Mėnuo: 2022 spalio

Austėjos Urbaitės debiutinis filmas „Per arti“ (angl. Remember to Blink) atrinktas į A klasės Talino tarptautinio kino festivalio „Juodosios naktys“ Baltijos šalių konkursinę programą, kur rodomi geriausi ir naujausi mūsų regiono filmai. Pasaulinė filmo premjera tik ką įvyko Varšuvos tarptautiniame kino festivalyje, kuris taip pat turi A klasės festivalio reitingą.

 

Filmo „Per arti“ išskirtinumas – jis sukurtas dviem kalbom – lietuvių ir prancūzų. Pagrindinius vaidmenis filme atlieka perspektyvi lietuvių aktorė Dovilė Kundrotaitė ir prancūzų aktorė Anne Azoulay.

 

Filmo „Per arti“ pagrindinė tema – įvaikinimas bei sudėtingi ir daugiasluoksniai šeimos santykiai po jo. Filmas pasakoja apie prancūzus Žakliną ir Leoną, kurie įsivaikina lietuvius vaikus ir laikinai į šeimą priima studentę Gabrielę, kad padėtų vaikams susišnekėti ir mokytų juos prancūzų kalbos. Ilgainiui Gabrielė ir Žaklina pradeda konkuruoti dėl vaikų dėmesio ir prieraišumo, peržengdamos ribą tarp meilės ir egoizmo.

 

Po premjeros Varšuvoje, žiūrovai filmą apibūdino kaip „labai subtilų ir įspūdingų vaizdų“, „šviesų, bet kupiną psichologinės įtampos“, „išsiskiriantį stipriais moterų vaidmenimis“, „paperkančia mažųjų aktorių vaidyba“. Žiūrovai negailėjo komplimentų režisierei ir gyrė vizualų filmo išpildymą.

 

Vieną pagrindinių vaidmenų filme kuria perspektyvi lietuvių aktorė Dovilė Kundrotaitė, turinti patirties tiek teatre, tiek kine, tiek televizijoje. Prancūzų aktorė Anne Azoulay yra žinoma Prancūzijoje iš kino filmų, teatro spektaklių ir televizijos serialų, kaip ir jos partneris filme Arthur Igual. Filmo „Per arti“ vaikus įkūnija neprofesionalūs aktoriai Inesa Sionova ir Ajus Antanavičius.

 

Filmo operatorius – Julius Sičiūnas, filmo dailininkė – Justė Vazgytė, kostiumų dailininkė – Monika Vėbraitė, muziką kūrė – Domas Strupinskas. Filmą prodiusavo – Živilė Gallego iš kompanijos „Fralita Films“.

 

Filmo režisierė A.Urbaitė baigė kino režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Pirmasis studentiškas darbas „Etiudas“ pelnė pripažinimą 2013-aisiais, o 2015-aisiais pirmasis režisūrinis trumpo metro debiutas „Tiltai“ buvo apdovanotas „Sidabrine gerve“, taip pat pripažintas geriausiu Baltijos šalių trumpuoju filmu Šiaurės šalių kino forume „Scanorama“..

 

Tarptautinis kino festivalis „Juodosios naktys“ Taline vyksta nuo 1997-ųjų ir yra vienas didžiausių  kino festivalių Šiaurės šalyse. Kasmet festivalį aplanko virš 1000 užsienio svečių, 160 žurnalistų, rodoma virš 250 ilgametražių filmų ir sulaukia virš 80 tūkstančių žiūrovų kasmet. Nuo 2014-ųjų festivalis turi A klasės kategoriją, sertifikuotą tarptautinės prodiuserių asociacijų federacijos (FIAPF) ir patenka tarp 14 svarbiausių kino festivalių Pasaulyje.

 

Filmo „Per arti“ gamybą iš dalies parėmė Lietuvos kino centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizja.  Lietuvos žiūrovams filmą planuojama pristatyti 2023-aisiais.

Penktadienį, spalio 21–ąją, kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ įvyko režisierių Martos Dauliūtės ir Viktorijos Šiaulytės filmo „Geras gyvenimas“ premjera, kurioje dalyvavo kūrybinė komanda ir kviestiniai svečiai. Premjeroje apsilankė Dominykas Vaitiekūnas, Jolita Vaitkutė, Mykolas Vildžiūnas, Živilė Kropaitė–Basiulė, Jolanta Rimkutė.

 

2022 m. tarptautiniame Kanados dokumentinių filmų festivalyje „Hot Docs“  ir  tarptautiniame Geteborgo kino festivalyje pristatytas filmas „Geras gyvenimas“ – tai skvarbus žvilgsnis į šiandien lyg virusą skirtingose pasaulio šalyse populiarėjantį startuolį – bendruomenišką būstą (ang. co-living), kuriame kiekvieno asmeninis gyvenimas tampa verslu, o verslas – gyvenimu, kuriame visus jungia vienas tikslas – siekti maksimalios savirealizacijos sumažinant savo poreikius iki miego kapsulės dydžio. Režisierės siekia kritiškai pažvelgti į bendruomeniško būsto startuolių modelį ir antreprenerystės sampratą ir klausia, kas nutinka, kai verslo kalba tampa asmenybės dalimi, o bendruomenė virsta preke?

 

„Šis filmas prasidėjo kaip pokalbis, kuris tęsėsi viso projekto metu. Su filme dalyvaujančiu entrepreneriu Gustavu bendravome dvejus metus, susitikdavome, skaitydavome tekstus ir diskutuodavome apie verslumą. Bendraujant su kitais filmo herojais mums buvo svarbu apsilankyti jų darbo aplinkoje, vietose, kuriose kyla jų idėjos. Visų susitikimų metu stengėmės sukurti saugią aplinką, kurioje būtų galima abejoti ar kvestionuoti skirtingas pažiūras į pasaulį. Dar daugiau, norėjome pasiekti, kad dviejų skirtingų ideologinių požiūrių pokalbis būtų prasmingas“, – teigia režisierės.

 

„Geras gyvenimas“ – bendras Švedijos, Lietuvos ir Suomijos filmas, kurio gamybą parėmė Lietuvos kino centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, kiti nacionaliniai kino fondai bei Europos Tarybos kultūros rėmimo fondas „Eurimages“.

 

„Gerą gyvenimą“ žiūrėkite festivalyje „Nepatogus kinas“ Kaune ir Šiauliuose. Nuo lapkričio 5 d. filmas kvies žiūrovus į išankstinius seansus-diskusijas, o nuo lapkričio 8 d. jis bus rodomas šalies kino teatruose ir kultūros centrų salėse.

 

Apie režisieres

 

Marta Dauliūtė (g. 1984 m., Šiauliuose, Lietuvoje) baigė režisūrą Valand meno akademijoje (Geteborgas) ir kartu su partnere Elisabeth Marjanović Cronvall šiuo metu vadovauja prodiusavimo agentūrai MDEMC (Stokholmas). Jos filmai „Antra klasė“ ir „Krizė. Išgyvenimo gidas“ apkeliavo filmų festivalius visame pasaulyje.

 

Viktorija Šiaulytė (g. 1985 m., Kaune, Lietuvoje) yra Berlyne dirbanti kuratorė ir filmų kūrėja, baigusi Kritinio rašymo ir kuravimo magistro studijas. Kaip nepriklausoma kuratorė ir prodiuserė, Viktorija dirba šiuolaikinio meno, architektūros ir kino srityse. Į bendrą kino projektą atsinešusios savo profesinės srities patirtį, Marta ir Viktorija sukūrė kino ribas pranokstantį kūrinį.

 

Apie „Nepatogų kiną“

 

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vienas pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras.

Filmo „Per arti“ kūrybinė komanda pristato filmo anonsą. Filmo pagrindinė tema – sudėtingi ir daugiasluoksniai šeimos santykiai. Prancūzų pora Žaklina ir Leonas įsivaikina lietuvių vaikus, o kad padėtų jiems adaptuotis naujoje aplinkoje ir susikalbėti su kitakalbiais tėvais, šeimoje apsigyvena Gabrielė – studentė iš Lietuvos.

Požiūriai į vaikų auklėjimą netrukus išsiskiria ir užuot padėję vaikams kurti naują gyvenimą, suaugusieji ima kovoti dėl savo tiesos.

 

Vieną pagrindinių vaidmenų filme kuria perspektyvi lietuvių aktorė Dovilė Kundrotaitė, turinti patirties tiek teatre, tiek kine, tiek televizijoje. Jos partnerė ekrane prancūzų aktorė Anne Azoulay yra žinoma Prancūzijoje iš kino filmų, teatro spektaklių ir televizijos serialų, kaip ir jos partneris filme Arthur Igual. Filmo „Per arti“ vaikus įkūnija neprofesionalūs aktoriai Inesa Sionova ir Ajus Antanavičius.

 

Filmo operatorius – Julius Sičiūnas, filmo dailininkė – Justė Vazgytė, kostiumų dailininkė – Monika Vėbraitė, muziką kūrė – Domas Strupinskas. Filmą prodiusavo – Živilė Gallego iš kompanijos „Fralita Films“. 

 

Filmo anonsą rasite čia: 

https://youtu.be/GVq-KcO3PGo 

Lietuvos kino industriją pasiekė gera žinia. Armėnijos, Lietuvos ir Vokietijos bendros gamybos filmas „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ (ang. „Aurora‘s Sunrise“, rež. Inna Sahakyan) yra nominuotas Azijos Oskarais vadinamuose Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono kino akademijos – Asia Pacific Screen Awards (APSA) – apdovanojimuose, geriausio animacinio filmo kategorijoje.

 

APSA yra tarptautinė kultūros programa, kurią pristato Asia Pacific Screen akademija. Apdovanojimus patvirtino fondo partneriai – UNESCO ir FIAPF.

 

2007 m. įsteigti APSA apdovanojimai yra aukščiausi regiono apdovanojimai kino srityje. Iš daugiau nei 70 šalių atrinktais filmais, geriausiai atspindinčiais kultūrinę kilmę ir Azijos Ramiojo vandenyno regiono įvairovę, APSA pagerbia jų kūrėjus. Jau antrą dešimtmetį APSA yra pasauliniu mastu pripažintas įvykis ir svarbi tarptautinio kino industrijos kalendoriaus dalis.

 

Tai pirmas toks Lietuvos kino pasiekimas, mat apdovanojimuose yra nominuojamas ne tik filmas, bet ir kino kūrėjai. Šiuo atveju Lietuvos prodiuseriai Justė Michailinaitė ir Kęstutis Drazdauskas. Kartu buvo nominuota filmo režisierė Inna Sahakyan ir prodiuseriai Vardan Hovhannisyan, Christian Beetz, Eric Esrailian, Inna Sahakyan. Visi nominuotieji yra įtraukti ir į prestižinę APSA akademiją.

 

„Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ – dokumentinis animacinis filmas, pasakojantis tikrą ir neįtikėtiną moters istoriją.  Aurorai buvo vos 14 metų, kai prasidėjus žiauriam armėnų genocidui ji prarado viską. Lydima sėkmės ir apsiginklavusi nepaprasta drąsa, po ketverių metų mergina pabėgo į Niujorką, kur jos istorija tapo žiniasklaidos sensacija. Suvaidinusi ankstyvojo Holivudo hite „Sielų aukcionas“, Aurora tapo vienos didžiausių kada nors Amerikoje surengtų labdaros kampanijų veidu. Įspūdinga animacija, interviu su pačia Aurora ir išlikę kadrai – iš viso 18 minučių – iš prarasto nebylaus kino epo atgaivina pamirštą stebuklingo išgyvenimo istoriją.

 

Didelė dalis šio filmo buvo sukurta Lietuvoje. Čia filmo dailininkų komandai vadovavo menininkas Gediminas Skyrius. Jis taip pat buvo ir pagrindinis filmo aplinkų dailininkas. Pagrindinį Auroros personažą piešė iliustratorius, dailininkas Rimas Valeikis, kitus personažus iliustravo dailininkės Martyna Kašinskaitė ir Ieva Batrytė. Pagrindinis animatorius Lietuvoje – Šarūnas Vyštartas.

 

Vyriausiasis filmo dailininkas Tigran Araqelyan, montažo režisierius Ruben Ghazaryan.

 

„Auroros istorija – labai svarbi. Tai – drąsos, ryžto ir nenugalimos vidinės stiprybės istorija. Kartu tai – priminimas apie praeitį, kurią turime žinoti, kurios negalime pamiršti. Ne visi ir šiandien žino apie armėnų genocidą. Kai kūrėme filmą, ši tema buvo labiau istorinė. Šiuo metu, kai filmas  jau baigtas, aiškiau nei bet kada suprantame, kad agresoriaus, besikėsinančio į kito laisvę, žiaurumas yra beribis. Tiek kalbant apie Ukrainos karą, tiek apie besitęsiančius išpuolius prieš Armėniją. Todėl mums svarbu apie tai kalbėti,“  – teigė J. Michailinaitė.

 

Prodiuseris K. Drazdauskas priduria, kad: „Nors Lietuva šiame filme yra bendraautorė, jos kūrėjų indėlis – itin didelis, tad ir šis pasiekimas Lietuvos kino industrijai – neįkainojamas. Kartu neįkainojama yra ir dalyvavimo APSA apdovanojimuose galimybė. APSA neapsiriboja vien apdovanojimų teikimu, bet suburia žmones iš viso pasaulio, skatindama tarptautinius santykius ir kultūrinį sąmoningumą, o tai veda į stiprius ryšius ir bendradarbiavimą tarp kino kūrėjų iš itin skirtingų regionų.“

 

Pasaulinė šio filmo premjera įvyko prestižiniame Annecy animacinių filmų festivalyje. Tarptautinėje Jerevano kino festivalio „Auksinio abrikoso“ konkursinėje programoje jis laimėjo „Sidabrinio abrikoso“ apdovanojimą. Filmas yra atrinktas į „DocLisbo“, „IDFA“, „Hamburg Film Festival“, „Animation is film“, ir kitų festivalių programas. Neseniai JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtinto „Oskaro“ komiteto

Armėnijoje sprendimu filmas „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ buvo deleguotas siekti šio prestižinio apdovanojimo.

 

Filmas „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ buvo sukurtas dėka akademinio Zoryan instituto indėlio ir yra pagrįstas jo žodinės istorijos archyvu. Lietuvoje filmą parėmė Lietuvos kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.