Mėnuo: 2022 lapkričio

Šių metų lapkričio 15 d. kino teatre „Multikino“ įvyko lietuviško filmo „Skyrybos“, pasakojančio apie emigranto Tito pastangas išsiskirti su žmona, kai Anglijoje vestuvių laukia nauja sužadėtinė, premjera. Nauja režisieriaus Manto Verbiejaus komedija pakvietė pirmuosius žiūrovus į nuotaikingą kelionę, kupiną meilės, absurdiškų situacijų ir juokingų atsitikimų.

 

Kai potencialaus uošvio gimimo dienos šventėje Titas neturi dovanos, jo išsisukinėjimą merginos tėvai supranta kaip nedrąsų bandymą pasipiršti jų dukrai. Viskas būtų neblogai, tačiau šiuo metu Londone gyvenančio Tito Lietuvoje laukia jo žmona Marta. Norėdamas slapta išsiskirti Titas grįžta į Lietuvą, tačiau Tito ir Martos susitikimas viską pasuka netikėta linkme.

 

Premjeroje dalyvavo Džiugas Siaurusaitis, Ramūnas Cicėnas, Marius Repšys, Rokas Petrauskas, Giedrė Mockeliūnaitė, Saulė Sakalauskaitė, Simona Starkutė bei kiti kviestiniai svečiai.

 

„Filmą „Skyrybos“ nufilmavome 2019 metų vasarą, o dabar, premjerinį vakarą, už lango jau 2022 metų lapkritis. Praūžusi pandemija supainiojo planus, filmo premjerą teko atidėti. Galvodamas apie šį laiko tarpsnį pamaniau, kaip vis tik gerai, kad komedijos žanre dažniausiai išjuokiamos žmogaus ydos nesensta. Jos lydi žmoniją nuo neatmenamų laikų, panašu, deja, kad lydės ir toliau. Taigi, pašiepti ir juoktis iš žmogaus kvailumo, bailumo, tingumo ar godumo aktualu buvo tiek prieš pandemiją, aktualu ir šiandien. Tad, net neabejoju, jog dabar kino teatrų ekranus pasiekęs filmas „Skyrybos“ skambės šviežiai ir gaiviai,“ – teigė režisierius Mantas Verbiejus.

 

Po premjeros įspūdžiais dalinosi ir pagrindinį Tito vaidmenį atlikęs aktorius Rokas Petrauskas. „Visada esu kritiškas savo darbui. Labai sunku į jį žiūrėti atsipalaidavus, nuolat ieškau prie ko prikibti. Bet šįkart pamiršiu kritiką. Manau, kad gėdos nepadariau. Gavosi tikrai gražus filmas su daug skanios komedijos. Aktorių komanda tiesiog super gera. Labai smagu, kad Lietuvos aktoriai taip gerai vaidina. Daug smagių atsiminimų iškilo žiūrint filmą. O visą kitą tegu sprendžia žiūrovai,“ – kalbėjo aktorius R. Petrauskas.

 

Filmas Skyrybos“ kino ekranus pasieks nuo lapkričio 18 d.

Jubiliejinis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ septynioliktą kartą pristatys kino industrijos renginių programą „SCA Kryptys“. Šiais metais kino profesionalams, pradedantiesiems kūrėjams ir kultūra besidomintiems festivalio lankytojams skirtuose renginiuose – scenarijaus rašymo dirbtuvės su Gualberto Ferrari, įvadas į pasaulinio garso aktorinę Meisnerio techniką ir praeities šifrai archyvinėje dokumentikoje su Sergejumi Loznica.    

 

„Šiais metais galime pasidžiaugti ypatingai stipria industrinių renginių programa, kurioje išsirikiavo net dvylika kino profesionalams ir kultūra besidomintiems žiūrovams skirtų meistriškumo seminarų ir diskusijų. „SCA Kryptys“ kuria prasmingą dialogą su pagrindine festivalio programa – girdėsime stiprų Ukrainos kino kūrėjų balsą, savo darbo užkulisius atskleis vienos laukiamiausių lietuviškų premjerų, dokumentinio filmo „Kapinynas“, režisierė Emilija Škarnulytė, ypatingo dėmesio sulaukė scenaristo ir scenarijaus konsultanto Gualberto Ferrari scenarijaus vystymo dirbtuvės, kurių sėkmė leidžia tikėtis naujų pavardžių pagrindiniame konkurse, tapusiame ryškiausia jubiliejinio festivalio naujiena“, – teigia industrinių renginių programos „SCA Kryptys“ koordinatorė Goda Januškevičiūtė.

 

Scenarijaus rašymo paslaptys: kaip įtikinti Kalėdų senelį

 

Kino ir televizijos scenaristas, režisierius, scenarijaus konsultantas Gualberto Ferrari, daugiau nei 30 metų konsultuojantis kino kūrėjus scenarijų rašymo klausimais, surengs meistriškumo dirbtuves „Laiškas Kalėdų Seneliui“, kuriame dalinsis įžvalgomis, kaip sukurti pasakojimą, kuris įtikintų ne tik žiūrovus, bet ir prašymų iš viso pasaulio vaikų sulaukiantį personažą. Ypatingo kino kūrėjų dėmesio sulaukė ir jo individualios scanarijaus vystymo dirbtuvės, į kurias buvo atrinkti trys ilgametražiai ir du trumpametražiai lietuviškų filmų projektai – režisieriaus, scenaristo Manto Verbiejaus ir prodiuserės Živilės Gallego; režisierės, scenaristės Lauros Kazbaraitės ir prodiuserio Alvydo Kaškono, režisieriaus, scenaristo Danieliaus Minkevičiaus; režisierės, scenaristės Birutės Kapustinskaitės ir prodiuserės Rūtos Petronytės; režisieriaus, scenaristo Andriaus Lekavičiaus kartu su Aiste Diržiūte šiuo metu vystomi kino filmų scenarijai. Festivalio rengėjai tikisi, kad toks susidomėjimas parengiamųjų darbų vystymo galimybėmis žymi lūžį lietuvių kine ir žada augančias talentingų scenaristų gretas.

 

Siekiant emocinė tiesos: paskui Sanfordą Meisnerį ir Tomą Cruise’ą

 

Vienu laukiamiausių industrinių renginių programos renginių taps ir amerikiečių aktorinio meistriškumo dėstytojo Steveno Ditmyerio seminaras „Įvadas į Meisnerio techniką“. Lektorius pristatys garsiojo Sanfordo Meisnerio meistriškumo techniką, skirtą pasiekti emocinę tiesą scenoje ir kino aikštelėje. Daugiau nei penkiasdešimt metų vaidybos studijoms legendinėje Niujorko „The Neighborhood Playhouse“ teatro mokykloje vadovavusio S. Meisnerio vaidybos technika JAV ir Vakarų Europoje laikoma viena pagrindinių ir labiausiai išbaigtų aktorinio meistriškumo technikų. Remdamiesi ja dirba tokie pasaulinio garso aktoriai, kaip Diane Keaton, Grace Kelly, Jamesas Gandolfini, Naomi Watts, Michelle Pfeiffer, Tomas Cruise’as, Sandra Bullock, Robertas Duvallis, Gregory Peckas, Eli Wallachas.

 

Fokusas – Ukraina

 

Šiais metais prie „Scanoramos“ komandos prisijungė ukrainiečių kino kritikė ir žurnalistė Natalija Serebriakova, pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis bombarduojamame Sumų mieste rūsyje rašiusi „Screen Daily“ publikuotą dienoraštį „Aš kino kritikė, ant kurios krenta bombos“. Ji ne tik padėjo sudaryti ukrainietiškąją festivalio programą, bet ir supažindins su šiuolaikinio Ukrainos kino paskutiniojo dešimtmečio antologija seminare „Fokusas – Ukraina. Šiuolaikinis Ukrainos kinas: dešimtmečio antologija kino kritikės akimis“. Žvilgsnį į paskutinio dešimtmečio Ukrainos kino procesus pratęs pokalbis su Kanų kino festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ programoje pristatyto ir Auksinės kameros apdovanojimui nominuoto filmo „Drugelio žvilgsniu“ režisieriumi Maksymu Nakonečnu bei montažo režisiere Alina Gorlova.

 

Filmo „Kaip ten Katia?“ režisierė Ch. Tynkevich, savo ankstesniame dokumentiniame filme nagrinėjusi pirmąją nepriklausomybės laikų kartą Ukrainoje po Sovietų Sąjungos griūties, meistriškumo seminare „Tiesiai iš Ukrainos – kino kūrėjų dabartis ir iššūkiai“ pasidalins jaunų Ukrainos kūrėjų realybe.

 

Iššifruoti praeitį: tiesos paieškos archyvinėje dokumentikoje

 

Nuolatinis Kanų ir Venecijos kino festivalių bei ilgametis „Scanoramos“ svečias režisierius S. Loznica surengs meistriškumo seminarą „Iššifruojant praeitį“ apie tiesos paieškas istoriniuose archyvuose ir pasidalins filmo „Kyjivo procesas“ kūrimo užkulisiais. Savo atkuriamosios dokumentikos juostose „Blokada“ (2006), „Pasirodymas“ (2008), „Įvykis“ (2015), „Procesas“ (2018), „Valstybinės laidotuvės“ (2019), „Babij Jaras. Kontekstas“ (2021) ir „Kyjivo procesas“ (2022), kurios premjera įvyks šių metų „Scanoramoje“, režisierius atveria archyvus, ilgus dešimtmečius palaidotus po žyma „Visiškai slaptai“. Kalbėdamas apie archyvinės dokumentikos kūrimo principus, režisierius atskleidžia gerokai platesnius istorijos ir kultūros kontekstus, todėl kiekvieną kartą pritraukia ne tik kino profesionalų, bet ir festivalio žiūrovų dėmesį.

 

Kino industrijos ateitis: žaliosios praktikos ir dirbtinis intelektas

 

Nuosekliai laikydamasi tvariosios kultūros festivalių organizavimo krypties, „Scanorama“ kiekvienais metais stiprina ją naujais žingsniais, pritaikomais renginio kasdienybėje. Šiais metais vienu svarbiausių industrijos renginių programos „SCA Kryptys“ akcentų taps diskusija „Tvarumas Lietuvos kino festivaliuose: kaip filmus rodyti tvariau? Žaliosios chartijos kino festivaliams pasirašymas“, po kurios kino festivaliai bus kviečiami pasirašyti Žaliąją chartiją ir prisijungti prie tvarių kultūros festivalių rengėjų bendruomenės. Europos šalių kino forumas „Scanorama“ yra pirmasis šią chartiją pasirašęs kino festivalis Lietuvoje.

 

Kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Vilniaus tarptautiniu trumpųjų filmų festivaliu organizuojama diskusija „Tvarumas Lietuvos kino industrijoje: ko pasiekėme per šiuos metus?“ retrospektyviai apžvelgs Lietuvos kino kūrybos ir gamybos praktikas pastaraisiais metais ir įvertins jų žaliojo kurso kryptis.

 

Ateities perspektyvas apmąstys ir kartu su daugiau nei 6 tūkst. kūrėjų vienijančia asociacija LATGA rengiama diskusija „Dirbtinio intelekto panaudojimas kino industrijoje“. Jos dalyviai dalinsis skirtinga technologine patirtimi, apžvelgs technologijų bei etikos sankirtos taškus ir ieškos atsakymų, ar dirbtinis intelektas galiausiai pakeis autorių.

 

Šiais metais „SCA Krypčių“ programa pratęs industrijos renginių animacijos kūrėjams tradiciją su dviem meistriškumo seminarais „Rampų šviesoje – Rumunijos animacija“. Rumunų režisierius Valentinas Urziceanu pakvies į ilgametražio animacinio filmo „Pakankamai arti“ peržiūrą kino profesionalams, o po jos Tarptautinio Bukarešto animacijos kino festivalio (ABIFF) meno vadovė Mirona Radu supažindins su įspūdinga Rumunijos animacijos istorija ir dabartimi.

Gilusis laikas ir nematomos struktūros

 

Tarptautiniame šiuolaikinio meno lauke pripažinta menininkė ir kino kūrėja Emilija Škarnulytė, festivalyje pristatysianti savo ilgametražį dokumentinį filmą „Kapinynas“, nukreipia kamerą į Ignalinos atominę elektrinę ir kviečia apmąstyti branduolinės technologijos poveikį bei amžinąjį sugrįžimą primenantį energijos ciklą. Preciziškai komponuojamų vaizdų ir originaliai tyrinėjamų giliojo laiko bei nematomų struktūrų prasminį kontekstą praplės režisierės meistriškumo seminaras „Antropocenas, gilusis laikas ir geologinės traumos“, tapsiantis baigiamuoju jubiliejinių „SCA Krypčių“ programos akordu.

 

Renginių programa yra nemokama ir skirta kino profesionalams bei norintiems jais tapti.

 

Registracijos nuoroda: bit.ly/scakryptys.

 

Renginių programa „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ konferencijų salėse, Gedimino pr. 44B 

 

Lapkričio 12 d., šeštadienis

 

10.00-11.30

 

Laiškas Kalėdų Seneliui. Gualberto Ferrari scenarijaus rašymo meistriškumo seminaras

 

Dalyvauja: Gualberto Ferrari (Prancūzija, Ispanija)

Moderatorė – Goda Januškevičiūtė

Renginio partneris – „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje MEDIA skyrius

Renginys anglų k.

 

Lapkričio 13 d., sekmadienis

 

18.00-21.00

 

Steveno Ditmyerio aktorinio meistriškumo seminaras „Įvadas į Meisnerio techniką“

 

Dalyvauja: Stevenas Ditmyeris (JAV)

Renginio partneris – „Directors Lab“

Renginys anglų k.

 

Lapkričio 19 d., šeštadienis

 

11.00-12.30 

 

Iššifruojant praeitį. Sergejus Loznica dalijasi patirtimi konstruojant archyvinės dokumentikos filmus

Dalyvauja: Sergejus Loznica (Ukraina)

Renginys lietuvių k. (vert. D. Gluščevskij)

 

13.00-14.30 

Fokusas – Ukraina. Šiuolaikinis Ukrainos kinas: dešimtmečio antologija kino kritikės akimis  

Dalyvauja: Natalija Serebriakova, Maksymas Nakonečnas, Alina Gorlova (Ukraina)

Renginio partneris – „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje MEDIA skyrius

Renginys anglų k.

 

15.00-16.30 

 

Tvarumas Lietuvos kino industrijoje: ko pasiekėme per šiuos metus?

 

Dalyvauja: Lineta Mišeikytė, Romas Zabarauskas, Goda Gajauskaitė, Jūratė Pazikaitė, Aurimas Saladžius

Moderatorė – Goda Januškevičiūtė

Renginio idėjos partneris – Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis

Renginio partneris – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Renginys lietuvių k.

 

17.00-18.30 

 

Tvarumas Lietuvos kino festivaliuose: kaip filmus rodyti tvariau? Žaliosios chartijos kino festivaliams pasirašymas

 

Dalyvauja: Guillaume’as Calopas (Prancūzija), Dmitrij Gluščevskij, Mirona Radu (Rumunija)    

Renginys anglų k.

 

Lapkričio 20 d., sekmadienis

 

11.00-12.30

 

Diskusija „Dirbtinio intelekto panaudojimas kino industrijoje“

 

Dalyvauja: Saulius Baradinskas, dr. Nerijus Čepulis, Andrius Iškauskas, Antanas Skučas   

Moderatorė – Laura Baškevičienė

Renginio partneris – Asociacija LATGA

Renginys lietuvių k.

 

13.00-14.30

 

Antropocenas, gilusis laikas ir geologinės traumos. Emilijos Škarnulytės meistriškumo seminaras

 

Dalyvauja: Emilija Škarnulytė (Lietuva, Norvegija)

Moderatorė – Goda Januškevičiūtė

Renginys lietuvių k.

 

13.00-14.30

 

Rampų šviesoje – Rumunijos animacija. Ilgametražio animacinio filmo „Pakankamai arti“ („Close Enough“, rež. Valentinas Urziceanu) peržiūra profesionalams

 

Trukmė: 1,5 val.

Dalyvauja: Valentinas Urziceanu, Mirona Radu (Rumunija)

Filmas: „Pakankamai arti“ („Close Enough“, 2022, 78 min.), rež. Valentinas Urziceanu

Renginio partneris –  „Film O’Clock International Festival“

Renginys anglų k. (anglų k. subtitrai)

 

Vieta: „Forum Cinemas Vingis“ 9 salė, Savanorių pr. 7

 

15.00-16.30

 

Rampų šviesoje – Rumunijos animacija. Mironos Radu ir Valentino Urziceanu meistriškumo seminaras

 

Dalyvauja: Mirona Radu, Valentinas Urziceanu (Rumunija)

Renginio partneris –  „Film O’Clock International Festival“

Renginys anglų k.

 

17.00-18.30

 

Tiesiai iš Ukrainos – kino kūrėjų dabartis ir iššūkiai. Kristinos Tynkevič meistriškumo seminaras

 

Dalyvauja: Kristina Tynkevič (Ukraina)

Moderatorė – Goda Januškevičiūtė

Renginio partneris – „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje MEDIA skyrius

Renginys anglų k.

Šių metų lapkričio 11 d. Australijoje įvyko „Azijos Oskarais“ vadinami Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono kino akademijos – Asia Pacific Screen Awards (APSA) – apdovanojimai. Juose pirmą kartą buvo nominuoti ir nugalėtojais tapo Lietuvos kino kūrėjai, kurių kartu su Armėnija ir Vokietija bendrai kurtas filmas „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ (ang. „Aurora‘s Sunrise“, rež. Inna Sahakyan) laimėjo geriausio animacinio filmo apdovanojimą. Filmą Australijoje atstovavo ir išskirtinį apdovanojimą – rankų darbo vazą, pagamintą iš vietinio stiklo– parsivežė Lietuvos prodiuseriai Justė Michailinaitė ir Kęstutis Drazdauskas, apdovanojimų ceremonijoje APSA akademikams, žiuri nariams ir svečiams padėkojęs trimis kalbomis – armėnų, lietuvių ir vokiečių.  

 

Jau penkioliką metų APSA yra pasauliniu mastu pripažintas įvykis ir svarbi tarptautinio kino industrijos kalendoriaus dalis, kurią pristato Asia Pacific Screen akademija. 2007 m. įsteigti APSA apdovanojimai yra aukščiausi regiono apdovanojimai kino srityje. Šiais metais į apdovanojimus pretendavo beveik 1500 filmų iš 78 šalių. APSA pagerbė filmų, geriausiai atspindinčių kultūrinę kilmę bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono įvairovę, kūrėjus. Apdovanojimus patvirtino fondo partneriai – UNESCO ir FIAPF.

 

„Šis apdovanojimas yra svarbus ne tik mums asmeniškai, bet ir visai Lietuvos kino industrijai, nes mes įsiliejome į Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono kultūros ir kino industriją, o kartu, būdami mažos šalies atstovai, buvome pripažinti didelio regiono ir kultūrinės įvairovės kontekste. Tai išties įkvepia,“ – teigia prodiuseris K. Drazdauskas.

Drazdauskui antrino ir prodiuserė Justė Michailinaitė teigdama, kad kinas keliauja ir skirtinguose žemynuose atskleidžia nepaprastas istorijas. „Auroros istorija – itin svarbi. Mūsų praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Tad būti pamatytiems, nominuotiems ir apdovanotiems tokiame dideliame regione – didelė garbė ir dovana visiems kūrėjams, prisidėjusiems prie šio filmo atsiradimo,“ – kalbėjo J. Michailinaitė.

 

Tai pirmas toks Lietuvos kino pasiekimas, mat apdovanojimuose buvo apdovanotas ne tik filmas, bet ir kino kūrėjai –  filmo režisierė Inna Sahakyan ir prodiuseriai Vardan Hovhannisyan, Justė Michailinaitė, Kęstutis Drazdauskas, Christian Beetz, Eric Esrailian, Inna Sahakyan. Visi nominuotieji yra priimti ir į prestižinę APSA akademiją.

 

Lietuvos kino žiūrovų pirmieji šio filmo seansai laukia jau kitą savaitę – lapkričio 19-20 dienomis Europos kino forume „Scanorama“. Lapkričio 19 d. 17 val. seansą lydės pokalbis su filmo režisiere Inna Sahakyan ir kūrybine komanda.

 

„Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ – dokumentinis-animacinis filmas, pasakojantis tikrą ir neįtikėtiną moters istoriją. Aurorai buvo vos 14 metų, kai prasidėjus armėnų genocidui ji prarado šeimą, namus ir laisvę. Lydima sėkmės, nepaprastai drąsi mergina po ketverių metų pabėgo ir pasiekė Niujorką, kur jos istorija tapo žiniasklaidos sensacija. Suvaidinusi ankstyvojo Holivudo hite „Sielų aukcionas“, Aurora tapo vienos didžiausių kada nors Amerikoje surengtų labdaros kampanijų veidu. Įspūdinga animacija, interviu su pačia Aurora ir išlikę kadrai – iš viso 18 minučių – iš prarasto nebylaus kino epo atgaivina pamirštą stebuklingo išgyvenimo istoriją.

 

Didelė dalis šio filmo buvo sukurta Lietuvoje. Čia filmo dailininkų komandai vadovavo menininkas Gediminas Skyrius. Jis taip pat buvo ir pagrindinis filmo aplinkų dailininkas. Pagrindinį Auroros personažą piešė iliustratorius, dailininkas Rimas Valeikis, kitus personažus iliustravo dailininkės Martyna Kašinskaitė ir Ieva Batrytė. Pagrindinis animatorius Lietuvoje – Šarūnas Vyštartas. Vyriausiasis filmo dailininkas – Tigran Araqelyan, montažo režisierius – Ruben Ghazaryan.

 

Pasaulinė šio filmo premjera įvyko prestižiniame Annecy animacinių filmų festivalyje. Tarptautinėje Jerevano kino festivalio „Auksinio abrikoso“ konkursinėje programoje jis laimėjo „Sidabrinio abrikoso“ apdovanojimą, o iš festivalio „Animation is Film“ parsivežė žiūrovų simpatijų prizą. Taip pat filmas buvo atrinktas į „DocLisbo“, „IDFA“, „Hamburg Film Festival“, „Tallinn Black Night“ ir kitų festivalių programas. Neseniai JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtinto „Oskaro“ komiteto Armėnijoje sprendimu filmas „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ buvo deleguotas siekti šio prestižinio apdovanojimo.

 

Filmas „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ buvo sukurtas dėka akademinio Zoryan instituto indėlio ir yra pagrįstas jo žodinės istorijos archyvu. Lietuvoje filmą parėmė Lietuvos kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

 

 

Vėlyvo rudens ir kuo atšiauresnio kraštovaizdžio šiemet kaip niekad laukė kino režisierius Ignas Jonynas su filmavimo komanda – būtent tokia atmosfera žiūrovą apgaubs jo būsimame trileryje „Siena“. Vilniuje prasidėję filmavimai netrukus persikels į Mažąją Lietuvą, pamario kraštą, kuris filme vaidina dvejopą vaidmenį – čia paukščius iki šiol stebėjęs ornitologas vieną dieną įsivelia į pavojingas kontrabandos schemas.

 

Pasiruošimas šiems filmavimams truko net trejus metus. „Kai kurios filmo scenos yra ypatingai „fizinės“ – greičio ir pavojaus jausmas turi būti itin stipriai perteiktas, be to, daug veiksmo vyksta ant vandens, todėl viską apgalvoti, surepetuoti ir techniškai pasirengti privalėjome dar detaliau nei įprastai“, – užkulisius atskleidžia filmo prodiuseris Martynas Mickėnas („Baltic Productions“).

 

„Filmo veiksmas vyksta 2000-ųjų pradžioje pamario krašte, kur tuo metu valstybės siena vieniems reiškė judėjimo laisvės taisykles, o kitiems – tų taisyklių nepaisymą ir būdą nelegaliai užsidirbti. Ornitologo Viliaus tiriami paukščiai nepaiso jokių sienų ir veikia vedami tik savo gamtiškos prigimties. Panašiai elgiasi ir kontrabandininkai, kurių „profesinis“ instinktas yra susietas su nelegalių prekių gabenimu per sieną“, – apie filmą pasakoja režisierius Ignas Jonynas. „Tad filme etnografinis pamario krašto palikimas susipins su brutaliomis kontrabandinėmis realijomis ir atšiauriu klimatu.“

 

„Mažąją Lietuvą pirmiausia rinkomės geografiškai dėl filmo temos, tačiau kai pradėjome ruoštis filmavimams ir ėmėme gilintis į unikalius, tik tam regionui būdingus dalykus, panorome organiškai įtraukti kuo daugiau visko, kas jame yra tikra ir gyva – architektūros, folkloro detalių. Vietiniai Rusnės, Šilutės, Klaipėdos žmonės čia mums itin padeda – projekto dėka atradę šį Lietuvos regioną, buvome šiltai sutikti ir būsimas filmas jų dėka labai praturtės“, – sako prodiuserė Rūta Jekentaitė („Baltic Productions“).

 

Lietuvos kino teatruose filmas „Siena“ pasirodys 2024-aisiais. Jo režisierius ir scenarijaus autorius Ignas Jonynas šalies žiūrovams geriausiai žinomas dėl savo pilno metro filmų „Nematoma“ (2019) ir „Lošėjas“ (2013). Rengiant naujojo filmo „Siena“ scenarijų, I. Jonynui teko daug gilintis į to laikmečio realijų aprašymus ir liudininkų pasakojimus.

 

Pagrindinius vaidmenis filme atliks Šarūnas Zenkevičius, Urtė Povilauskaitė, Eglė Mikulionytė, Laurynas Luotė, Danguolė Beinarytė. Operatorius: Audrius Budrys, dailininkė: Kotryna Balčiūnaitė, prodiuseriai: Rūta Jekentaitė ir Martynas Mickėnas.