Mėnuo: 2022 gruodžio

Sausio 18-24 dienomis vyksiančio 16-ojo Vilniaus trumpųjų filmų festivalio žiūrovai išvys trisdešimt ryškiausių užsienio kūrėjų filmų iš dvidešimt penkių pasaulio šalių, kurie varžysis pagal temas suskirstytose šešiose tarptautinėse konkursinėse programose. Filmus vertins kompetentinga ir gausią patirtį skirtingose kino industrijos srityse sukaupusi žiuri, sudaryta tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio ekspertų.

 

Tarptautinių konkursinių programų repertuare – tiek pasaulinį pripažinimą pelniusių režisierių darbai, tiek dar plačiosios auditorijos neatrastų kūrėjų filmai, tad savo favoritus atras tiek užkietėję sinefilai, tiek lengvesnio kino mėgėjai.

 

Kiekvienos iš festivalio tarptautinių konkursinių programų pavadinimas atspindi filmus jungiančias temas. Programoje „Scenos iš šeimyninio gyvenimo“ analizuojami tėvų ir vaikų santykiai, kurie, kaip žinia, retai kada būna tobuli. Keturi programos filmai pasiūlys visą spektrą skirtingų emocijų – nuo besąlygiškos meilės, švelnumo, žaismingumo iki liūdesio ar humoro.

 

Antroji programa „Pavojingas ruožas“ žiūrovus pakvies pasimėgauti itin plačios geografijos filmais ir pakeliauti po Aziją, Afriką, abi Amerikas bei Europą. Pastebėsime, kad visuose žemynuose kažkas „ne taip“. Filmų personažai atsiduria tiek fiziškai, tiek emociškai pavojingose zonose, kur susiduria su vidiniais ar istoriniais demonais, abejingumu, karais.

 

Programoje „Artumo beieškant“ – žmogaus bendruomeniškumo poreikis. Kiekvienam iš mūsų reikia kito. Nebent žmogų kiti gąsdina, nebent žmonės atsibodo, arba jei žmogaus, kurio taip reikia, tiesiog nebėra. Penki filmai prabils apie tai, kokios sudėtingos, nejaukios ir juokingos gali būti artumo paieškos.

 

Programą „Sekretai“ sudaro filmai, kviečiantys pasivaikščioti atminties užkaboriais: nuo gilyn nugramzdintų asmeninių prisiminimų iki sudėtingų istorijos puslapių ir atminties ritualų. Tik ar atmintimi visada galime pasitikėti? Kurias praeitis iš tiesų išgyvenome, o kurias – tik įsivaizdavome? Šiuos ir kitus klausimus iškels penki trumpieji programos filmai.

 

Visi priklausome kokiai nors genčiai, kurios nerašytos taisyklės įaugusios mums į kraują. Bet kas atsitinka, kai šios taisyklės pradeda kelti daugiau klausimų nei duoti atsakymų? Kaip elgtis, kai patriarchalinėje, tradicijų varžomoje visuomenėje darosi vis sunkiau pritapti? Penktojoje tarptautinėje konkursinėje programoje „Genties taisyklės“ sufleruojami alternatyvūs scenarijai – galima stoti į konfrontaciją ar slėpti savo tikrąją tapatybę, tačiau kartais laužyti taisykles tiesiog būtina. Čia išvysime nuo dujų balionais prekiaujančios krikštamotės ar futbolo žaidynių iki atvirų pokalbių su artimaisiais.

 

Šeštosios programos „Galvą į sieną“ dėmesio centre – neišvengiami konfliktai, nuo juokingų nesutarimų su kaimynais iki protestų už šalies laisvę ir demokratiją. Praeityje užfiksuoti vaizdai, peržvelgti iš naujo, žiūrovams pradeda pasakoti visai kitą naratyvą. Kambarys Berlyno bute pavirsta į protestuotojų prieš Lukašenką kankinimo vienutę, kurioje rekonstruojami įvykiai leidžia suprasti sisteminį susidorojimą su nekaltais žmonėmis. Mirties šokis už laisvę, gaisras miške ir sudžiūvusios gėlės sode, už kurias, pasirodo, nėra taip lengva atleisti – visa tai šios programos trumpuosiuose filmuose.

 

16-ojo Vilniaus trumpųjų filmų festivalio konkursines programas sudarė režisierius, scenaristas ir edukatorius Andrius Blaževičius, kino kritikė, kuratorė ir leidėja Monika Gimbutaitė bei kino kritikė, žurnalistė Ieva Šukytė. Konkursinių programų atrankos asistentai – režisierė, žurnalistė Jorė Janavičiūtė, scenaristė ir režisierė Benita Paplauskaitė bei scenaristas Jonas Rokas.

 

Festivalio žiuri sudarys kino industrijos ekspertai iš Pietų Korėjos, Lietuvos ir Moldovos

 

Kaip ir kasmet, festivalio metu tarptautinė žiuri vertins konkursines programas ir paskelbs, kas tapo laureatais – bus renkami geriausi tarptautinės ir nacionalinės konkursinių programų filmai bei vienas filmas pelnys pagrindinį prizą – festivalio Grand Prix. Šiemet komisijoje – kuratorius bei festivalių kino programų sudarytojas iš Pietų Korėjos Sanghoon Lee, operatorė Laura Aliukonytė, bei moldavų režisierė Olga Lucovnicova.

 

Žiuri narių patirtis – išties įvairialypė. Svečias iš labiausiai nuo Lietuvos nutolusio geografinio taško artėjančiame festivalyje – Sanghoon Lee – nuo 2011 m. dirbo Busano tarptautinio trumpametražių filmų festivalio kuratoriumi, o 2018 m. buvo paskirtas programos sudarymo vadovu. 2006–2008 m. Sanghoon Lee užėmė vyriausiojo programos sudarytojo Korėjos kino festivalyje Paryžiuje pareigas. Sanghoon Lee yra įgijęs literatūros daktaro laipsnį ir dėsto Čonnamo nacionaliniame universitete Pietų Korėjoje, kur specializuojasi kine ir prancūzų kultūroje.

 

Laura Aliukonytė studijavo bakalauro bei magistro vaizdo operatoriaus studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, aktyviai dirba vietinėje bei užsienio filmų bei reklamos industrijoje. L. Aliukonytė yra Lietuvos kino operatorių asociacijos narė, asociacijos 2021-ųjų apdovanojimuose nominuota „Gilei”. 2022 metų vasarą ji pabaigė filmuoti antrąjį savo ilgametražį filmą kartu su režisieriumi Justinu Krisiūnu.

 

Trečioji žiuri narė Olga Lucovnicova – Belgijoje gyvenanti dokumentinių filmų režisierė. Jos naujausias filmas „Dėdė Tudoras“ buvo parodytas daugiau kaip 50-yje festivalių visame pasaulyje ir pelnė 35 apdovanojimus – nuo Berlinalės „Auksinio lokio“, Europos kino akademijos apdovanojimo, „Festival dei Popoli“ prizo už geriausią trumpametražį filmą, ar „Astra“ kino festivalio prizo už geriausią režisūrą, iki „ZagrebDox“ festivalio „Big Stamp“ apdovanojimo ir pagrindinio Vilniaus trumpųjų filmų festivalio prizo bei daugelio kitų. Šiuo metu Olga siekia medijų mokslų daktaro laipsnio Belgijoje, Leveno katalikiškajame universitete.

Tarptautinių konkursinių programų filmai:

1. Atsiminimai iš Rytų fronto / Memories from the Eastern Front, rež. Radu Jude, Adrian Cioflâncă, Rumunija
2. Benamis / Bergie, rež. Dian Weys, Pietų Afrikos Respublika
3. Bestija / Bestia, rež. Hugo Covarrubias, Čilė
4. Dervudo mirties spąstai / Deerwoods Deathtrap, rež. James P. Gannon, JAV
5. Dujų fėja / Tank Fairy, rež. Erich Rettstadt, Taivanas, JAV
6. Garrano / Garrano, rež. David Doutel, Vasco Sá, Portugalija, Lietuva
7. Kaip pamatuoti metus? / How Do You Measure a Year?, rež. Jay Rosenblatt, JAV
8. Kamuoliai / Balls, rež. Gorana Jovanovic, Serbija, Slovėnija
9. Kormoranas / The Cormorant, rež. Lubna Playoust, Prancūzija
10. Lik sveikas, Žeromai! / Goodbye Jerome!, rež. Adam Sillard, Gabrielle Selnet, Chloé Farr, Prancūzija
11. Marmurinė makaulė / Marblehead, rež. Kevin Walker, Jack Auen, JAV
12. Marška / The Blanket, rež. Teppo Airaksinen, Suomija
13. Mirties inscenizacija / Staging Death, rež. Jan Soldat, Austrija, Vokietija
14. Moune Ô / Moune Ô, rež. Maxime Jean-Baptiste, Belgija, Prancūzija, Gvinėjos Respublika
15. Paukštis pusiasalyje / Bird in the Peninsula, rež. Atsushi Wada, Prancūzija, Japonija
16. Pažvelk į mane / Will You Look at Me, rež. Shuli Huang, Kinija
17. Prie „Litl Vilio“ prieš tris dienas / At Little Wheelie 3 Days Ago, rež. Andrew Stephen Lee, JAV
18. Prieštankinių barikadų liturgija / Liturgy of Anti-tank Obstacles, rež. Dmytro Sukholytkyy-Sobchuk, Ukraina, JAV
19. Romantika / Romance, rež. Álvaro de Miguel, Ispanija
20. Sekmadieniais laikas teka keistai / Time Flows in Strange Ways on Sundays, rež. Giselle Lin, Singapūras
21. Sierra / Sierra, rež. Sander Joon, Estija
22. Sodininkystė / Horticulture, rež. Ćapin Silva, Kroatija
23. Su Flavijum / By Flávio, rež. Pedro Cabeleira, Portugalija, Prancūzija
24. Sukasi žemė / The Earth is Spinning, rež. Olena Kyrychenko, Ukraina
25. Ugnis prie ežero / Fire at the Lake, rež. Pierre Menahem, Prancūzija
26. Upės Senos ašaros / The Seine’s Tears, rež. Yanis Belaid, Eliott Benard, Nicolas Mayeur, Étienne Moulin, Hadrien Pinot, Lisa Vicente, Philippine Singer, Alice Letailleur, Prancūzija
27. Užtemimas / Noir Soleil, rež. Marie Larrivé, Prancūzija
28. Vadovėlis / Handbook, rež. Pavel Mozhar, Vokietija, Baltarusija
29. Žudančioji kalba / Murder Tongue, rež. Ali Sohail Jaura, Pakistanas
30. Žvaigždžių dulkintojai / Starfuckers, rež. Antonio Marziale, JAV

 

Nuolat pildoma festivalio programa ir daugiau informacijos: www.filmshorts.lt

 

Festivalio pagrindinis rėmėjas: Lietuvos kino centras. Instituciniai partneriai: Vilniaus miesto savivaldybė, audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos kultūros institutas, ES programos „Kūrybiška Europa“ Media biuras Lietuvoje. Festivalio informacinis partneris – LRT. Festivalis – Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos dalis.

 

Šią savaitę Vilniuje pradėtas filmuoti trumpametražis vaidybinis filmas visai šeimai „Paslaptis“. „Paslaptis“ – kalėdinis filmas apie dviejų mergaičių draugystę, augimą ir gebėjimą dovanoti. Filme jaučiama Kalėdų magija ir švenčių laukimo virpulys, tad filmuojama istorija bus įdomi tiek jaunam, tiek vyresniam žiūrovui.

 

Kūčių rytą pradinukės Julė ir Aida skuba į mokyklą, bet kelią pastoja piktas šuo. Mokyklą draugės pasiekia tik besibaigiant pamokai, kur klasiokai jau parašė laiškus Kalėdų Seneliui. Julės ir Aidos laiškai lieka neparašyti… Julė mato, kaip Aida per matematikos pamoką piešia svajonių lėlę, kurios, žinoma, jau nebegaus.

 

Scenarijaus autorė ir filmo dailininkė Jurgita Gerdvilaitė pasakojo: „Bandymų nufilmuoti šį filmą buvo ne vienas, bet sudėtingos žiemos sąlygos, kai reikia limpančio sniego, vis kėlė abejonių. Pagaliau prasidėjo filmavimas ir kalėdinę istoriją filmuosim savaitę prieš Kalėdas. Tai yra atsitiktinumas, nes šiemet prisnigo gruodį, o gal tai dovana. Todėl labai tikiu, kad mūsų filmavimo grupei pavyks.“

 

Šis filmas – Kęstučio Drazdausko režisūrinis debiutas. Režisierius viliasi sukurti tokį kūrinį, kuris taptų laukiamiausiu kalėdinio laikotarpio filmu ir šeimos tradicija. 

 

„Paslaptis“ pasakoja apie pradinukę Julę ir „Kalėdų sąmokslą“. Tai filmas apie virsmą, sukrėtimą, kai supranti, jog pasaulis yra kitoks, nei manei iki šiol, ir apie augimą viduje, kai supranti, kodėl dovanoti – svarbiau nei gauti. Pačią istoriją iš scenarijaus autorės Jurgitos Gerdvilaitės išgirdau prieš daugiau nei 10 metų. Per tą laiką užaugo mano dukterys, kurių turiu tris. Mačiau kaip jos žengė tą trapų žingsnį iš vaikystės į paauglystę ir labai norėjau užfiksuoti tai kine. Ypač kai lietuviškų filmų tokio amžiaus vaikams taip trūksta. Todėl labai džiaugiuosi, kad ši svajonė po truputi virsta tikrove ir esu labai dėkingas itin profesionaliai ir kūrybingai komandai, kuri patikėjo manimi ir nepabūgo nei filmo scenarijaus, nei oro diktuojamų iššūkių,“ – teigė režisierius K. Drazdauskas. 

 

Pagrindinius vaidmenis filme atlieka Jonė Kleinaitė ir Upė Litvinaitė. Močiutės vaidmenį – Eglė Mikulionytė. Filmo operatorius – Feliksas Abrukauskas, scenarijaus autorė ir filmo dailininkė – Jurgita Gerdvilaitė, kostiumų dailininkė – Agnė Rimkutė, grimo dailininkė – Eglė Gricienė. Filmo gamintojas UAB „Artbox“.

 

Vilniuje filmuojama kalėdinė „Paslaptis“

Ar karo metu yra laikas kalbėti apie piratavimą ir legalų skaitmeninį turinį? Pasirodo, taip. Puoselėdamas legalų ukrainietišką skaitmeninį turinį, remi kovą už Ukrainos kultūrą, jos nepriklausomybę, padedi ekonomikai, sako Ukrainos kūrybininkai ir verslininkai, dalyvaujantys bendrame Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“, AVAKA, AGATA ir Ukrainos pramonininkų ir verslininkų asociacijos (ULIE) projekte

 

„Kai prieš metus pradėjome ES remiamą projektą, skirtą auginti legalaus skaitmeninio turinio vertės ekonomikai suvokimą, didžiojoje Ukrainos dalyje bėgo įprastas gyvenimas. Kūrėjai kūrė, vartotojai vartojo ir projektas atrodė savalaikis, naudingas, – sakė „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas. – Prabėgus metams, o tuo pačiu beveik 10-čiai visą šalį apėmusio karo mėnesių, legalaus skaitmeninio turinio puoselėjimas įgavo visiškai naują dimensiją.“

 

Kaip pažymi vienas projekto dalyvių, prasidėjus karui, daug ukrainiečių ėmė kalbėti ukrainietiškai. Todėl legalaus ukrainietiško skaitmeninio turinio svarba dar labiau išaugo. Be to, kaip pastebima, dažniausiai nelegalus skaitmeninis turinys atkeliauja iš Rusijos. Tad jo atsisakymas – dar viena pasipriešinimo šaliai agresorei forma.

 

 „Legalus skaitmeninis turinys karo metu yra svarbus ekonomikai, nes nėra pririštas prie fizinių vietų, bet padeda generuoti pajamas, mokėti mokesčius. O tuo pačiu prisideda ir prie žinių sklaidos, leidžia užsienyje esantiems pabėgėliams ukrainiečiams išlaikyti ryšį su gimtine, galų gale, padeda ištverti sunkumus“, – sakė M. Ubartas.

 

Projekto metu, net ir vykstant karui, buvo rengiami susitikimai, mokymai. O šią savaitę buvo pasirašytas „Infobalt“ ir Ukrainos pramonininkų ir verslininkų asociacijų supratimo memorandumas – baigiamasis šio projekto akordas. Juo abi asociacijos sutaria ir toliau bendradarbiauti kovojant su piratavimu, rūpintis autorių teisių ir intelektinės nuosavybės apsauga, puoselėti legalų skaitmeninį turinį.

 

 „Legalaus turinio skatinimas yra labai svarbus karo kontekste, kai darbo vietų bei gyvenimo standartų išlaikymas ir jų auginimas yra vieni aukščiausių prioritetų. Tai labai svarbu ir siekiant šalies atsigavimo. Kuo mažesnis piratavimas, nelegalaus turinio kiekis, tuo šalis yra patrauklesnė investicijoms, naujų verslų ir aukštųjų technologijų atėjimui į Ukrainos rinką“, – sakė ULIE prezidentas Anatolijus Kinachas.

 

Pasak jo, šis bendras „Infobalt“ ir ULIE projektas yra reali galimybė ULIE pritraukti daugiau dėmesio šiai sričiai, imtis nuoseklių veiksmų bendradarbiaujant visoms pusėms – IT kūrėjams ir ekspertams, reguliavimo ir teisėkūros institucijų atstovams bei vartotojams. „Patirtis, žinios ir informacija, kurią ULIE gavo projekto metu, bei užmegzti ryšiai su partneriais Lietuvoje neabejotinai padės mums šiame darbe“, – pabrėžė ULIE vadovas.

 

 Pasirašytame supratimo memorandume numatyta, kad Lietuvos pusė ir toliau padėtų Ukrainai perimti ES direktyvas ir šalies patirtį, su Lietuvos radijo ir televizijos centro, AVAKA, AGATA, „Init“ pagalba perteiktų ekspertines žinias, konsultuotų ukrainiečius. Memorandume numatytas ir bendrų darbo grupių, projektų kūrimas esant poreikiui.

Gruodžio 14 d. Lietuvos kinematografininkų sąjungoje įvyko šventinis vakaras, kuriame 23 kartą įteikti apdovanojimai už geriausius metų kūrybinius darbus. „LuKaS“ prizu ir diplomais kino profesionalai kasmet įvertina meniškai reikšmingiausią savo kolegų LKS narių kūrybą.

 

Pagrindinis Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimas „LuKaS“ – basas angelas su kino kamera – skirtas režisieriui ir operatoriui Eitvydui Doškui už filmą „Čia buvo Vilnius“, „už šiuolaikišką dialogą su poetinės dokumentikos tradicija ir vaizdo jėgą, išreiškiančią miesto dvasią“. Filmo premjera įvyko šių metų rudenį – E. Doškaus filmas atidarė Vilniaus tarptautinį dokumentinių filmų festivalį (VDFF). „Čia buvo Vilnius“ sukurtas remiantis klasika tapusiu režisieriaus Almanto Grikevičiaus filmu „Laikas eina per miestą“. Kai kurių operatoriaus užfiksuotų gyvenimo fragmentų nebėra, tačiau filmas ne tik liudija tai, kas išbluko užmarštyje, bet ir žvilgteli į tai, kas dar laukia.  Dokumentinį esė „Čia buvo Vilnius“ sausio mėnesį bus galima pamatyti Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje, jį planuojama rodyti kino seansuose, skirtuose Vilniaus 700 metų jubiliejui.

 

Specialus Lietuvos kinematografininkų sąjungos diplomas skirtas Lino Mikutos dokumentiniam filmui „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ – „už portretą, pasakojant įstabią kūrybos ir namų ilgesio istoriją. Pasaka filmo autoriaus, „Mončys – menininkas, kuris sugebėjo sujungti archajišką lietuvišką pasaulėjautą su moderniausiu Vakarų Europos menu. Tai reiškinys, kuriame galime iš naujo suvokti save, kaip unikalią kultūrą, globaliuose pasaulio kontekstuose“.  „Šie įvertinimai tarp kino profesionalų, ko gero, yra patys svarbiausi,“- priimdamas diplomą sakė L. Mikuta.

 

Antru specialiuoju LKS diplomu „už vaizduotę žadinančią kelionę į lietuvių kino netyrinėtas žanro teritorijas“ apdovanota distopijos „Vesper“ režisierė Kristina Buožytė. Kartu su bendraautoriumi Bruno Samper, K. Buožytė filme „Vesper“ mokslinės fantastikos žanro pagalba kalba apie aktualiomis, bendražmogiškomis šiuolaikinę visuomenę jaudinančiomis temomis. „Vesper“ premjera įvyko Karlovi Varų kino festivalyje Čekijoje, filmas jau pelnė ne vieną tarptautinių festivalių apdovanojimą įvairiose kategorijose, tarp jų – geriausio filmo prizus Isla Calavera ir Manisos festivaliuose Ispanijoje, skirtuose fantastiniam kinui. Apdovanojimų metu K. Buožytė sakė, kad „svarbu, jog Lietuvos kinas auga, plečiasi. Režisieriai tyrinėja įvairiausius būties aspektus ir jų balsai labai skirtingi“.  

 

Šįmet LuKaS apdovanojimų komisiją sudarė kino režisierius Algimantas Puipa (komisijos pirmininkas), kino režisierė Giedrė Beinoriūtė, kino kritikės Živilė Pipinytė ir Rasa Paukštytė, animacinio kino režisierius Valentas Aškinis.

 

Pagrindinio LKS prizo skulptūrėlės „LuKaS“ autorius – jaunosios kartos skulptorius Martynas Gaubas.

 

Režisierius, Lietuvos kinematografininkų pirmininkas Arūnas Matelis, sveikinęs kolegas, sakė, kad profesionalų bendruomenės apdovanojimai visose šalyse yra vertinami labiausiai, į jų sprendimus įsiklausoma. „Šis apdovanojimas skiriamas už kino kalbą, už unikalų kūrybinį gestą. Ir dar – nepaisant sunkaus laiko, gero kino sukuriama daug, tai nuostabus jausmas“, – sakė A. Matelis.

 

Prieš dvi savaites pirmą kartą buvo įteiktas Lietuvos kinematografininkų sąjungos prizas už indėlį į kino kultūrą. Jį sąjungos gildijų patikėtinių sprendimu pelnė kino režisierė, pedagogė Giedrė Beinoriūtė už knygą „Kino operatorius Audrius Kemežys: akimirksnis spalvoms suderinti“. Apdovanojimas knygos autorei buvo įteiktas Lietuvos meno kūrėjų asociacijų apdovanojimų vakare lapkričio 29 d.

 

Lietuvos kinematografininkų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.