„Knyga+kinas“ kviečia rinkti filmų scenarijams tinkamus literatūrinius kūrinius

„Knyga+kinas“ – iniciatyva, burianti rašytojus, knygų leidėjus bei kino režisierius, scenarijaus autorius ir prodiuserius. Renginys rengiamas jau ketvirtus metus – leidyklos kviečiamos pristatyti kinematografiškas lietuvių autorių knygas, kurios galėtų tapti kino filmų scenarijais. Atrinkti kūriniai kino prodiuseriams ir režisieriams bus pristatomi vasario mėnesį vyksiančios Vilniaus knygų mugės metu. Kino industrijos atstovai galės nuspręsti ar pasirinktų kūrinių siužeto vingius ateityje žiūrovai išvys didžiuosiuose ekranuose.

 

Projektą įgyvendinti Lietuvoje sumanyta dar 2019 m., siekiant glaudesnio ryšio tarp lietuvių rašytojų bei kino režisierių ir prodiuserių. Panašaus formato renginiai organizuojami ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Kanų kino festivalio metu, jau ne vienerius metus pristatoma prancūzų literatūra. 

 

„Labai daug kino juostų yra paremtos knygomis – literatūra dažnai tampa svarbiu įkvėpimo šaltiniu“, – teigia renginio organizatorė, prodiuserė Živilė Gallego. Anot jos, vertinant knygos kinematografiškumą, dėmesys kreipiamas į temos aktualumą, galimybę filmą įgyvendinti Lietuvoje, knygos siužetą. „Manau, kad svarbu, jog istorija įtrauktų, sujaudintų, nustebintų, ko nors išmokytų. Tiesa, mums labai svarbu ne tik pristatyti atrinktus kūrinius, bet ir skatinti bendradarbiavimą tarp literatūros bei kino pasaulių“.

 

Projekto metu Lietuvos leidyklos gali siūlyti 2022-aisiais išleistas ir ekranizacijai tinkančias lietuvių autorių knygas – romanus, noveles ar apysakas, skirtas įvairaus amžiaus skaitytojams. Leidyklos knygas gali siūlyti nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. sausio 9 d. užpildžius registracijos formą

 

Iš siūlomų knygų trijų profesionalų atrankos komisija išrinks labiausiai kino filmų scenarijams tinkamus kūrinius. Vasario pabaigoje vykstančios Vilniaus knygų mugės metu, jie bus pristatyti  kino industrijos atstovams – prodiuseriams, režisieriams bei scenaristams.

 

Ankstesniais metais kinematografiškiausių kūrinių sąraše atsidūrė J. Gaižausko knygos

„Dievas su šlepetėmis“ bei „Tigras, glostantis pėdas“, S. Šaltenio „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“, Tomo Mitkaus ir Raimondos Steiblytės grafinis romanas „Karo aviatoriai“, Dovilės Raustytės novelių knyga „Tobulų žmonių istorijos“ ir kt. kūriniai.

 

„Knyga+kinas“ renginį organizuoja „Fralita Films“, projekto partneriai Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, „Vilniaus kino biuras“,  Kūrybiškos Europos biuras Lietuvoje, projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.

 

Tarp Latvijos kino apdovanojimų nominantų – lietuviškos pavardės

Sausio mėnesį Lietuvos kino teatruose pasirodys Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos bendros gamybos vaidybinis ilgametražis filmas „Sausis“ (rež. Viesturs Kairišs), triumfavęs Latvijos nacionalinių kino apdovanojimų „Didysis Kristupas“ 2022 (lat. Lielais Kristaps) nominacijose bei Latvijos kandidatas į JAV kino meno ir mokslo akademijos „Oskaro“ apdovanojimą geriausio tarptautinio vaidybinio filmo kategorijoje.

 

 

1991-ųjų Rygoje ir Vilniuje sausio įvykių patirtimi paremta drama, jautriai atskleidžianti žmonių norą išsivaduoti iš sovietinės priespaudos, okupantų žiaurumą bei jaunatvišką drąsą, Latvijos nacionaliniuose kino apdovanojimuose buvo nominuota 12-koje kategorijų, iš kurių 2-ose minimi Lietuvos kino kūrėjai – garso režisierius Jonas Maksvytis ir kostiumų dailininkė Rūta Lečaitė.

 

„Kino aikštelėje jutau tą istorinę epochą, kurioje teko gyventi būnant to paties amžiaus kaip pagrindiniai filmo herojai“, – teigia filmo, kuriame susilieja režisieriaus asmeniniai išgyvenimai ir istorinė tema, garso režisierius Jonas Maskvytis.

 

Jam antrina ir filmo kostiumų dailininkė Rūta Lečaitė. „Šio filmo kostiumams skyriau ypatingą dėmesį, nes norėjau atspindėti ir 1991 m. jaunimo, kovojančio už šalies nepriklausomybę, vidinę laisvę. Myliu savo darbą. Malonu, kad buvau pastebėta.“

 

Latvijos nacionalinių kino apdovanojimų „Didysis Kristupas“ laureatai bus paskelbti vasario mėnesį. Beje, tai antrasis režisieriaus Viesturs Kairišs vaidybinis filmas, triumfuojantis šalies nacionaliniuose kino apdovanojimuose. Jo režisuotas filmas „Miestas prie upės“ 2021 m. buvo įvertintas 15-oje kategorijų.

 

Filmas „Sausis“ pasakoja apie devyniolikmečio Jazio, svajojančio kurti kiną, gyvenimo virsmą chaosu, kai jis įtraukiamas į taikius žmonių protestus prieš sovietų armijos mėginimą perimti valdžią jo šalyje.

 

„Sausis“ – autobiografiškas žvilgsnis į dešimtojo dešimtmečio pradžios politinę suirutę, pakeitusią buvusios Sovietų Sąjungos žmonių gyvenimus. Jazis (aktorius Karlis Arnolds Avots) ir jo draugai Ana (aktorė Alise Dzene) ir Zepas (aktorius Sandis Runge) – būsimieji kino kūrėjai, svajojantys statyti filmus ir skubantys mėgautis jaunystės laisve, tačiau regiono politinės sistemos žlugimas sugriauna jų planus, šeimos ryšius ir draugystę. Asmeninis dalyvavimas taikiame pasipriešinime statant barikadas ir gyvus skydus tampa lemiamu jų brandos momentu.

 

„Aš esu tos kartos žmogus, brendau Sąjūdžio ir Sausio 13-osios įvykių sūkuryje. Todėl filmo siužetas yra tarsi išgyventas. Aš pats buvau tokio amžiaus kaip pagrindinis veikėjas Jazis, kuomet dalyvavau gyvų žmonių užtvaroje, ginant Televizijos bokštą. Man labai sava bei artima ir ta filmo scena, kurioje Jazis su draugais bando kurti klipą, nes jaunystėje su savo bičiuliais susibūrėme į muzikinę grupę „Skylė“, – apie filmą kalba prodiuseris Lietuvoje Kęstutis Drazdauskas.

 

Filme taip pat vaidina žinomas lietuvių aktorius Aleksas Kazanavičius.

Filmo „Sausis“ pasaulinė premjera įvyko 2022 m. birželį prestižiniame

JAV Tribekos kino festivalyje (Tribeca Film Festival), kuriame „Sausis“ buvo apdovanotas kaip geriausias užsienio filmas. Taip pat šis filmas dosniai apdovanotas tarptautiniame Romos kino festivalyje, kuriame pelnė net tris – geriausio filmo, geriausio režisieriaus ir geriausio aktorius apdovanojimus. Filmas neliko nepastebėtas ir Varšuvos kino festivalyje, iš kurio parsivežė geriausio režisieriaus apdovanojimą.

 

Filmo vystymą ir gamybą finansavo Latvijos nacionalinis kino centras, Latvijos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, Europos Tarybos fondas „Eurimages“, Lenkijos kino institutas.

 

Kino teatruose nuo sausio 13 d.

 

Bendras lietuvių ir portugalų trumpasis filmas – Sandanso kino festivalyje

Daugiau nei 50 tarptautinių kino festivalių šiemet jau apkeliavęs ir apdovanojimų pelnęs bendras lietuvių ir portugalų kūrinys – režisierių David Doutel ir Vasco Sá trumpasis filmas „Garrano“ – sausį pasirodys prestižiniame Sandanso festivalyje JAV. Tai paaiškėjo antradienį vakare festivaliui paskelbus trumpųjų filmų programas – „Garrano“ bus rodomas animacinių filmų programoje.

 

„Pasirodyti Sandanso festivalio programoje, ko gero, yra kiekvieno kino kūrėjo svajonė, tad sunku ir išreikšti mūsų tarptautinės komandos džiaugsmą. Juo labiau, kad Sandansas – jau nebe pirmas šio filmo pasiekimas, jis tarsi vainikuoja itin sėkmingą „Garrano“ festivalinę kelionę“, – džiaugiasi viena iš šio trumpojo filmo prodiuserių Agnė Adomėnė („Art Shot“). Lietuvos žiūrovai „Garrano“ galės išvysti beveik tuo pat metu, kaip ir Sandanso festivalio žiūrovai – sausio 18-24 d. vyksiančiame Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje.

 

Sukurti šį filmą režisierius paskatino siekis apmąstyti plačiai paplitusią Portugalijos miškų problemą – nuolatinius gaisrus. Filme „Garrano“ arklys traukia sunkų krovinį saulės kaitroje, o  berniukas Joelis aptinka vyrą, besiruošiantį padegti mišką. Aliejinės ir skaitmeninės tapybos technika sukurtame 14-os minučių trukmės filme svarbų indėlį turėjo lietuvių komanda – čia buvo atlikta didelė dalis animacijos darbų, o kompozitorius Jonas Jurkūnas kūrė muziką.

 

„Tamsią pasakojimo atmosferą meistriškai apibrėžia šešėliški, liūdni, atgrasantys ir neviltį kurstantys muzikos garsai, kurie subtiliai, o kartais ir visai neapčiuopiamai paryškina esminius siužeto ir aplinkos momentus. Paprastas, minimalistinis ir esminis, bet ne įkyrus garso takelis – jautrus šios istorijos spalvoms, atspalviams ir niuansams, jis sušvelnina vaizdų galią, įtraukia dėmesį ir paneria į filmo nuotaiką“, – lietuvių kompozitoriaus indėlį filmui savo recenzijoje „Garrano: kai muzika tapo drobę“ pabrėžia Alessandra Mazza.

 

„Tai mūsų pirmasis bendras darbas su pačių režisierių įkurta studija „BAP Animation“. 2018-aisiais teko būti Anesi animacijos festivalio žiuri nare ir tąkart mane sužavėjo ankstesnis David Doutel ir Vasco Sá filmas „Agouro“ – jo istorija, kinematografinė kalba, grafinis stilius. Tad jau tada pradėjome bendradarbiauti kuriant kitą filmą – esame panašūs ir savo animacijos studijų dydžiu, ir kuriamais projektais, tad iškart atradome bendrą kalbą“, – apie bendradarbiavimo pradžią pasakoja prodiuserė A. Adomėnė.

 

Šiemet birželį svarbiausiame animacijos festivalyje Anesi pristatytas filmas „Garrano“ jau apkeliavo daugiau nei 50 kino festivalių visame pasaulyje. Salonikų animacijos festivalyje (Graikija) „Garrano“ pelnė pagrindinį geriausio filmo prizą, „AJAYU“ animacijos festivalyje (Peru) – pagrindinį žiuri prizą, „Curtas Vila do Conde“ festivalyje (Portugalija) – žiūrovų apdovanojimą, „Anilogue“ animacijos festivalyje (Vengrija) – specialų žiuri prizą ir kt.

 

Filmą „Garrano“ prodiusuoja lietuviai „Art Shot“ kartu su portugalų animacijos studija „BAP Animation“. FIlmą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.

 

Apie „Art Shot“

 

2012 metais įkurta animacijos gamybos kompanija „Art Shot“ prodiusuoja animacinius filmus vaikams ir suaugusiems. Jie sėkmingai pristatomi tarptautiniuose kino festivaliuose, yra pelnę apdovanojimų užsienyje ir Lietuvoje.

Būsimasis V. Katkaus filmas pelnė „Artekino“ prizą Prancūzijoje

Šią savaitę lietuvių režisierius Vytautas Katkus savo būsimo filmo „Svečias“ (angl. „The Visitor“) projektą pristatinėjo Les Arcs festivalio (Prancūzija) metu vykusioje itin svarbioje koprodukcijos mugėje. Būsimasis filmas ne tik sulaukė didelio potencialių tarptautinių partnerių susidomėjimo, bet ir grįžo su pagrindiniu prizu – „Artekino“ apdovanojimu.

 

„2022-ųjų metų tarptautiniu „ArteKino“ prizu norime palaikyti pirmąjį ilgametražį filmą režisieriaus, kuris laviruoja tarp vaidybinio ir dokumentinio filmavimo stiliaus, socialinio realizmo ir fantastinės poezijos – šį subtilų balansą jis jau meistriškai pademonstravo savo trumpuosiuose filmuose“, – įteikdamas apdovanojimą sakė „ArteKino“ fondo prezidentas ir „Arte France Cinéma“ generalinis direktorius Rémi Burah.

 

„Mūsų prisistatymas šiame itin svarbiame industrijos renginyje išties pateisino mūsų lūkesčius ir nudžiugino ne vien pagrindiniu apdovanojimu. Būsimo V. Katkaus filmo projektas sulaukė daugiausiai industrijos dėmesio iš visų 18-os atrinktų dalyvauti šioje mugėje. Pagal taisykles, šiame renginyje kiekvienam projektui yra skiriamas baigtinis susitikimų su galimais partneriais skaičius, į kurį mes nebetilpome – tarptautinių kino industrijos žaidėjų užklausų susitikti pasikalbėti apie filmą turėjome daugiau, nei galėjome įgyvendinti“, – pasakoja filmo prodiuserė Marija Razgutė („M–Films“). Ji kartu su režisieriumi Vytautu Katkumi ir prodiusere Brigita Beniušyte mugėje pristatė filmo projektą ir mezgė partnerystes.

 

„Mugėje susitikome su vienais svarbiausių tarptautiniu mastu dirbančiais pardavimų agentais ir prodiuseriais iš Prancūzijos, Graikijos, Šveicarijos, Belgijos, Italijos, Lenkijos, Vokietijos, Ispanijos, taip pat su „ARTE“ televizija. Su potencialiais partneriais kalbėjomės dėl galimo filmo koprodiusavimo ir pardavimų galimybių – regis, po sėkmingo V. Katkaus trumpametražio filmo „Uogos“ prisistatymo Kanų kino festivalyje, industrija ypatingai laukia jo pirmojo pilnametražio filmo“, – atskleidža M. Razgutė.

 

Būsimasis V. Katkaus filmas „Svečias“ tarptautinėje kino industrijoje pasižymi jau ne pirmą kartą – šio filmo projektas metų pradžioje buvo atrinktas dalyvauti Kanų „Kritikų savaitės“ režisieriams skirtoje „Next Step“ programoje, kur taip pat buvo apdovanotas kaip geriausias projektas. Filmą planuojama išleisti 2025-aisiais.

 

Vytautas Katkus iki šiol yra sukūręs tris trumpo metro filmus, o paskutinis jo kūrinys „Uogos“ tapo pirmuoju lietuvišku filmu, rodytu pagrindinėje Kanų kino festivalio trumpametražių filmų programoje. Šis filmas Kanų kino festivalio teikimu buvo deleguotas atstovauti festivalį Europos kino akademijos apdovanojimuose (EFA) ir pateko į trumpąjį kandidatų sąrašą. Nuo pasaulinės premjeros Kanuose, „Uogos“ aktyviai keliauja po kino festivalius ir juose laimi pagrindinius prizus: vien per pirmuosius šešis rodymo mėnesius filmas apkeliavo net 29 tarptautinius festivalius.

 

 

Apie „M–Films“

 

2008 m. įkurta kino gamybos kompanija „M–Films“ prodiusuoja vaidybinius bei animacinius filmus, kurie sėkmingai pristatomi svarbiuose tarptautiniuose kino festivaliuose, ne vienas jų apdovanotas Nacionaliniais Lietuvos kino apdovanojimais bei „Sidabrinėmis gervėmis”. Kompanija prodiusuoja jaunosios kartos Lietuvos režisierių – Marijos Kavtaradzės („Išgyventi vasarą“, „Tu man nieko neprimeni“), Andriaus Blaževičiaus („Šventasis“, „Bėgikė“), Karolio Kaupinio („Nova Lituania“), Vytauto Katkaus („Uogos“) – filmus, o taip pat dirba su tarptautinės bendros gamybos projektais.