Mėnuo: 2023 sausio

Jau ateinantį penktadienį, sausio 13-tą dieną, Lietuvos kino teatruose pasirodys Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos bendros gamybos vaidybinis ilgametražis filmas „Sausis“ (rež. Viesturs Kairišs). „Sausis“ – autobiografinis žvilgsnis į dešimtojo dešimtmečio pradžios politinę suirutę, pakeitusią buvusios Sovietų Sąjungos žmonių gyvenimus ir Baltijos šalių likimus.

 

1991-ieji Latvijoje. Devyniolikmetis Jazis ir jo draugai Ana ir Zepas – būsimieji kino kūrėjai, svajojantys statyti filmus ir skubantys mėgautis jaunystės laisve. Deja, regiono politinės sistemos žlugimas sugriauna jų planus, šeimos ryšius ir draugystę. Dalyvavimas taikiame pasipriešinime tampa lemiamas jų brandos momentu.

 

„Sausis“ – Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos bendros gamybos filmas, kurio kūrime dalyvavo ir Lietuvos kino kūrėjai. Vienas jų – garso režisierius Jonas Maksvytis, kurio pavardė minima ir tarp Latvijos nacionalinių kino apdovanojimų „Didysis Kristupas“ 2022 (lat. Lielais Kristaps) nominantų.

 

Jonai, apie ką tau yra filmas „Sausis“?

Apie jaunystę, santykius ir savęs paieškas sausio įvykių fone. Bet kalbant apie filmą „Sausis“ aš negaliu būti objektyvus, nes mano darbas, tai yra filmo garsas, garso dermė, yra sudėtinė šito filmo dalis. Be to, mano jaunystė, savęs paieškos, pirmosios meilės vyko taip pat vaizduojamame filmo laikmetyje. Ir aš kaip ir filmo režisierius, galėčiau taip pat tapatintis su vienu iš filmo herojumi. Dėl to šitas filmas man yra mielas ir brangus. Jau bene kokių trijų rimtų kino festivalių nuomone, filmas buvo vertas tiek geriausios režisūros, tiek geriausių aktorių darbų apdovanojimų, o Niujorke jis pelnė geriausio filmo užsienio kalba nominacija. Tad labai kviečiu ateiti ir patiems įsitikinti.

 

Kiek tau yra svarbi sausio 13, tas laikotarpis, koks ryškiausias prisiminimas?

Sausio laikotarpis man ir visai Lietuvai svarbus kaip lūžio taškas laisvės kelyje. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. įvyko kažkur Seime, labiau televizijoje ir spaudoje, o 1991 m. sausio įvykiai atsitiko šalia – gatvėje, kieme, su tikrais žmonėmis.

 

Kaip sekėsi kurti filmo garsą, su kokiais iššūkiais susidūrei?

Laikotarpio atmosferą filme kurti puikiai padeda to laikmečio latviškų roko ir eksperimentinės muzikos grupių kompozicijos, originalios TV ir radijo transliacijos, autentiški įrašai iš žmonių susibūrimų ir barikadų Rygoje, garsas iš Jurio Podnieko filmuotos dokumentinės medžiagos. 

 

Koks yra tavo įsimintiniausias prisiminimas iš šio filmo gamybos?

Įsimintiniausias prisiminimas yra karo Ukrainai paskelbimas, buvo pats darbo su filmu įkarštis, kurį pertraukė kokios dvi geros savaitės siaubo ir nežinomybės, be to, sinchroninius garso efektus mums kūrė komanda Kijeve – kelias savaites nebuvo aiškus jų likimas.

 

Kaip atsitiko, kad tapai garso režisieriumi?

Garso režisieriumi tapau filmo „Sausis“ vaizduojamu metu, įrašinėjant mėgėjiškos mokyklos roko grupės garsą. O garso režisieriaus karjera kine prasidėjo „iš pašaukimo“ – prie filmo garso mane pakvietė dirbti pažįstami kino žmonės, iki tol kūriau garsą TV ir radijo reklamoms.

 

Garso režisieriaus darbas kine, koks jis?

Kine vaizdas pasakoja režisieriaus sugalvotą istoriją, o garsas sukuria filmo atmosferą ir įtakoja bei sustiprina žiūrovo patiriamus jausmus. O su jais dirbti – be galo įdomu: tai ir preciziškas ir labai intuityvus užsiėmimas – reikia pasiekti ir „suvirpinti“ kuo platesnės auditorijos emocijas.

 

Kokio iššūkio sau, kaip garso režisieriaus, norėtum ateityje?

Kiekvienas filmas yra naujas didelis iššūkis. Tačiau dirbti paprasta, kai režisieriaus ir garso režisieriaus nuojauta ir nuomonės sutampa. To sau ir linkiu – daug naujų filmų, kuriuose kartu su bendraminčių komanda kursime gražius dalykus.

 

 

Filme vaidina Aleksas Kazanavičius, Karlis Arnolds Avots, Alise Dzene, Sandis Runge ir kiti.

 

Filmo „Sausis“ pasaulinė premjera įvyko 2022 m. birželį prestižiniame JAV Tribekos kino festivalyje (Tribeca Film Festival), kuriame „Sausis“ buvo apdovanotas kaip geriausias užsienio filmas. Taip pat šis filmas dosniai apdovanotas tarptautiniame Romos kino festivalyje, kuriame pelnė net tris – geriausio filmo, geriausio režisieriaus ir geriausio aktorius apdovanojimus. Filmas neliko nepastebėtas ir Varšuvos kino festivalyje, iš kurio parsivežė geriausio režisieriaus apdovanojimą.

Filmo vystymą ir gamybą finansavo Latvijos nacionalinis kino centras, Latvijos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, Europos Tarybos fondas „Eurimages“, Lenkijos kino institutas.

 

Kino teatruose nuo sausio 13 d.

 

Filmo anonsas: https://youtu.be/AzTvNZF24Ek

 

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/ArtboxLTproduction

Sausio 18-24 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino salėse bei namų kino ekranuose susiburs kino mylėtojai – čia vyks didžiausia Lietuvoje trumpojo metro filmų šventė – Vilniaus trumpųjų filmų festivalis. Spalvingame ir kontrastingame repertuare – septyniolika programų, sudarytų net iš aštuoniasdešimt keturių trumpųjų filmų iš viso pasaulio.

 

„16-us metus vyksiantis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis – beveik toks pats jaunas kaip ir Vilnius“, – juokauja festivalio vykdančioji direktorė Gabrielė Cegialytė ir priduria: „Vilniaus miesto vardą garsinantis festivalis šiais metais pirmasis iš kino renginių pradės Vilniaus 700 metų jubiliejaus minėjimą ir kvies į išskirtines trumpųjų filmų programas ir specialius renginius.“

 

Kaip ir kasmet, festivalio programą sudaro trys dėmenys. Tai – nacionalinių konkursinių programų filmai, kurie varžysis dėl geriausio lietuviško trumpametražio filmo titulo, ir tarptautinių konkursinių programų filmai, kuriuos taip pat vertins tarptautinė žiuri. Trečioji ir pati margiausia repertuaro dalis – specialiosios programos, kuriose – daugybė trumpųjų šiuolaikinio kino veidą bei istoriją formuojančių filmų iš viso pasaulio – nuo vaizduotes kaitinančios fantastinių filmų programos, lietuviško videomeno ar išskirtiniu braižu garsėjančio Korėjos kino iki ukrainiečių animacijos visai šeimai, jaunimo ar senjorų sudarytų programų bei pilnas sales suburiančio tradicinio renginio – Kino nakties.

 

Festivalio orbitoje – ryškiausi Pietų Korėjos trumpametražiai filmai

 

Viena ryškiausių 16-ojo Vilniaus trumpųjų filmų festivalio programų – „Korėjos kinas: naujos perspektyvos“ – pasiūlys pažvelgti į tolimuosius rytus. Programos kuratorius, Busano tarptautinio trumpųjų filmų festivalio programų sudarytojas Sanghoon Lee teigia: „Korėjos kinas išgyvena neregėtą pakilimą ir šiuo metu yra tapęs vienu svarbiausių žaidėjų pasaulinėje kino arenoje. Korėjiečių kino pasiekimai stulbinantys – nuo Im Kwon-taeko, Hong Sang-soo, Lee Chang-dongo, Kim Ki-duko iki pagrindinių apdovanojimų didžiausiuose kino festivaliuose.“ Šioje programoje – keturi vaidybiniai ir vienas dokumentinis filmas, atspindintys ryškiausias Pietų Korėjos trumpametražio kino tendencijas.

 

Žiūrovų vaizduotę kaitins fantastinių filmų programa

 

Režisierius Jonas Trukanas, neretai tituluojamas Lietuvos žanrinio kino ambasadoriumi, sudarė fantastinių filmų programą „Kitos realybės“. „Fantastiniai filmai dažniausiai nesiremia faktais, greičiau priešingai – jų varomoji jėga, pirmiausia, yra vaizduotė. „Kitos realybės“ – programa, kurioje patirsime kūrėjų gebėjimą konstruoti įtikimus pasaulius: lankysimės sapnuose, Frankenšteino pilyje, post-apokaliptinėje Ispanijoje ir bičių-žmonių kolonijoje,“ – dalijasi programos kuratorius Jonas Trukanas.

 

Festivalio animacijos programoje – filmukai iš Ukrainos

 

Siekdami skirti daugiau dėmesio Ukrainos kultūros sklaidai, festivalio organizatoriai kartu su Kyjivo tarptautiniu šiuolaikinės animacijos ir medijų meno festivaliu „LINOLEUM“ paruošė specialią ukrainiečių animacijos kūrėjų trumpųjų filmų programą. Spalvinga programa „Animacinis pasaulis vaikams“ nukels mažuosius kino mylėtojus į netikėtus pasaulius. Čia veiksmas vyks fantazijų kambaryje, giliame miške, saulėtame kaime ir ant praeitį menančio tilto. Šešios istorijos prabils apie draugystę, kūrybiškumo laisvę, santykius ir meilę mus supančiai aplinkai. Visi filmai – be dialogų, tad suprantami bet kokio amžiaus žiūrovams.

 

Programos sudarytojais šiemet tapo ir senjorai bei jaunimas

 

Aktualiausius filmus, subalansuotus savo bendraamžiams, bet įdomius ir kitokio amžiaus žiūrovams, šiemet atrinko ir senjorai bei jaunimas. Pirmą kartą festivalio repertuare – senjorų sudaryta lietuviškų filmų programa „Nėra to blogo, kas neišeitų“, paruošta lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ rengiamose trumpametražių filmų programų kuravimo dirbtuvėse senjorams.

 

Į klausimą „Kas rūpi jauniems?“ padės atsakyti programa „Protestas“. „Meno avilio“ jaunieji programeriai – grupė 16–18 metų kinu besidominčių jaunuolių – peržiūrėjo festivalio filmus ir sudarė penkių trumpųjų filmų programą, atskleidžiančią žmogaus ryžtą kovoti už savo vertybes.

 

Naktinėti pakvies tradicija tapusi „Kino naktis“

 

Populiariausia ir viena laukiamiausių festivalio programų „Kino naktis“ žiūrovus pakvies išbandyti ištvermę naktinėjant su trumpo metro filmais. Net 20-imt plačios geografijos filmų iš skirtingų festivalio programų sugulė į penkių valandų programą, kuri bus rodoma išskirtiniuose seansuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose tik sausio 20 d.

 

Garsiai šnabždantis videomenas

 

Vilniaus trumpųjų filmų festivalis pristatys vieno labiausiai tarptautinėje šiuolaikinio meno scenoje pripažintų Lietuvos menininkų – Deimanto Narkevičiaus – sudarytą programą. Šiuolaikinio lietuviško kino ir videomeno programą „Garsūs šnabždėjimai“ sudaro trys specialūs lietuviško kino ir videomeno seansai, skirti pristatyti šiuolaikinio kino kūrėjų ir menininkų filmus, peržengiančius įprasto trumpo metro kino ribas. Trijų dalių programa, kuri šiemet buvo rodoma seniausiame pasaulyje trumpametražių filmų festivalyje Oberhauzene, bus pristatoma paties kuratoriaus D. Narkevičiaus Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje.

 

„Europos istorijos“ – sparčiai kylančių Europos kūrėjų filmai

 

Ketvirtus metus festivalis tęsia bendradarbiavimą su ES programos „Kūrybiška Europa“ MEDIA biuru ir žiūrovams pristato naujausius Europos kino kūrėjų trumpuosius filmus programoje „Europos istorijos“. Į programą atrinktus darbus vienija ritualinė perėjimo iš vieno į kitą gyvenimo etapą tema: čia išreiškiamas atsisveikinimas su vaikyste ar nerūpestinga paauglyste bei atskleidžiamas išsilaisvinimas iš visuomenės nubrėžtų ribų. Šie filmai buvo puikiai įvertinti pasaulinės reikšmės festivaliuose – Klermone-Ferane, Palm Springs, Busane – o dabar savo kelionę tęsia Lietuvoje.

 

Programą vainikuos Festivalio nugalėtojų seansai, kurioje – tarptautinės žiuri komisijos įvertinti geriausi nacionalinės ir tarptautinės konkursinių programų filmai.

 

16-asis Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis 2023 m. sausio 18-24 d. vyks:

V

ILNIUJE: Kino teatre „Pasaka“, „Skalvijos“ kino centre bei Nacionalinėje dailės galerijoje;

KAUNE: Kauno kino centre „Romuva“;

KLAIPĖDOJE: kino teatre „ArleKinas Klaipėda“;

ŠIAULIUOSE: Fotografijos muziejuje;

Bei namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“.

Informacija, bilietai ir pilna festivalio programa: www.filmshorts.lt

 

Festivalio pagrindinis rėmėjas: Lietuvos kino centras. Instituciniai partneriai: Vilniaus miesto savivaldybė, audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos kultūros institutas, asociacija LATGA, ES programos „Kūrybiška Europa“ Media biuras Lietuvoje. Festivalio informacinis partneris – LRT. Festivalis – Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos dalis. Festivalį organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.