminti Manto ir kitų kare žuvusiųjų gyvenimus. Filmas bus rodomas daugiau nei dešimtyje šalies miestų.

 

Kino pasaulį ir visą Lietuvą praėjusių metų balandžio pradžioje sukrėtė žinia apie Ukrainoje nužudytą režisierių Mantą Kvedaravičių. Manto sužadėtinė Hanna Bilobrova ne tik sugrąžino jo kūną į Lietuvą, bet ir slapta iš Ukrainos išgabeno jų filmuotą medžiagą. Vėliau Manto bendražygiai, dirbę su juo prie ankstesnių filmų, kartu su H. Bilobrova baigė kurti M. Kvedaravičiaus pradėtą dokumentinį filmą „Mariupolis 2“.

 

Filmo premjera šalyje įvyko Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Po seanso Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad nors daugybė žmonių vyksta į Ukrainą, įsivaizduoti, kaip atrodo putino genocide įkalintų žmonių kasdienybė, yra labai sunku. Tačiau anot Premjerės, pamatyti šį vaizdą yra ypatingai svarbu.

 

„Nors nebeturime Manto, bet liko jo liudijimas, kažkaip mus pasiekęs iš labai dramatiškų ir nesuvokiamų aplinkybių. Ir dabar mes visi tai galime matyti. Tai – ne tas atvejis, kai gali sakyti „įdomu“. Iš tikrųjų nėra žodžio, kuriuo galėtum apibūdinti šį filmą, bet pamatyti jį būtina, kad dar geriau suprastume, jog privalome nepavargti remti Ukrainą“, – sakė I. Šimonytė.

 

Ji pratęsė, kad kinas turi galią priversti žmones patikėti stebuklais ir atverti žmonėms akis, o toks filmas kaip „Mariupolis 2“ yra tai, kas liudija tiesą: „Žmonės pamiršta, detalės išsitrina, o čia lieka liudijimas. Liudijimas nusikaltimo, liudijimas kančios. Liudijimas genocido prieš ukrainiečių tautą ir liudijimas mums, kad ta frazė „Niekada daugiau“, kuri buvo sukurta ant Antrojo pasaulinio karo griuvėsių, turbūt truputį nudilo. Tai yra priminimas, kad niekada daugiau – tikrai niekada daugiau.“

 

Atminimo visiems kare žuvusiems žmonėms simbolis

 

Vilniaus universiteto Filosofijos instituto profesorius Kristupas Sabolius akcentavo, kad to, kas vaizduojame šiame dokumentiniame filme, kitur išvysti tiesiog neįmanoma.

 

„Aš manau, kad tai yra neįtikėtino stiprumo filmas. Jis mums leidžia neįtikėtinu būdu priartėti prie  būsenų, apie kurias mes galime daug skaityti, girdėti spaudos, radijo ar televizijos reportažuose, bet jų išgyventi neįmanoma. Šiame meno kūrinyje gali pajusti to neįtikėtino siaubo, pavojaus ir žiaurios tikrovės akistatą. Mes daug girdime ir matome apie karą. Bet to, ką įmanoma pamatyti šiame filme, neįmanoma pamatyti niekur kitur“, – sakė K. Sabolius.

 

Kanų kino festivalio specialųjį dokumentinio kino prizą pelnęs ir geriausiu dokumentiniu filmu Europos kino apdovanojimuose pripažintas „Mariupolis 2“ yra antrasis M. Kvedaravičiaus filmas apie karo išgyvenimus šiame mieste.

 

„Žinote, kas Mariupolyje buvo visiškai neįtikėtina? Niekas nebijojo mirties, nors ir manė, kad bijo. Mirtis jau buvo čia ir kiekvienas norėjo mirti prasmingai. Žmonės padėjo vienas kitam net rizikuodami gyvybe. Jie rūkė lauke ir šnekučiavosi net krintant bomboms. Pinigai nebeegzistavo, nes gyvenimas tapo per trumpas, kad apie juos galvotum. Visi buvo patenkinti tuo, ką turėjo, tapdami geresne savo pačių versija; nebuvo nei praeities, nei ateities, smerkimo, dviprasmybių! Tai buvo rojus pragare. Susiliečiantys trapūs drugelio sparnai. Mirties tikrosios vertės kvapas. Toks ten buvo gyvenimas,“ – rašoma apie filmą jo pristatyme.

 

„Mariupolis 2“ bus rodomas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Gargždų, Tauragės ir Anykščių kino teatruose nuo kovo 30 d.

 

Filmo gamybą finansavo Lietuvos kino centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Medienboard Berlin Brandenburg ir CNC.

 

Toronte, Kanadoje, vyksiantis dokumentinių filmų festivalis „Hot Docs“ paskelbė jubiliejinę programą –  „The Changing Face of Europe“ konkurse šiemet varžysis lietuvių režisierės Elenos Kairytės filmas „Roberta“. Didžiausias Šiaurės Amerikoje ir vienas reikšmingiausių pasaulyje dokumentinio kino festivalių debiutinį režisierės kūrinį šiai konkursinei programai atrinko kartu su tarptautiniu tinklu „European Film Promotion“.

 

„Balandžio 27 – gegužės 7 dienomis vyksiantis „Hot Docs“ šiemet švenčia 30-ies metų jubiliejų, tad tokia svarbia proga ir festivalio selekcija išties ypatinga. Todėl ir džiaugsmas, kad pasaulinė filmo premjera vyks būtent čia, dvigubas. Konkursinę programą „The Changing Face of Europe“ festivalis sudaro kartu su įtakingu tarptautiniu tinklu „European Film Promotion“, programai pasiūlančiu 10, jų vertinimu, daug žadančių dokumentinių filmų iš Europos“, – šypsosi filmo prodiuserė Rūta Jekentaitė („Baltic Productions“).

 

Į šią programą atrinkti filmų kūrėjai taip pat dalyvaus gausiuose ir vertinguose tarptautinio tinklo „European Film Promotion“ organizuojamuose renginiuose – bus kviečiami į seminarus, pristatymus ir susitikimus su potencialiais pirkėjais. Tinklo inicijuojamų veiklų tikslas – sudaryti sąlygas kūrėjams megzti tarptautinius ryšius, padėti jiems puoselėti karjeras ir paskatinti jų galimybes parduoti filmus visame pasaulyje.

 

5-erius metus kurto Elenos Kairytės dokumentinio filmo centre – Roberta. Reikia jai nedaug – ji tenori gyventi ramiai, bet nenuobodžiauti. Šios dvi priešpriešos filmo heroję dažnai nuveda destruktyviomis kryptimis, žiūrovų sekamomis kartu su chronologiškai dėliojamais Robertos gyvenimo įvykių vingiais. Stebint Robertą vis naujame gyvenimo etape išryškėja bene visai jos kartai būdingas ekonominio ir dvasinio nestabilumo, neužtikrintumo, nuolatinės kaitos jausmas.

 

„Ekrane – Z karta, gimusi dešimto dešimtmečio vidury? O ne, daug daugiau. <…> Tai Elenos Kairytės pirmas pilnametražis filmas, tačiau jame yra dalykų, liudijančių režisierės brandumą, jos profesinę stiprybę. Ji sugebėjo sukurti pilnakraujį portretą iš fragmentų, iš užuominų <…>“, – po vienintelės išankstinės Lietuvoje vykusios filmo peržiūros ką tik pasibaigusiame Vilniaus miesto festivalyje „Kino pavasaris“ atsiliepė kino kritikė Rūta Oginskaitė.

 

Norėdama užmegzti glaudų santykį su pagrindine savo filmo veikėja, režisierė E. Kairytė pasirinko dirbti viena, be komandos. „Robertą sutikdavau tai pankų klube, tai prabangiame restorane – kiekvieną kartą jos išvaizda būdavo labai skirtinga. Ji buvo puikus personažas filmui, tad susiradau ją socialiniuose tinkluose, pasiūliau filmuotis ir ji nedvejodama sutiko. Tiesą sakant, buvo sunku sustoti, nes kaskart, kai ateidavau su kamera, jos situacija būdavo pasikeitusi – nauji namai, naujas darbas, nauja šukuosena. Tai buvo lyg serialas, negalėjau atsitraukti“, – apie filmo „Roberta“ kūrimo užkulisius pasakoja režisierė.

 

Kelionę Lietuvoje filmas „Roberta“ pradės šių metų rudenį. Tai yra pirmasis režisierės Elenos Kairytės pilno metro filmas. Iki šiol Lietuvos žiūrovams ji yra pristačiusi du trumpametražius filmus: „Mudu abudu“ (2019) ir „Mažasis mėnulis“ (2020).

 

Šiemet ne vienam žiūrovui FoMO (angl. fear of missing out arba „baimė praleisti“) reiškinį sukėlęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ turi gerų žinių: žiūrimiausi festivalio filmai trumpam dar lieka Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio kino teatrų repertuaruose, o dar 9 miestuose – Alytuje, Marijampolėje, Ukmergėje, Gargžduose, Utenoje, Varėnoje, Tauragėje, Šilutėje ir Anykščiuose – nuo kovo 27 d. bus rodomi pirmą kartą.

 

„Vos prasidėjus festivaliui, girdėjome nemažai žiūrovų klausimų ir pasiguodimų, kad negali arba nespėja apsilankyti norimame filme: kažkas filmą rekomendavo, bet jau nebeliko bilietų, arba filmas dar rodomas, bet netinka seanso laikas. Todėl žiūrimiausi „Kino pavasario“ filmai dar kuriam laikui lieka kino teatrų repertuaruose, o nuo kovo 27 d. bus rodomi ir ten, kur festivalis nevyko – norime, kad kuo daugiau žmonių juo pasimėgautų“, – sako ​​„Kino pavasario“ vykdomasis direktorius Konradas Kazlauskas. Tiesa, jis įspėja, kad seansų skaičius pratęsimo metu bus ribotas, tad ilgai delsti nereikėtų.

 

Kai šaukia žiūrovų pamėgti filmai

 

Vienas filmų, kurį dar bus galima pamatyti didžiuosiuose ekrainuose, – daugiausiai žiūrovų simpatijų festivalyje pelniusi režisierių Charlotte Vandermeersch ir Felixo van Groeningeno drama apie draugystę,  kalnus ir gyvenimo prasmę – „Aštuoni kalnai“ (The Eight Mountains). „Žiūrėdama „Aštuonis kalnus“, supratau, kad tai tas filmas, pagal kurį prisiminsiu 2023–ųjų „Kino pavasarį“, – po vieno iš seansų neslėpė atlikėja Gabrielė Vilkickytė.

 

Pratęsime lieka ir festivalio atidarymo filmas, tarptautinius apdovanojimus skinantis režisierės Charlotte Wells debiutas „Po saulės“ (Aftersun), paremtas nostalgiškais atsiminimais. Dar kurį laiką žiūrovai kino salėse galės pamatyti ir dviejų kino meistrų iš Azijos filmus: Kôji Fukados odę žmogaus netobulumui „Meile mano“ (Love Life) ir Park Chan-wooko paslaptingą ir įspūdingą detektyvinę istoriją „Metas išeiti“ (Decision to Leave). O komedijų gerbėjų lauks daugelį palietęs režisierės Delphine Lehericey „Paskutinis šokis“ (Last Dance), primenantis dvi tiesas: įgyvendinti savo svajonę niekada nevėlu ir kartais žmonių gyvenimas yra daug įdomesnis, nei iš šalies atrodo.

 

Žiūrimiausius festivalio filmus nuo kovo 27 dienos bus galima išvysti kino teatruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Ukmergėje, Gargžduose, Utenoje, Varėnoje, Tauragėje, Šilutėje ir Anykščiuose.  Daugiau informacijos čia.

 

Vilniaus miesto kino festivalį „Kino pavasaris“ iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė ir Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA.

Nuotr.: 8 kalnai

 

11 dienų į kiną kvietęs ir ypatingus efektus dovanojęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ pasiekė finišo tiesiąją: sekmadienio vakarą organizatoriai paskelbė geriausius konkursinių programų ir daugiausiai žiūrovų simpatijų pelniusius filmus bei pakvietė ypatingai premjerai – buvo parodytas festivalio metu baigtas dokumentinis filmas „Laiškas Ukrainai“.

 

„Šiemet kinas šaukė tikrai stipriai – preliminariais duomenimis, jį išgirdo ir festivalį aplankė daugiau nei 80 000 žiūrovų. Baigiantis šiai 11 dienų trukusiai kelionei galiu drąsiai pasakyti, kad įvyko tikras festivalis“, – džiaugėsi „Kino pavasario“ vykdomasis direktorius Konradas Kazlauskas.

 

„Buvo nepaprastai gera matyti kino teatruose tvyrojusį šurmulį, savo seanso laukiančius ir jau kitą besirenkančius žiūrovus, bandymus spėti iš vieno renginio į kitą, gausius atsiliepimus ir dalijimąsi patirtimis. Nuoširdžiai dėkoju visiems, nustūmusiems į šalį visus savo planus ir atsidavusiems „Kino pavasario“ efektams“, – dėkojo festivalio direktorius Algirdas Ramaška.

 

Paskutinį vakarą festivalis tradiciškai skyrė konkursinių programų apdovanojimams ir įdomią autorinio kino ateitį žadantiems Europos kūrėjams, kuriuos vertino tarptautinės žiuri. Svarbiu vakaro įvykiu tapo Lietuvos kino bendruomenės sukurto dokumentinio filmo apie šalia karo esantį žmogų „Laiškas Ukrainai“ (A Letter to Ukraine) premjera.

 

Rusijos karinei invazijai 2022-ųjų vasarį negrįžtamai pakeitus visų ukrainiečių likimus ir sujaukus gyvenimą Europoje, Lietuvos kino bendruomenė susibūrė į savanorišką kino projektą, kuriame užfiksavo iniciatyvas, skirtas padėti Ukrainai ir nuo karo kenčiantiems žmonėms. Filmas „Laiškas Ukrainai“ pasakoja ne tik apie susitelkimą šiuo sunkiu metu, bet ir apie kiekvieną iš mūsų.

 

Visos lėšos, kurias už šio filmo seansus gaus jo kūrėjai, „Kino pavasaris“, kino teatrai „Pasaka“, „Skalvija“, „Apollo“ ir „Arlekinas“ bus paaukotos humanitarinei pagalbai Ukrainoje – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus administruojamai labdaros programai „Vienybė težydi“.

 

Konkursinės programos laimėtojas – žiuri nustebinęs filmas

 

Šių metų „Kino pavasario“ Konkurse, į kurį buvo atrinkti Europos režisierių pirmieji arba antrieji ilgametražiai, dalyvavo 10 filmų. Iš jų festivalio žiuri – Lenkijos arthauzinio kino platinimo kompanijos „Gutek Film“ meno vadovas Jakubas Duszynskis, tarptautinio kino festivalio „IndieLisboa“ direktorius Miguelis Valverde, montažo režisierė, aktorė Dounia Sichov ir režisierius, operatorius Laurynas Bareiša – išrinko geriausią. Piniginius prizus šiemet konkursinių programų nugalėtojams ir vėl įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė.

 

Geriausiu festivalio konkursinės programos filmu paskelbtas debiutinis Ukrainos režisieriaus Philipo Sotnychenkos filmas „La Palisiada“ (La Palisiada). Pasak žiuri, tai filmas, kuris visiškai nustebino. „Mūsų stiprią emocinę reakciją nulėmė novatoriška technika ir žaismingumas. Tai sukėlė smalsumą ir norą sugrįžti prie filmo“, – sakė žiuri. Geriausiam festivalio filmui buvo įteiktas 8000 eurų prizas.

 

Trumpo konkurso geriausieji

 

Šiemet trumpame konkurse dalyvavo 30 vaidybinių, dokumentinių, animacinių ir eksperimentinių trumpametražių filmų iš visos Europos. Tarptautinės žiuri, kurią sudarė Berlyno kino festivalio trumpametražių programos vadovė Anna Henckel-Donnersmarck, scenaristė, dramaturgė Birutė Kapustinskaitė ir operatorius Jacekas Podgórskis, vertinimu, nugalėtoju tapo olandų režisieriaus Douwe Dijkstra filmas „Kaimynas Abdi“ (Neighbour Abdi).

 

Pasak žiuri, šio filmo galia – dviejų jaunų vyrų, kilusių iš skirtingų sluoksnių ir besidalijančių savo patirtimi, įgūdžiais bei kūrybiškumu, bendradarbiavimas. „Skaudžios patirtys atkuriamos su pagarba, humoru ir, svarbiausia, žaismingai, taip atveriant naują požiūrį į sudėtingas temas.“ Filmas apdovanotas 3000 eurų prizu.

 

Specialiu paminėjimu pagerbta režisierė Sofia El Khyari už trumpo metro filmą „Drugelių šešėlis“ (Shadows of the butterflies), kuriame, pasak žiuri, nuostabiai perteikiamas universalus netekties ir ilgesio jausmas.

 

Žiuri rinko ir geriausią viso festivalio lietuvišką trumpametražį filmą, kuriuo paskelbtas „Kino pavasarį“ atidaręs Vytauto Katkaus filmas „Uogos“ (Cherries). „Šiame kartų portrete subtiliai ir tiksliai, autentiškai ir poetiškai per sūnaus ir tėvo santykius aprašoma laiko tėkmė. Autorius sukuria unikalią kino kalbą, kad pavaizduotų jaudinantį, bet sudėtingą praeities ir dabarties santykį“, – pabrėžė žiuri. Prizą – 2000 eurų – įsteigė lietuvišką kiną festivalyje palaikanti turinio platforma „Telia Play”.

 

Žiūrovų favoritas ir geriausias lietuviškas ilgametražis filmas

 

Kaip ir kasmet, „Kino pavasario“ filmus vertino ne tik kino industrijos profesionalai, bet ir žiūrovai. Susumavus jų balsus, buvo paskelbtas daugiausiai simpatijų pelnęs festivalio ilgametražis filmas. Juo tapo režisierių Charlotte Vandermeersch ir Felix van Groeningen kūrinys „Aštuoni kalnai“ (Eight Mountains).

 

Šiais metais Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA įsteigė geriausio lietuviško ilgametražio apdovanojimą ir 2500 eurų prizą. Festivalyje akredituotų žurnalistų ir kino kritikų žiuri geriausiu lietuvišku filmu pripažino dokumentinį filmą „Mariupolis 2“, kurį kurdamas Ukrainoje režisierius Mantas Kvedaravičius buvo nužudytas.

 

Festivalio nebūtų be daugybės partnerių, kurie palaiko „Kino pavasarį“. Tai Lietuvos kino centras, kuris, iš dalies finansuodamas festivalį, remia kino sklaidą Lietuvoje, taip pat festivalį globojanti Vilniaus miesto savivaldybė, Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA ir kt.

Nuotraukų autoriai: Audrius Solominas, Tautvydas Stukas, Gediminas Gražys.