Mėnuo: 2023 sausio

Savaitgalį Roterdamo tarptautiniame kino festivalyje įvyko bendros Sakartvelo ir Lietuvos gamybos filmo „Loto“ (Lotto, 2023) pasaulinė premjera. Viename ryškiausių Europos žiemos kino renginių Zaza Khalvashi juosta varžosi „Didžiojo ekrano“ konkursinėje programoje.

 

Filmo veiksmas vyksta Sakartvelo pajūrio mieste Batumis, kur užaugo ir dirbo pats režisierius. Jo centre – vaikinas ir mergina. Jam – penkiolika,  jai – dvidešimt septyneri. Jie yra kaimynai, gyvena viename kieme. Vaikinas myli merginą ir stengiasi patraukti jos dėmesį. Dėl akivaizdžių priežasčių, šis troškimas susiduria su daugeliu kliūčių – kartais tai nepatogumas, kartais satyra ir juokas, o dažniausiai – tragikomiškumas. Veiksmas vyksta tipiškame pajūrio miestelyje, bendrame (taip vadinamame „itališkame“) kieme, kur gyvena skirtingų tautybių ir religijų žmonės ir visą dieną praleidžia žaisdami Loto. Ir kur vienas kito gyvenimą jie žino geriau, nei savo.

 

2020 m. montažo etape staiga mirė režisierius Z.Khalvashi. Jo netektis buvo skausminga Sakartvelo ir autorinio kino mylėtojų bendruomenei. Paskutinį jo kūrinį užbaigė kino kūrėjo dukra Tamta Khalvashi.

 

Kiekvienais metais sausio pabaigoje vykstantis Roterdamo kino festivalis įsitvirtino kaip vienas svarbiausių žiemos kino renginių Europoje, kuriame dėmesys skiriamas autoriniam kinui ir videomenui. Programos sudarytojai paskutinį Z.Khalvashi filmą palygino su Béla Tarro ir Aki Kaurismäkio kūryba. „Khalvashi meistriškai siūlo žiūrovams žvilgtelėti į daugiabučių komplekso kasdienių figūrų paslaptis ir svajones: melodramatišką gitaristą, nelaimingos meilės ištiktus paauglius, vidurio gyvenimo krizę išgyvenantį smuikininką ir neseniai iš kalėjimo grįžusį nusikaltėlį. Kuomet susiduria jų kasdienis gyvenimas ir vojeristinės tendencijos, šios trumpalaikės momentinės nuotraukos sukuria intrigą ir įtampą“, – rašoma filmo pristatyme.

 

„Loto“ – antras bendras lietuvių kino gamybos įmonės UAB „Tremora“ ir „BAFIS“ kino projektas. Prodiuserė Ieva Norvilienė dirbo ir prie ankstesniojo režisieriaus Z.Khalvashi filmo „Namė“ (Namme, 2017), kuris buvo atrinktas Sakartvelo kandidatu į „Oskarą“ bei laimėjo Amerikos kinematografininkų asociacijos apdovanojimą. Abiem juostoms garso takelį kūrė garso režisierius Jonas Maksvytis ir „Up Records“. Vaizdo postprodukcija rūpinosi „BBPostHouse“.

 

Filmo gamybą iš dalies parėmė Lietuvos kino centras, Sakartvelo kino centras ir Adzarijos regioninis fondas.

 

Filmo premjera numatoma šių metų rudenį.

Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=zQeiPYUWGFU

Penktadienį vakare Lietuvą pasiekė ypatinga žinia iš Sandanso kino festivalio – režisierė Marija Kavtaradzė jame pelnė apdovanojimą už filmo „Tu man nieko neprimeni“ (angl. „Slow“) režisūrą. Prestižiniame JAV vykstančiame festivalyje įvyko pasaulinė naujausio M. Kavtaradzės filmo premjera, po kurios pagyrų negailėjo ir kino kritikai, ir žiūrovai.

 

„Dar sunku patikėti, kad pirmasis filmo pasirodymas pasauliui – toks sėkmingas. Esu dėkinga visai filmo komandai ir kiekvienam atskirai už šią kūrybinę kelionę kartu. Prasideda kitas etapas – filmas sutinka žiūrovą. Neįtikėtina, kad „Tu man nieko neprimeni“ iškart sulaukė tokio didžiulio įvertinimo būtent mano svajonių festivalyje – Sandanse“, – atsiėmusi apdovanojimą įspūdžiais dalijosi M. Kavtaradzė.

 

„Pirmieji filmo seansai visada ypatingi. Jautėmės labai gerai, patys dalyvavome kiekvienoje peržiūroje ir gavome daug meilės, gražių žiūrovų atsiliepimų. Įdomu tai, kad kaskart labai skyrėsi jų klausimai – žmonės filmą priima tikrai plačiai ir įvairiai, kiekvienas sau iš jo pasiima vis kažką kito. Bet viena tema kartojosi po kiekvieno seanso – žiūrovai labai gyrė aktorius. Nebuvo pokalbio, kad nebūtų paminėta puiki vaidyba“, – šypsosi režisierė, į festivalį vykusi kartu su pagrindiniais aktoriais Greta Grinevičiūte ir Kęstučiu Cicėnu bei prodiusere Marija Razgute („M–Films“).

 

„Akimirksniu tampa klasika“

 

„Kavtaradzė sukūrė tokią subtilią meilės istoriją, kad ji tiesiog akimirksniu tampa klasika. Kruopščiai ištyrinėjusi aseksualumą, vedama pagarbos nestandartiniams santykiams, ji abu pagrindinius veikėjus susluoksniavo jų kiekvieno savaip skirtingais būdais. <…> Nenuginčijama Grinevičiūtės ir Cicėno chemija veikia kerinčiai. Tai akimirksniu įtraukia ir pasiima į kelionę po jų romaną ekrane. <…> Įspūdinga kinematografija ir stiprus garso takelis papildo ir taip stiprų filmą ir paverčia jį visišku lietuviško kino laimėjimu. „Slow“ nėra įprasta romantinė drama – filmas išsiskiria iš kitų, įnešdamas pokytį šiame atsinaujinimo trokštančiame subžanre. 2021-ųjų „Blogiausias žmogus pasaulyje“ ir „Slow“ būtų tobulas duetas“, – recenzijoje filmui pagyrų negailėjo „into:screens“.

 

„Panašu, kad „Slow“ norės parodyti nemažai festivalių. Tačiau svarbiausia, kad šis filmas gali Kavtaradzę įtvirtinti kaip dėmesio vertą vardą, o taip pat jis gali turėti didelę įtaką dviejų nuostabių pagrindinių vaidmenų atlikėjų – naujokų Gretos Grinevičiūtės ir Kęstučio Cicėno – karjeroms. <…> Nei Grinevičiūtės, nei Cicėno filmografijos nėra gausios, tačiau jie prikaustančiai atlieka savo vaidmenis ir tai jiems turėtų padėti įsitvirtinti ne vien Baltijos šalyse“, – „The Film Verdict“ apžvalgoje rašė Boyd van Hoeij.

 

„Stulbina G. Grinevičiūtės ir K. Cicėno duetas“

 

„Galimybė žiūrėti, kaip puikūs aktoriai – tokie kaip Grinevičiūtė ir Cicėnas – juda vienas aplink kitą, yra tai, dėl ko mes vaikštome į kiną. O svarbiausia, kad jie praeityje palieka visus puikių meilės istorijų skiriamuosius bruožus. Kavtaradzės pateikiamas naujas požiūris į meilės istoriją yra ypatingas. <…> jos talentas atskleisti šių santykių niuansus yra tai, kas filmą „Slow“ iškart paverčia svarbiu pasaulinio kino kūriniu“, – filmu žavėjosi Alan French, „Sunshine State Cineplex“.

 

„Filme stulbina Gretos Grinevičiūtės ir Kęstučio Cicėno duetas – jie maksimaliai autentiškai perteikia sudėtingus savo personažų charakterius. <…> Jie mus priverčia pajusti tą magnetinę trauką, kurią jų personažai jaučia vienas kitam, todėl sunku neįsimylėti šių netobulų žmogiškųjų būtybių“, – įspūdžiais dalijasi Akash Deshpande, „High on Films“.

 

„Nuo pat pradžių esame Elenos ir Dovydo santykių liudininkai, patiriame jų pakilimus ir nuosmukius. Tai leidžia scenaristės ir režisierės Marijos Kavtaradzės dramą pajusti neįtikėtinai intymiai. „Slow“ – tai įtikinama meditacija apie šiuolaikinį romaną“, – rašė Rob Aldam, „Backseat Mafia“.

 

Lietuvoje filmas pasirodys rudenį

 

Meilės dramoje „Tu man nieko neprimeni“ (angl. „Slow“) šiuolaikinio šokio šokėja Elena sutinka Dovydą – gestų kalbos vertėją, paskirtą vertėjauti jos rengiamose pamokose negirdintiems jaunuoliams. Judviejų ryšys – staigus, dinamiškas, betarpiškas ir, nepaisant kasdienybės trukdžių, jie artėja vienas prie kito – platoniškas santykis virsta romantiniu. Tačiau jiems susipinant vis glaudžiau, kartu tampa vis sudėtingiau aukotis ir ieškoti kompromisų – kiekvienas yra priverstas ieškoti savo dosnumo kitam ribų.

 

Filmo „Tu man nieko neprimeni“ (angl. „Slow“) režisierė Marija Kavtaradzė taip pat yra ir jo scenarijaus autorė, filmo operatorius: Laurynas Bareiša, dailininkė: Sigita Šimkūnaitė, prodiuserė: Marija Razgutė. Filmo gamybą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, jis kuriamas bendra gamyba su Švedija ir Ispanija. Filmą „Tu man nieko neprimeni“ (angl. „Slow“) Lietuvoje bus galima išvysti šį rudenį. Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=nlwnNv6SqfU

 

Šis filmas – antrasis Marijos Kavtaradzės pilnametražis darbas. Jos pirmojo kūrinio „Išgyventi vasarą“ (2018 m.) tarptautinė premjera įvyko Toronto kino festivalyje, o vėliau, pelnęs pripažinimą ir namie, filmas apkeliavo daugybę tarptautinių festivalių, pelnė publikos ir žiuri apdovanojimų, jo rodymo teises įsigijo Italijos, Latvijos, Albanijos, Slovėnijos bei kitų šalių televizijos, taip pat Jungtinės Karalystės ir JAV namų kino platformos.

 

 

Apie „M–Films“

 

2008 m. įkurta kino gamybos kompanija „M–Films“ prodiusuoja vaidybinius bei animacinius filmus, kurie sėkmingai pristatomi svarbiuose tarptautiniuose kino festivaliuose, ne vienas jų apdovanotas Nacionaliniais Lietuvos kino apdovanojimais bei „Sidabrinėmis gervėmis”. Kompanija prodiusuoja jaunosios kartos Lietuvos režisierių – Marijos Kavtaradzės („Išgyventi vasarą“, „Tu man nieko neprimeni“), Andriaus Blaževičiaus („Šventasis“, „Bėgikė“), Karolio Kaupinio („Nova Lituania“), Vytauto Katkaus („Uogos“) – filmus, o taip pat dirba su tarptautinės bendros gamybos projektais.

Šiandien vidurio Prancūzija tapo tarptautinės trumpametražių filmų kino industrijos dėmesio centru – čia prasidėjo kasmetinė Klermono-Ferano trumpųjų filmų mugė. Į 38-ąjį kartą rengiamą mugę šiemet sugrįžo virš 40 pasaulio šalių, pristatančių savo nacionalines kino industrijas. Nuo 2013 metų Lietuvą šiame renginyje atstovauja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ kartu su Lietuvos kino centru.

 

Didžiausiu pasaulyje tarptautiniu trumpųjų filmų industrijos renginiu laikoma Klermono-Ferano mugė kasmet sukviečia per 4000 kino industrijos profesionalų iš viso pasaulio. Vienuoliktus metus iš eilės mugėje veikia nacionalinis lietuviškų trumpametražių filmų stendas, kuris nuo  2022 metų įrengtas jungtiniame stende pavadinimu „Baltic Shorts“. Kasmet stende lankytojams pristatomi naujausi lietuviški trumpametražiai projektai ir ką tik baigti filmai, pristatomos bendros filmų gamybos galimybės, dalyvaujama tarptautinių trumpųjų filmų asociacijų „Short Circuit“ ir „Short Film Conference“ generalinėse asamblėjose. Taip pat mugės lankytojai supažindinami ir su Baltijos regione vykstančiais trumpametražio kino renginiais, tarp kurių – „Lithuanian Shorts“ agentūros organizuojamas Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis, Baltijos šalių trumpųjų filmų projektų pristatymo renginys „Baltic Pitching Forum“, scenarijų vystymo rezidencija „Baltic Shorts Residency“ ir kiti.

 

Klermono-Ferano trumpųjų filmų mugė yra vieno reikšmingiausio pasaulyje tarptautinio trumpųjų filmų festivalio – Klermono-Ferano – dalis. Šiemet tarp 78 festivalio konkursinėje programoje dalyvaujančių filmų ir lietuvių kino kūrėjų darbas – trumpametražis filmas „Uogos“ (rež. Vytautas Katkus, prod. Marija Razgutė), kurio premjera 2022 metais įvyko Kanų kino festivalyje.

 

Tradiciškai mugės metu išskirtinai tik jos dalyviams pristatomi naujausi lietuviški trumpametražiai filmai, turintys tarptautinės sklaidos potencialo ir šiuo metu ieškantys platintojų ar festivalių premjeroms. Šiandien, sausio 30 d., įvyks specialus Baltijos šalių trumpųjų filmų programos „Baltic Shorts 2023“ seansas.  Programoje – 2 lietuviški trumpametražiai filmai, atskleidžiantys unikalų Lietuvos kino kūrėjų braižą bei šviežią požiūrį į šių dienų aktualijas: režisierės Eglės Razumaitės vaidybinis filmas „Krytis“ (prod. Natalija Butylkina) ir animacijos kūrėjų Antano Skučo ir Juliaus Zubavičiaus bendras darbas „Planetos ir robotai“ (prod. Antanas Skučas).

 

Tą pačią dieną vyks virtualios trumpametražių filmų platformos „T-Port“ inicijuota Europos kino talentų projektų pristatymo sesija „Talent Connection“, į kurią atrinkta lietuvė animacijos kūrėja Eglė Davidavičė. Šios sesijos metu E. Davidavičė pristatys naujausią bendros gamybos su Prancūzija trumpametražio filmo projektą „Ta, kuri žino“ (prod. Agnė Adomėnė).

 

Rytoj, sausio 31 d. mugėje vyks Europos trumpametražių filmų koprodukcijos forumas „Euro Connection”, kuriame bus pristatomas Lietuvoje rengiamo „Baltic Pitching Forum“ 2022-ųjų nugalėtojas – projektas „El Baño“ (rež. Sushant Bhat, Ragne Mandri, Estija). Projektas bus pristatytas kartu su 13 Europos kino kūrėjų naujausiais animaciniais ir vaidybiniais darbais. Pagrindinis dalyvavimo „Euro Connection“ tikslas – užsienio koprodiuserių, kūrybinių partnerių ir finansuotojų paieška. Vilniuje dešimtus metus vykstantis „Baltic Pitching Forum“ yra oficialus minėto koprodukcijos forumo partneris, kurio pagalba projektai iš Baltijos šalių pakviečiami dalyvauti į „Euro Connection“. Šiais metais į šį forumą pakviesta ir lietuvių prodiuserė Justė Michailinaitė, kuri kartu su šešiais Europos trumpametražio kino gamyboje aktyviai veikančiais prodiuseriais dalyavaus „Producers Focus“ programoje, kurios tikslas – suteikti prodiuseriams galimybę atrasti naujus projektus ir talentus.

 

Dar vieno išskirtinio kvietimo sulaukė „Lithuanian Shorts“ agentūros vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė: pirmą kartą mugės organizatoriai pakvietė Lietuvos atstovę į filmų pirkėjų prezentacijų programą „Buyers Presentations“ reprezentuoti lietuviškos televizijos – nacionalinio transliuotojo LRT. Nuo 2022 m. LRT pradėjus rodyti trumpametražius filmus iš viso pasaulio cikle „Trumpas kinas“, mugė atkreipė dėmesį į tai kaip į gerąjį ir kol kas vienintelį Baltijos šalyse trumpųjų filmų rodymo televizijos eteryje pavyzdį. Šiais metais minėtoje programoje prezentacijas skaitys atstovai tokių tarptautinių televizijų ir virtualių platformų kaip „Netflix“, „ARTE“, „CANAL+“, „Yle TV“, „Vimeo“, „MUBI“, „Amazon Studio“ ir kt.

 

Kasmet prieš mugės pradžią lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ pristato naujausių filmų katalogą „Lithuanian Shorts 2022-2023“. Šiais metais virtualiame kataloge galima rasti daugiau 35 lietuvių kino kūrėjų darbus: dalis jų baigti ir festivalių kelionėms pasirengę trumpieji filmai, o kita dalis – baigiamųjų darbų etape esantys filmų projektai. Nuo 2012 metų leidžiamas „Lithuanian Shorts“ katalogas yra vienas pagrindinių leidinių Lietuvoje, pristatantis lietuviško trumpametražio kino kūrėjus ir populiarinantis jų naujausius filmus. Kasmet šis katalogas platinamas užsienio kino festivaliuose ir mugėse besilankantiems kino industrijos atstovams – filmų pardavimų agentams, platintojams, prodiuseriams, festivalių, televizijų, namų kino platformų programų sudarytojams.

 

Jungtinį „Baltic Shorts“ stendą ir jo veiklas rengia „Lithuanian Shorts“ kartu su Rygos tarptautiniu trumpųjų filmų festivaliu 2ANNAS, Rygos tarptautiniu kino festivaliu, Latvijos animacijos asociacija bei tarptautiniu trumpametražių filmų ir animacijos festivaliu „PÖFF Shorts“. Pagrindinis Lietuvos prisistatymo Klermono-Ferano trumpametražių filmų mugėje rėmėjas – Lietuvos kino centrasSvarbiausioje trumpametražių filmų mugėje Klermone-Ferane – lietuviško kino pristatymas

Sekmadienio vakarą įvyko iškilminga 16-ojo Vilniaus trumpųjų filmų festivalio apdovanojimų ceremonija, kurios metu tarptautinė žiuri paskelbė geriausius šių metų festivalio filmus. Konkursinėse programose šiemet varžėsi net 41 trumpasis filmas iš Lietuvos ir viso pasaulio. Sausio 23-24 dienomis platų festivalio repertuarą papildys specialioji nugalėtojų programa, sudaryta vien iš festivalio apdovanojimuose laurus pelniusių filmų. Šią programą bus galima pamatyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kino teatruose.

 

Kaip ir kasmet, tarptautinė žiuri festivalio metu žiūrėjo konkursines programas ir sekmadienio vakarą paskelbė, kas tapo laureatais – išrinkti geriausi tarptautinės ir nacionalinės konkursinių programų filmai, o vienas filmas pelnė pagrindinį prizą – festivalio Grand Prix, kurį įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė. Prizą nacionalinės konkursinės programos geriausiam trumpametražiui filmui įsteigė asociacija „Latga“.

 

Filmus vertino kompetentinga ir gausią patirtį kino industrijoje sukaupusi žiuri, sudaryta tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio ekspertų. Šiemet komisijoje – kuratorius bei festivalių kino programų sudarytojas iš Pietų Korėjos Sanghoon Lee, operatorė Laura Aliukonytė, bei moldavų režisierė Olga Lucovnicova.

 

Vilniaus trumpųjų filmų festivalio geriausieji

 

Festivalio „Grand Prix“ apdovanojimą pelnė dokumentinis JAV režisieriaus Jay Rosenblatt filmas „Kaip matuoti metus?“, kuriame stebime kaip tėvas 16 metų kasmet filmuoja dukrą per jos gimtadienį, užduodamas tuos pačius klausimus.

 

„Tai labai jaudinantis ir unikalus filmas, pranokstantis asmeniškumą ir tampantis universaliu kelionės į pilnametystę ir švelnių, bet sudėtingų tėvo ir dukters santykių bei jų vystymosi bėgant laikui, portretu“, – įteikdami pagrindinį festivalio apdovanojimą sakė žiuri nariai.

 

Tarptautinės konkursinės programos geriausiu filmu pripažintas Suomijos režisieriaus Teppo Airaksinen vaidybinis filmas „Marška“. Jame vaizduojama dešimtmetės Marjos kelionė parnešti pieno mažajam broliukui. Kelyje jai tenka įveikti ir ploną ledą, ir daug didesnį pavojų. „Šviesus filmas apie didžiąją prarastos karo metu vaikystės dramą. Kai maža mergaitė tampa heroje ir kovotoja už savo šeimą, ant pečių užsidėdama sunkią ir užgožiančią atsakomybės naštą, kuri mums primena apie daugelio šiomis dienomis karo apsuptų vaikų realybę“, – dalijosi žiuri.

 

Specialiojo žiuri tarptautinės konkursinės programos paminėjimo šiemet nusipelnė Prancūzijos režisierių Adam Sillard, Gabrielle Selnet, Chloé Farr animacinis filmas „Lik sveikas, Žeromai!”, kuriame filmo veikėjas Žeromas po mirties klajoja po spalvingą siurrealistinį rojų, ieškodamas savo žmonos Marilinos. „Filmo režisieriai pasitelkia animacijos kalbą, plėsdami mūsų realybės sampratą ir meta iššūkį pomirtinio gyvenimo stereotipams.“, – teigė žiuri nariai.

 

Geriausiu nacionalinės konkursinės programos filmu buvo pripažintas filmas „Motinos“, kurio režisierė – Birutė Kapustinskaitė. Filmo veikėja Aldona – vieniša motina, kurios vienturtė dukra pati netrukus taps mama. Kai dukra atvažiuoja jos aplankyti, Aldona stengiasi parodyti rūpestį, tačiau nejučia pradeda ją kontroliuoti ir peržengia ribą. „Režisierė pasineria į skirtingų kartų santykių peripetijas, atskleisdama jų grožį ir sunkumus. Juokingos ir kasdienės situacijos mus veda pro šią universalią temą su šmaikštumu ir lengvumu“, – apie lietuvės režisierės trumpąjį filmą sakė komisija.

 

Vienas nacionalinės konkursinės programos filmas taip pat buvo įvertintas specialiuoju žiuri paminėjimu. Jo sulaukė režisieriaus Arno Balčiūno vaidybinis filmas „Blausos“, kuriame stebime kaip kalbus „Bolt“ vairuotojas važinėja naktinėmis gatvėmis ir į jo automobilį įsėda apatiška mergina. Pokalbis tarp jų sunkiai rezgasi, kol ji paprašo sustoti miegamajame rajone, ketindama kai kam atkeršyti. Pasak festivalio žiuri, „filme režisierius sukuria dramatinę įtampą ir tamsa tampa durimis į nežinomybę, o pabaiga paliekama mūsų vaizduotės interpretacijoms“.

 

Visi šie filmai bus rodomi Vilniaus trumpųjų filmų festivalio nugalėtojų programoje, kurią, kaip ir visą festivalio repertuarą, žiūrovai galės pamatyti iki sausio 24 d. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

 

Informacija, bilietai ir pilna festivalio programa: www.filmshorts.lt

 

Festivalio pagrindinis rėmėjas: Lietuvos kino centras. Instituciniai partneriai: Vilniaus miesto savivaldybė, audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos kultūros institutas, asociacija LATGA, ES programos „Kūrybiška Europa“ Media biuras Lietuvoje. Festivalio informacinis partneris – LRT. Festivalis – Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos dalis. Festivalį organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.