Mėnuo: 2023 sausio

Prasideda filmų registracija į Lietuvos kino operatorių asociacijos (LAC) apdovanojimus „Ąžuolas 2022“. Apdovanojimai skirti paskatinti kino operatorių kūrybiškumą ir meistriškumą, pagerbti labiausiai nusipelniusius profesijos atstovus bei padėti naujiems talentams būti pastebėtiems. LAC kviečia kino kūrėjus teikti filmus į apdovanojimų „Ąžuolo“ ir „Gilės“ kategorijas iki vasario 15 dienos.

 

„Džiaugiamės, kad tradicija tęsiasi ir galiu pakviesti kolegas operatorius bei jaunuosius kino studentus registruoti savo filmus į apdovanojimus „Ąžuolas 2022“. Praėjusiais metais Lietuvos operatorių asociacijos pirmininkas Feliksas Abrukauskas sakė, kad nepraradome vilties surengti ir gyvą apdovanojimų šventę. Džiugu, kad šiemet ji įvyks – su nekantrumu laukiame gegužės mėnesio, kuomet apdovanosime verčiausius”, – sako naujasis LAC pirmininkas Linas Dabriška.

 

„Ąžuolo“ apdovanojimas tradiciškai teikiamas už geriausią metų kino operatoriaus darbą. Filmą gali teikti kino operatoriai, kurie nufilmavo lietuvišką filmą, o oficiali filmo nacionalinė premjera įvyko 2022 metais. Teikiami gali būti trumpametražiai arba ilgametražiai vaidybiniai, dokumentiniai bei animaciniai filmai. Gali būti pateiktas tik vienas to paties operatoriaus darbas. „Gilės“ apdovanojimas skiriamas už geriausią metų jaunojo kino operatoriaus darbą.

 

Kasmet besikeičianti kino profesionalų žiuri komisija iš pateiktų filmų atrinks „Ąžuolo“ bei „Gilės“ nominantus. Jie bus paskelbti balandžio mėnesį. Apdovanojimų ceremonija, kurios metu sužinosime laureatus, vyks gegužę.

 

Savo filmus kūrėjai gali registruoti čia: https://forms.gle/ah1MDuQZby1Db7SJ8. Filmų registracija vyksta iki 2023 m. vasario 15 d.

 

LAC apdovanojimai „Ąžuolas“ vyksta nuo 2010 m. Lietuvos kino operatorių asociaciją (LAC) šalies operatoriai sukūrė 2003 m., siekdami apginti ir išsaugoti aukštą kino operatoriaus profesijos lygį, kuriuo remiasi Lietuvos kinematografo meninė ir techninė kokybė. Ši asociacija yra nepolitinė, savanoriška, visuomeninė organizacija. Ji jungia pajėgiausius šios srities profesionalus: tik pradedančius karjerą, meistrystę įvaldžiusius ir Lietuvos kino klasikus, sutikusius būti asociacijos garbės nariais. Tai pirma tokia kino profesionalų organizacija Lietuvoje, atsiradusi iš būtinybės turėti ginančią ir vienijančią kino operatorius instituciją. LAC yra Europos kino operatorių asociacijų federacijos (IMAGO) narė.

 

 

Po ilgų kelionių po pasaulį į Lietuvą sugrįžta Palm Springso tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje rodytas režisierės Jorės Janavičiūtės trumpametražis filmas apie draugystę ir jos pabaigą – „Automobilių stovėjimo aikštelė“. Jo nacionalinė premjera įvyks Vilniaus tarptautiniame trumpųjų filmų festivalio (VTTFF) nacionalinėje konkursinėje programoje. Festivalis vyks sausio 18-24 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, filmai taip pat bus pasiekiami „Žmonės Cinema“ platformoje.

 

Filmas pasakoja apie dvi jaunas moteris – Martyną ir Kamilę. Jos buvo geriausios draugės, bet jau kuris laikas Martyna yra pradingusi iš Kamilės gyvenimo… Vieną dieną Martynai beskubant į susitikimą, jos netyčia susitinka daugiaukštėje prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje. Kamilė nusprendžia išsiaiškinti Martynos „dingimo“ iš jos gyvenimo priežastis.

 

Filmas apie draugystę ir atsiribojimą

 

Filmo režisierė J. Janavičiūtė mano: „Pradedantys domėtis psichologija nuolat susiduria su paskatinimu iš savo gyvenimo pašalinti viską, kas kenkia jų psichinei ar emocinei sveikatai. Tačiau jei dėl to tenka iš gyvenimo išstumti artimą žmogų – draugą, mylimąjį ar netgi šeimos narį? Šis klausimas keliamas filme.“

 

„Draugystės temą pasirinkau, nes ji man be galo emociškai artima. Skirtingais gyvenimo etapais esu netekusi ne vienos draugės. Visad svarsčiau, kodėl jos dingo iš mano gyvenimo. Esu ir pati paslapčia išstūmusi žmones iš jo. Ar elgiausi teisingai? Šis filmas yra šių mano svarstymų rezultatas. Per šiuolaikinių moterų draugystės prizmę, trumpametražis filmas „Automobilių stovėjimo aikštelė“ kalba apie „emocinės higienos“, atsiribojimo temas. Pagrindinė veikėja Martyna paliko savo draugę Kamilę, nes ši tapo sunkiai sugyvenama. Ji serga depresija ir nepamiršta to paminėti ieškodama pasiteisinimo dėl savo ūmaus būdo. Bet ar kitas visada yra teisus palikdamas tokį žmogų? Ar bet kada vos kažkaip „ne taip“ pasielgęs gali būti paliktas? Ar atsiribojimas tapo tam tikru „trend’u“? Kur to ribos? Į šią temą bei herojų draugystę nusprendžiau žiūrėti tuo pačiu jautriai ir kritiškai“, – pasakoja J. Janavičiūtė.

 

Ankstesni darbai

 

Janavičiūtė – baigė vaizdo režisūros magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei žurnalistikos bakalauro studijas Vilniaus universitete, taip pat mokėsi Europos kino koledže Danijoje. Režisierė yra sukūrusi šešis trumpametražius filmus, kurie keliavo po Europos kino festivalius, pelnė apdovanojimų. Šiuo metu Jorė kuria naujus kino projektus, dirba prie kino filmų ir reklamų aktorių atrankos, rašo straipsnius Lietuvos žiniasklaidai, dėsto Vilniaus universitete.

 

Pagrindines filmo herojes įkūnijo ryškios jaunosios kartos teatro ir kino aktorės Greta Petrovskytė ir Milda Noreikaitė. Filmo operatorius – Vytautas Katkus.

 

Kelionės po pasaulį ir grįžimas namo

 

Praeitų metų birželį „Automobilių stovėjimo aikštelė“ buvo atrinkta dalyvauti Palm Springso tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje (Palm Springs International Shortfest), kuris yra laikomas ko ne didžiausiu trumpametražių filmų festivaliu Šiaurės Amerikoje. Jis taip pat yra vadinamasis „pirmos kategorijos“ trumpametražių filmų festivalis, suteikiantis filmams kvalifikaciją varžytis dėl „Oskaro“ bei dalyvauti kituose apdovanojimuose kaip BAFTA ar „Goya“ ir t.t.

 

Be minėto, filmas taip pat rodytas „HollyShorts“ tarptautiniuose trumpųjų filmų festivalyje Los Andžele, „FEST – New Directors | New Films Festival“ Portugalijoje, Rygos tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje „2ANNAS“, Liubeko Šiaurės šalių kino dienose, Boltono kino festivalyje Didžiojoje Britanijoje, „Cortogenia“ Ispanijoje ir t.t „Manau sėkmingą filmo festivalinę kelionę lėmė, kad režisierė drąsiai kalba apie atpažįstamą, bet labai nepatogią gyvenimišką situaciją, o savo filmo veikėjomis pasirinko savotiškas antiherojes: viena draugė palieka kitą, nes jai per sunku draugauti su depresija sergančiu žmogumi. Vieni žiūrėdami filmą svarstys, koks kelias teisingas tokioje situacijoje, kiti galbūt turės progą pažvelgti į save iš šalies “, – sako filmo prodiuserė Migla Butkutė.

 

Nacionalinė filmo premjera įvyks VTTFF nacionalinėje konkursinėje programoje 1 sausio 19 d. 18.30 val. „Skalvijos“ kino centre. Vėliau filmą bus galima pamatyti sausio 21 d. 18 val. Senamiesčio „Pasakos“ kino teatre ir kituose tos pačios programos seansuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir virtualiai „Žmonės Cinema“ platformoje.

 

Filmo gamybą finansavo Lietuvos kino centras, iš dalies finansavo – asociacija LATGA.

Šiandien prasideda 16-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis – didžiausias Baltijos šalyse vien trumpametražiui kinui skirtas renginys. Sausio 18-24 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino salėse bei namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“ kino mylėtojų laukia tikra kino šventė ir netikėti atradimai! Repertuare – daugiau nei aštuoniasdešimt kruopščiai atrinktų trumpųjų filmų iš viso pasaulio, pagal žanrus, temas arba nuotaikas suskirstytų į devyniolika programų.

 

„Džiaugiamės tradiciškai festivaliu pradėdami naujų metų kino renginių sezoną bei kaip ir kasmet – su nekantrumu laukiame sugrįžimo į kino sales, į susitikimus su žiūrovais, į šurmulį po seansų. Šiemet pristatome net 19 ilgus mėnesius rengtų ir kruopščiai sukuruotų trumpųjų filmų programų, kuriose, tikime, jog savo favoritą ras kiekvienas žiūrovas“, – dalijasi Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio vadovė Rimantė Daugėlaitė–Cegelskienė.

 

Kaip ir kasmet, festivalio metu tarptautinė žiuri vertins konkursines programas ir paskelbs, kas tapo laureatais – bus renkami geriausi tarptautinės ir nacionalinės konkursinių programų filmai, bei vienas filmas pelnys pagrindinį prizą – festivalio „Grand Prix”.

 

Filmus vertins kompetentinga žiuri, sudaryta tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio kino industrijos ekspertų. Šiemet komisijoje – kino kuratorius bei filmų festivalių programų sudarytojas iš Pietų Korėjos Sanghoon Lee, lietuvių operatorė Laura Aliukonytė, bei moldavų režisierė Olga Lucovnicova.

 

Ko nepraleisti festivalyje? Programos sudarytojų rekomendacijos.

 

Vilniaus trumpųjų filmų festivalio programoje savo favoritus atras kiekvienas. Šių metų repertuare – ne tik konkursinės tarptautinės ir nacionalinės naujausių trumpametražių filmų programos, bet ir specialiosios programos: naujausias P. Korėjos tendencijas apžvelgianti programa „Korėjos kinas: naujos perspektyvos“, režisieriaus Jono Trukano sudaryta fantastinių filmų programa „Kitos realybės“, menininko Deimanto Narkevičiaus kuruota šiuolaikinio lietuviško kino ir videomeno programa „Garsūs šnabždėjimai“, penkių valandų trukmės „Kino naktis“, ukrainiečių filmukai visai šeimai programoje „Animacinis pasaulis vaikams“, senjorų sudaryta lietuviškų filmų programa „Nėra to blogo, kas neišeitų“, jaunųjų  „Meno avilio“ programerių sukuruota programa „Protestas“, sparčiai kylančių Europos kūrėjų filmai programoje „Europos istorijos“, bei programa iš festivalio apdovanojimų ceremonijoje pripažintų geriausiais konkursinių programų filmų.

 

Repertuaras itin įvairiapusis ir paliečia daugybę temų –  nuo meilės ar draugystės iki atminties ar galios, o dvejojantiems kokias programas išsirinkti – asmeninės festivalio konkursinių programų sudarytojų rekomendacijos ir įspūdžiai.

 

Režisierius, scenaristas ir edukatorius Andrius Blaževičius:

 

„Kamuoliai“, rež. Gorana Jovanovic, Serbija, Slovėnija (tarptautinė konkursinė programa „Genties taisyklės“)

 

Subtilus dokumentinis filmas apie tautų, kurių bendra istorija ne pati maloniausia, santykius.

 

„Sodininkystė“, rež. Ćapin Silva, Kroatija (tarptautinė konkursinė programa „Galva į sieną“)

 

Kine mėgstu nemalonius veikėjus, o čia jų net du. Labai nejaukus filmas, pačia geriausia prasme.

 

„Kormoranas“, rež. Lubna Playoust, Prancūzija (tarptautinė konkursinė programa „Scenos iš šeimyninio gyvenimo“)

Filmas apie tai koks sudėtingas dalykas yra motinystė.

„Š“, rež. Julius Stakišaitis, Lietuva (Nacionalinė konkursinė programa II)

Tai – trumpiausias šio festivalio filmas. Tobulas trumpo metro filmas.

 

„Romantika“, rež. Álvaro de Miguel, Ispanija (tarptautinė konkursinė programa „Artumo beieškant“)

 

„Romantikoje“ parodytas siaubingas bandymas „pakabinti“ merginą. Filmas apie tai kaip svarbu suprasti ribas.

 

Kino kritikė, kuratorė ir leidėja Monika Gimbutaitė:  

 

„Vadovėlis“, rež. Pavel Mozhar, Vokietija, Baltarusija (tarptautinė konkursinė programa „Galva į sieną“)

 

Baltarusija 2020-aisiais. Už kadro girdint OMON-o sulaikytų protestuotojų pasakojimus, tuščiame kambaryje rekonstruojamos kankinimo ir žeminimo praktikos: pabrėžtinai neemocingai, kone procedūriškai – ir dėl to taip iki šiurpulio paveikiai – liudijant, kaip veikia represinė sistema Baltarusijoje.

„Pasakyk, kad myli“, rež. Elena Rožukaitė, Lietuva (Nacionalinė konkursinė programa I)

 

Man patinka, kai filmuose realistiškai baramasi – kai vietoje pokalbio apie tai, kas skaudina, pasibarama, kad šaldytuve nėra pieno. „Pasakyk, kad myli“ baramasi puikiai: staiga išsprogsta konfliktas su visu savo absurdiškumu ir lėtai brandintu liūdesiu, o tu tik žiūri ir net jauti kaip gelia.

 

„Žvaigždžių dulkintojai“, rež. Antonio Marziale, JAV (tarptautinė konkursinė programa „Genties taisyklės“)

 

Šiųmetinis trumpametražio kino perlas. Erotinis queer trileris, spyris Holivudui, keršto bravūra ir fantastiškas, atmintin įsirėžiantis finalas, galiausiai sudėliojantis taškus ant i.

 

„Kaip pamatuoti metus“, rež. Jay Rosenblatt, JAV (tarptautinė konkursinė programa „Scenos iš šeimyninio gyvenimo“)

 

Šis filmas – tai režisieriaus meilės laiškas dukrai, vaikystės portretas, odė paprastumui. Vienas šviesiausių filmų šių metų festivalyje, primenantis, koks stiprus, netobulas ir gražus gali būti dviejų žmonių ryšys.

 

„Marmurinė makaulė“, rež. Kevin Walker, Jack Auen, JAV (tarptautinė konkursinė programa „Sekretai“)

 

Kiekvienais metais labiausiai laukiu tokių filmų, kaip „Marmurinė makaulė“ – kažko netikėto, sunkiai apibūdinamo, neįtelpančio į konkrečią kategoriją, nesilaikančio dramaturgijos taisyklių ir, kaip taisyklė, pamatyto nedideliame festivalyje. Tokie filmai-atradimai būna patys brangiausi.

 

Kino kritikė, žurnalistė Ieva Šukytė: 

 

„Dujų fėja“, rež. Erich Rettstadt, Taivanas, JAV (tarptautinė konkursinė programa „Genties taisyklės“)

 

Jeigu jūsų krikštamotė būtų dujų fėja, ko panorėtumėt? „Nurautas“ ir vienas smagiausių šio festivalio filmų.

 

„Lik sveikas, Žeromai!“, rež. Adam Sillard, Gabrielle Selnet, Chloé Farr, Prancūzija (tarptautinė konkursinė programa „Artumo beieškant“)

 

Spalvingas ir liūdnai juokingas animacinis filmas, kai net po mirties meilėje sunkiai sekasi.

 

„Benamis“, rež. Dian Weys, Pietų Afrika (tarptautinė konkursinė programa „Pavojingas ruožas“)

 

Filmas trunka septynias minutes, bet per jas parodomuose veikėjų veiksmuose pamatome, kokia dažnai negailestinga gali būti mūsų visuomenė.

 

„Pažvelk į mane“, rež. Shuli Huang (tarptautinė konkursinė programa „Genties taisyklės“)

 

Atviri režisieriaus pokalbiai su motina sujaudina. Jis trokšta meilės ir būti priimtas, tačiau kitoje kartoje užaugusiai motinai tai nėra lengva.

„Sierra“, rež. Sander Joon, Kinija (tarptautinė konkursinė programa „Scenos iš šeimyninio gyvenimo“)

 

Vieni su savo tėvais suartėja žvejodami, kiti dalyvaudami mašinų lenktynėse. Manau, tai filmas, kuris privers nusišypsoti kiekvieną.

 

Daugelį šių filmų pamatyti galima ne tik prie filmų pavadinimų nurodytose programose, bet ir viename populiariausių festivalio renginių – „Kino nakties“ seanse, kuris žiūrovus pakvies išbandyti ištvermę naktinėjant su trumpo metro filmais. Net dvidešimt plačios geografijos filmų iš skirtingų festivalio programų sugulė į penkių valandų trukmės „Kino nakties“ repertuarą. Tik sausio 20 d. – išskirtiniuose seansuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

 

Vilniaus trumpųjų filmų festivalio žiūrovų laukia įdomiausias šiuolaikinis trumpametražis kinas, o filmų žiūrėjimo patirtis papildys susitikimai su filmų kūrėjais ir specialūs festivalio renginiai.

 

Informacija, bilietai ir pilna festivalio programa: www.filmshorts.lt  

 

Festivalio pagrindinis rėmėjas: Lietuvos kino centras. Instituciniai partneriai: Vilniaus miesto savivaldybė, audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos kultūros institutas, asociacija LATGA, ES programos „Kūrybiška Europa“ Media biuras Lietuvoje. Festivalio informacinis partneris – LRT. Festivalis – Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos dalis. Festivalį organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.

100 metų sukaktis skatina Lietuvos kinematografininkus sausio 19-ąją prisiminti Leoną Tautrimą (1922 -1982), visiškai užmirštą talentingą operatorių ir režisierių. „Lietuvos dokumentikos stebuklas“ – taip L .Tautrimo filmą „Neringa“ apibūdina dokumentininkas Arvidas Baronas.

 

„Leonas buvo mano mokytojas. 1958 metais, baigęs mokyklą, metus iki studijų kino institute dirbau asistentu pas L. Tautrimą. Labai norėjau būtent su juo dirbti, nes dar mokykloje pamačiau jo „Neringą“, paaiškino 82 metų A. Baronas, šiandien jau pats daugybės įdomių filmų operatorius ir režisierius. L. Tautrimas daug ir sėkmingai filmavo, buvo vienas produktyviausių kronikos operatorių – nufilmavo per 700 siužetų kino žurnalams, be to, filmavo ir pats režisavo trumpametražes kino apybraižas „Nemuno žiotyse“, „Apkasų gėlė“, „Kodėl akmenys netyli“, „Nemuno žiburiai“, „Yra šalis“.

 

Tautrimas dirbo tuo laikotarpiu, kai dokumentika buvo laikoma sovietų partinės ideologijos įrankiu ir būtent todėl dokumentiniai filmai buvo nuolat rodomi kino teatruose. Tačiau ne savarankiškuose, vien dokumentikai skirtuose seansuose, o prieš vaidybinį kino filmą. „Dažniausiai rodydavo rusiškus kino žurnalus „Novosti dnia“ („Dienos naujienos“), skirtus tariamiems sovietų šalies laimėjimams demonstruoti“, – ironizavo A. Baronas. Štai tokiame kontekste kino žiūrovai galėjo pamatyti visišką netikėtumą – L. Tautrimo „Neringą“, pasakojančią ne apie socializmą, o apie gamtos grožį ir koks šis grožis gali būti rūstus.

 

„Galbūt L. Tautrimo juostą rodė prieš kokį rusišką filmą apie mūšį prie Stalingrado ar kokį panašų, bet kai žmonės pamatė „Neringą“, visa Lietuva buvo apsalusi, nes labai gražiai nufilmuota, – prisiminė A. Baronas. – Šiandien „Neringa“ sukeltų gal dešimtadalį to įspūdžio, kokį kino žiūrovai patyrė 1958 metais. Tai buvo kaip stebuklas, iš dangaus nukritęs. Net nežinau, su kuo sulyginti. Dabar ir spalvos jau išblukusios, bet dar kentėti galima. Kai su L. Tautrimu padirbėjau, norėjau po studijų eiti tik į dokumentiką, net mintis nekilo apie vaidybinį kiną. Žiūrėdamas, kaip jis filmuoja, išmokau tvarkyti kadro kompoziciją, šviesą. L. Tautrimas, pamatęs, kad asistentas jau susigaudo, leisdavo ir pačiam pafilmuoti. Jis buvo malonus ir santūrus žmogus, su visa filmavimo grupe sutardavo, nerodė savo pranašumo ar kaprizų. Kartą man teko filmuoti su jaunu režisieriumi, ką tik baigusiu kino institutą Maskvoje, dar nedirbusiu studijoje. Iškart pamačiau požiūrio į grupę skirtumą. Atvažiavome į filmavimo vietą sunkvežimiu, pilnu apšvietimo aparatūros, ir jaunasis režisierius ėmė šaukti, kodėl neiškrauta. Sakau, tiek nereikės. Na ir kas, šaukė toliau režisierius, kiek nereikės, tiek užgesins, tegu iškrauna, kad netinginiautų. L. Tautrimo grupėje tokių dalykų nebūdavo. Jis gerbė visus bendradarbius – ar vairuotoją, ar šlavėją. Ir prisiminkite, koks tai buvo laikas – ne visiems palankus, o L. Tautrimas atvedė dirbti į kino studiją keletą žmonių, kurie nelabai tiko sovietų šalies visuomenei. Tai buvę Lietuvos karininkai. Juos priėmė grupių administratoriais. Vaikščiodavo dar su Lietuvos kariuomenės diržais. Jei ne L. Tautrimas, kažin ar jie būtų gavę kokių žmoniškų darbų. Įdomi detalė – L. Tautrimas buvo susidraugavęs su Jonu Meku, kai lankėsi JAV. J. Mekas siųsdavo L. Tautrimui į kino studiją savo leidžiamą žurnalą „Film Culture“, lankėsi jo namuose, kai pagaliau gavo leidimą atvažiuoti į Lietuvą.“

 

Prisiminimai apie L. Tautrimą skambės ketvirtadienį, sausio 19 d., 18 val.

Lietuvos Kinematografininkų sąjungoje, Vasario 16-osios g. 8, Vilnius

Vakaro metu bus parodyti L. Tautrimo filmai „Neringa“ (1958 m., 16 min.), „Nemuno žiotyse“ (1959 m., 9 min.), „Žuvėdros ieško jūros“ (1963 m.,15 min.) bei vaizdo medžiaga apie L. Tautrimą.

Atnaujinto pranešimo autorė Rūta Oginskaitė

Lietuvos kinematografininkų sąjunga

Sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba